- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-2173-1012/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01927-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“
- Trečiasis asmuo
- R. K., J. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.39pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, tretiesiems asmenims R. K., J. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovės 569,33 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė:
1.1. 2022 m. gruodžio 21 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), dėl nesandaraus daugiabučio namo stogo buvo apgadintas butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu. Šios sutarties pagrindu ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 569,33 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti ir įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens.
1.2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Santermita“ draudžiamojo įvykio metu buvo daugiabučio namo administratoriumi, kuris įvykio metu buvo atsakingas už namo daugiabučių namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą, tačiau tinkamai priežiūros nevykdė.
1.3. Nepriklausomai nuo to, kad į bylą pateiktos nuotraukos apie 2022 m. birželio mėnesio įvykį, 2022 m. gruodžio mėnesį buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini), nes iš nuotraukų sulyginimo matyti, jog buto apgadinimai padidėjo – buvo aplietos lubos ir sienos, todėl nepriklausomai kokio dydžio buvo apgadinimai, žala pašalinama remontuojant visą sienos ar lubų ir konstrukcijų plokštumą, žalos dydis dėl to nesikeičia. Atsakovė neįrodė, jog stogas negalėjo būti remontuojamas, nes nepateikta įrodymų, kad būtent stogo dalis virš ginčo buto negalėjo būti remontuojama. Net jei stogas negalėjo būti remontuojamas, jis turėjo būti valomas, o iš įvykio fiksacijos nuotraukų matyti, jog ant stogo buvo sniego danga, todėl būtent atsakovė atsakinga už savo pareigų nevykdymą ir žalos atsiradimą. Žalos dydį ieškovė įrodinėja nuotraukomis, buto apžiūros aktu ir žalos skaičiuote.
1.4. Atsakovei ilgą laiką jau nuo 2022 m. birželio ir netgi anksčiau buvo žinoma apie stogo defektus virš buto ir per stogą patenkantį vandenį, kuris darė žalą trečiojo asmens turtui. Atsakovė pagal teisės aktus privalėjo imtis priemonių stogui remontuoti, tačiau savo pareigos nevykdė, nors pasitelkė specialistą apžiūrai, tačiau jokių realių veiksmų užkirsti žalos atsiradimui nesiėmė. Specialistas į butą ir palėpę nebuvo užėjęs ir konkrečios vietos, pro kurią sunkiasi vanduo, nenustatė, todėl nesiėmė veiksmų. Nėra duomenų, kad vieta negalėjo būti uždengta, užsandarinta, todėl administratorius nesiimdamas priemonių pažeidė savo pareigą imtis priemonių žalai išvengti.
Atsiliepimas
1.5. Trečiasis asmuo nurodė, jog vanduo pateko į butą, nes ištirpo storas sniego sluoksnis, taigi tokia situacija susiklostė dėl to, kad administratorius nevykdė pareigos valyti sniegą nuo stogo. Kadangi dėl atsakovės neveikimo per stogą į trečiojo asmens butą pateko vanduo, kuris padarė žalą butui, tarp atsakovės neveikimo ir ieškovės kompensuotos žalos yra priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė:
2.1. Atsakovė savo kaip administratorės pareigas atliko tinkamai, neatliko neteisėtų veiksmų, nėra atsakinga už žalos atsiradimą, todėl atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė, be to ieškovė neįrodė nei žalos fakto, nei jos dydžio. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju administratorius įvykdė visas jam teisės aktais nustatytas pareigas, kurios reikšmingos nagrinėjamoje byloje. Administratorius organizavo namo techninę priežiūrą, paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją (šią aplinkybę patvirtina pateikti duomenys, įrodantys statinio techninės priežiūros vykdymo faktą), jis organizavo namo savininkų sprendimų priėmimus dėl namo renovacijos ir plataus masto remonto darbų kiek tai susiję su namo stogu, taip pat samdė rangovą ir pirko prekes bei paslaugas einamiesiems smulkiems stogo remonto darbams. Administratorius rengė namo atnaujinimo ilgalaikius planus, organizavo balsavimą ir rūpinosi renovacijos procedūros vykdymu, samdė renovacijos koordinatorių, t. y. specialistą, kuris rūpinasi sklandžia renovacijos eiga, kelis kartus siūlė bendraturčiams atlikti stogo atnaujinimo/pakeitimo darbus atskirai nuo pakankamai ilgai trunkančios renovacijos, tuo tikslu buvo surinkęs preliminarius rangovų pasiūlymus ir geriausią iš jų pateikė susipažinti bendraturčiams.
