Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovui advokatui E. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovui R. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 100 000 EUR nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė aplinkybę, kad atsakovas nuo 2012-11-16 iki 2014-05-21 buvo asociacijos generaliniu sekretoriumi. 2014-03-12 tarp asociacijos, atstovaujamos atsakovo, ir Danijos Karalystės bendrovės DenTel K/S buvo sudaryta konsultavimo sutartis. Šia sutartimi DenTel K/S (paslaugos teikėjas) įsipareigojo suteikti asociacijai (klientui) konsultacijas, susijusias su investicijomis ir saugiu piniginių lėšų laikymu, įmonių valdymu ir plėtra, ilgalaikiu planavimu, investicijų strategijomis, rizikos veiksniais ir investicijų paieška. Asociacija įsipareigojo už suteiktas konsultavimo paslaugas sumokėti 100 000 EUR. Ieškovės įsitikinimu, konsultavimo sutartis buvo fiktyvi – sudaryta ne siekiant gauti joje nurodytas paslaugas, o norint nesąžiningai pasisavinti asociacijos pinigines lėšas (CK 1.86 straipsnis). Tai patvirtina šie argumentai: asociacija neturėjo poreikio įsigyti konsultavimo sutartyje numatytas paslaugas, nes jos nėra susijusios su nurodytais asociacijos tikslais, uždaviniais, taip pat vykdoma veikla; DenTel K/S objektyviai negalėjo suteikti konsultavimo sutartyje nurodytų paslaugų, nes, kaip matyti iš Danijos Karalystės centrinio įmonių registro, jos deklaruojama veikla buvo susijusi ne su investavimą ir įmonių valdymą liečiančiomis konsultacijomis, o su telekomunikacijomis; konsultavimo sutarties tekstas yra itin formalus ir netikslus; konsultavimo sutartyje numatytos paslaugos nebuvo ieškovei suteiktos; konsultavimo sutartis galėjo būti sudaryta tik turint rašytinį asociacijos prezidiumo sutikimą, tačiau sudarant ginčijamą sutartį prezidiumo sutikimas nebuvo gautas. Ieškovės revizijos komisija nustatė, kad konsultavimo sutartis buvo ne vienintelis atsakovo asociacijos vardu sudarytas ir asociacijai nenaudingas sandoris. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas sudarė fiktyvią konsultavimo sutartį, kurios tikslas buvo ne asociacijai gauti joje numatytas paslaugas, o pasisavinti asociacijos pinigines lėšas. Atsiskaitymas su tariamu paslaugų teikėju DenTel K/S už konsultacijas, kurios asociacijai nebuvo nei reikalingos, nei realiai buvo suteiktos, padarė jai 100 000 EUR dydžio nuostolius, už kuriuos yra atsakingas atsakovas, kaip tuometis vienasmenis asociacijos organas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad prezidiumas įpareigojo atsakovą pateikti nutarimo projektą dėl fondo lėšų, kurios nėra būtino garantinio fondo dalis, tikslinio panaudojimo. Vykdydamas anksčiau nurodytą prezidiumo nutarimą atsakovas ir kreipėsi į Danijos bendrovę DenTel K/S, sudarydamas sutartį dėl investicinio fondo sukūrimo principų apibrėžimo ir investavimo sričių numatymo. Atsakovui buvo būtinos konsultacijos dėl tikslinio fondo lėšų panaudojimo, kadangi be jų atsakovas neturėjo nei žinių, nei galimybių įvykdyti anksčiau nurodytą prezidiumo nutarimą. Visos sutartyje numatytos paslaugos buvo suteiktos perduodant rašytinę ataskaitą. Nagrinėjant konsultavimo sutarties sąlygas aiškiai matyti 2.2 punkte apibrėžtą sutarties dalyką bei kitas esmines konsultavimo sutarčiai taikomas sąlygas, todėl teigti, jog konsultavimo sutartis yra neaiški, dėl ko ji galėtų būti fiktyvi, nėra pagrindo. Ieškovei buvo gerai žinoma apie atsakovo veiksmus, būtinus parengti minėtam nutarimo projektui, įskaitant ir