Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Kauno sporto klubo „Rimo“ ieškinį atsakovui automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ dėl piniginių lėšų priteisimo ir pagal atsakovo automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai Kauno sporto klubui „Rimo“ ir atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Kauno sporto klubas „Rimo“ (toliau – ir ieškovė, VšĮ „Rimo“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ (toliau – ir atsakovas, „Esmotorsport“) ieškovei 100 000,00 Eur depozito sumą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys ir dublikas grindžiami šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. Ieškovė VšĮ „Rimo“ ir atsakovas vykdė derybas dėl specialiosios paskirties transporto priemonės nuomos 2019 m. pasaulio ralio-kroso čempionatui sudarymo 10-yje ralio – kroso varžybų. Toks susitarimas dėl specialiosios paskirties transporto priemonės nuomos visoms 10 ralio – kroso varžyboms sudarytas nebuvo dėl iš esmės išsiskiriančių šalių pozicijų ir ieškovei kilusių pagrįstų abejonių atsakovo realiu pajėgumu vykdyti siekiamus prisiimti įsipareigojimus;

1.2. Ieškovė ir atsakovas nusprendė pasirinkti kitą bendradarbiavimo modelį, kuris pagrįstas esminiu principu, jog atskiras ir savarankiškas susitarimas yra pasiekiamas ir sudaromas dėl dalyvavimo atskirame 2019 m. pasaulio ralio – kroso čempionato etape prieš konkretų etapą. Šios šalys suderėjo, sudarė ir pasirašė dvi atskiras sutartis dėl sportinio automobilio Škoda Fabia WRX nuomos dviejuose skirtinguose ralio etapuose: 2019 m. vasario 25 d. automobilio nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis Nr. 1), kuria susitarta dėl specialios paskirties transporto priemonės nuomos „World RX of Abu Dhabi“ etapui balandžio mėn. 4 – 6 dienomis. Ieškovė už paslaugos suteikimą įsipareigojo atsakovui sumokėti 60 000,00 Eur dydžio nuomos mokestį bei PVM, tai iš viso sudaro 72 600,00 Eur; 2019 m. balandžio 15 d. automobilio nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis Nr. 2), kuria susitarta dėl specialios paskirties transporto priemonės nuomos „World RX of Catalunya – Barselona“ etapui balandžio mėn. 25 – 28 dienomis (toliau Sutartis Nr. 1, Sutartis Nr. 2 – ir Sutartis). Ieškovė už paslaugos suteikimą įsipareigojo sumokėti 30 000,00 Eur dydžio nuomos mokestį bei PVM, kas sudaro 36 300,00 Eur;

1.3. Atsakovas išrašė ir pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą už automobilio nuomą ir serviso paslaugas pasaulio ralio kroso etape 72 600,00 Eur sumai bei PVM sąskaitą faktūrą už automobilio nuomą ir serviso paslaugas pasaulio ralio kroso etape 36 300,00 Eur sumai, o taip pat papildomai 2019 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą už sportinę aprangą 5 154,09 Eur sumai, kurias ieškovė apmokėjo. Derybų dėl pagrindinio susitarimo (kuris nebuvo pasiektas) metu atsakovas ieškovei išrašė ir pateikė išankstines sąskaitas, pagal kurias ieškovė sumokėjo 100 000,00 Eur depozitą, kuris laikomas sumokėtu depozitu pagal šalių pasirašytą Sutartį Nr. 1. Atsakovas 2019 m. gegužės mėn. pateikė ieškovei 2019 m. gegužės 8 d. išankstinę sąskaitą kartu su 2019 m. balandžio 5 d. defektacijos aktu pagal sportinio automobilio perdavimo – priėmimo aktą ir 2019 m. gegužės 20 d. išankstinę sąskaitą kartu su 2019 m. balandžio 26 d. defektacijos aktu pagal sportinio automobilio perdavimo – priėmimo aktą, kuriuose nurodė sumas, kurios neva turėtų būti išskaitytos iš depozito. Atsakovui buvo pateiktas prašymas detalizuoti ir pagrįsti atsiradusius defektus pagal atsiųstus defektacijos aktus bei juose nurodomas sumas, bet atsakovas to nėra padaręs;

1.4. Atsakovo nesąžiningumą ir nebendradarbiavimą pagrindžia atsakovo atstovo ieškovei teikta 2019 m. birželio 7 d. pretenzija „Dėl nuostolių atlyginimo“, kuria atsakovas reikalavo sumokėti 480 000,00 Eur dėl sutarties Nr. NP201902/01 netinkamo įsipareigojimų vykdymo, o taip pat ir 2019 m. birželio 18 d. pranešimas apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos ieškovei iškėlimą. Minima sutartis niekada nebuvo tarp šalių galutinai suderinta, pasirašyta ir sudaryta, o tokie reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir įrodo, kad atsakovo tikslas – nesąžiningai praturtėti ieškovės sąskaita;

1.5. Ieškovė 2019 m. liepos 16 d. elektroniniu paštu pateikė atsakymą į pretenziją ir pranešimą, kuriame nurodė reikalavimus atsakovui, bet jokie reikalavimai nebuvo įvykdyti, nes po atsakymo gavimo pastarasis pateikė ieškovei 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą 100 000,00 Eur ir PVM sumai, kurioje nurodyta, kad tai paslaugos pagal sutartį Nr. NP201902/01. Ieškovė elektroniniu paštu grąžino šią sąskaitą kartu su grąžinimo pagrindimu bei pateikė atsakovui 2019 m. rugpjūčio 12 d. pakartotinį reikalavimą dėl depozito grąžinimo ir informacijos pateikimo. 2019 m. spalio 22 d. elektroniniu paštu ieškovė gavo 2019 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, kuri pavadinta, kaip „pataisyta sąskaita VšĮ „Rimo“ ir kurios suma be PVM sudaro 55 569,51 Eur. Ši suma galimai apima anksčiau atsakovo ieškovei siųstuose defektacijos aktuose nurodytas sumas, su kuriomis ieškovė negali sutikti, nes niekada nėra gavus defektacijos aktuose nurodytų sumų pagrindimo ar paaiškinimų. Ieškovės atstovas 2019 m. spalio 30 d. elektroniniu laišku grąžino 2019 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovui kartu su tokio grąžinimo pagrindimu bei pakartotiniu prašymu pagrįsti tiek sąskaitą, tiek defektacijos aktus bei prašymu nurodyti, iki kada bus grąžintas depozitas. Ieškinio pareiškimo teisme dieną ieškovei atsakovas yra skolingas 100 000,00 Eur (be procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų);

