Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – antstolė Daiva Milevičienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti pareiškėjui A. Č. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti Mindaugą Kazlauską.

Nurodė, jog pareiškėjo finansinė padėtis iki 2018 m. buvo gera, dirbo ir gavo stabilias pajamas. 2018 m. lapkričio 9 d. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir pakeitus pirmos instancijos teismo nuosprendį (išteisinamąjį), pareiškėją nuteisus ir išduoto vykdomojo rašto pagrindu pradėjus išieškojimo veiksmus, pareiškėjo finansinė padėtis tapo kritinė. Pareiškėjo vardu visas turėtas nekilnojamasis turtas buvo realizuotas, išieškojimas buvo nukreiptas į gaunamą darbo užmokestį ir gaunamų pajamų neužteko išlaikyti šeimai, dėl ko kilo vidiniai konfliktai šeimoje ir buvo priimtas sprendimas gyventi atskirai. Pareiškėjas pažymi, kad šiai dienai teistumas yra išnykęs. Akcentuoja, jog gaunamų pajamų neužtenka ir ateityje neužteks įvykdyti visus kreditorių turimus reikalavimus pareiškėjo atžvilgiu. Išieškojimo byloje yra atlikti visi įmanomi išieškojimo veiksmai ir liko tik galimybė išieškoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Pareiškėjas teigia, jog dėl išvardintų priežasčių šiuo metu pareiškėjo pajamų nepakanka skoloms grąžinti ir gyventi visavertį gyvenimą, patenkinti minimalius žmogiškuosius poreikius, dėl to vienintelė galimybė atstatyti pareiškėjo mokumą yra bankroto bylos jam iškėlimas. Nurodo, jog kito turto iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą neturi, todėl skolų kreditoriams nepavyks grąžinti per žmogaus gyvenimo trukmę. Pažymi, kad šiuo metu dirba samdomą darbą (duomenys neskelbtini), ketina aktyviais veiksmais dėti maksimalias pajėgas, pajamoms uždirbti, kuriomis būtų maksimaliai įvykdomos turimos prievolės kreditoriams su jais visiškai atsiskaitant. Šiuo metu pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai sudaro 463 903,60 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ir 18 556,14 Eur skola antstolei Daivai Milevičienei, iš viso kreditorių reikalavimai siekia 482 459,74 Eur ir visi įsipareigojimų įvykdymo terminai yra suėję. Pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus – M. Č., (duomenys neskelbtini), ir A. S. Č., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su mama G. M. Pareiškėjas savanoriškai skiria vaikų išlaikymui 200 Eur sumą per mėnesį. Šiuo metu pareiškėjo gaunamos (planuojamos gauti) pajamos per mėnesį sudarys 520 Eur ir planuoja tokias išlaidas: išlaikymas vaikams – 200 Eur; maistas – 170 Eur; vaistai, maisto papildai, vitaminai – 30 Eur; drabužiai, avalynė – 70 Eur; telefonas, interneto ryšio paslaugos ir kt. – 30 Eur. Iš viso 500 Eur suma, tenkinanti vieno suaugusio žmogaus per mėnesį minimalius poreikius. Nurodo, kad likusi 20 Eur suma per mėnesį bus kaupiama ir skirta atsiskaitymui su kreditoriais. Taip pat pažymi, kad visos kitos pajamos (jeigu tokių bus, įskaitant premijas ar padidėjusį darbo užmokestį) bus skirtas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Pareiškime nurodyta, kad tretieji asmenys nevaldo pareiškėjui priklausančio turto ir neturi pareigos šį turtą perduoti pareiškėjui bei tretieji asmenys nėra skolingi pareiškėjui.

Suinteresuotas asmuo antstolė Daiva Milevičienė atsiliepimu į pareiškimą prašė sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo A. Č. priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog nėra žinomos aplinkybės, dėl kurių bankroto byla negalėtų būti keliama. Prašė civilinę bylą nagrinėti antstolei Daivai Milevičienei nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VMI prie FM atsiliepimu į pareiškimą prašė sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo A. Č. priimti teismo nuožiūra, prašė civilinę bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, pareiškėjas valstybės biudžetui neskolingas. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis yra pradėta viena vykdomoji byla iš pareiškėjo VMI prie FM naudai.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) Vilniaus skyrius atsiliepimu į pareiškimą prašė sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo A. Č. priimti teismo nuožiūra ir civilinę bylą nagrinėti Sodra Vilniaus skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašė jį tenkinti, bankroto administratoriumi paskirti Mindaugą Kazlauską, kurio sutikimas dėl paskyrimo pateiktas į bylą. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, jog pateikta minimalių poreikių apskaičiavimo lentelė yra preliminari, tiksli bus teikiama mokumo atkūrimo plane. Pažymėjo, kad mokumo atkūrimo plane bus tikslinamos darbo užmokesčio sumos. Bankroto administratoriaus imamas užmokestis per mėnesį bus 50 Eur.

Pareiškėjas kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo informavo Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Suinteresuoti asmenys – antstolė Daiva Milevičienė, VMI prie FM atstovas, Sodra Vilniaus skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė civilinę bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą proceso šalys informuotos tinkamai teismo šaukimais.

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens bankrotas turi ir socialinį tikslą – suteikti galimybę skolų turinčiam asmeniui siekti skolų grąžinimo tam tikromis sąlygomis, kad asmuo, dėdamas pastangas, pats grąžintų dalį skolų ir ateityje netaptų našta valstybei.

Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas turi tokius skolinius įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminai yra suėję: 1) VMI prie FM - 463 903,60 Eur skola; 2) antstolei Daivai Milevičienei – 18 556,14 Eur skola. Iš viso pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai pagal pateiktus duomenis sudaro 482 459,74 Eur.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga pareiškėjo pareiškimo pateikimo teismui metu yra 730 Eur.