2.2. Atsakovė nėra atsakinga už tai, kad bendraturčiai atsisakė spręsti stogo atnaujinimo (pakeitimo) klausimą atskirai nuo renovacijos 2018 ir 2019 metais. Trečiasis asmuo teismo posėdyje pritarė kitų bendraturčių nuomonei, kad stogą keisti atskirai nuo renovacijos būtų neekonomiška ir netikslinga, todėl sprendimas nekeisti stogo nepriimtas pagrįstai.
2.3. Atsakovė taip pat nėra atsakinga už renovacijos procedūros trukmę. Taigi atsakovė tinkamai atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus. Byloje pateiktas rangovo paaiškinimas, kad atskirais atvejais stogas buvo neremontuotinas, nes būtų pakenkta didesnei stogo konstrukcijos daliai, todėl laikotarpiu jau prieš pat namo renovacijos rangos darbų pradžią daliniai stogo remonto darbai buvo vykdomi tiek ir tokia apimtimi, kokia buvo galima. Bendraturčiams atsisakius atskirai pakeisti tik namo stogą, atsakovė turėjo galimybę organizuoti tik dalinius remonto darbus pagal privalomuosius reikalavimus, tą atsakovė ir darė.
2.4. Įvykio metu jau buvo priimti visi reikalingi sprendimai ir pradėtos bei vykdomos daugiabučio namo atnaujinimo/modernizavimo procedūros. Pavieniui keisti tik namo stogą nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsakovė neturėjo teisės imtis stogo dangos pakeitimo darbų, nes bendraturčių sprendimu pradėta renovacija, o bendraturčiai atsisakė atskirai keisti tik stogą, iš rangovo duotų paaiškinimų, jog suremontuoti tik dalies stogo, nebuvo galimybės.
2.5. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo iškėlė versiją, kad ginčui aktualiu metu įvyko meteorologinis reiškinys – staigus ir ženklus atšilimas nakties metu (pasak trečiojo asmens staiga atšilo iki 7 laipsnių), dėl kurio nakties metu staiga ištirpo visas ant stogo susikaupęs didelis kiekis sniego. Ši versija paneigta byloje surinktais duomenimis: įvykio metu ant namo stogo negalėjo būti susikaupęs didelis kiekis sniego (sniego ant stogo nebuvo), ką patvirtina nuotrauka ir meteorologiniai duomenys. Jokio ieškovės nurodyto įvykio nebuvo. Įvykio nuotraukose užfiksuotos ilgalaikės 2022 m. birželio 22 d. įvykio pasekmės. Ieškovė neapžiūrėjusi buto, prieš jį apdrausdamas, prisiėmė visą su buto būklės nefiksavimu susijusią riziką.
2.6. Kadangi draudėjo butas buvo užlietas iki to tariamo įvykio, ir ginčo buto sužalojimai nebuvo ištaisyti iki draudimo sutarties su ieškove sudarymo ar iki tariamo įvykio, dėl kurio pareikštas nagrinėjamas ieškinys, žalos dydis nustatytas neteisingai. Ieškovės sudarytame apžiūros akte nurodyta, kad paskutinio remonto data yra 2019 metai, o draudimo išmokos apskaičiavimo sąmatoje yra taikomas nusidėvėjimas už 3 metus (sąmata skaičiuota 2022 metais, o nuo 2019 metų kaip tik ir yra 3 metai). Byloje nėra įrodymų, jog butas po 2022 m. birželio įvykio buvo suremontuotas. Tuo tarpu atsakovė teismui pateikė atestuotos įmonės parengtą įvertinimą, kuriame nustatyta, jog nuotraukų komplektuose „2022-06 IF draudimas“ ir „2022-12 Compensa“ yra užfiksuoti to paties užliejimo padariniai; nuotraukų komplekte „2022-12 Compensa“ esančiose nuotraukose pastebimi išryškėję konstrukcijų pažeidimų vietose korozijos židiniai, o šie procesai tikėtina nulemti konstrukcijos ertmėse po pirmojo užliejimo susikaupusios drėgmės, per ilgą laiką nepašalinus užliejimo padarinių. Analogišką minėtajai išvadą buvo padarę ir kiti specialistai. Taigi iki 2022 m. gruodžio 21 d. įvykio ginčo butas jau buvo sužalotas, sužalojimai identiški arba iš esmės panašūs į tuos, kurie sudaro ieškovės pareikšto ieškinio pagrindą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagal kuriuos būtų įmanoma atriboti ankstesnio užliejimo padarinius nuo tų, kurie matomi ieškovės pateiktose nuotraukose, todėl ieškovė neįrodė žalos dydžio.