1.6. Sutarčių 3.1 punktu šalys susitarė, kad ieškovė ne vėliau kaip likus 30 dienų iki specialiosios paskirties transporto priemonės nuomos termino pradžios įsipareigoja atsakovui sumokėti 100 000,00 Eur depozitą, o pasibaigus sutarčiai, jeigu ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu, depozitas grąžinamas po paslaugos suteikimo, ne vėliau kaip per 30 dienų po defektacijos akto pateikimo. Ieškovė visą depozito sumą yra pervedusi, o kartu yra pilnai atsiskaičiusi ir pagal sutartis. Atsakovas piktybiškai vengia pateikti duomenis, kurie yra reikalingi įsitikinti defektacijos aktuose numatytų pozicijų ir sumų aktualumu, pagrįstumu, reikalingumu ir pan. Tai reiškia, kad atsakovas ne tik, kad netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, bet ir tikslingai vengia geranoriškai bendradarbiauti ir kooperuotis su ieškovu;

1.7. 2020 m. balandžio 17 d. duomenimis ieškovė yra atsakovui sumokėjusi 208 900,00 Eur sumą, iš kurios 100 000,00 Eur sudaro ieškovės sumokėtas depozitas, vis dar esantis atsakovo žinioje. Ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi sutartis, dėl ko turi teisę atgauti depozitą;

1.8. Sutartimis šalys aiškiai susitarė, kad depozitas gali būti pasiliekamas kitam etapui arba grąžinamas, jei ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu. Pirmasis ralio etapas vyko 2019 m. balandžio 4 – 6 dienomis. Tuo tarpu pirmasis defektacijos aktas pagal sportinio automobilio perdavimo – priėmimo aktą buvo pateiktas ieškovei 2019 m. gegužės mėn. kartu su 2019 m. gegužės 8 d. išankstine sąskaita 25 312,28 Eur sumai. Taip pat atsakovas atsiuntė ieškovei 2019 m. gegužės 20 d. išankstinę sąskaitą kartu su 2019 m. balandžio 26 d. datuotu defektacijos aktu pagal sportinio automobilio perdavimo – priėmimo aktą 30 257,93 Eur sumai, kuriuose nurodė detalių ir remonto sumas, kurios neva turėtų būti išskaitytos iš depozito. Pagal atsakovo skaičiavimus defektacijos aktuose, kompensuotinos sumos sudaro 55 570,21 Eur (25 312,28 Eur ir 30 257,93 Eur);

1.9. Atsakovas atsiliepimo 28 punkte nurodė, jog „Komanda apskaičiavo galutinę sugadinimų sumą – 37 418,75 Eur, įskaitant PVM “, o atsiliepimo 29 punkte nurodė, kad „Komanda patyrė 71 566,29 Eur, įskaitant PVM, nuostolį“. Šių sumų atsakovas negrindžia jokiais įrodymais;

1.10. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas yra patyręs nuostolių pagal sutartis, kuriuos ieškovė privalo kompensuoti arba atskirai, arba dengiant iš depozito sumos.

2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš VšĮ „Rimo“ priteisti 71 566,29 Eur nuostolius, solidariai iš VšĮ „Rimo“ ir R. B. priteisti 136 767,47 Eur dydžio išlaidas, „Esmotorsport“ ir VšĮ „Rimo“ priešpriešiniams reikalavimams taikyti įskaitymą, priteisti iš VšĮ „Rimo“ ir R. B. 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti iš VšĮ „Rimo“ ir R. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinis grindžiamas šiomis esminėmis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. 2019 m. vasario mėnesį, šalims iki galo nesuspėjus suderinti visų 2019 m. sezono sutarties sąlygų, buvo priimtas sprendimas sudaryti sutartį dėl R. B. dalyvavimo pirmajame 2019 m. pasaulio ralio kroso čempionato etape. Atsižvelgiant į tai, jog šalys nebuvo galutinai sudarę sutarties dėl R. B. dalyvavimo viso 2019 m. sezono FIA WRX lenktynėse, buvo priimtas kompromisinis ir laikinas sprendimas;

2.2. Pirmojo etapo metu R. B. ne tik stipriai apgadino komandos lenktyninį automobilį, tačiau ir perkaitino sportinio automobilio variklį. Variklis buvo išmontuotas ir išsiųstas gamintojui patikrai bei detalesnei diagnostikai, kad būtų galima nustatyti ar variklis gali būti naudojamas toliau. Atsakovas R. B. lenktynių savaitgalio metu taip pat apgadino sportinio automobilio kėbulą, sugadino variklio apsaugą, variklio radiatorių, turbinos aušintuvą bei kitus automobilio mazgus. Įvertinus visas sugadintas detales, remonto ir kitas su tuo susijusias išlaidas, komanda apskaičiavo bei kartu su defektacijos aktu atsakovams pateikė galutinę sugadinimų sumą – 34 147,54 Eur įskaitant PVM. Defektacijos metu apskaičiuota automobiliui padarytos žalos suma nebuvo išskaityta iš depozito, tačiau šalims ji buvo žinoma;

2.3. Įvertinus tai, kad pirmieji du etapai vyko su nedidele pertrauka, šalys objektyviai neturėjo laiko pabaigti derybas dėl pagrindinės 2019 m. sezono sutarties sudarymo, todėl dar kartą buvo priimtas kompromisinis sprendimas sudaryti sutartį sekančiam etapui. Sutartis Nr. 2 savo turiniu bei šalių tarpusavio įsipareigojimų apimtimi buvo analogiška prieš tai sudarytai Sutarčiai Nr. 1. Sutarties Nr. 2 3.1 punkto pagrindu šalys susitarė, kad VšĮ „Rimo“ ne vėliau nei likus 30 dienų iki nuomos termino pradžios sumokės 100 000,00 Eur dydžio depozitą, kurio paskirtis – užtikrinti galimos žalos sportiniam automobiliui atlyginimą, tačiau ieškovė depozito pakartotinai nemokėjo, šalys laikė, kad depozitas sumokėtas prieš tai sudarytos Sutarties Nr. 1 pagrindu;