sutarties sudarymą. Nors ieškovė įvardija konsultavimo sutartį kaip ieškovei nenaudingą sandorį, tačiau ieškovė nepagrindė, kuo sandoris yra nenaudingas ieškovei. Atsakovo manymu, konsultavimo sutartis ieškovei yra naudinga, nes gavus DenTel K/S suteiktą paslaugą, atsakovas galėjo parengti prezidiumo nurodytą nutarimo projektą, kuris ir buvo reikalingas ieškovei. Nepagrįsti ieškovės argumentai, jog atsakovas lėšas pasisavino, nes už paslaugas suteiktos lėšos buvo pervestos DenTel K/S, o ne atsakovui. Atsakovas atsiliepime nurodė ir tai, kad ieškovė neįrodė visų būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Dublike ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai ieškovė nurodė, kad asociacijos prezidiumo 2013-12-19 posėdyje iš tiesų buvo svarstomas klausimas, kaip elgtis su IRU laikomu ir asociacijai priklausančiu 3 716 253,68 CHF dydžio garantiniu fondu ir minėtu 2 886 032,12 CHF dydžio viršgarantiniu fondu, bei nutarta įpareigoti atsakovą kitam posėdžiui pateikti prezidiumo nutarimo projektą dėl fonduose sukauptų lėšų panaudojimo. Ieškovė nustatė, kad atsakovas nepateikė prezidiumo nutarimo projekto dėl viršgarantinio fondo panaudojimo. Tiek iš asociacijos prezidiumo 2013-12-19 posėdžio nutarimo (3 darbotvarkės klausimas), tiek iš 2014-02-18 posėdžio nutarimo (3 darbotvarkės klausimas) matyti, kad atsakovui buvo pavesta pateikti pasiūlymus, ką apskritai daryti su viršgarantinio fondo lėšomis, o ne kur jas investuoti. Todėl nepagrįsti atsiliepimo argumentai, kad konsultavimo sutartis ir jos pagrindu parengta 2014-03-25 investavimo krypčių apžvalga buvo reikalingi minėtiems prezidiumo nutarimams įgyvendinti. Net ir sutinkant su atsakovu, jog prezidiumas jį buvo įpareigojęs surasti investavimo paslaugų teikėją, tai iš byloje jau esančių ir prie dubliko pridėtų asociacijos prezidiumo protokolų matyti, kad atsakovas neinformavo prezidiumo apie surastą paslaugų teikėją ir sudarytą konsultavimo sutartį, atsakovas R. M. negavo išankstinio prezidiumo sutikimo konsultavimo sutarčiai sudaryti. Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog konsultavimo sutarties įvykdymą pagrindžia prie atsiliepimo pridėta DenTel parengta investavimo apžvalga. Šio dokumento nei asociacijos prezidiumo nariai, nei darbuotojai anksčiau niekada nėra matę, ir jo asociacijoje nėra. Investavimo apžvalga teismui buvo pateikta skaitmeniniu formatu (faile „fund overwiev 10.22 v2.“). Iš failo parametrų matyti, kad dokumentas sukurtas tik 2015-01-05, nors pačioje investavimo apžvalgoje nurodyta jos parengimo data yra 2014-03-25. Konsultavimo sutartyje numatyta paslaugų kaina – 100 000 EUR – yra itin didelė, nors aptariamu metu, minėta, asociacijos finansinė būklė prastėjo. Apžvalgoje aptariamos egzistuojančios investavimo priemonės, pateikiama istorinė investavimo statistika bei elementari prognozė, tai yra tokius duomenis nesunkiai ir nemokamai galima rasti internete. Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovo atsiliepimo argumentai nepaneigė ieškinyje išdėstytų ieškovės reikalavimų.Tripliku atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad viršgarantinio fondo lėšų panaudojimo projektas buvo parengtas, tačiau dėl darbų gausos ir svarbesnių klausimų, tai yra ne dėl atsakovo kaltės, jis nebuvo svarstomas prezidiumo posėdyje. Atsakovas pateikė profesionaliai parengtą ataskaitą apie viršgarantinio fondo lėšų galimą panaudojimą, galimą to naudą (gauti grąžos investavus lėšas, t. y. didinti pajamas), todėl ieškovei žala nebuvo