Darytina išvada, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma, sudaranti 482 459,74 Eur, viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, jog teismas spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, teismas, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-04-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo vardu yra registruotos uždarosios akcinės bendrovės „Rytpreka“ 100 procentų paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė 10 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad minėta įmonė veiklos nevykdo, neturi turto ir skolų, todėl akcijos realios vertės neturi. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto, nėra įregistruotų transporto priemonių pareiškėjo vardu. Pareiškėjo banko sąskaitose esančios piniginės lėšos neviršija 1 minimalios mėnesinės algos.

Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad dirba samdomą darbą (duomenys neskelbtini), vidutinis gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 520 Eur. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad tikisi ateityje gauti 40 procentais didesnį darbo užmokestį. Minėtas darbo užmokesčio augimas bus tikslinamas ir nurodomas mokumo atkūrimo plane.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. Esminis skolininkų interesas - grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių - atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos gražinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veikią, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatu kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

Teismas pažymi, kad pareiškėjo turimas įsiskolinimas siekia 482 459,74 Eur. Pareiškėjas neturi turto, kurį realizavus pavyktų ženkliai sumažinti turimus įsiskolinimus kreditoriams. Esant tokiems bylos duomenims, įvertinus ir pareiškėjo amžių ((duomenys neskelbtini)), nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjo gaunamos pajamos, net joms ateityje ir padidėjus, leistų įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį.

Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta A. Č. nemokumo sąlyga, t. y. jo pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA sumą ir nėra pagrindo spręsti, jog jis yra pajėgus visus finansinius įsipareigojimus įvykdyti iš gaunamų pajamų per protingą laikotarpį.

Fizinio asmens nemokumas nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme įtvirtinta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. Šioje teisės normoje nustatytų aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, o subjektyvusis požiūris nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į žmogaus amžių, išsimokslinimą, patirtį bei faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis nustatyto 3 metų laikotarpio, nes būtent tik šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 9 d. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą, pareiškėją nuteisus ir išduoto vykdomojo rašto pagrindu pradėjus išieškojimo veiksmus, pareiškėjo finansinė padėtis tapo kritinė. Pareiškėjo vardu visas turėtas nekilnojamasis turtas buvo realizuotas, išieškojimas buvo nukreiptas į gaunamą darbo užmokestį.

Spendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negauta duomenų apie konkrečius pareiškėjo sandorius, kurių sąžiningumas keltų abejonių. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad byloje paskutinių trejų metų iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo laikotarpiu nenustatyta tokių pareiškėjo veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, lėmę nemokumo atsiradimą, taip pat nenustatyta sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, išklausius pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdyje, išanalizavus bylos rašytinę medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo nemokumas atsirado dėl veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Be to, vadovaujantis fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 str. 3 d., iškėlus bankroto bylą administratorius turi patikrinti sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius ir, nustatęs asmens nesąžiningumą bei kitas CK 6.67 str. nurodytas sąlygas, ginčyti juos teismine tvarka ir, sandorius nuginčijus, šiuo pagrindu inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 12 str. 2 d. 14 p., 10 str. 1 d. 4 p.).

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių arba kad yra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapęs nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai).

Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėjas, bankroto byla.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui A. Č. fizinio asmens bankroto bylą, nes jis yra nemokus ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.

Pareiškėjas nurodė, kad jo būtiniems poreikiams patenkinti būtina 500 Eur per mėnesį suma.

Teismas pažymi, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).

Savo poreikiams kiekvieną mėnesį patenkinti pareiškėjas nurodė 500 Eur sumą, kurią sudaro: išlaikymas vaikams – 200 Eur; maistas – 170 Eur; vaistai, maisto papildai, vitaminai – 30 Eur; drabužiai, avalynė – 70 Eur; telefonas, interneto ryšio paslaugos ir kt. – 30 Eur. Išaiškintina, kad 500 Eur sumą teismas nustato iki mokumo plano patvirtinimo, kreditoriai turi teisę pritarti ir didesnei sumai, kuri turėtų būti skiriama pareiškėjui. Esant šioms aplinkybėms, iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos nustatytina 500 Eur suma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti (FABĮ 6 str. 3 d. 4 p.).

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti fizinio asmens bankroto administratorių.

Nagrinėjamu atveju sutikimą administruoti A. Č. bankroto procesą pateikė bankroto administratorius Mindaugas Kazlauskas, byloje taip pat pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (FABĮ 13 straipsnio 7 dalis). Bankroto administratoriaus nurodyta, kad administravimo išlaidos, reikalingos nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, būtų 100 Eur.

FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų pirmiau įvardyto bankroto administratoriaus skirti administruoti A. Č. bankroto proceso, nenustatyta.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas bankroto administratoriumi skiria Mindaugą Kazlauską.

Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratoriaus Mindaugo Kazlausko administravimo išlaidų pagrindimą, laikytina, kad nurodyta 100 Eur suma yra protinga ir pagrįsta, bankroto administratorius patvirtino, kad jis būtent tokią sumą laiko pakankama. Dėl to nustatytina 100 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį pareiškėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti A. Č. bankroto administratoriumi Mindaugą Kazlauską, asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. N-FA0301, (duomenys neskelbtini).

Patvirtinti 100 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) sumą, kurią bankroto administratorius Mindaugas Kazlauskas turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį A. Č. kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį A. Č. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Ukmergės g. 222, 07157, Vilnius), A. Č. aptarnaujančiai kredito įstaigai Swedbank AB, bankroto administratoriui Mindaugui Kazlauskui, antstolei Daivai Milevičienei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.