Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui R. M., trečiojo asmens Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovams advokatui Valentui Mitrauskui, advokato padėjėjui Gabrieliui Matoniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovui antstoliui A. S., tretiesiems asmenims R. M., Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, UABB „Colemont draudimo brokeris“ dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ieškovas tikėjosi pasiūlęs didžiausią sumą uždirbti ir gauti sukauptus skolininko 9 797,11 Eur pensijų fonde, antstolio ir jo padėjėjo buvo patikintas, jog nebus jokių problemų dėl nurodytos pinigų sumos gavimo. Kreipiasi į teismą dėl realiai patirtų nuostolių, t. y. 7 862,00 Eur, kuriuos pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą ir už kuriuos nieko neįgijo. Mano, jog antstolis veikė neteisėtai organizuodamas tokias varžytynes ir išvaržydamas turtinę teisę, kurios negalėjo išvaržyti. Atkreipė dėmesį, kad neprašo taikyti restitucijos, o prašo taikyti civilinę atsakomybę antstoliui ir iš jo priteisti visą nuostolių sumą.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. M. prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog nors yra pensinio amžiaus, tačiau vis dar dirba dvejose darbovietėse, moka mokesčius, antstolis nuo jo pajamų, gaunamos valstybinės pensijos atlieka atskaitymus, dėl sukauptos pensijos išmokėjimo į UAB „SEB investicijų valdymas“ nesikreipė. Mano, jog jo sukauptą pensiją, kai kreipsis dėl išmokų sutarties, sudarys valstybinė pensija ir mokama išmoka, kurios bendrai vertinamos kaip pensija. Nuo pensijos išieškojimas atliekamas pagal įstatymus, todėl visos pensijos, kartu su kaupimo išmokomis, antstolis negali atimti.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra bei prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog pareikšti reikalavimai tiesiogiai trečiojo asmens neliečia, jie į bylą buvo įtraukti atsakovo iniciatyva. Tuo pačiu atkreipė dėmesį, jog nesutinka su antstolio pozicija, jog trečiasis asmuo turėtų grąžinti antstolio jiems pervestą 7 558,86 Eur sumą. Nurodyta suma buvo sumažinta skolininko skola, todėl laiko, jog šios sumos dydžiu naudą patyrė skolininkas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, jog antstolis A. S., vykdydamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-4810-639/2017 ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-550-479/2017 reikalavimus, 2019 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu Nr. S1d-104777 areštavo skolininkui R. M. priklausančią turtinę teisę į pinigines lėšas / pensijų išmokas pagal pensijų kaupimo sutartį, sudarytą 2019 m. balandžio 11 d. su UAB „SEB investicijų valdymas“, nurodė UAB „SEB investicijų valdymas“ pinigines lėšas, priklausančias išmokėti skolininkui R. M. pervesti į skolininkui priklausančią sąskaitą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) II tomas, 139-140 psl.).

UAB „SEB investicijų valdymas“ atsakydamas į antstolio patvarkymą 2019 m. spalio 2 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ informavo antstolį, jog jeigu pensijų fondo dalyvis raštu nesikreips į pensijų kaupimo bendrovę dėl išmokų sutarties sudarymo, lėšos toliau bus kaupiamos pensijų fonde ir be papildomai išreikštos dalyvio valios jokia išmoka negalėtų būti jam išmokama, o taip pat ir negalės būti pervedama į antstolio nurodytą sąskaitą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) II tomas, 146 psl.).

2019 m. lapkričio 5 d. paskelbtose varžytynėse nurodytas turto aprašymas, jog parduodamo turto turtinių teisių pagrindas: 2019 m. rugsėjo 26 d. UAB „SEB investicijų valdymas“ raštas, kuriame nurodyta, kad R. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu yra sukaupta 9 826,86 Eur, kurie bus išmokėti nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) II tomas, 184 psl.).

Iš 2019 m. gruodžio 17 d. antstolio pranešimo dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų sudarymo nustatyta, jog 2019 m. lapkričio 25 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) iš pirmųjų varžytynių parduotas skolininkui R. M. nuosavybės teise priklausantis turtas - turtinė teisė į pinigines lėšas / pensijų išmokas pagal 2019 m. balandžio 11 d. pensijų kaupimo sutartį, sudarytą trečiojo asmens R. M. ir UAB „SEB investicijų valdymas“. 2019 m. gruodžio 13 d. varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) laimėjęs Ž. B. į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjo visą sumą (7 862,00 Eur) už varžytynėse nupirktą turtą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) III tomas, 24 psl.).