2.4. Sutarties Nr. 2 3.5 punktu buvo susitarta, kad tais atvejais, kai VšĮ „Rimo“ nekompensuoja komandai patirtos žalos, įskaitant ir automobilio sulūžusias, sugedusias dalis, šios sumos galėjo būti užskaitomos iš sumokėto depozito sumos. Po antrojo etapo komanda turėjo keisti kėbulo dalis, vėl buvo sugadintas variklio radiatorius, turbinos aušintuvas bei kiti automobilio techniniai mazgai. Be kita ko, po lenktynių reikėjo atlikti variklio bei sankabos techninį patikrinimą – aptarnavimą. Įvertinus visas sugadintas detales, remonto ir kitas su tuo susijusias išlaidas, komanda apskaičiavo bei kartu su defektacijos aktu atsakovams pateikė galutinę sugadinimų sumą – 37 418,75 Eur, įskaitant PVM. Viso per dvejas pirmąsias 2019 m. sezono lenktynes komanda patyrė 71 566,29 Eur nuostolius, kuriuos sudaro lenktyninio automobilio detalių ir būklės atstatymo išlaidos. Detalių remonto, nuėmimo bei uždėjimo kaštai taip pat yra įskaičiuojami į bendrą defektacijos aktų sumą, skaičiuojant mechanikų realaus darbo valandomis ir dauginant iš 50,00 Eur ir PVM valandinio įkainio;

2.5. Ieškovei ir atsakovui R. B. bei jo tėvui buvo pateikta detali informacija apie pirmųjų dviejų etapų metu komandos patirtus nuostolius, susijusius su automobilio defektacijomis bei atstatymu į pradinę padėtį, tačiau ieškovė vis vien vengė atsiskaityti su atsakovu „Esmotorsport“ ir savo prievolės, kylančios pagal Sutartį Nr. 1 bei Sutartį Nr. 2, tinkamai neįvykdė;

2.6. Ieškovės ir atsakovo R. B. pageidavimu komanda sutiko organizuoti testus, kad R. B. galėtų įgyti pasitikėjimo, įprasti prie lenktyninio automobilio valdymo ir kad su komandos techniniu ir know-how palaikymu būtų gerinami jo įgūdžiai. Atsižvelgiant į tai, kad šalys derėjosi dėl pagrindinės viso sezono sutarties sudarymo, buvo susitarta, jog komanda suorganizuos testus, o testų apmokėjimo klausimas bus išspręstas pagrindinėje sezono sutartyje arba atskiru susitarimu, jei pagrindinė sutartis nebus sudaryta. Kaip matyti iš pagrindinės sutarties 3.2.3. punkto nuostatų, šalys buvo numatę, kad, sudarius pagrindinę sutartį, atsakovas už sutarties kainą organizuos atsakovui R. B. dvejus bandymus (testus). Tokio pobūdžio praktika yra įprasta. Tarp šalių buvo susiklostę tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, ilgalaikiai planai, todėl klausimus, susijusius su testų apmokėjimu, šalys susitarė išspręsti ateityje;

2.7. Viso komanda suorganizavo 4 sportinio automobilio bandymus. Atsižvelgiant į tai, kad bandymuose dar nebuvo galutinai parengtas komandos lenktyninis automobilis, be to, testuose buvo planuojama nuvažiuoti didelį kilometrų skaičių, atsakovas su VšĮ „Motorsport LT“ sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu bandymams išsinuomojo Škoda Fabia WRX automobilį už 650,00 Eur ir PVM kainą, mokamą už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Bandymų metu atsakovas R. B. nuvažiavo viso 120 km, todėl atsakovas VšĮ „Motorsport LT“ nuomos sutarties pagrindu turėjo sumokėti 78 000,00 Eur ir PVM, taikos sutarties pagrindu nuomotojas sumažino nuomos mokestį iki 500,00 Eur/km ir PVM (viso – 72 600,00 Eur). Atsakovas R. B. kituose trijuose bandymuose įveikė dar 50 km;

2.8. „Esmotorsport“ patyrė ir kitų sportinio automobilio bandymų organizavimo procese būtinų išlaidų. Komanda patyrė logistikos, skrydžių, personalo apgyvendinimo, maitinimo išlaidų, kurios sudaro 14 176,03 Eur. Kuras komandai kainavo 1 237,60 Eur. Per visus 4 sportinio automobilio bandymus R. B. sunaudojo 14 komplektų padangų, o komandai padangos kainavo 15 855,84 Eur. Pusašių nuvažiuoto 1 km savikaina – 32,10 Eur, taigi viso kaina yra 1 605,17 Eur. Turbinos nuvažiuoto 1 km savikaina – 96,80 Eur, taigi viso kaina yra 4 840,15 Eur už komandos automobiliu bandymuose nuvažiuotus 50 kilometrų. Vien variklio aspektu testuose nuvažiuoto kilometro savikaina yra 529,05 Eur, t. y. 26 452,68 Eur už 50 testų kilometrų. Dėl organizuotų lenktyninio automobilio bandymų „Esmotorsport“ patyrė 136 767,47 Eur nuostolių, kuriuose solidariai turėtų atlyginti ieškovė ir R. B.;

2.9. Šalys žinojo, kad „Esmotorsport“ neteiks testų organizavimo paslaugos neatlygintinai. Ieškovė ir R. B. yra profesionalai, turintys patirties ir žinantys tokio pobūdžio paslaugų kainą ir savikainą. Šalys buvo numatę, kad dvejus testus „Esmotorsport“ suorganizuos neatlygintinai, jei bus sudaryta viso sezono sutartis, kuri turėjo užtikrinti „Esmotorsport“ finansinį stabilumą. Šalys žinojo, jog automobilio bandymai nėra nemokami, be kita ko, jie žinojo, kiek kainuoja lenktyniauti tokiose komandose, kiek kainuoja papildomos išlaidos, įskaitant ir testus;