padaryta. Ieškovė nepagrįstai teigė, jog DenTel K/S ataskaita nebuvo pateikta ieškovei. Atsakovas šios ataskaitos neslėpė, eidamas pareigas jis ją laikė savo darbo vietoje, tačiau pristatyti jos ieškovei, kaip jau buvo minėta anksčiau, galimybės neturėjo. Bet kuriuo atveju ataskaitos kopija yra pas ieškovę. Ieškovė nepagrįstai teigė, jog DenTel K/S parengtos ataskaitos failas buvo sukurtas 2015-01-05. Pažymėtina, jog šis parametras paties dokumento sukūrimo dienos nepatvirtina, šis parametras rodo dokumento sukūrimo datą konkrečiame kompiuteryje. Kitame kompiuteryje išsaugojus tą patį dokumentą, jo sukūrimo data jau bus rodoma visai kitokia, todėl šis ieškovės teiginys yra klaidingas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais. Tai reiškia, jog ginčijamas sandoris nėra niekinis savaime, dėl ko ieškovė turėtų tokį sandorį reikalauti pripažinti negaliojančiu, tačiau tokiu atveju nuostolių priteisimas tiesiogiai iš atsakovo negalimas (atsakovu trauktina DenTel K/S). Jeigu ieškovė sandorio pripažinti negaliojančiu nereikalauja, vadinasi, ji pripažįsta, kad toks sandoris jos veiklos tikslams neprieštarauja, dėl to nuostolių priteisimas iš atsakovo taip pat negalimas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas adv. E. D. ieškinį palaikė bei prašė teismo patenkinti ieškinio reikalavimus. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas padarė ieškovei žalą, nes ieškovė sumokėjo lėšas pagal sutartį, kuri buvo ieškovei nebūtina ir neatitiko ieškovės veiklos tikslų. Atsakovas, sudarydamas ieškovei nenaudingą sutartį bei sumokėdamas lėšas užsienio įmonei, siekė panaudoti ieškovės lėšas ne pagal paskirtį ir atsakovas yra kaltas dėl ieškovei padarytos žalos. Atsakovo atsakomybės nepašalina byloje pateikta įmonės DenTel K/S ataskaita, nes ši ataskaita buvo parengta po atsakovo atleidimo iš ieškovės vadovo pareigų ir šia ataskaita siekiama tik pagrįsti tariamą sutarties įvykdymą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė adv. pad. L. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo atstovė patvirtino aplinkybes, nurodytas atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovo atstovė nurodė, jog ekspertizės išvados neįrodo atsakovo kaltės dėl netinkamo lėšų pervedimo įmonei DenTel K/S, nes ekspertas nenustatė tikslios ataskaitos parengimo datos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo.Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju aktualaus Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas, 5 dalyje numatyta, jog asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus). Šios įstatymų nuostatos reiškia tai, jog asociacijoje privalo nuolat būti sudaryti ir veikti du organai: aukščiausias organas – visuotinis akcininkų susirinkimas, ir vienasmenis valdymo organas – vadovas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė turi kolegialų valdymo organą – prezidiumą ir vienasmenį valdymo organą – generalinį sekretorių (Asociacijos įstatų 8.1. punktas). Prezidiumas vadovauja asociacijai tarp kongresų ir sprendžia reikšmingiausius viešojo juridinio asmens valdymo klausimus (Asociacijos įstatų 9.1., 9.8. punktai), o generalinis sekretorius atsako už kasdienės asociacijos veiklos organizavimą (Asociacijos įstatų 11., 12. punktai). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas buvo ieškovės generaliniu sekretoriumi (vadovu) laikotarpiu nuo 2012-11-16 iki 2014-05-21. Atsakovas iš pareigų atstatydintas 2014-05-21 prezidiumo posėdyje (2014-05-21 posėdžio 3 darbotvarkės klausimas). Ieškovė, atstovaujama atsakovo, ir Danijos Karalystės bendrovė DenTel K/S 2014-03-12 sudarė konsultavimo sutartį. Konsultavimo sutartimi šalys susitarė, jog DenTel K/S teiks ieškovei konsultacijas, susijusias su investicijomis ir saugiu piniginių lėšų laikymu, įmonių valdymu, įmonių plėtra, ilgalaikiu planavimu, investicijų strategijomis, rizikos veiksniais ir investicijų paieška, o ieškovė už suteiktas konsultacijas sumokės sutartą kainą (100 000 EUR) nustatytais terminais bei tvarka (Sutarties 2.2., 4.1., 4.2. punktai). Ieškovė 2014-03-25 ir 2014-04-10 mokėjimų pavedimais sumokėjo DenTel K/S 100 000 EUR. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas sudarią fiktyvią konsultavimo sutartį, kurios tikslas buvo ne gauti numatytas paslaugas, o pasisavinti ieškovei priklausančias pinigines lėšas. Atsiskaitymas su tariamu paslaugų teikėju už konsultacijas, kurios ieškovei nebuvo nei reikalingos, nei realiai suteiktos, padarė ieškovei 100 000 EUR dydžio nuostolius, už kuriuos atsakingas atsakovas, kaip tuometinis vienasmenis ieškovės vadovas. Teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė ieškinyje nurodytas aplinkybes.Juridinio asmens valdymo organo santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Jeigu vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, jau turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo valdymo organo ar jo nario pareigų, valdant juridinį asmenį, atlikimą.Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas atsakovui atlyginti nuostolius pirmiausia grindžiamas tuo, jog prezidiumas atsakovui nedavė rašytinio sutikimo sudaryti Konsultavimo sutartį. Atsakovas su tokiu ieškovės argumentu nesutinka, motyvuodamas tuo, jog ieškovės prezidiumas 2013-12-19 posėdyje svarstė garantinio fondo lėšų panaudojimo klausimą ir įpareigojo atsakovą pateikti kitam prezidiumo posėdžiui nutarimo projektą dėl fondo lėšų, kurios nėra būtino garantinio fondo dalis, tikslinio panaudojimo. Atsakovas nurodė, kad vykdydamas minėtą įpareigojimą, jis ėmėsi visų būtinų priemonių šiam įpareigojimui įvykdyti bei sudarė Konsultavimo sutartį.Iš byloje pateikto 2013-12-19 prezidiumo posėdžio protokolo nustatyta, ir ieškovė neginčija aplinkybės, jog minėtame prezidiumo posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl ieškovei priklausančių garantiniame fonde ir viršgarantiniame fonde sukauptų piniginių lėšų panaudojimo. Prezidiumas priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo atsakovą paruošti kitam prezidiumo posėdžiui nutarimo projektą dėl fondų sukauptų lėšų panaudojimo (2013-12-19 protokolo 3 darbotvarkės klausimas). Prezidiumo posėdžio, kuris vyko 2014-02-18, protokolas patvirtina, jog prezidiumas priėmė nutarimą dėl garantinio fondo lėšų palikimo sąskaitoje Ženevoje, o dėl viršgarantinio fondo lėšų, kurios nėra būtino garantinio fondo dalis, tikslinio panaudojimo dar kartą įpareigojo atsakovą pateikti nutarimo projektą iki XXVI kongreso (2014-02-18 protokolo 3 darbotvarkės klausimas). Iš byloje pateiktų prezidiumo protokolų turinio nenustatyta, jog atsakovas iki jo atleidimo iš darbo (2014-05-21) būtų buvęs įpareigotas sudaryti Konsultavimo sutartį dėl viršgarantinio fondo lėšų panaudojimo. Šių aplinkybių bei įrodymų pagrindu teismas padaro išvadą, kad atsakovas nebuvo įpareigotas sudaryti Konsultavimo sutartį dėl viršgarantinio fondo lėšų tikslinio panaudojimo, todėl negalima sutikti su atsakovu, jog vykdant prezidiumo nutarimą jam buvo būtina sudaryti Konsultavimo sutartį (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip matyti iš ieškovės įstatų, atsakovas, kaip generalinis sekretorius, sudarydamas sandorius asociacijos vardu, privalėjo vadovautis ne tik teisės akų reikalavimais bei įstatais, bet ir kito asociacijos valdymo organo (prezidiumo) sprendimais ir nutarimais (Asociacijos įstatų 12.1.2 punktas). Papildomai pažymėtina ir tai, kad ieškovės prezidiumas 2012-02-21 susirinkime priėmė nutarimą, jog perkant paslaugas, medžiagas ar kitus dalykus, pasirašyti sutartis, kurių pirkimo metinė suma viršija 20 000 Lt, sekretoriatas privalo gauti prezidiumo sutikimą. Taigi atsakovas kaip generalinis sekretorius turėjo teisę ir pareigą sudaryti sandorius ieškovės vardu, tačiau vadovaujantis ieškovės įstatais bei 2012-02-21 priimtu nutarimu, galutinį sprendimą dėl sandorio sudarymo turėjo priimti prezidiumas. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su ieškove, kad atsakovas net ir manydamas, jog Konsultavimo sutartis yra būtina norint parengti nutarimo projektą dėl viršgarantinio fondo lėšų tikslinio panaudojimo, turėjo gauti prezidiumo pritarimą Konsultavimo sutarčiai sudaryti. Byloje nustatyta, kad atsakovas sudarė Konsultavimo sutartį be ieškovės prezidiumo sutikimo. Teismas, atsižvelgęs nustatytas aplinkybes, daro išvadas, kad atsakovas, sudarydamas ieškovės vardu Konsultavimo sutartį, kurios metinė vertė viršijo 20 000 Lt (5 792,40 EUR), ir negavęs prezidiumo sutikimo, pažeidė jam nustatytą kompetenciją (Asociacijos įstatų 12.1.2. punktas). Atsakovo atstovės argumentas, jog buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad sandoriai ieškovės vardu buvo sudaromi be prezidiumo pritarimo ir ieškovė tokius sandorius vykdydavo, nepašalina atsakovo atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas turėjo teisę nevykdyti įstatų reikalavimo gauti prezidiumo sutikimą didesnės vertės sandoriams sudaryti. Taigi atsakovas sąmoningai pažeidė ieškovės veiklą reglamentuojančius įstatus ir atsakovui turi būti taikoma atsakomybė už atsakovo kaltais veiksmais padarytus nuostolius (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina ir tai, kad asociacija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, asociacijų įstatyme ir asociacijos įstatuose (Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, CK 2.74 straipsnio 2 dalis). Iš Juridinių asmenų registro išrašo duomenų nustatyta, kad ieškovės veiklos rūšis ir tikslas yra sudaryti asociacijos nariams kuo palankesnes sąlygas savarankiškai vystytis ir plėtoti visų rūšių pervežimus. Pagrindiniai asociacijos uždaviniai – siekti transporto verslo sąlygų gerinimo, kelių eismo saugos didinimo teikti asociacijos nariams pagalbą ir kitas paslaugas, vykdant keleivių ir krovinių visų rūšių pervežimus automobiliais, juos plėtoti bei tobulinti, atstovauti asociacijos nariams santykiuose su valstybinės valdžios institucijomis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis bei asmenimis (Asociacijos įstatų 2.2. punktas). Kaip matyti, ieškovės tikslai bei uždaviniai nesusiję su investicijomis, įmonių valdymu, rizikos veiksniais, investicijų paieška, todėl sutiktina su ieškove, kad ieškovei nebuvo poreikio įsigyti Konsultavimo sutartyje nurodytas paslaugas. Nepagrįstas atsakovo atstovės argumentas, kad ieškovė, gindama pažeistas teises, turėtų reikšti reikalavimą ginčo sandoriui pripažinti negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-326-695/2016 yra nurodyta, kad sandorio nuginčijimas ir nuostolių atlyginimas yra lygiaverčiai