2019 m. gruodžio 17 d. antstolis sudarė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-19-10-17113, pagal kurį naujas turtinių teisių į pinigines lėšas / pensijų išmokas pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2019 m. balandžio 11 d. su UAB „SEB investicijų valdymas“, savininkas nurodytas Ž. B., aktas yra nuosavybę patvirtinantis dokumentas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) III tomas, 23 psl.).

Iš 2019 m. gruodžio 18 d. ieškovo elektroninio laiško antstoliui nustatyta, jog varžytynes laimėjęs Ž. B. prašo nurodyti kontaktą su kuo būtų galima bendrauti dėl pinigų atgavimo iš UAB „SEB investicijų valdymas“ (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) III tomas, 27 psl.).

UAB „SEB investicijų valdymas“ 2019 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 134 ieškovui išaiškino, jog pagal įstatymą pensijų fondų vienetus konvertuoti pensijų kaupimo bendrovė gali tik esant dviem sąlygoms, t. y. esant dalyvio rašytiniam prašymui ir pasirašytai pensijų išmokos sutarčiai. Šių dokumentų pensijų kaupimo bendrovė nėra gavusi. Taip pat nurodė, jog pensijų kaupimo bendrovė neturi teisinio pagrindo vykdyti varžytynių aktą ir pakeisti pensijų fondo dalyvį pensijų fonde į turtinę teisę įgijusį asmenį ar pervesti pensijų fonde dalyvio R. M. vardu sukauptą sumą į turtinės teisės įgijėjo sąskaitą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) III tomas, 29 psl.).

2020 m. liepos 15 d. ieškovo raštas Lietuvos antstolių rūmams patvirtina, jog ieškovas atsižvelgdamas į UAB „SEB investicijų valdymas“ 2019 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 134 nurodytą informaciją kreipėsi į antstolio kontorą, bendravo su antstolio padėjėju ir siekė spręsti situaciją, tačiau antstolio jam buvo pasiūlyta teisminiu keliu pačiam prisiteisti įgytą turtą iš UAB „SEB investicijų valdymas“. 2020 m. rugsėjo 15 d. ieškovas elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį su raštu dėl pinigų grąžinimo, reikalaudamas antstolio grąžinti jam varžytynėse sumokėtus pinigus (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) III tomas, 90-91 psl.). Antstolis 2020 m. rugsėjo 16 d. raštu „Dėl prašymo grąžinti pinigines lėšas“ ieškovui nurodė, jog ieškovui nupirkus varžytynėse R. M. priklausančią turtinę teisę, ieškovas tapo pensijų fondo dalyviu ir turtinės teisės turėtoju. Nurodė, jog laikosi nuomonės, jog UAB „SEB investicijų valdymas“ įstatymų aiškinimas nėra teisingas, mano, jog šiuo atveju pasikeitė sutarties šalis (pensijų fondo dalyvis), pati pensijų kaupimo sutartis nepakito, nepakito jos sąlygos, įvykdymo terminai, UAB „SEB investicijų valdymas“ nepagrįstai neišmoka ieškovui jam priklausančių piniginių lėšų (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) III tomas, 94 psl.).

Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas teismo įpareigoti UAB „SEB investicijų valdymas“ išmokėti ieškovui 9 797,11 Eur pinigines lėšas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3908-964/2021 ieškovo ieškinį atmetė, nurodydamas, jog teisė į šias pensijų kaupimo išmokas nerealizuota, pensijų kaupimo dalyvio turtas neatskirtas, kaupimas nepasibaigęs, išmokų mokėjimas neprasidėjęs, o šiam procesui pradėti PKĮ numatytus veiksmus turi atlikti tik pats pensijų kaupimo dalyvis (t. y. skolininkas R. M.), o ne ieškovas. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-1669-340/2021 pagal antstolio A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo, 2021 m. liepos 13 d. nutartimi, atmesdamas apeliacinį skundą, konstatavo, kad kol nėra pasibaigusi pensijos kaupimo stadija ir turtas yra neatskirtas nuo kitų dalyvių turto ir yra bendroje dalinėje nuosavybėje, tol nėra pensijos išmokų, vadinasi, negalimas išieškojimas iš jų; taip pat pabrėžė kaupimo sutarties asmeninį pobūdį.