2.10. Ieškovė ir R. B. nepagrįstai sutaupė, nemokėdami už jų naudai ir interesams organizuotus sportinio automobilio bandymus, o „Esmotorsport“ patyrė 136 767,47 Eur nuostolių (išleido pinigus testams organizuoti), buvo neatlygintinai naudojamasi jo resursais, kurie galėjo būti panaudojami kitoms reikmėms. Tarp to, kokius nuostolius patyrė „Esmotorsport“, išleisdamas pinigus testams organizuoti, ir tarp to, kokią naudą (kiek lėšų sutaupė), naudodamiesi „Esmotorsport“ resursais, gavo R. B. ir ieškovė, neabejotinai yra priežastinis ryšys. Nauda iš sportinio automobilio bandymų buvo gauta tiek R. B., tiesiogiai įgijusio profesinių žinių bei patirties, tiek ir ieškovės, kurios sporto klubo narys tobulėjo ir gavo naudą, kuri įprastai kainuoja. Gauta nauda tuo pačiu prisidėjo ir prie pačios ieškovės ir jos steigėjo žinomumo didinimo, reklamos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priešieškinio netenkinti. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovei VšĮ „Rimo“ 100 000,00 Eur depozito sumą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (100 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 949,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš „Esmotorsport“ atsakovui pagal priešieškinį R. B. 8 954,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovo „Esmotorsport“ 135,23 Eur vertimų ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. 2019 m. balandžio 28 d. pasibaigus nuomos terminui pagal antro etapo sutartį ir šalims nusprendus nebetęsti savo sutartinių santykių, atsakovas pagal pasirašytų sutarčių nuostatas ne vėliau kaip per 30 dienų privalėjo pateikti ieškovei defektacijos aktą, kartu su kuriuo turėjo būti pateiktos detalių kainos, sugadintų ir netinkamų detalių bei dar tinkamų eksploatuoti detalių sąrašas, sudarytas tarpusavio sutarimu ir grindžiamas geranoriškumu. Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalims nepavyko sudaryti sugadintų detalių sąrašo tarpusavio sutarimu ir geranoriškai, atsakovas teikė keletą skirtingų defektacijos aktų, išrašydavo apmokėjimui išankstines sąskaitas faktūras skirtingoms ir ženkliai besiskiriančioms sumoms, nereagavo į ieškovės prašymus pagrįsti sugadintų detalių kainas, atsiųsti fotonuotraukas;

3.2. Atsakovas neįrodė, kad jis patyrė 71 566,29 Eur nuostolių, kuriuos sudaro nuomos laikotarpiu sportiniam automobiliui padarytų sugadinimų šalinimo, detalių keitimo ir būklės atstatymo išlaidos. Atsakovas nuostolius įrodinėjo dideliu kiekiu įvairiomis kalbomis surašytų galimai mokėjimo dokumentų, kurių identifikuoti nėra galimybės, nes jie yra pateikti ne valstybine kalba. Tai galimai yra automobilio detalių įsigijimo dokumentai. Net jei ir daryti tikėtiną išvadą, jog visgi tai yra įrodymai, pagrindžiantys automobilio detalių įsigijimą, byloje nėra jokių įrodymų, jog šios detalės ar bent dalis jų (ir kokia dalis) buvo panaudotos būtent ginčo sportiniam automobiliui ir būtent R. B. veiksmais padarytų sugadinimų šalinimui. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo pateiktas fotonuotraukas, kurios negali būti pripažįstamos byloje tinkamu įrodymu nuostolių, o juo labiau jų dydžio, konstatavimui – neaišku, nei kada darytos šios nuotraukos, nei kas jose fiksuota. Net ir padarius išvadą, kad sportinio automobilio detalės ir buvo apgadintos varžybinio kontakto metu, dėl to, jog detalių (galimai) įsigijimo sąskaitos pateiktos ne valstybine kalba, nėra jokios galimybės identifikuoti, kokia detalė buvo įsigyta ir kiek ji kainavo. Taigi, atsakovo reikalavimas dėl 71 566,29 Eur nuostolių atlyginimo byloje yra neįrodytas;

3.3. Ieškovė nevengė atlyginti nuomos laikotarpiu sportiniam automobiliui padarytų sugadinimų šalinimo, detalių keitimo ir būklės atstatymo išlaidų. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neįrodė, jog jis patyrė 71 566,29 Eur nuostolių, kuriuos ieškovė turėtų atlyginti, todėl priešieškinis šioje dalyje netenkinamas, o ieškinys tenkinamas, priteisiant iš atsakovo ieškovei 100 000,00 Eur dydžio depozito sumą (sutarčių 3.1 punktas);

3.4. Kol vyko derybos dėl pagrindinės sutarties sudarymo, šalys savo teises ir pareigas viena kitos atžvilgiu numatė dviejose sutartyse atskiriems etapams. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu nuolat rėmėsi nepasirašytos pagrindinės sutarties nuostatomis, kad jis tikėjosi susitarti ir pasirašyti pagrindinę sutartį, todėl pasitikėjo ieškove, kad ieškovė, o tuo pačiu ir atsakovas, kaip tos srities profesionalai, žinodami koks tai brangus ir prabangus sportas, koks brangus automobilis, negalėjo tikėtis gauti tokių paslaugų, kurias gavo, nepasirašius pagrindinės sutarties dešimčiai etapų, nemokamai ir t. t. Atsakovas, būdamas tos srities profesionalas, galėjo ir turėjo numatyti, kad šalys gali nesusitarti ir pagrindinė sutartis gali būti nepasirašyta, jis gali patirti papildomų išlaidų, todėl turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas nesudarius pagrindinės sutarties, o tik sutartis atskiriems etapams, visas aukščiau minėtas išlaidas aptarti šiuose etapiniuose susitarimuose. To nepadaręs atsakovas veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iš to kilusias teisines pasekmes;

3.5. Ieškovė ir atsakovas pasirašė automobilio nuomos sutartis dėl automobilio Škoda Fabia WRX nuomos, sutartyse taipogi numatydamos, jog šį automobilį vairuos konkretus asmuo – R. B. Tai, jog atsakovas nusprendė iš VšĮ „Motorsport LT“ išsinuomoti dar vieną automobilį testams, yra paties atsakovo sprendimas, kuris nei ieškovei, nei juo labiau R. B., jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali sukelti;

