Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2991 Civilinė byla Nr. eCIK-979/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16996-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 26 d. paduotu pareiškėjo A. E. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 30 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei prašymu sustabdyti procesinių sprendimų vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas kelia klausimą, ar Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją sąvoka „reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas“ apima ir reikalavimą išieškoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, inter alia iš jo kylantiems teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvams.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl atitikties Konstitucijai patikrinimo, atrankos teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas savo prašyme iš esmės formuluoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo aiškinimo ir taikymo klausimą, t. y. ar Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją sąvoka „reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas“ apima ir reikalavimą išieškoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, taip pat kad tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; jei įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių, spragų, tai pašalinti yra įstatymų leidėjo pareiga (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. lapkričio 16 d., 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimai, 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas, 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas). Įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimai, 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas, 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas), taigi šiuos klausimus gali spręsti teismai, nagrinėjantys ginčus dėl atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimai). Prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2010 m. liepos 2 d., 2010 m. lapkričio 16 d., 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimai).

Įvertinusi pareiškėjo pateikto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą turinį, atrankos kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą nenurodo argumentų, kurie pagrįstų poreikį kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl prašyme nurodyto klausimo. Kaip ir minėta, prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui. Nesant aiškiai suformuluotos problemos, kuri būtų susijusi su įstatymo galimu prieštaravimu Konstitucijai, kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra poreikio, nes pareiškėjo byloje keliamus klausimus gali savarankiškai spręsti bendrosios kompetencijos teismas.

Atrankos kolegija 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi DOK-2806 atsisakė priimti pareiškėjo pirmą kartą 2026 m. rugpjūčio 10 d. paduotą kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą pareiškėjo paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad naujai paduotame kasaciniame skunde keliami tie patys teisės klausimai, kaip ir ankstesniame kasaciniame skunde, kurį jau buvo atsisakyta priimti (dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino baudos, žalos atlyginimo ir konfiskavimo teisines kategorijas, taip pat to, kad kasacinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomi, to, kad kreditorių susirinkimo pirmininko atsisakymas pasirašyti plano įgyvendinimo aktą savaime neužkerta kelio baigti bylą, kt.).

Antrą kartą paduoto kasacinio skundo turinys yra pertvarkytas, argumentai yra labiau koncentruoti, pateikti kitaip, dalies argumentų atsisakyta, tačiau skundo esmė išliko nepakitusi lyginant su pirmą kartą paduotu kasaciniu skundu.

Anksčiau teikto kasacinio skundo argumentus atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo. Atrankos kolegijai nėra pagrindo dėl naujo kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei buvo padaryta dėl pirmiau paduoto kasacinio skundo.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas dėl procesinių sprendimų vykdymo sustabdymo nespręstinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.