3. Trečiasis asmuo R. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog:
3.1. Už žalos atsiradimą atsakinga tik atsakovė, nes įvykiams kartojantis nesiėmė jokių priemonių stogui remontuoti, nors jis asmeniškai parodė vietą, per kurią bėgo per stogą. Atsakovė už bokštelio nuomą sumas į sąskaitą įtraukė, o stogo remonto taip ir neatliko. Kelias dienas prieš įvykį ant stogo buvo daug sniego, o įvykio naktį buvo +7, ir sniegas staiga nutirpo ir vanduo bėgo per tą pačią vietą į butą. 2022 m. gruodžio 21 d. per nesandarų stogą buvo aplietas butas, buvo atvykęs ekspertas, matė, jog viskas buvo šlapia, per šviestuvą bėgo vanduo. Po 2023 m. birželio įvykio lubos ir sienos buvo sutvarkytos ir perdažytos, jis pats turi įmonę ir viską suremontavo. Jis buvo užlipęs į palėpę ir matė, kad vanduo bėgo per stogo vietą prie kamino, kur glaudžiasi šiferis. Per šią vietą kiekvieną kartą bėga, per kaminą ir per sieną. Po 2022 m. birželio mėnesio buvo atsiųstas bokštelis, tačiau jokie darbai nebuvo atlikti. Administratoriaus neveikimas privedė prie visų šių įvykių.
3.2. Įvykiai įvyksta, kai būna liūtys ar staigus sniego tirpimas. Jis turi įgaliojimą atstovauti J. K. buto klausimais, jis nepamena ar dalyvavo sprendžiant klausimus dėl stogo remonto, žino, kad butų savininkai nesutiko atskirai remontuoti stogą, nes tai buvo ekonomiškai nenaudinga, tokiam sprendimui jis pritaria. Identiški dažų atsilupimai atsirado dėl to, kad vanduo bėgo toje pačioje vietoje.
4. Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra ir negali būti laikoma daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijų valdytoja, todėl jai negali būti taikoma CK 6.266 straipsnyje nustatyta griežtoji atsakomybė. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai teismui leido spręsti, kad atsakovė tinkamai vykdė jai teisės aktų priskirtas pareigas ir neturėjo teisės be gyventojų pritarimo remontuoti ginčo daugiabučio namo stogo.
7. Teismas darė išvadą, jog 2022 m birželio mėnesį įvykusio apliejimo metu padaryta žala butui nebuvo pašalinta. Nors trečiasis asmuo teismui paaiškino, jog bute buvo atliktas remontas, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, o iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog dažų atšokimai, įtrūkimai, atšokusių dažų atplaišos yra identiškos formos tiek 2022 m. birželio 22 d., tiek 2022 m. gruodžio 22 d. nuotraukose. Iš to teismas sprendė, jog trečiasis asmuo, teikdamas teismui paaiškinimus, nebuvo nuoširdus, jo paaiškinimai, kad buvo atliktas buto remontas ir pašalinti 2022 m. birželio mėnesio įvykio padariniai, prieštarauja vaizdinei bylos medžiagai, todėl jais teismas remtis negali. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ant stogo buvo didelis sluoksnis sniego, to nepatvirtina ir pateikta hidrometeorologinė pažyma. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina ir 2022 m. gruodžio 22 d. žalos atliktos reguliavimo specialisto padaryta stogo nuotrauka ir įvykio vietos aprašymas, nes buto nuotraukose, nei aprašyme fiksuoti sienų ir lubų sugadinimai, tačiau nėra užfiksuotas tekantis ar varvantis vanduo. Iš į bylą pateiktų duomenų apie meteorologines sąlygas taip pat nėra pagrindo spręsti buvus stichinį reiškinį staigų atšilimą ir didelio sniego kiekio tirpimą. Taigi byloje neįrodyta, jog ant stogo buvo storas sniego sluoksnis ir atsakovė, turėdama pareigą sniegą nuvalyti, to nepadarė.