2021 m. gruodžio 28 d. elektroniniu paštu ieškovo atstovė kreipėsi į antstolį su prašymu dėl pinigų grąžinimo, reikalaudama antstolio grąžinti ieškovui 7 862 Eur (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) III tomas, 201-202 psl.). 2021 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. S1f-75375 antstolis informavo ieškovą, jog 2019 m. gruodžio 17 d. varžytynių aktas Nr. S-19-10-17113 iki šios dienos yra galiojantis ir nepanaikintas; gautos iš ieškovo varžytynėse lėšos yra paskirstytos, antstolis neturi visos ieškovo prašomos sumos, todėl negali grąžinti ieškovui 7 862 Eur.

Ieškovo vertinimu antstoliui kyla civilinė atsakomybė, nes dėl neteisėtų antstolio veiksmų parduodant iš varžytynių skolininkui nepriklausantį turtą, ieškovas patyrė 7 862 Eur nuostolius, prašo pripažinti negaliojančiu 2019 m. gruodžio 17 d. varžytynių aktą Nr. S-19-10-17113.

Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-90/2009). Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje –CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais.

CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas aiškina ir taiko kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Taigi įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiško negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad ieškovo vertinimu antstolis iš varžytynių pardavė skolininkui R. M. nepriklausantį turtą, t. y. R. M. egzistuojančios reikalavimo teisės į pensijų išmokas paskelbtų varžytynių metu neturėjo. Ieškovas remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3908-964/2021 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1669-340/2021 nustatytomis aplinkybėmis. Teismai nagrinėdami ginčą pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovui UAB „SEB investicijų valdymas“ dėl įpareigojimo išmokėti pinigines lėšas (pensijų išmoką) pagal pensijų kaupimo sutartį, tretieji asmenys antstolis A. S., R. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, išvadą teikianti institucija Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros tarnyba, nustatė aplinkybes, jog R. M. su UAB „SEB investicijų valdymas“ sudaryta 2019 m. balandžio 11 d. pensijų kaupimo sutartis yra nenutraukta, įmokos mokamos toliau; taigi pensijos kaupimas, nors trečiasis asmuo R. M. ir yra sulaukęs pensinio amžiaus, tęsiasi. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad UAB „SEB investicijų valdymas“ būtų gavusi (o R. M. atitinkamai pateikęs) prašymą 2019 m. balandžio 11 d. pensijų kaupimo sutartį nutraukti ir pasirašyti pensijų išmokų sutartį. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog varžytynių metu bei surašius 2019 m. gruodžio 17 d. varžytynių aktą Nr. S-19-10-17113, R. M. su UAB „SEB investicijų valdymas“ II-os pakopos pensijos kaupimo sutartis buvo nenutraukta, taigi R. M. turėjo tik teisę sudaryti pensijų išmokų sutartį (pateikti rašytinį prašymą UAB „SEB investicijų valdymas“ ir pasirašyti pensijų išmokų sutartį), tačiau neturėjo turtinės prievolės gauti pensijų išmokas. Tuo remiantis ieškovas teikia ieškinį, nes jis varžytynėse sumokėjo už turtinę teisę, kurios neturėjo pats skolininkas R. M., tokia turtinė teisė negalėjo būti varžytynių objektu, ieškovas sumokėjo nurodytą sumą ir nieko neįgijo.

Antstolis atsiliepimu nesutiko su nurodytais argumentais, rėmėsi CPK 664 straipsniu, kuris nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Prisilaikydamas CPK 664 straipsnyje nustatyto eiliškumo antstolis ir vykdė išieškojimą iš skolininkui priklausančio 2 eilės turto - turtinių teisių. Rėmėsi aplinkybe, jog skolininkas R. M. buvo sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, todėl išieškojimas iš skolininkui priklausančios turtinės teisės buvo galimas.