3.6. Kitos komandos patirtos papildomos išlaidos (skrydžiai, viešbučiai, specialistų samdymas, logistikos, maitinimo ir kt. paslaugos), susijusios su bandymų (testų) organizavimu, bei 1 237,60 Eur išlaidos kurui bandymų metu, taipogi negali būti vertinamos kaip ieškovės ar atsakovo nepagrįstas praturtėjimas atsakovo sąskaita. Ieškovę ir atsakovą siejo sutartiniai santykiai (dėl lenktynių dviejuose etapuose) ir sutartyse šalys nusimatė visas sąlygas, kurios joms buvo aktualios ir svarbios, todėl nėra pagrindo prašyti to, dėl ko nebuvo susitarta. Būtent atsakovas buvo suinteresuotas testavimu, kad čempionate R. B. pasiektų kuo geresnį rezultatą;

3.7. Šalys sutartyse susitarė, kad ieškovė neprivalo apmokėti už natūraliai susidėvinčias automobilio detales (sutarties 3.4 punktas). Kadangi atsakovas išskaičiuoja automobilių detalių 1 km savikainą, ją daugindamas iš testų metu nuvažiuotų kilometrų, akivaizdu, jog minėtos detalės yra natūraliai susidėvinčios, už ką ieškovė pagal sutarčių nuostatas apmokėti neprivalo. Šias išlaidas sudaro ne varžybinio, o bandymams atsakovės išsinuomoto automobilio detalių nusidėvėjimo išlaidos, dėl ko nei ieškovė, nei atsakovas neturi prisiimti jokios atsakomybės;

3.8. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovas įsipareigojo VšĮ „Motorsport LT“ už bandymams išsinuomotą automobilį mokėti 650,00 Eur už vieną pravažiuotą kilometrą plius PVM, labiausia tikėtina, jog visos šios išlaidos jau yra įskaičiuotos į nuomos kainą. Taigi, ir dėl šių išlaidų nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė, o juo labiau kitas atsakovas, praturtėjo atsakovo sąskaita. Priešieškinio reikalavimai atsakovui R. B. pareikšti visiškai nepagrįstai ir nesant tam jokio teisinio pagrindo. R. B. nedalyvavo jokiose derybose, jokiuose sutartiniuose santykiuose, jokių susitarimų su atsakovu nepasirašė. Atsakovo automobilį jis vairavo teisėtai, t. y. pagal ieškovės ir atsakovo pasirašytas sutartis, kuriose buvo numatyta, jog būtent jis vairuos sportinį automobilį Škoda Fabia WRX. Taigi, jokių neteisėtų veiksmų R. B. neatliko, o atliko tik tuos veiksmus, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti pagal sutartis;

3.9. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė ir atsakovas nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, neįrodė sąlygų, būtinų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui, kurios turi būti visos kartu ir, nesant bent vienos, šis institutas negali būti taikomas. Ieškovė laikėsi savo sutartinių įsipareigojimų, juos įvykdė, siekė apmokėti atsakovui už galimai automobiliui padarytus sugadinimus, tačiau atsakovas neįvykdė savo pareigos pateikti tinkamai įformintus defektacijos aktus, o ir bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog jis patyrė nuostolių dėl automobilio apgadinimo ir šių nuostolių dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde atsakovas „Esmotorsport“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės VŠĮ „Rimo“ ieškinį atmesti, o atsakovo „Esmotorsport“ priešieškinį tenkinti pilna apimtimi ir „Esmotorsport“ naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

4.1. Pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymų nevertino ir jais nesirėmė. Remdamasis vien formaliais motyvais pirmosios instancijos teismas iš esmės paneigė liudytojų parodymus kaip galimą įrodinėjimo priemonę byloje, tuo pažeisdamas rungtyniškumo bei objektyvumo principus. Pirmosios instancijos teismas negalėjo liudytojų parodymų tiesiog nevertinti, jais nesiremti dėl to, jog liudytojai palaikė šalį, kurios prašymu buvo pakviesti į bylą liudyti;

4.2. Ieškovė ir atsakovas R. B. byloje pareiškė prašymus apklausti liudytoju atsakovo komandos vyriausiąjį mechaniką. Šis liudytojas paneigė ieškovės ir atsakovo R. B. keliamas abejones, jog automobilis buvo techniškai netvarkingas, turėjo variklio aušinimo sistemos problematiką, o be to, jog defektiniuose aktuose nurodytų detalių kiekis nebuvo sumontuotas automobiliui dviejuose etapuose. Liudytojas palaikė atsakovo poziciją, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog visi su ieškovu susiję liudytojai palaikė ieškovės poziciją ir davė jam palankius parodymus;

4.3. Byloje nebuvo ginčo dėl to, jog automobilis po dviejų ralio etapų buvo grąžintas atsakovui pablogintinos būklės (su padarytais ženkliais apgadinimais), tačiau ginčas tarp šalių kilo dėl nustatytų defektų ir jų šalinimo išlaidų atlyginimo. Nors ieškovė byloje laikėsi pozicijos, jog šalys nebuvo susitariusios, kad esant situacijai, jei automobilis būtų visiškai sugadintas, ieškovė įsipareigotų atlyginti visas jo atstatymo išlaidas, tačiau remiantis sutarčių turiniu akivaizdu, jog ieškovė prisiėmė prievolę atlyginti atsakovui patirtą žalą įskaitant, bet neapsiribojant automobilio sulūžusias, sugedusias dalis ir kitas su automobilio atstatymu į pradinę padėti susijusias išlaidas (sutarčių 3.1, 3.2 punktai);

4.4. Sportinis automobilis varžybų metu dėvisi ne tik natūraliai, bet ir galimi jo apgadinamai, dėl ko sutartyse ir buvo numatytas automobilio defektacijų atlikimas ir privalomas defektacijos aktų pateikimas pasibaigus automobilio nuomos sutarčių terminams (sutarčių 3.2, 3.3 punktai), o ieškovei nekompensavus atsakovo „Esmotorsport“ patirtos žalos, žalos išskaičiavimas iš sumokėto depozito (sutarčių 3.5 punktas). Depozito paskirtis buvo aiški ir vienintelė – užtikrinti galimos žalos automobiliui atlyginimą. Buvo atsakingai įvertinta galima nuomojamo automobilio sugadinimo rizika ir šią riziką, pasirašydama sutartis, suvokė bei prisiėmė ieškovė, tačiau vėliau, jau atsiradus gana didelei žalai, ėmė neigti ir priešingai aiškinti sutarties sąlygas. Pagal sutartis ieškovės atsakovui „Esmotorsport“ sumokėtas visas 100 000,00 Eur depozitas galėjo būti grąžintas ieškovei tik tuo atveju, jeigu automobilis būtų buvęs grąžintas be jokių defektų. Tačiau šiuo atveju buvo nustatyti automobilio defektai;

