- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- e2-3908-964/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36213-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- Ž. B.
- Atsakovas
- UAB „SEB investicijų valdymas“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“
- Advokatai
- Jolanta Špakauskaitė, Valentas Mitrauskas
- Kategorijos
- 2.1.3.6Turtinės teisės
trečiojo asmens Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atstovui advokatui Valentui Mitrauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovui UAB „SEB investicijų valdymas“ dėl įpareigojimo išmokėti pinigines lėšas (pensijų išmoką) pagal pensijų kaupimo sutartį, tretieji asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, R. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, išvadą teikianti institucija Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą išmokėti ieškovui 9 797,11 Eur pinigines lėšas/pensijų išmoką pagal 2019-04-11 pensijų kaupimo sutartį, sudarytą tarp R. M. bei UAB „SEB investicijų valdymas“, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad antstolis Aleksandras Selezniovas 2019-11-25 įvykusiose varžytynėse Nr. 181273 pardavė ieškovui Ž. B. skolininkui R. M. nuosavybes teise priklausiusį turtą – turtinę teisę į pinigines lėšas/pensijų išmokas pagal pensijų kaupimo sutartį, sudarytą 2019-04-11 su atsakovu UAB „SEB investicijų valdymas“. Pateikus prašymą atsakovui išmokėti ieškovui pinigines lėšas/pensijų išmoką pagal 2019-04-11 pensijų kaupimo sutartį, sudarytą tarp R. M. bei UAB „SEB investicijų valdymas“, pastarasis tai daryti atsisakė, nurodęs, kad to padaryti negali, nes R. M. nėra realizavęs savo teisės į pensijų išmoką, nėra įvykdęs visų sąlygų pensijų išmokai mokėti, o ieškovas atitinkamus prašymus dėl pensijų išmokos mokėjimo gali teikti tik dėl jo paties vardu sukaupto turto. Toks atsakovo atsisakymas yra nepagrįstas, kadangi šiuo atveju galėtų būti taikoma įstatymo analogija. Vienintelės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios panašų santykį, yra LR Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos, numatančios, kad teisę į kito asmens pagal pensijų kaupimo sutartį sukauptą turtą, turi paveldėtojai, besikreipiantys dėl mirusiajam asmeniui priklausančios turto dalies. Paveldėjimo bei iš varžytynių įgytų teisinių santykių panašumas, leidžia daryti išvadą, kad analogijos taikymas neprieštarauja teisinio santykio esmei ir pobūdžiui. Tokiu būdu, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, pagal analogiją taikant LR Pensijų kaupimo įstatymo 11 str. 5 d., atsakovas turi išmokėti ieškovui pinigines lėšas/pensijų išmokas (9797,11 EUR) pagal R. M. su atsakovu sudarytą pensijų kaupimo sutartį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas UAB „SEB investicijų valdymas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl pensijų išmokos mokėjimo į pensijų kaupimo bendrovę gali kreiptis tik atitinkamos bendrovės valdomo pensijų fondo dalyvis, kuriam sueina senatvės pensinis amžius. Ieškovas nėra sulaukęs pensinio amžiaus, nėra duomenų dėl išankstinės pensijos jam paskyrimo, todėl jis nėra įgijęs teisės į pensijų išmoką ir neturi teisės pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Jei ieškovas turėtų teisę į pensijų išmoką, jis galėtų kreiptis dėl jo vardu sukaupto turto dalies, kuri išreikšta pensijų fondo vienetais. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 11 str. teisę į kito asmens vardu sukauptą turtą gali įgyti tik paveldėtojai, besikreipiantys dėl mirusiam dalyviui priklausančios turto dalies. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, gavus paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus. Teisių ir pareigų perleidimo kitais pagrindais Pensijų kaupimo įstatymas nenumato. Pensijų kaupimo įstatymo 7 str. 5 d. nustato draudimą pensijų kaupimo bendrovei nutraukti pensijų kaupimo sutartį, nesant dalyvio sutikimo. Nagrinėjamu atveju pagal sukauptos sumos dydį R. M. 2019-10-09 kreipusis dėl pensijų išmokos, ji būtų galima tik periodinėmis išmokomis, kurių mokėjimo sąlygos būtų aptartos su dalyviu pasirašomoje pensijų išmokos sutartyje. Dalyvio vardu pensijų fonde sukaupta suma teisės į pensijų išmoką gavimo metu priklauso nuo sutarties galiojimo metu dalyvio uždirbtų apmokestinamųjų pajamų, fondo veiklos rezultatų ir kitų aplinkybių. Kadangi pensijų kaupimo sutartis su R. M. iki šiol nėra nutraukta, o „SEB turto išsaugojimo fonde“ lėšos yra nuolat investuojamos pagal su Lietuvos banku, kaip priežiūros institucija, suderintą strategiją, sukaupta suma dalyvio R. M. vardu kinta ir kreipiantis dėl pensijų kaupimo sutarties nutraukimo gali būti kitokia.
4. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad R. M. nėra realizavęs savo teisės į pensijų išmoką, o teisių perleidimas pagal pensijų kaupimo sutartį Pensijų kaupimo įstatyme nenumatytas. Išieškojimas iš pensijų fondo sukaupto turto negalimas. Tuo atveju, jei būtų panaikintas R. M. dalyvavimas pensijų kaupime, visos sukauptos lėšos turės būti grąžintos fondo valdybai.
5. Trečiasis asmuo Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad LR CK 6.102 str. nurodomi atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą. Iš varžytynių įgyta ieškovo reikalavimo teisė nepatenka į nei vieną iš nurodytų draudimų. Jokio draudimo perleisti reikalavimą nenumato ir Pensijų kaupimo įstatymas. Atkreipė dėmesį, kad ginčas kilo ne dėl reikalavimo teisės į valstybinio socialinio draudimo pensiją, mokamą Sodros, bet dėl reikalavimo teisės į pensijų kaupimo bendrovę, kurioje lėšos buvo kaupiamos savanoriškai sudarytos sutarties pagrindu, o tokios sutarties pagrindu sukauptos lėšos netgi paveldimos. Asociacijos nuomone ieškovas įgijo visas teises, kurias pagal sutartį iki varžytynių akto sudarymo turėjo R. M., bei gali savarankiškai realizuoti, todėl ieškinys galėtų būti tenkinamas.
6. Trečiasis asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
7. Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
8. Lietuvos bankas pateikė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jos atsakovas nėra gavęs pensijų fondo dalyvio R. M. rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo ir tokia sutartis nebuvo sudaryta, o išieškojimas iš pensijų fonde sukaupto turto, kol nėra sudaryta pensijų išmokų sutartis, yra negalimas, darytina išvada, kad atsakovas, atsisakydamas išmokėti ieškovui pinigines lėšas/pensijų išmoką pagal 2019-04-11 pensijų kaupimo sutartį, sudarytą tarp R. M. bei UAB „SEB investicijų valdymas“, veikė tinkamai ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovo Ž. B. atstovė advokatė Jolanta Špakauskaitė ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad pensijų išmokos sutarties R. M. nėra pasirašęs nei šiuo metu, nei ją buvo pasirašęs varžytynių metu. Šiuo metu ieškovas yra perėmęs R. M. turtinę teisę, vadinasi veikia pagal pastarojo turimas teises. Todėl pateikė prašymą išmokėti pensiją. Dalyvaudamas varžytynėse ieškovas žinojo tik tiek, kad R. M. yra pensinio amžiaus. Daugiau neklausinėjo. Suprato, kad prašymo teikimas pensijų kaupimo bendrovei – procedūrinis reikalavimas. Jis įstojo į R. M. vietą ir perėmė jo teises, vadinasi, ir teisę gauti pensiją.