8. Teismas sprendė, kad stogo virš ginčo buto būklė buvo bloga, tačiau į bylą pateiktų įrodymų nepakanka pagrįstai spręsti, jog trečiajam asmeniui priklausančio buto sugadinimo mastas 2022 m. gruodžio 21 d. atsirado dėl vandens pratekėjimo į butą, o ne dėl po pirmojo įvykio susikaupusios drėgmės ir konstrukcijų korozijos.
9. Byloje nustačius, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurių pasekmėje galėjo kilti žala, nesant patikimų įrodymų, kad žala kilo dėl vandens pratekėjimo 2022 m. gruodžio 21 d., o ne po 2022 m. birželio mėnesio įvykio, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prižiūrėdama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo konstrukcijas (stogą) veikė rūpestingai ir laikėsi teisės aktų reikalavimų, taip pat į tai, kad atsakovė neįrodė žalos dydžio, nes nenustatė, kurie buvo sužalojimai atsirado po pirmojo įvykio, o kurie po 2022 m. gruodžio įvykio, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė būtinų sąlygų viseto atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovei, kaip statinio valdytojai, kyla griežtoji civilinė atsakomybė.
10.2. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovė buvo paskirta daugiabučio namo administratore. Taip pat nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovei dar iki 2022 m. gruodžio 21 d. įvykio buvo žinoma, kad daugiabučio namo stogas, esantis virš buto, turi trūkumų, stogas praleidžia kritulių vandenį, t. y. atsakovė valdė statinį, kuris turėjo trūkumų. Tai leidžia spręsti egzistuojant atsakovės neteisėtus veiksmus CK 6.266 straipsnio prasme.
10.3. Aplinkybę, kad butas buvo užlietas 2022 m. gruodžio 21 d. patvirtina byloje esantys įrodymai: buto nuotraukos, atsakovės darbuotojų ir trečiojo asmens paaiškinimai, kt.
10.4. Ieškovė byloje laikėsi visiškai priešingos pozicijos nei nurodė pirmosios instancijos teismas – ieškovė neteigė ir neįrodinėjo aplinkybės, kad butas po 2022 m. birželį vykusio užliejimo buvo suremontuotas. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad kritulių vanduo į butą bėgdamas pro tuos pačius stogo nesandarumus (pro tą pačią vietą) padidino butui padarytą žalą.
10.5. Nustatant 2022 m. gruodžio 21 d. įvykio metu padaryto nuostolio dydį, reikalinga atsižvelgti į turto būklę iki įvykio, nes negalimas tik pažeistos vietos remontas – suremontuota vieta skirsis nuo likusios neremontuotos plokštumos, matysis senų ir naujų dažų perėjimai ir pan.
10.6. Atsakovė, gindamasi nuo ieškinio bandė įrodyti, kad daugiabučio namo stogas, toje vietoje, kuri ribojasi su butu, buvo neremontuotinas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė net nebuvo nustačiusi konkrečios vandens prabėgimo vietos. Akivaizdu, kad nenustačius konkrečios prabėgimo vietos nebuvo galima spręsti, kad jos neįmanoma bent laikinai sutvarkyti.
10.7. Atsakovės pasitelktas rangovas dėl jo turimos technikos net neturėjo galimybės pasiekti pakankamai stogo dangos ir jos bent minimaliai hermetizuoti, nors kai kurios stogo vietos šios apžiūros metu buvo hermetizuotos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė po 2022 m. birželio 9 d. įvykio būtų siūliusi daugiabučio namo gyventojams atlikti stogo hermetizavimą ir šie būtų nurodytam nepritarę.
10.8. Atsakovė, turėdama duomenis apie tai, kad stogas kelia grėsmę žalos atsiradimui (grėsmė buvo reali, kadangi butas jau buvo užlietas 2022 m. birželio 9 d.) nesiėmė jokių prevencinių priemonių tai grėsmei šalinti.