4.5. Buvo perkaitintas automobilio variklis. Po pirmojo etapo variklis buvo išmontuotas ir išsiųstas gamintojo patikrai bei detalesnei diagnostikai, kad būtų galima nustatyti, ar variklis galės būti naudojamas toliau. Atsakovas R. B. lenktynių savaitgalio metu taip pat apgadino automobilio kėbulą, sugadino variklio apsaugą, variklio radiatorių, turbinos aušintuvą bei kitus automobilio mazgus;

4.6. Atsakovas R. B. dalyvavo čempionato antrame etape, tačiau šio etapo metu taip pat susidūrė su nesklandumais, patyrė kontaktą su varžovais bei apgadino automobilį. Po šio etapo komanda turėjo keisti kėbulo dalis, vėl buvo sugadintas variklio radiatorius, turbinos aušintuvas bei kiti automobilio techniniai mazgai. Be kita ko, po lenktynių reikėjo atlikti variklio bei sankabos techninį patikrinimą – aptarnavimą;

4.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė vertinti ne valstybine kalba pateiktus mokėjimo dokumentus, kurie patvirtina atsakovo „Esmotorsport“ patirtus nuostolius dėl automobilio defektų šalinimo darbų. Atsakovas „Esmotorsport“ pateikė pirmosios instancijos teismui priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo už automobilio defektų šalinimo darbus, kartu su procesiniu dokumentu pateikė įvairiomis kalbomis surašytas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo dokumentus, kurios patvirtina atsakovo „Esmotorsport“ patirtų nuostolių dydį. Nepaisant to, kad pateikti įrodymai yra ne valstybinės lietuvių kalbos, tačiau pirmosios instancijos teismas rezoliucija priėmė šį procesinį dokumentą ir jo priedus. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovo „Esmotorsport“ procesinį dokumentą ir jo priedus, nenustatė jiems jokių trūkumų, tai rodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo aiškus ir suprantamas šių procesinio dokumentų priedų turinys. Tuo atveju, jeigu priešieškinio ir jo priedų priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės identifikuoti ir suprasti dėl valstybinės kalbos trūkumo, jis privalėjo priimti nutartį ir nustatyti terminą procesinio dokumentų priedų trūkumams pašalinti. Teismas to nepadarė ir tokiu būdu pats teismas padarė procesinį pažeidimą, kuriuo remdamasis atsisakė vertinti pateiktus į bylą įrodymus ir tuo pagrindu iš esmės atmetė atsakovo „Esmotorsport“ priešieškinį, tuo pažeisdamas rungtyniškumo, objektyvumo ir nešališkumo principus;

4.8. Atsakovas „Esmotorsport“, taupant proceso išlaidas, buvo pasirengęs išversti į valstybinę kalbą tą dalį mokėjimo dokumentų, dėl kurios būtų kilęs ginčas arba ta dalį dokumentų, kurios turinio šalys ar pirmosios instancijos teismas nesuprastų. Be to, tiek ieškovė, tiek atsakovas R. B. savo procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu buvo ne kartą pareiškę savo poziciją, jog negali atsikirsti į atsakovo „Esmotorsport“ formuojamą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Kitaip tariant, šios šalys bylos nagrinėjimo metu buvo ne kartą akcentavę, jog pateikti mokėjimo dokumentai yra neišversti į lietuvių kalbą. Tačiau pirmosios instancijos teismas į ieškovės ir atsakovo R. B. pastebėjimus nereagavo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jog priedų trūkumai būtų pašalinti, o ieškovė ir atsakovas R. B. galėtų suformuoti išsamius atsikirtimus į atsakovo reikalavimą, bei išnagrinėjo bylą. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismui viso proceso metu buvo suprantamas pateiktų mokėjimo dokumentų turinys, kadangi net ir ieškovei bei atsakovui R. B. nurodant, jog mokėjimo dokumentai nėra išversti į valstybinę kalbą, pirmosios instancijos teismas nesiėmė imperatyvių veiksmų, jog šie trūkumai būtų pašalinti, jei turinys yra nesuprantamas;

4.9. Didžioji dalis pateiktų mokėjimo dokumentų yra sudaryti anglų kalba. Vadovaujantis viešai prieinama informacija apie bylą nagrinėjusios teisėjos biografiją galima matyti, kad jai yra suprantamos rusų, vokiečių ir anglų kalbos, todėl, akivaizdu, jog daugelio mokėjimo dokumentų turinys teisėjai buvo suprantamas. Negana to, kaip matyti ir iš bylos nagrinėjimo eigos, teisėja buvo susipažinusi su priešieškinio priedų turiniu, kadangi kaskart ruošėsi bylos nagrinėjimui, bylos nagrinėjimo metu buvo užduodami klausimai tiek proceso šalims, tiek liudytojams, susiję su neišverstų į lietuvių kalbą dokumentų turiniu. Iš pačių į bylą pateiktų defektacijos aktų (nesant pateiktų defektų šalinimo darbus patvirtinančių dokumentų vertimų į lietuvių kalbą), jų suvestinių galima buvo matyti, kokie konkrečiai defektai buvo nustatyti automobiliui, kokie jų šalinimo kaštai bei kurie mokėjimo dokumentai patvirtina tokio dydžio išlaidas;

4.10. Ginčo byloje nėra, jog automobilis buvo sugadintas ir buvo remontuojamas, tai patvirtina eilė į bylą pateiktų įrodymų (defektacijos aktai, liudytojų parodymų, vaizdo medžiaga, fotonuotraukos ir t. t.). Negana to, atsakovas R. B. dalyvavo antrame varžybų etape, kas jau savaime įrodo, jog su nesuremontuotu automobiliu dalyvauti varžybose jis nebūtų galėjęs. Maža to, byloje nėra duomenų, jog automobiliui panaudotos detalės būtų netikusios ar buvusios perteklinės, tokių aplinkybių ieškovė ir atsakovas R. B. net neįrodinėjo ir ginčo šiuo klausimo tema nekėlė;