Atsiliepimas
10. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „SEB investicijų valdymas“ atstovė teisininkė G. M. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad pensijų kaupimo antros pakopos atveju sutarties nutraukimas galimas tik suėjus pensiniam amžiui. Šios pakopos atveju išmokos įšaldomos iki pensinio amžiaus. Nėra draudimo išieškoti iš antros pakopos pensijos, tačiau turi būti išmokų stadija. Kol pensijos kaupimo dalyvis nėra išreiškęs valios dėl pensijos išmokėjimo ir jo pensija yra neatskirta (neatidalinta) iš pensijų kaupimo bendrovės turto, negalimas ir išieškojimas. Pažymėjo, kad varžytynių akte nurodytas vienokio dydžio turtas, o faktiškai gali būti kitokio (didesnis), nes R. M. vis dar dalyvauja pensijų kaupime, nuolat pervedami pinigai, tęsiasi kaupimas (jis nepasibaigęs). Tai dalyvio pinigai ir ieškovas R. M. pensijos kaupimo sutarties nutraukti negali. Sprendžiant dėl išmokos būtini du komponentai: pensinis amžius ir pensijos kaupimo dalyvio valia nutraukti pensijos kaupimo sutartį bei sudaryti pensijos išmokų sutartį. Pagal pensijos kaupimo sutartį perleidimas nebuvo galimas, nes nebuvo pasibaigęs pensijos kaupimas. Turtinės teisės perleidimas į sukauptą pensiją nėra savarankiškas pensijų kaupimo sutarties pasibaigimo pagrindas.
11. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „SEB investicijų valdymas“ atstovas vadovas T. P. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad sprendžiant dėl galimybės vykdyti išieškojimą svarbus laikotarpis, t.y. ar tai kaupimo, ar išmokų laikas. Dirbdamas žmogus pensiją kaupia. R. M. vis dar yra šioje stadijoje. Jis jau yra pasiekęs pensinį amžių, bet nėra išreiškęs valios nutraukti kaupimą ir gauti išmokas.
12. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ palaikė savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
13. Antstolio Aleksandro Selezniovo 2019 m. gruodžio 17 d. pranešimas dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų sudarymo patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 25 d. vykusiose varžytynėse Nr. 181273 antstolis Aleksandras Selezniovas, vykdydamas išieškojimą 3-ios eilės išieškotojo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ naudai, iš pirmųjų varžytynių pardavė skolininkui R. M. nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. turtinę teisę į pinigines lėšas/pensijų išmokas pagal pensijų kaupimo sutartį, sudarytą 2009 m. balandžio 11 d. su UAB „SEB investicijų baldymas“. Varžytynes laimėjo Ž. B., kuris į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjo visą sumą už varžytynėse nupirktą turtą. UAB „SEB investicijų valdymas“ 2019-09-26 rašto duomenimis UAB „SEB turto išsaugojimo fonde“ R. M. yra sukaupęs 9 797,11 Eur. Remiantis antstolio Aleksandro Selezniovo 2020-07-16 raštu, ieškovui 2019-12-17 buvo išduotas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Ieškovo atstovė kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti Ž. B. pinigines lėšas/pensijų išmoką pagal 2019-04-11 pensijų kaupimo sutartį, sudarytą tarp R. M. bei UAB „SEB investicijų valdymas“. 2020-12-11 raštu atsakovas atsisakė prašymą tenkinti, nurodęs, kad negali be dalyvio R. M. sutikimo nutraukti jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties su UAB „SEB investicijų valdymas“ ir pervesti R. M. vardu sukauptos turto dalies kaip pensijų išmokos Ž. B.
14. Byloje kilo ginčas dėl teisės į pensijų išmoką, kai II-os pakopos pensijos kaupimo sutartis nenutraukta.
15. LR Pensijų kaupimo įstatymo 36 str. numato, kad išieškojimas iš periodinių išmokų ir pensijų anuiteto vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pensijos, nustatyta tvarka. Išieškojimas iš vienkartinės pensijų išmokos vykdomas Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka.