10.9. Sprendime nurodyta, kad iš 2022 m. gruodžio 22 d. darytų nuotraukų matyti, kad sniego dangos ant stogo nebuvo. Tačiau nuotraukos darytos jau po to, kai įvyko draudžiamasis įvykis, lauke vyraujant teigiamai temperatūrai. Natūralu, kad sniegas iš dalies jau buvo nutirpęs.
10.10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, o jeigu teismui kilo klausimų dėl ieškovės nurodyto žalos dydžio, teismas privalėjo žalos dydį nustatyti pats.
Atsiliepimas
11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:
11.1. Griežtosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas nebuvo sprendžiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
11.2. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo.
Šalies argumentai
11.3. Renovacijos procedūrų įgyvendinimo veiksmai atlikti iki tos datos, kurią ieškovė savo pareikštame ieškinyje nurodė kaip tariamo įvykio ir žalos dėl jo atsiradimo datą. Šie veiksmai atlikti vadovaujantis daugiabučio namo butų savininkų priimtais sprendimais, kuriais šie įgyvendino savo, kaip statinio bendraturčių, turimas įstatyme įtvirtintas bendrosios dalinės nuosavybės teises. Butų savininkų priimti sprendimai ir pavedimai atsakovei yra privalomi, juos vykdyti atsakovę imperatyviai įpareigoja įstatymas.
11.4. Atsakovė renovacijos procedūrų vykdymo laikotarpiu net kelis kartus organizavo susirinkimus, kuriuose atkreipė gyventojų dėmesį į tai, kad stogo būklė prasta ir reikalingas stogo keitimas bei siūlė stogo pakeitimo darbus atlikti nedelsiant, atskirai nuo renovacijos proceso. Gyventojai tokius atsakovės siūlymus atmetė, todėl atsakovė neturėjo teisės nepaisyti bendraturčių priimtų sprendimų.
11.5. Atsakovė, kaip administratorė, turėjo galimybę savarankiškai spręsti tik dėl būtinų neatidėliotinų veiksmų (kai reikia likviduoti avarijas ar kitus padarinius, galinčius sukelti žalos žmonių gyvybei ar aplinkai). Šią pareigą atsakovė vykdė – buvo pasitelktas rangovas, kuris pagal poreikį vykdė namo stogo apžiūras ir atliko stogo remonto darbus paaiškėjusiose stogo defektų vietose.
11.6. Byloje nustatyta, kad daliniai stogo remonto darbai nebuvo įmanomi , nes reikėjo keisti stogą ar bent jau didžiąją jo dalį. Atitinkamai ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė privalėjo imtis stogo pakeitimo veiksmų. Be to, galimų prabėgimo vietų nustatyta ne vieną, o laikinos priemonės šiuo atveju netaikytinos dėl stogo būklės.
11.7. Priešingai nei nurodo ieškovė, byloje pateiktų įrodymų visuma vienareikšmiškai ir neginčijai įrodo, kad ginčo įvykis 2022 m. gruodžio 21 d. neįvyko.
11.8. Byloje nepateikta įrodymų, kad 2022 m. birželio 9 d. įvykio padariniai buvo pašalinti.
11.9. Trečiojo asmens nurodytas meteorologinis reiškinys – staigus ir ženklus atšilimas nakties metu (iki 7 laipsnių), sąlygojęs staigų didelio kiekio sniego ištirpimą, – neįvyko (nurodytu laikotarpiu aukščiausia paros oro temperatūra siekė 1,8 laipsnius, o žemiausia – 0,7 laipsnio, taigi temperatūra buvo teigiama, o jos pokytis minimalus).
11.10. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė ieškovei neįrodžius ne tik žalos dydžio ir fakto, bet ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Taigi iš esmės atmetant ieškinį kaip nepagrįstą, teismas neturėjo pareigos spręsti žalos dydžio nustatymo klausimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl daugiabučio namo administratoriaus civilinės atsakomybės
15. Ieškovė apeliaciniame skunde dėsto poziciją, jog atsakovei, kaip statinio valdytojai, kyla griežtoji civilinė atsakomybė. Anot ieškovės, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, yra šių objektų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir kartu atsakomybės už šių objektų trūkumus subjektas. Be to, net laikant, jog atsakovei netaikytina griežtoji atsakomybė, atsakovės atžvilgiu egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos – atsakovė turėjo užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias žalos atsiradimui.
16. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovui kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Civilinėje teisėje asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai šiais veiksmais pažeidžiamas tiesiogiai įstatyme įtvirtintas draudimas, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo įstatyme ar sutartyje nustatytas pareigas, ar net kai pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
17. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).
19. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas).
20. Statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas).
21. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).
22. CK 4.84 straipsnio 8 dalis nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).
23. Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
25. Taigi, pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus minėtų Nuostatų 7.7 papunktyje nurodytą išimtį – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 4 d. įsakymu atsakovei nuo 2022 m. gegužės 19 d. penkeriems metams buvo pratęstas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimas. Byloje taip pat nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 21 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu fiksuota, jog daugiabučio namo bendraturčiai nutarė pritarti daugiabučio namo renovacijai. Daugiabučio namo bendraturčių susirinkimų metu 2018 m. gegužės 10 d. ir 2019 m. lapkričio 26 d. atsakovė daugiabučio namo bendraturčius informavo, kad dėl prastos stogo būklės siūloma stogo keitimo darbus atlikti atskirai nuo namo renovacijos, tačiau tokie atsakovės siūlymai buvo atmesti (DOK-45175, 3, 25–26 priedai). Renovacijos vykdymo laikotarpiu atsakovė ėmėsi stogo priežiūros – probleminėse daugiabučio namo stogo vietose atsakovės pasitelktas rangovas vykdė dalinius remonto darbus (DOK-45175, priedas Nr. 27). Rangovo atstovas J. V. 2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje paaiškino, jog daugiabučio namo stogas neremontuotinas, remonto atsakovės pasitelktas rangovas neatliks ir reikia ieškoti rangovo, kuris atliktų tokį didelį darbą, nes būtinas kapitalinis remontas. Nesiūlomas laikinas remontas, nes būtų pažeista didesnė stogo dalis remontuojant. Laikinų priemonių nėra arba jos būtų neefektyvios. Kad uždengti skyles, reikia lipti ant šiferio lakštų, tačiau jiems esant pasikėlus ir ant jų lipant, jie būtų sulaužomi. Įprastu atveju, kai remontuojamas stogas, tai statomi pastoliai, priėjimas prie stogo tampa patogus; tai nedaroma iš bokštelio. Buvo atlikti darbai, kuriuos galima atlikti iš keltuvo, nelipant ant stogo – išvalytos šiukšlės iš latakų, gal buvo hermetizuota pora vietų (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 25 sek. – 19 min. 32 sek.; 28 min. 08 sek. – 30 min. 16 sek.). 2022 m. birželio 8 d. statinio apžiūros akte nustatyti defektai, jog stogo dangos šiferio lakštai vietomis suskilinėję ir galimai nesandarūs, stogo apskardinimai paveikti korozijos, galiniame stogo šlaite išsmukęs šiferio lakštas. Taip pat akte rekomenduotina atlikti stogo dangos remonto darbus, demontuoti seną stogo dangą, lietaus nuo stogo nuvedimo sistemą (DOK-45175, priedas Nr. 24).
26. Minėta, jog būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, o atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalos išvengimui. Šiuo klausimu ieškovė nurodė, jog atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. netinkamai prižiūrėjo stogą, žinodama apie 2022 m. birželio 22 d. įvykį, laiku neatliko stogo remonto ar keitimo darbų, nenuvalė storo sniego sluoksnio, dėl ko 2022 m. gruodžio 21 d. buvo užlietas ieškovės draudėjui priklausantis butas.
27. Pažymėtina, kad CPK 13 straipsnyje nustatyta, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis, ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą, ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2003; 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004; 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011).
28. Tuo tarpu rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2022 m birželio 22 d. įvykusio apliejimo metu padaryta žala butui nebuvo pašalinta. Byloje esančiose nuotraukose fiksuoti dažų atšokimai, įtrūkimai, atšokusių dažų atplaišos yra identiškos formos tiek dėl 2022 m. birželio 22 d., tiek 2022 m. gruodžio 22 d. įvykio darytose nuotraukose. Nei buto nuotraukose, nei įvykio vietos aprašyme nėra užfiksuotas tekantis ar varvantis vanduo. Iš į bylą pateiktų duomenų apie meteorologines sąlygas taip pat nėra pagrindo spręsti buvus stichinį reiškinį staigų atšilimą ir didelio sniego kiekio tirpimą. Į bylą pateiktų įrodymų nepakanka pagrįstai spręsti, jog trečiajam asmeniui priklausančio buto (duomenys neskelbtini) sugadinimo mastas 2022 m. gruodžio 21 d. atsirado dėl vandens pratekėjimo į butą, o ne dėl po pirmojo įvykio susikaupusios drėgmės ir konstrukcijų korozijos. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovė neįrodė žalos, atsiradusios 2022 m. gruodžio 21 d., fakto, pritaria.
30. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog aplinkybę, kad butas buvo užlietas 2022 m. gruodžio 21 d. patvirtina byloje esantys įrodymai: buto nuotraukos, atsakovės darbuotojų ir trečiojo asmens paaiškinimai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, pažymi, kad tokia apeliaciniame skunde dėstoma pozicija laikytina nepagrįsta. Sulyginus byloje pateiktas nuotraukas po 2022 m. birželio 9 d. įvykio (el. b. 1 t., b. l. 77–105) ir po 2022 m. gruodžio 21 d. (el. b. 1 t., b. l. 5–23), nustatyta, jog jose fiksuoti iš esmės tie patys padariniai, pažeidimai atsiradę tose pačiose sienų ir lubų vietose, dažų atplaišos yra identiškos formos ir dydžio. Nors ieškovė teigia, jog nuotraukose matomi buto konstrukcijų apgadinimai yra padidėję/išsiplėtę, tačiau pastebėtina, jog pokyčiai itin minimalūs, galimai nulemti vaizdo fiksavimo kampo ir apšvietimo. Šiame kontekste aktualus ir UAB „Daita“ atliktas vertinimas, kuriame konstatuota, jog nuotraukose yra užfiksuoti to paties užliejimo padariniai, todėl daroma išvada, kad patalpa tarp 2022 m. birželio mėnesio ir 2022 m. gruodžio mėnesio nebuvo suremontuota. Išryškėję korozijos židiniai nulemti po 2022 m. birželio mėnesį įvykusio užliejimo susikaupusios drėgmės, per laiką nepašalinus užliejimo padarinių (el. b. 2 t., b. l. 192–196). Šių išvadų anksčiau minėtų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia ieškovės nurodomi atsakovės darbuotojo ir žalų specialistės vertinimai. Tuo tarpu pasisakant dėl trečiojo asmens R. K. paaiškinimų pažymėtina, kad jis teismo posėdyje bei prie 2022 m. gruodžio 22 d. apžiūros akto pateiktame paaiškinime nurodė, jog jis pats matė įvykį, per lubas bėgo vanduo iki pat 2022 m. gruodžio 22 d. ryto (el. b. 1 t., b. l. 5). Tačiau 2022 m. gruodžio 22 d. darytose nuotraukose apžiūros metu, bute nėra užfiksuotas tekantis ar varvantis vanduo, balos, šlapios sienos. Taip pat iš byloje esančios meteorologinės pažymos (el. b. 2 t., b. l. 165) nėra pagrindo spręsti buvus staigų atšilimą ir didelio sniego kiekio tirpimą. Šių aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustačius, jog nesant patikimų įrodymų, kad žala kilo dėl vandens pratekėjimo 2022 m. gruodžio 21 d., o ne po 2022 m. birželio 9 d. įvykio, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė būtinos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti, t. y. žalos fakto. Pažymėtina, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimo dėl galimos žalos atlyginimo dėl 2022 m. birželio mėnesį įvykusio buto užliejimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškinį.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenustačius žalos fakto, t. y. kad ginčo buto sugadinimas įvyko 2022 m. gruodžio mėnesį, kitų atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nustatymas, bei nustatymas, ar šiuo atveju kilo griežtoji atsakomybė, ar atsakomybė su kalte, tampa teisiškai nereikšmingu.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisinių taisyklių, teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
35. Apeliacinis skundas atmetamas, todėl ieškovei bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
36. Atsakovė pateikė prašymą ir įrodymus dėl 1 331 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą pasitelkiant advokatą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija maksimalių nustatytų Rekomendacijose, atitinka proporcingumo bei protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės yra tenkinamas ir ši suma priteisiama atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 1 331 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt vieno euro ir 0 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.