4.11. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog nėra aišku, kas pavaizduota nuotraukose bei kada jos buvo padarytos. Atsakovas „Esmotorsport“ fotonuotraukomis ir vaizdo medžiaga įrodinėjo ne padarytos žalos dydį, o patį padarytos žalos faktą, t. y. kad buvo apgadintas automobilis. Tiek fotonuotraukų padarymo laiką, tiek ir tai, kas jose užfiksuota byloje nurodė bei paaiškino apklaustas liudytojas D. S., kuris po automobilio sugadinimų automobilį remontavo. Iš fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog jose užfiksuoti automobilio apgadinimai;

4.12. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatęs aplinkybę, jog atsakovui „Esmotorsport“ buvo padaryta žala (apgadintas jam priklausantis automobilis), dar iš atsakovo R. B. ieškovės naudai priteisė šio sumokėtą depozitą, kai tuo tarpu depozitas pagal sutartis galėjo būti grąžintas ieškovei tik tuo atveju, jeigu ieškovė kompensuoja atsakovo R. B. patirtą žalą (sutarčių 3.1, 3.5 punktai). Šiuo atveju žala atsakovui R. B. kompensuota nebuvo, todėl negalėjo būti ieškovei grąžintas ir visas jo sumokėtas depozitas, o turėjo būti iš jo išskaitomas automobiliui padarytos žalos dydis;

4.13. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas „Esmotorsport“ teikė teismui prašymą dėl ekspertizės byloje paskyrimo, siekiant nustatyti ir apskaičiuoti patirtos žalos dydį (dėl kurios byloje yra kilęs ginčas) atliekant specialaus turto, t. y. automobilio nuomos vertės nustatymo ekspertizę. Ieškovė ir atsakovas R. B. su pateiktu prašymu dėl ekspertizės byloje skyrimo nesutiko, o pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi prašymą atmetė motyvuodamas tuo, jog tam specialių žinių esą nereikia ir pats teismas gali nustatyti padarytos žalos dydį pagal byloje esančius įrodymus. Teismas net nesiėmė nustatyti padarytos žalos dydžio, kadangi visus atsakovo „Esmotorsport“ pateiktus į bylą įrodymus nepagrįstai laikė nepakankamais, netinkamos formos (neidentifikuotinus) arba išvis jų nevertino. Iš pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvų iš viso nėra aišku, ką tuomet byloje tyrė ir vertino pirmosios instancijos teismas, jeigu esant nustatytam žalos padarymo faktui teismas žalos dydžio nenustatė, nors dėl to šalys iš esmės ir bylinėjosi teisme;

4.14. Nagrinėjamo ginčo atveju turėjo būti analizuojamos ne tik pasirašytų sutarčių sąlygos ir šalių veiksmai vykdant šias sutartis, bet ir tarp šalių susiklostę ikisutartiniai santykiai bei santykiai, dėl kurių nutrūko derybos dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės ir ginčo tarp šalių neišnagrinėjo visapusiškai, kadangi vien nustatęs aplinkybę, jog nebuvo pasirašyta pagrindinė sutartis, visiškai neanalizavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, t. y. dėl ko šalys susitarė, kokia buvo tikroji jų valia. Pirmosios instancijos teismas visiškai neišnagrinėjo atsakovo „Esmotorsport“ priešieškinio reikalavimo dėl automobilio bandymų organizavimo išlaidų atlyginimo, nes nustatęs, jog nebuvo pasirašyta pagrindinė sutartis, formaliai atmetė ir nevertino bet kokius tarp šalių buvusius susitarimus bei prisiimtus įsipareigojimus;

4.15. Pagrindinė sutartis turėjo apimti 10 varžybų etapų, o nespėjus suderinti visų pagrindinės sutarties sąlygų ir jau prasidėjus varžyboms, buvo priimtas laikinas kompromisinis sprendimas pasirašyti atskiras 2 sutartis dėl 2 etapų, kol bus galutinai suderinta pasirašyta pagrindinė sutartis. Taigi, tikroji šalių valia buvo ne atsakovo R. B. dalyvavimas 2 varžybų etapuose, o visuose 10 varžybų etapų ir sudaryti ne 2 sutartis, o pagrindinę sutartį;

4.16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ginčo ribas, bylą išnagrinėjo remdamasis vien sutartimis, jų aiškinimu, kai akivaizdu, jog ginčo ribos buvo daug platesnės;

4.17. Atsakovas „Esmotorsport“ priešieškiniu prašė net tik priteisti iš ieškovės ir atsakovo R. B. 71 566,29 Eur nuostolius, kuriuos sudarė automobiliui padarytų sugadinimų šalinimo, detalių keitimo ir būklės atstatymo išlaidos, bet ir solidariai iš ieškovės ir atsakovo R. B. priteisti 136 767,47 Eur dydžio sportinio automobilio bandymų organizavimo išlaidas. Šias išlaidas sudarė 72 600,00 Eur analogiško į varžybinį automobilį automobilio bandymams nuoma iš VšĮ „Motorsport LT“, 14 176,03 Eur komandos patirtos papildomos išlaidos (skrydžiai, viešbučiai, specialistų samdymas, logistikos, maitinimo ir kt. paslaugos), susijusios su bandymų (testų) organizavimu, 1 237,60 Eur išlaidos kurui bandymų metu, 15 855,84 Eur išlaidos padangoms bandymų metu, 1 605,17 Eur išlaidos granatų nusidėvėjimui testų metu, 4 840,15 Eur turbinos nusidėvėjimui testų metu, 26 452,68 Eur variklio nusidėvėjimui testų metu. Ieškovė ir atsakovas R. B. nepagrįstai sutaupė, nemokėdami už jų naudai ir interesams organizuotus sportinio automobilio bandymus, o atsakovas „Esmotorsport“ patyrė 136 767,47 Eur tiesioginių nuostolių (išleido pinigus testams organizuoti), buvo neatlygintinai naudojamasi jo resursais, kurie galėjo būti panaudojami kitoms klubo reikmėms ir tikslams;