16. Išieškojimo iš pensijos tvarką ir apribojimus detalizuoja CPK 663, 736 straipsniai.
17. Taigi tiek CPK, tiek specialus Pensijų kaupimo įstatymas draudimo išieškoti iš pensijos nenumato, vadinasi, toks išieškojimas yra galimas.
18. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo R. M. su atsakovu UAB „SEB investicijų valdymas“ 2009 m. balandžio 11 d. sudarė pensijų kaupimo sutartį. Ginčo nėra, kad ši sutartis nenutraukta, o, kaip nurodė atsakovo atstovė teismo posėdžio metu, įmokos mokamos toliau, nuolat pervedami pinigai, kaupimas tęsiasi, bendrovė nėra gavusi R. M. prašymo sutartį nutraukti ir pasirašyti pensijų išmokų sutartį.
19. LR Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis numato, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai: 1) dalyvis sukanka senatvės pensijos amžių ir pagal pensijos išmokos sutartį jam išmokama visa pensijų išmoka; 2) dalyvis miršta; 3) teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia; 4) Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo nustatyta tvarka dalyvio vardu sukauptos piniginės lėšos pervedamos į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą.
20. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad trečiasis asmuo R. M. yra sukakęs pensinį amžių (jam 66 metai), todėl yra pagrindas pensijų kaupimui pasibaigti. Visgi pensijų kaupimas sulaukus pensinio amžiaus nesibaigia savaime, vos sulaukus šio amžiaus, o Pensijų kaupimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis netgi nustato, kad pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės nutraukti pensijų kaupimo sutarties be dalyvio sutikimo, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
21. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, asmuo, įgijęs teisę į pensijų išmoką, turi teisę nukelti išmokos mokėjimo pradžią. Šio termino nukėlimo laikotarpiu toks asmuo lieka dalyviu. Jeigu dalyvis raštu nesikreipia į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, laikoma, kad dalyvis pasinaudojo teise nukelti išmokos mokėjimo pradžią. Pensijų kaupimo įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė sudaro pensijų išmokos sutartį dėl šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pensijų išmokų mokėjimo.
22. Iš aukščiau nurodytų nuostatų darytina išvada, kad tam, kad asmuo gautų pensiją, kai ją kaupė pagal II-ą pensijų pakopą, jis turi sulaukti pensinio amžiaus ir kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų kaupimo sutarties nutraukimo ir pensijų išmokos sutarties sudarymo. Neatlikus šių veiksmų pensijų kaupimas nesibaigia ir sukauptas turtas netampa pensijų išmoka.
23. Atkreiptinas dėmesys, kad Pensijų kaupimo įstatymo 11 str. numato, kad pensijų fondą sudarantis pensijų turtas yra pensijų fondo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Pensijų kaupimo bendrovė pensijų turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisės pagrindais. Kiekvieną pensijų fondą sudarantis pensijų turtas turi būti atskirtas nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų pensijų turto. Į pensijų turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo dalyvių prievoles.
24. Taigi išieškojimas iš pensijų kaupimo dalyvio pensijos galimas atskyrus jo turtą nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto, o tai padaroma nutraukus pensijų kaupimo sutartį ir sudarius išmokų sutartį. Tik tuomet nustoja galioti Pensijų kaupimo įstatymo 11 str. 4 d. numatyta sąlyga dėl draudimo nukreipti išieškojimą į pensijų turtą pagal pensijų fondo dalyvio prievoles ir tik tuomet atsiranda turtinė teisė į pensijų išmoką. Kol nėra atlikti aukščiau nurodyti veiksmai, nėra pensijos išmokų, vadinasi, negalimas išieškojimas iš jų.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas įgijo reikalavimo teisę į R. M. pensijų išmoką(-as), kai jos (jų) dar nebuvo, todėl atsakovas turėjo pagrindą atsisakyti ją (jas) išmokėti.