Sprendžiant klausimą dėl pensijų išmokos mokėjimo, PKĮ yra specialusis įstatymas, numatantis konkrečią išmokų išmokėjimo tvarką. PKĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra: 1) pensijų anuitetas; 2) vienkartinė pensijų išmoka; 3) periodinės pensijų išmokos. PKĮ 30 straipsnis reglamentuoja tvarką, pagal kurią pensijų fondo dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė sudaro pensijų išmokos sutartį dėl PKĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pensijų išmokų mokėjimo (PKĮ 30 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką, pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Pensijų išmokos sutartis sudaroma dalyvio prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo pagrindu (PKĮ 30 straipsnio 3 dalis), o pensijų išmokos sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo (PKĮ 30 straipsnio 4 dalis). PKĮ 11 straipsnyje nustatyta, kad pensijų fondą sudarantis pensijų turtas yra pensijų fondo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (1 dalis). Pensijų kaupimo bendrovė pensijų turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais (2 dalis). Kiekvieną pensijų fondą sudarantis pensijų turtas turi būti atskirtas nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų pensijų turto (3 dalis). Į pensijų turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo dalyvių prievoles (4 dalis). Nurodyto įstatymo 4 straipsnio 8 dalis taip pat numato, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai: 1) dalyvis sukanka senatvės pensijos amžių ir pagal pensijos išmokos sutartį jam išmokama visa pensijų išmoka; 2) dalyvis miršta; 3) teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia; 4) Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo nustatyta tvarka dalyvio vardu sukauptos piniginės lėšos pervedamos į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą. Pensijų fondų dalyvio teisė į pensijų išmoka yra realizuojama įgyvendinant dvi kumuliatyvias sąlygas: pirma, asmuo turi būti sukakęs senatvės pensijos amžiaus (išskyrus PKĮ 28 straipsnio 3 dalį); ir antra, asmuo turi pateikti pensijų kaupimo bendrovei rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Taigi asmuo, įgijęs teisę į pensijų išmoką, tačiau nustatyta tvarka nesudaręs pensijų išmokos sutarties, ir toliau dalyvauja pensijų kaupime, pasinaudodamas galimybe nukelti išmokos mokėjimo pradžią (PKĮ 28 straipsnio 2 dalis). Tik nuo pensijų kaupime dalyvaujančio asmens valios priklauso, ar asmuo, įgijęs teisę į pensijų išmoką, tokią teisę realizuos sudarydamas pensijų išmokos sutartį, ar pasinaudos teise ir toliau pensiją kaupti. Tuo remiantis, kol nėra atlikti aukščiau nurodyti veiksmai (sudaryta pensijų išmokos sutartis) ir nėra mokamos pensijos išmokos, negalimas ir išieškojimas iš jų.

Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1669-340/2021 padarė išvadą, jog trečiasis asmuo R. M. egzistuojančios reikalavimo teisės į pensijų išmokas neturėjo, t. y. trečiasis asmuo turėjo tik teisę sudaryti pensijų išmokų sutartį (taip siekiant realizuotą turtinę teisę į pensijų išmokas), bet ne pačią turtinę prievolę gauti pensijų išmokas. Taigi, kadangi trečiasis asmuo neturėjo egzistuojančios turtinės teisės į pensijų išmokas (nebuvo įgyvendintos visos PKĮ nustatytos kumuliatyvios sąlygos išmokoms gauti), tokia turtinė teisė negalėjo būti reikalavimo perleidimo dalyku, iš ko spręstina, kad ieškovas nebuvo įgijęs reikalavimo teisės į R. M. pensijų išmokas. Nors nagrinėjamu atveju turtines teises buvo siekiama perleisti vykdymo procese, tokiam turtinių teisių perleidimui, nors jį atlieka ne pats kreditorius, o antstolis, pagal analogiją taikytinos materialinės teisės nuostatos, nustatančios reikalavimus ir apribojimus reikalavimo perleidimui. Kaip antai, CK 6.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudžiama perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, o CK 6.201 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.). Pažymėtina, kad CK 6.201 straipsnio 3 dalyje nurodytas atvejų sąrašas nėra baigtis, o tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytai draudimų grupei taip pat priskirtini ir reikalavimai dėl pensijų, pašalpų, kadangi kreditorių pasikeitimas tokiose prievolėse prieštarauja jų prigimčiai (Kauno apygardos teismo 2018 m. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-45-657/2018). Antstolis nusprendęs vykdyti varžytynes, neįsitikino ar bus galimas išieškojimas iš tokios išvaržomos turtinės teisės, neįvertino PKĮ ir CK nuostatų, nesutikdamas, jog pensijų kaupime pensijų dalyvio valia sudaryti pensijų išmokos sutartį yra būtina sąlyga siekiant pensijų dalyviui realizuoti teisę gauti pensijų išmokas, todėl skolininkui atitikus tik vieną sąlygą – jam sulaukus pensinio amžiaus, antstolis neturėjo pagrindo skelbti varžytynes; varžytynėse pasiūlytas turtas – ieškovo įsigytos varžytynių metu turtinės teisės – nepriklausė skolininkui, todėl negalėjo būti perleidžiamos varžytynėse ir įgytos ieškovo.

