Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. O., ieškovės atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, atsakovo R. A. atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. O. ieškinį atsakovui R. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma nepilnamečio vaiko M. O. (M. O.) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas sumokant iki einamojo mėnesio 25 d., išieškant šias sumas iš atsakovo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, priteistą išlaikymą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo 4800 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2019-06-17, nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu susipažino 2014 m., pradėjo artimai bendrauti, santuokos nesudarė, tačiau (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus M. O. (M. O.). Nuo vaiko gimimo atsakovas vaiku nesirūpina, su juo nebendrauja, išlaikymo neteikia, vaikas gyvena su ieškove. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, jos pajamas sudaro socialinės išmokos ir išmokos vaikams, viso apie 222,50 Eur per mėnesį. Šalių vaikas turi specialiųjų poreikių, nuo 2017-05-05 jam yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis, paskirta 130 Eur dydžio neįgalumo pensija. Ieškovė turi dar du išlaikytinius. Nepilnamečio šalių vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga 640 Eur per mėnesį suma: 280 Eur ekologiškam maistui, 70 Eur sauskelnėms, 150 Eur vitaminams, vaistams, 80 Eur drabužiams ir avalynei, 60 Eur žaislams, ugdymo priemonėms. Atsakovas nuo 2017-06-01 iki 2019-06-17 nemokėjo nepilnamečiam vaikui išlaikymo, todėl įsiskolinimo suma sudaro 4 800 Eur (24 mėn. x 200 Eur). Ginčo tarp šalių dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku nėra, ieškovė neprieštarauja, jog atsakovas maksimaliai bendrautų su vaiku.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su trimis nepilnamečiais vaikais, broliu ir jo globojamais 4 nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute. Namuose švaru, tvarkinga, yra reikalingi baldai. Nepilnamečiam šalių sūnui 2017 m. nustatytas lengvas neįgalumas (sutrikusi jo kalbos raida, jis nekalba, girdi iš dalies, dažnai serga, diagnozuota astma). Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio vaikas pradės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Ieškovė iki 2018-06-30 nebuvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, tačiau Tarnybai moteris yra žinoma. Jai grįžus iš įkalinimo įstaigos Tarnybos atstovai vertino vaikų situaciją, grėsmės vaikams lygis motinos aplinkoje nebuvo nustatytas, tačiau, atsižvelgiant į šeimos patiriamus socialinius sunkumus, Tarnyba kreipėsi, kad šeimai būtų paskirtas atvejo vadybininkas ir pradėtos teikti socialinės paslaugos. Ieškovė su socialines paslaugas teikiančiais specialistais bendradarbiauja, stengiasi rūpintis vaikais, pranešimų apie vaikų teisių pažeidimus Tarnyba nėra gavusi. Atsakovas su sugyventine ir trimis nepilnamečiais vaikais gyvena socialiniame būste, kuriame sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tarnyba neturi duomenų apie atsakovo šeimoje augančių vaikų nepriežiūrą, tėvų netinkamą elgesį su vaikais, šeimai nėra taikoma atvejo vadyba, tėvų atžvilgiu nebuvo taikytos administracinio poveikio priemonės. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad šalių sūnus yra mažametis, didžiąją gyvenimo dalį augo kartu su ieškove, tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, sutinka, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo taip pat atitinka nepilnamečio vaiko interesus, o nustačius, jog atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, turėtų būti tenkinamas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 Eur per mėnesį, atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė paaiškino, kad šalių sūnus turi specialių poreikių, todėl jam teikiama psichologo ir logopedo pagalba. Ieškovė vaiko poreikiams patenkinti išleidžia: 170 Eur maistui, 20 Eur ikimokyklinio ugdymo įstaigai, 80-100 Eur aprangai, 30-40 Eur žaislams ir ugdymo priemonėms, 80-100 Eur vaistams (vaikui diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis dažnai kosėja), tačiau vaistai kompensuojami, 12 Eur sauskelnėms (savaitei reikalingas pakelis sauskelnių, kuris kainuoja 3 Eur). Gydytojai alergijos vaikui nediagnozavo, tačiau ji jam pasireiškia nuo maisto, vandens. Astma vaikui galutinai nediagnozuota, dar reikia apsilankyti pas gydytojus. Inhaliatorius kompensuojamas valstybės – ieškovė primoka 10 Eur, purškikliai taip pat kompensuojami – ieškovė primoka 1 Eur. Vaikas serga peršalimo ligomis du kartus per metus, vieno susirgimo metu medikamentams reikia 50-70 Eur. Kadangi dažnai vartoja antibiotikus, reikalingi vitaminai imuniteto stiprinimui, kurie kainuoja po 11 Eur mėnesiui. Vaiko akiniams reikia skirti iki 100 Eur dviem su puse mėnesio, kadangi vaikas juos sulaužo. Ieškovė gauna apie 300 Eur socialinės pašalpos iš valstybės, po 70 Eur išmoką už kiekvieną vaiką, 136 Eur dydžio nepilnamečio vaiko neįgalumo išmoką, 130 Eur kitų dviejų ieškovės nepilnamečių vaikų alimentus. Ieškovei sunku rasti darbą dėl teistumo bei romų tautybės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad šalių sūnui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, vaikas turi specialių poreikių, jo poreikiai didesni nei sveiko vaiko. Todėl atsakovo siūloma teikti 50 Eur išlaikymo vaikui suma yra maža. Kadangi ieškovė supranta atsakovo finansinę padėti, prašo priteisti iš atsakovo realų mokėti 150 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Abi šalys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, ieškovė nepalaiko prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Iš į bylą pateikto gimimo įrašo matyti, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. O. tėvai. Iš byloje esančių duomenų (Tarnybos išvados) ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove. Tarnybos duomenimis, vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, duomenų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą, byloje nėra, Tarnyba ir atsakovas neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Nustačius nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patikslino, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikia skirti 170 Eur per mėnesį vaiko maistui, 12 Eur - sauskelnėms, 20 Eur - ugdymo įstaigai, 80-100 Eur - aprangai, 30-40 Eur - žaislams ir ugdymo priemonėms, 80-100 Eur vaistams ir vitaminams, kas du su puse mėnesio reikia pirkti akinius, kurie kainuoja po 100 Eur.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017).