būdai pažeistoms teisėms apginti. Taigi ieškovė, pareikšdama reikalavimą atlyginti padarytą žalą, nepažeidė įstatymo reikalavimų ar ieškovės veiklą reglamentuojančių įstatų. Ieškovė ieškinį taip pat grindžia tuo, jog paslaugos, nurodytos Konsultavimo sutartyje, ieškovei nebuvo suteiktos bei ieškovei neperduotas paslaugų rezultatas – priėmimo – perdavimo aktas ar kitoks lygiavertis dokumentas. Atsakovas, nesutikdamas su šiais ieškovės argumentais, pateikė į bylą DenTel K/S veiklos ataskaitą. Iš pateiktos veiklos ataskaitos nustatyta, kad joje aptariami makroekonominės apžvalgos, pinigų rinkos, fiksuotų pinigų rinkos, investavimo galimybių ir kt. klausimai. Klaipėdos apygardos teismas 2016-11-21 nutartimi paskyrė technologinę ekspertizę siekiant nustatyti, kada buvo sukurtas pdf.formato failas „Fund overwiev 10.22 v.2“, kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar minėta veiklos ataskaita buvo parengta kaip joje nurodyta, tai yra 2014-03-25. Iš ekspertizės išvadų nustatyta, kad failo „find overwiev 10.22 v2.pdf“ sukūrimo laikas ir data yra 2015-01-05 09.46.00 val., minėto failo įrašymo į kompaktinį diską data ir laikas 2016-11-29 09.35.15 val. Ekspertizės akto tiriamoje dalyje ekspertas nurodė, kad veiklos ataskaitos kaip „Microsoft Office Word“ dokumento paskutinė redagavimo data buvo 2014-10-22 12.56.10 val., iš jo sukurtas pdf. failas. Taigi, vadovaujantis ekspertizės išvadomis, konstatuojama, kad veiklos ataskaita tiek kaip „Microsoft Office Word“ dokumentas, tiek kaip pdf. failas nebuvo sukurti, kaip nurodyta veikos ataskaitoje, 2014-03-25. Taigi byloje yra įrodyta, kad konsultavimo sutartyje nurodytu laiku ataskaita nebuvo parengta ir konsultavimo sutartyje nurodytas darbų rezultatas yra tik neteisėta atsakovo atsikirtimų į ieškinį priemonė. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad ekspertizės išvados nepatvirtina tikrosios veiklos atskaitos sukūrimo datos bei laiko, kadangi ekspertas vadovavosi pdf. failo sukūrimo laiku, užfiksuotu kompiuteriniame įrenginyje, kuris kompiuteriniuose įrenginiuose gali būti skirtingas. Šios atsakovo atstovės nuostatos yra nepagrįstos. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012). Nors ekspertas nurodė pastabą, kad įrenginio, kuriame dokumentas buvo sukurtas ar modifikuotas laikas ir data gali skirtis nuo realaus laiko, tai yra, jog ekspertizės išvadoje tirto failo sukūrimo data ir laikas gali neatitikti to, kuris nurodytas ekspertizėje, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, jog kompiuterio, kuriame sukurta veiklos ataskaita data ir laikas buvo kitoks nei nurodyta ekspertizės išvadoje, atsakovas į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Įrodymų, pagrindžiančių, jog veiklos ataskaita buvo parengta 2014-03-25 ir kokia nors forma pristatyta ieškovei, atsakovas taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to galima padaryti išvadą, jog ekspertizės išvados patvirtina ataskaitos parengimą po atsakovo atleidimo iš darbo asociacijoje „Linava“.Teismas įvertina ir tai, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose neneigia, jog DenTel K/S veiklos ataskaita bei projektas dėl viršgarantinio fondo lėšų tikslinio panaudojimo iki atsakovo atleidimo iš pareigų nebuvo pateikti prezidiumui. Atsakovas taip pat tvirtina, jog pristatyti veiklos ataskaitą bei nutarimo projektą atsakovas neturėjo galimybės, nes ieškovė neįtraukė šio klausimo į prezidiumo posėdžių darbotvarkę. Su šiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi į bylą pateikto prezidiumo darbo reglamento 2.1. punkte nurodyta, jog klausimus svarstyti prezidiumui turi teisę pasiūlyti, be kitų minėtame punkte nurodytų asmenų, taip pat ir asociacijos generalinis sekretorius. Taigi atsakovas turėjo galimybę pateikti nutarimo projektą bei veiklos ataskaitą prezidiumui per nustatytą terminą. Byloje nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas siūlė įtraukti klausimą dėl veiklos ataskaitos bei nutarimo projekto dėl viršgarantinio fondo lėšų tikslinio panaudojimo svarstyti į prezidiumo posėdžio darbotvarkę, o šį klausimą buvo atsisakyta įtraukti į darbotvarkę (CPK 178 straipsnis). Be to, iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad bendrovės DenTel K/S veiklos sritis yra telekomunikacija, tikslas – prekyba, telepaslaugų platinimas ir kita panaši veikla. Šios aplinkybės, jog įmonė, su kuria sudaryta konsultavimo paslaugų sutartis, užsiima telekomunikacijos paslaugų teikimu, nesusijusiu su piniginių lėšų investavimu, piniginių lėšų valdymu, įmonių plėtra, investicijų strategijomis, sudaro prielaidas išvadai padaryti, jog Konsultavimo sutarties pagrindu paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos. Ieškovė ieškinį taip pat grindžia tuo, jog Konsultavimo sutarties nebuvo poreikio įsigyti, kadangi ieškovės finansinė padėtis ginčo sandorio sudarymo metu prastėjo, todėl 100 000 EUR vertės konsultavimo sandoris nebuvo naudingas ieškovei. Atsakovas, nesutikdamas su šiais ieškovės argumentais teigė, kad ieškovės turtinės padėties pablogėjimas nulėmė poreikį investuoti laisvas pinigines lėšas ir siekti papildomo finansavimo, kuris buvo galimas ištyrus rinkos poreikius pagal Konsultavimo sutartį. Teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, jog sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žalos, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.). Teismo turi būti vertinama, ar protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, bendrovės vadovas prisiimtų neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013).Iš byloje pateiktų 2013-12-19–2014-05-21 prezidiumo protokolų nustatyta, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovės finansinė padėtis nebuvo gera ir apie ieškovės finansinę padėtį atsakovui buvo gerai žinoma. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų. Prezidiumo 2013-11-21 posėdyje pats atsakovas pasiūlė prezidiumui atidėti prezidiumo ir komitetų posėdžių salės įrengimo ir mokymo procesui organizuoti patalpų rekonstrukcijos projektų svarstymą dėl sunkių verslo sąlygų (2013-11-21 posėdžio darbotvarkės 4 klausimas). Tame pačiame prezidiumo posėdyje atsakovas buvo įpareigotas pradėti rengti 2014 metų krizinį biudžetą bei parengti pasiūlymus išlaidoms sumažinti (darbotvarkės 6.4. klausimas); nutarta nerengti ieškovės kalėdinio vakaro, kuris kainuos 28 962 EUR, dėl sunkios verslo padėties (darbotvarkės 6.3. klausimas). Prezidiumo posėdyje 2014-02-18 prezidiumo nariai svarstė klausimą dėl garantinio fondo lėšų panaudojimo, tačiau, kaip matyti iš pateikto protokolo, 3 darbotvarkės klausimu buvo nutarta garantinio fondo lėšas palikti IRU sąskaitoje Ženevoje, kadangi dar nebuvo pasibaigęs Konkurencijos tarybos atliekamas tyrimas dėl ieškovės veiksmų, platinant TIR knygeles, atitikties Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymų reikalavimams. Visos šios faktinės aplinkybės patvirtina ieškovės argumentus, jog ieškovės finansinė padėtis nebuvo gera, atsakovui apie ieškovės finansinę padėtį buvo gerai žinoma, todėl