Remiantis išdėstytais argumentais, nagrinėjamu atveju ginčijamas 2019 m. gruodžio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-19-10-17113 laikytinas pažeidžiančiu imperatyviąsias įstatymo nuostatas, nes buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas, todėl pripažintinas negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 1.80 straipsnis).

Dėl restitucijos ir civilinės atsakomybės taikymo

Nagrinėjamame ginče kyla santykio tarp restitucijos ir civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Nors ieškovas ir nereiškia savarankiško reikalavimo taikyti restituciją, tenkinus ieškovo reikalavimą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, teismas privalo išspręsti varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu kylančias teisines pasekmes. Ieškovui prašant spręsti nuostolių priteisimo klausimą, teismas analizuoja ar yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Pažymėtina, jog restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių, jos tikslas – šalių grąžinimas į status quo. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra. O taikant civilinę atsakomybę kaltajam asmeniui uždedama papildoma turtinio pobūdžio pareiga. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Tai reiškia, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos prievolės, atsirandančios skirtingais pagrindais ir atliekančios skirtingas funkcijas. Ieškovas ieškinyje prašo netaikyti restitucijos, nes ieškovas varžytynėse neįgijo jokio turto, todėl neturi ką grąžinti, o skolininkas R. M. neprarado teisės sudaryti pensijų išmokų sutartį ir taip realizuoti turtinę teisę į pensijų išmokas, tačiau vertindamas antstolio veiksmus prašo pagal antstoliui kilusią civilinę atsakomybę 7 862 Eur nuostolius priteisti iš atsakovo antstolio A. S. asmeniškai. Ieškovas laikosi pozicijos, jog šiame ginče jis ir taip yra nukentėjusi šalis dėl priimtų antstolio sprendimų. Ieškovas sumokėjęs asmenines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą neįgijo jokio turto, todėl prašo jog jo patirtus nuostolius grąžintų asmuo, į kurio sąskaitą pervedė lėšas ir dėl kurio veiksmų ieškovas patyrė nuostolius t. y. atsakovas A. S. Teismo posėdžio metu pabrėžė, kad neprašo iš antstolio daugiau nuostolių, pvz. 1 935,11 Eur kuriuos tikėjosi gauti antstolio patikinimu be problemų (visa antstolio duomenimis nurodyta sukaupta R. M. pensijų fonde suma varžytynių metu buvo 9 797,11 Eur) bei patirtų bylinėjimosi išlaidų ankstesniuose teismų procesuose, prašo grąžinti tik jo sumokėtą 7 862 Eur sumą. Nesutinka, jog jo teisės būtų ginamos taikant restituciją, nes ieškovas nieko neįgijo, nurodytą sumą prašo grąžinti kaip nuostolius patirtus dėl neteisėtų antstolio veiksmų, t. y. siekia apginti savo pažeistas teises reikalaujant atlyginti nuostolius įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas nesutinka su tokia pozicija, pateikdamas duomenis iš vykdomųjų bylų, jog ieškovo pervestos piniginės lėšos yra paskirstytos: 7 558,86 Eur suma 2020 m. sausio 9 d. išmokėta trečiajam asmeniui Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, 303,14 Eur pervesti antstoliui vykdymo išlaidoms padengti. Prašo vadovautis aktualia teismų praktika sprendžiant restitucijos klausimą.

Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas klausimą dėl restitucijos taikymo ir jos būdo, teismas turi įvertinti, ar turto išreikalavimas yra vienintelė priemonė pažeistoms teisėms apginti ir ar jos negali būti proporcingai apgintos taikant restituciją pinigais ar atlyginant nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007). Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavus, kad sandoris yra niekinis, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.146 straipsnis). CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas sąžiningumo principas svarbus ir tais atvejais, kai sprendžiamas restitucijos klausimas tarp sandorio šalių. Dėl to restitucijos taikymas taip pat turi būti grindžiamas sąžiningumo principu plačiąja prasme (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu šioje konkrečioje byloje ieškovui neįgijus jokio turto, o skolininkui nepraradus teisės kreiptis dėl pensijų išmokų sutarties, nėra pagrindo spręsti dėl turtinių teisių grąžinimo skolininkui, kurių jis nebuvo įgijęs varžytynių metu. Pritaikius aktualią kasacinio teismo praktiką ir ieškovo įmokėta suma sumažinus skolininko R. M. įsipareigojimus 7 558,86 Eur suma Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, ieškovas turėtų tapti nauju R. M. kreditoriumi 7 558,86 Eur sumai, o 303,14 Eur atgauti iš antstolio, tačiau įvertinus vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, jog likusi skolininko skola Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ kartu su vykdymo išlaidomis antstoliui 2021 m. birželio 29 d. sudarė 128 936,28 Eur (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) III tomas, 183 psl.), teismo vertinimu visos rizikos dėl panaudotų lėšų atgavimo restitucijos būdu perkėlimas ieškovui, nustatant, jog jis įgyja reikalavimo teisę į skolininką ir kartu tampa vienu iš skolininko kreditorių, neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų ir tuo remiantis negali būti taikomas. Ieškovas pasirinko savarankišką teisių gynimo būdą taikant civilinę atsakomybę antstoliui, atsakovu patraukė į bylą jo vertinimu kaltą asmenį dėl jo patirtų nuostolių ir nesirinko spręsti ginčo dėl tolesnių antstolio ir trečiųjų asmenų santykių, reikalavimų sumų vykdomosiose bylose paskirstymo, skolininko ir išieškotojo grąžinimo į ankstesnę padėtį buvusią iki varžytynių paskelbimo. Ieškovas dėl prarastų pinigų kaltina antstolį, todėl šalių atstatymo į pradinę padėtį po 2019 m. gruodžio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-19-10-17113 pripažinimo negaliojančiu dėl kaltų antstolio veiksmų siekia perkelti pačiam antstoliui, jam pritaikius civilinę atsakomybę.

Dėl antstolio civilinės atsakomybės

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-454/2010). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013). Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

Ieškovo pozicija, antstolio neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad antstolis organizavo varžytynes ir varžytynių metu buvo parduotos skolininko R. M. turtinės teisės, kurių pats skolininkas dar neturėjo. Tuo pačiu atkreipė dėmesį, jog varžytynių proceso metu ir iš karto po jo buvo tikinamas, jog ieškovas lengvai gaus varžytynių informacijoje nurodytą skolininko sukauptą pensijos išmoką. Pažymėtina, jog UAB „SEB investicijų valdymas“ ne kartą informavo antstolį apie specifinę su pensijos kaupimo dalyviu susietą turtinę teisę ir jos realizavimo sąlygas, įtvirtintas specialiame KPĮ, tačiau antstolis neįsigilinęs į KPĮ reguliavimą, nepatikrinęs informacijos apie skolininką, jog jo pensijos kaupimas UAB „SEB investicijų valdymas“ nepasibaigęs, išmokų mokėjimas neprasidėjęs, priėmė sprendimą skelbti varžytynes ir realizuoti turtą, kurio skolininkas dar neturėjo.

Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi, teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Minėta, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, jog nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; etc.). Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015).

Kaip teismas nurodė aukščiau – antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo iš varžytynių parduoti skolininko R. M. turtines teises į pinigines lėšas / pensijų išmokas pagal pensijų kaupimo sutartį, sudarytą 2019 m. balandžio 11 d. tarp R. M. ir UAB „SEB investicijų valdymas“ dėl ko teismas konstatavo, jog 2019 m. gruodžio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-19-10-17113 laikytinas pažeidžiančiu imperatyviąsias įstatymo nuostatas, nes buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas ir todėl pripažintinas negaliojančiu. Antstolio veiksmai neatitiko CPK, KPĮ įstatymo nuostatų, taip pat tokie veiksmai neatitiko protingo, atidaus, rūpestingo išieškojimo procesą vykdančio profesionalo veiklos kriterijų, todėl teismas konstatuoja, jog šie antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais.

Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie neatitiko CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto, CK 1.80 straipsnio reikalavimų, atsakovo kaltė laikoma nustatyta.

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala gali būti atlyginama dviem būdais: natūra (grąžinant tokį pat daiktą arba atkuriant sugadinimus ir pan.) arba kompensuojant žalą pinigais (CK 6.281 straipsnio 1 dalis). Deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

CPK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad jo turtinę žalą sudaro 7 862 Eur suma, kuriuos ieškovas pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą kaip varžytynių laimėtojas, tačiau neįgijo jokio turto. Atsakovas nesutinka dėl prašomos priteisti žalos dydžio motyvuodamas tuo, kad didžioji dalis šių išlaidų yra pervesta išieškotojui ir antstolis šiomis pajamomis nedisponuoja, mano, jog taikant restituciją būtent trečiasis asmuo Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ turėtų grąžinti ieškovui jiems pervestus pinigus, o antstolis grąžintų tik tiek, kiek gavo paskirsčius lėšas, t. y. 303,14 Eur. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 7 862 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepagrįstai paskelbė varžytynes, ko pagrindu varžytynių laimėtojas nepagrįstai pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 7 862 Eur sumą, todėl privalo prisiimti dėl neteisėtų veiksmų patirtas pasekmes, nepaisant to jis disponuoja ar ne išieškotomis lėšomis.

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į tai, kad visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti yra nustatytos, esant aukščiau išvardintų aplinkybių visumai, ieškovo ieškinys tenkintinas, iš atsakovo antstolio A. S. ieškovui Ž. B. priteisiant 7 862 Eur nuostolių atlyginimą ir atmetant antstolio argumentus dėl privalomos restitucijos klausimo sprendimo šio ginčo metu. Pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, nustačius kaltus antstolio veiksmus, tęsiantis priverstiniam skolos išieškojimui iš skolininko, pažymint ir tai, jog vykdymo išlaidos antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus neatlygintinos, būtent antstoliui, o ne ieškovui kyla pareiga kelti klausimą dėl išieškotojo ir skolininko tinkamo grąžinimo į iki varžytynių buvusią padėtį, perskirstyti reikalavimų ir įsipareigojimų sumas, perskaičiuoti vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose ir esant pagrindui, reikšti savarankiškus turtinio pobūdžio reikalavimus.

Dėl procesinių palūkanų

Patenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškovo ieškinį, yra pagrindas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Byloje pateikti duomenys, pagrindžiantys 236 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat ieškovas patyrė 1 113,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Kadangi ieškinys tenkinamas dėl atsakovo antstolio A. S. veiksmų vykdant antstolio funkcijas, bylinėjimosi išlaidos, priteistinos iš atsakovo, t. y. ieškovui priteistina iš atsakovo antstolio A. S. 1 349,2 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Trečiasis asmuo Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ prašė priteisti 463,68 Eur atstovavimo išlaidų, kurias pagrindė į bylą pateiktais įrodymais. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo neišreiškė aiškios pozicijos, kieno pusėje dalyvauja, teismo posėdžio metu sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra, bylinėjimosi išlaidas priteisti teismo nuožiūra. Teismas vertindamas, jog trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą įtrauktas atsakovo iniciatyva, trečiojo asmens interesai labiau susiję su atsakovu šiam paskirsčius varžytynių metu iš ieškovo gautą sumą trečiajam asmeniui, jo reikalavimų patenkinimui buvo parduota iš varžytynių R. M. turtinė teisė, bei į tai, jog bylinėjimosi išlaidos iš esmės patirtos už trečiojo asmens atstovų dalyvavimą teismo posėdyje, kuriame atstovai klausimus paliko spręsti teismo nuožiūra, į tai jog ieškovo ieškinys tenkintas, trečiajam asmeniui Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu atsakovo antstolio A. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-19-10-17113, kuriuo pardavė trečiojo asmens R. M. turtinę teisę į pinigines lėšas / pensijų išmokas pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2019 m. balandžio 11 d. su UAB „SEB investicijų valdymas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui Ž. B.

Priteisti iš atsakovo antstolio A. S. 7 862 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 862 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 349,2 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Ž. B. naudai.

Trečiojo asmens Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.