Nors vaiko poreikių dydį patvirtinantys įrodymai į bylą nepateikti, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji vaiko poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai (pateikta ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo sutartis) yra realūs ir protingo dydžio.

Kad vaikas dažnai serga, jam nustatyta (duomenys neskelbtini), nurodoma Tarnybos išvadoje, 2019-07-12 Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus aplinkos sąlygų tyrimo akte. Į bylą pateikta neįgalumo lygio pažyma patvirtina, kad nepilnamečiui šalių vaikui iki 2022-01-06 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, iš Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos pažymų matyti, kad šalių vaikui nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai, rekomenduojama teikti logopedo, specialiojo bei socialinio pedagogo, psichologo, judesio korekcijos pedagogo ir mokytojo padėjėjo pagalbą. Nors duomenų apie tai, kad vaikui diagnozuota alergija, reikalingi akiniai, sauskelnės byloje nėra, teismas atsižvelgia į tai, kad sveikatos profilaktikai, augančio organizmo palaikymui yra reikalingi vitaminai, įvertinama sezoninių ligų tikimybė. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad šalių vaikas turi didelių sveikatos poreikių, todėl būtina nuolat skirti papildomų lėšų jo sveikatos stiprinimui ir priežiūrai, ugdymui.

Be to, būtina įvertinti ir ieškovės nenurodytas kitas išlaidas higienos prekėms bei buities reikmėms (rankšluosčiams, patalynei, skalbikliams ir kt.), kurios laikytinos būtinaisiais vaiko poreikiais.

Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad visų šalių nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių patenkinimui yra reikalinga ne mažesnė nei 300 Eur per mėnesį suma. Pažymėtina, kad atsakovas vaiko poreikių dydžio neginčijo, nesutikimą teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą iš esmės grindė tik sunkia savo turtine padėtimi. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 300 Eur per mėnesį suma.

Remiantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).

Iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra, Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė nedirba, nuo 2019 m. registruota Užimtumo tarnybos Vilniaus jaunimo užimtumo skyriuje. Remiantis į bylą pateiktais duomenis, ieškovė gaudavo 222,50 Eur socialinę pašalpą, 223,21 Eur išmoką vaikui, 130 Eur per mėnesį vaikui skirtą šalpos neįgalumo pensiją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovei mokėtos vidutiniškai 229,88 Eur per mėnesį išmokos. Teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna iš valstybės po 70 Eur už kiekvieną vaiką, 136 Eur dydžio nepilnamečio vaiko neįgalumo išmoką, 130 Eur kitų dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymą. Antstolių registro duomenimis ieškovė turi įsiskolinimų. Duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, darančių įtaką jos darbingumui byloje nėra.

Iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra, Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie ieškovo pajamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nėra. Iš įbylą pateiktų gimimo įrašų, gimimo liudijimo matyti, kad atsakovas turi dar tris vaikus. Duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas, byloje nėra.

Nors remiantis nurodytais duomenimis, šalių turtinė padėtis yra panaši – tiek ieškovė, tiek atsakovas nedirba, vertingo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, ieškovė turi tris išlaikytinius, atsakovas – keturis išlaikytinius, abu turi įsiskolinimų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovei, gyvenančiai su vaiku, tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta, todėl atsakovas turėtų daugiau prisidėti materialiai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaikų teisėms ir interesams apsaugoti. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas šiuo metu galimai yra išvykęs dirbti į užsienį. Nesant duomenų apie atsakovo nedarbingumą, daroma išvada, kad jis gali dirbti ir gauti pakankamas pajamas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Tai, kad atsakovas turi dar tris išlaikytinius, neatleidžia jo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą savo vaikams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveika, visaverte asmenybe ir tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-06-17) iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui, išieškant jį iš atsakovo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Tačiau teismas, priteisdamas išlaikymą, sprendimo priverstinio vykdymo klausimų nesprendžia, kadangi jie priskirti antstolio kompetencijai.

Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą atsisakymo.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4800 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2019-06-17. Teismo posėdžio metu ieškovė šio reikalavimo atsisakė.

CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Atsisakius ieškinio, byla nutraukiama. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas ieškinio reikalavimo atsisakymą priima, todėl byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-03-04 sprendimu ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-10-11 pažyma Nr. (2.16)NTP-7-5705, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 153,79 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-07-10 sprendimu atsakovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta 2019-12-04 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma NTP-7-16888, kurioje nurodoma, jog už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 301,80 Eur suma.

Byloje susidarė 8,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Abiem šalims esant atleistoms nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, žyminis mokestis, išlaidos, susidariusios už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą bei pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. O. (M. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. O., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. O. (M. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. birželio 17 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė V. O., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priimti ieškinio atsisakymą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui M. O. (M. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo.

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 4800 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2019-06-17.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.