atsakovas kaip ieškovės vadovas privalėjo maksimaliai atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas reikšmingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, ieškovės finansinę padėtį, apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei. Byloje nepateikta įrodymų, kad Konsultavimo sutartimi parengta ataskaita buvo naudinga ieškovei. Akivaizdu, kad ataskaitos išvados parengtos neįvertinant ieškovės veiklos rezultatų, ieškovės turtinės padėties. Dėl to galima padaryti išvadas, kad ataskaitos išvados yra bendro pobūdžio, ataskaita neturi vertės ieškovei ir lėšos įmonei DenTel K/S yra sumokėtos nepagrįstai.Esant visų ištirtų faktinių aplinkybių, įrodymų visumai, teismas konstatuoja, kad ginčo sutartis sudaryta nevisapusiškai ir aplaidžiai įvertinus dėl jos sudarymo ieškovei galinčius kilti padarinius, nepagrindus jos ekonominio naudingumo ir kad protingas bei apdairus vadovas panašiomis aplinkybėmis tokio sandorio nebūtų sudaręs (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad žala, be kita ko, yra asmens turto netekimas ar sužalojimas ir kad žalos piniginė išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Kaip jau minėta anksčiau, ieškovė žalos dydį grindžia sudarytos Konsultavimo sutarties kaina – 100 000 EUR. Pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog ieškovė įmonei DenTel K/S sumokėjo 100 000 EUR. Ginčo šioje byloje dėl nuostolių dydžio neiškilo. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadas, kad ieškovė įrodė, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (sutarties, kuri nenaudinga ieškovei, sudarymo viršijant atsakovo kompetenciją bei pažeidžiant fiduciarines atsakovo kaip vadovo pareigas), ieškovė patyrė 100 000 EUR nuostolius (CK 6.249 straipsnis), kurie atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Kaip jau minėta anksčiau, įrodžius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, jau turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Byloje ištirtų įrodymų visuma bei faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas šioje byloje nepaneigė kaltės prezumpcijos (CPK 178 straipsnis). Esant visų nurodytų aplinkybių bei įrodymų visumai, ieškovės ieškinys tenkinamas, iš atsakovo ieškovei priteisiama 100 000 EUR nuostoliams atlyginti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 100 000 EUR dydžio sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, tai yra nuo 2016-06-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-08 nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų dydį pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 619 EUR žyminis mokestis, 4 855,37 EUR atstovavimo išlaidos, 270,92 EUR vertimo išlaidos, 145,90 EUR antstolio paslaugos, 14,71 EUR kitos pagrįstos išlaidos, 161,97 EUR ekspertizės išlaidos.Ieškovės atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų advokatų paslaugų įkainių, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovei. Kadangi pateikti įrodymai, patvirtinantys kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, patenkinus ieškinį, jos priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo R. M. ieškovei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ 100 000 EUR nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 100 000 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-06-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. M. ieškovei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ 7 067,87 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.