26. Ieškovas teigia, kad šiuo atveju galėtų būti taikoma įstatymo analogija, t.y. LR Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos, numatančios, kad teisę į kito asmens pagal pensijų kaupimo sutartį sukauptą turtą, turi paveldėtojai, besikreipiantys dėl mirusiajam asmeniui priklausančios turto dalies.
27. Teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Mirus asmeniui nelieka pensijų kaupimo dalyvio, vadinasi, nelieka subjekto, galinčio pasirinkti laiką, nuo kada nutraukia pensijų kaupimo sutartį, pasirinkti pensijų išmokų rūšį, mokėjimo būdą, kaip tai reglamentuota LR Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnyje. Taigi šiuo atveju asmens valia nutraukti pensijų kaupimo sutartį ir sudaryti išmokų sutartį negalima. Tuo metu kai asmuo gyvas, jis pats turi teisę pasirinkti momentą, nuo kada pensijų kaupimą baigs bei naudosis teise į išmokas ir tik jam šiuos veiksmus atlikus galimas išieškojimas iš pensijų išmokos. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad tam, jog tokios prigimties pajamos kaip pensijų išmokos, būtų pripažintos bendru sutuoktinių turtu, jos turi būti gautos ar jau yra gautos, todėl šios sutuoktinių pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo to momento, kai jo išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Nors nagrinėjamu atveju sprendžiama ne dėl bendro sutuoktinų turto, tačiau suformuota taisyklė aktuali tuo aspektu, kad tik įgyvendinus teisę į pensijų išmoką (ją gavus ar gaunant) galima reikalauti vykdyti išieškojimą ar perimti teisę į jį.
28. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir įpareigoti atsakovą išmokėti ieškovui 9 797,11 Eur pinigines lėšas/pensijų išmoką pagal 2019-04-11 pensijų kaupimo sutartį, sudarytą tarp R. M. bei UAB „SEB investicijų valdymas“, nes teisė į šias išmokas nerealizuota, pensijų kaupimo dalyvio turtas neatskirtas, kaupimas nepasibaigęs, išmokų mokėjimas neprasidėjęs, o šiam procesui pradėti Pensijų kaupimo įstatyme numatytus veiksmus turi atlikti tik pats pensijų kaupimo dalyvis, o ne ieškovas.
29. Atmetus ieškinį ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
30. Trečiasis asmuo Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ prašė priteisti iš ieškovo 544,50 Eur atstovavimo išlaidų, kurias pagrindė į bylą pateiktais įrodymais. Visgi pažymėtina, kad nors trečiasis asmuo neišreiškė aiškios pozicijos, kieno pusėje dalyvauja, o atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra, tačiau nurodė, kad asociacijos nuomone, ieškovas įgijo visas teises, kurias pagal sutartį iki varžytynių akto sudarymo turėjo R. M., bei gali savarankiškai realizuoti, todėl ieškinys galėtų būti tenkinamas. Taigi iš esmės palaikė ieškovą. Jo interesas taip pat akivaizdžiai labiau susijęs su ieškovo siekiu gauti pensijų išmoką iš atsakovo, nes būtent jo reikalavimui patenkinti buvo parduota iš varžytynių R. M. turtinė teisė. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo nebuvo įpareigotas pateikti atsiliepimo į ieškinį, o manydamas, kad neturi intereso byloje, kaip tai nurodė atsiliepime, jo iš viso nepateikti ir atstovavimo išlaidų nepatirti. Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo išlaidos nebūtinos ir trečiasis asmuo iš esmės nurodė ieškinį palaikančius argumentus, o ieškinys atmestas, jo patirtos atstovavimo išlaidos nepriteisiamos.
31. Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 9,03 Eur pašto išlaidų. Jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, todėl priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo Ž. B. ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo Ž. B., (duomenys neskelbtini), 9,03 Eur (devynis eurus, 3 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.