4.18. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad šalis siejo teisiniai santykiai, su kuriais neatsiejamai buvo susiję ir sportinio automobilio bandymais. Kaip matyti iš pagrindinės sutarties projekto, šalys buvo numatę, kad dvejus testus atsakovas „Esmotorsport“ suorganizuos neatlygintinai, jei bus sudaryta viso sezono sutartis už 726 000,00 Eur kainą, kuri turėjo užtikrinti atsakovui „Esmotorsport“ finansinį stabilumą ir kompensuoti testų organizavimo kaštus, tačiau pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė ir atsakovas R. B. žinojo, jog automobilio bandymai negali būti ir nėra nemokami. Jų kaina buvo įskaičiuota į viso metinio t. y. dešimties etapų 726 000,00 Eur kainą. Ieškovė su atsakovu „Esmotorsport“ susiderėjo, sudarė ir pasirašė dvi atskiras sutartis dėl automobilio nuomos dviejuose skirtinguose ralio etapuose. Kaip galima matyti iš sutarčių turinio, atsakovas „Esmotorsport“ įsipareigojo tik išnuomoti specialios paskirties transporto priemonę, tačiau šių sutarčių pagrindu atsakovas „Esmotorsport“ neprisiėmė įsipareigojimų suorganizuoti neatlygintinus bandymus (testus) su išnuomota specialios paskirties transporto priemone. Net ir suteiktų paslaugų kainos ženkliai skyrėsi – automobilio nuomos kaina už 2 etapus kainavo 90 000,00 ir PVM, kai tuo tarpu bandymų organizavimas kainavo 136 767,47 Eur. Akivaizdu, jog automobilio nuoma pagal sutartis negalėjo apimti ir bandymo organizavimo išlaidų, nes jos buvo daug didesnės;

4.19. Šiuo atveju buvo suorganizuoti net 4 testai, kai ieškovė buvo sumokėjusi vos 90 000,00 ir PVM, o vien 4 testų suorganizavimo išlaidos siekė 136 767,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė skirtingas ralio etapų sutartis yra pasirašiusi, jų pagrindu atsakovas R. B. dalyvavo ralio-kroso čempionate, ieškovė ir atsakovas R. B. žinojo, suprato ir su tuo sutiko, jog automobilio bandymai nėra ir negali būti nemokami;

4.20. Šalys sudarė dvi atskiras sutartis dėl automobilio nuomos, kurių pagrindu ieškovė sumokėjo iš viso 108 900,00 Eur. Atsakovui R. B. sugadinus automobilį, jo remonto kaštai sudarė 71 556,29 Eur. Be to, buvo patirta 136 767,47 Eur nuostolių dėl automobilio bandymų organizavimo. Taigi, nors atsakovas „Esmotorsport“ tikėjosi gauti pajamų 726 000,00 Eur už visą sezoną, tačiau patyrė iš viso nuostolį už 99 423,76 Eur;

4.21. Atsakovas atsakovui R. B. suorganizavo 4 sportinio automobilio bandymus. Bandymų metu atsakovas R. B. nuvažiavo viso 120 km, todėl atsakovas „Esmotorsport“ VšĮ „Motorsport LT“ nuomos sutarties pagrindu turėjo sumokėti 78 000,00 Eur ir PVM. Galiausiai atsakovas „Esmotorsport“ su VšĮ „Motorsport LT“ sudarė taikos sutartį, kurios pagrindu nuomotojas sumažino nuomos mokestį iki 500,00 Eur/km ir PVM (viso – 72 600,00 Eur) ir suteikė galimybę atsiskaityti iki 2020 m. rugsėjo 1 d.;

4.22. Nauda iš sportinio automobilio bandymų buvo gauta tiek atsakovo R. B., tiesiogiai įgijusio iki to neturėtų profesinių žinių bei patirties, tiek ir ieškovės, kurio sporto klubo narys tobulėjo ir gavo naudą, kuri įprastai kainuoja. Be kita ko, R. B. gauta nauda tuo pačiu prisidėjo ir prie paties ieškovės ir jo steigėjo žinomumo didinimo, reklamos.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. B. prašo atmesti atsakovo „Esmotorsport“ prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atmesti atsakovo „Esmotorsport“ apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo „Esmotorsport“ atsakovo R. B. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

5.1. Finansinių klausimų derybose atsakovas R. B. nedalyvavo, rašytinių įsipareigojimų dėl atlyginimo už sportinio automobilio bandymus ar sportinio ar kito automobilio nuomos kainos sumokėjimo neprisiėmė;

5.2. Jokių baudos taškų pasaulio čempionato dviejuose pirmuose etapuose, kurie pagrįstų R. B. nesportinį vairavimą, galimai lėmusį žalą sportiniam automobiliui, nebuvo skirta. Nei pasaulio čempionato metu, nei po testavimų atsakovas R. B. jokių pretenzijų dėl netinkamo vairavimo ar dėl kokių nors nuostolių atlyginimo iš atsakovo „Esmotorsport“ nėra sulaukęs. Jokių pretenzijų nebuvo iki to momento, kai byloje buvo pateiktas priešieškinis;

5.3. Neegzistuoja sąlygos, kurios leistų konstatuoti, kad R. B. nepagrįstai praturtėjo atsakovo ar kieno nors kito sąskaita ir turėtų pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Nesuprantama, kodėl gauta nauda yra deklaruojama kaip tik išskirtinai atsakovo R. B. gauta nauda. Neaišku, kaip kitaip sportinis automobilis galėjo būti prieš varžybas patikrintas po pakeisto variklio ir po pakeisto diferencialo, jei ne testavimo būdu. Sportinio automobilio testavimas ir vairavimas pasaulio čempionate, neturint prieš tai tokios praktikos ir sutartyse įtvirtinant sąlygą, kad sportinį automobilį vairuos būtent atsakovas R. B., negali būti traktuotini kaip veiksmai, patvirtinantys šio atsakovo neteisėtus veiksmus;

5.4. Sportinis automobilis nebuvo bandomas išskirtinai atsakovo R. B. sprendimu ir tik jo veiksmais. Sportinį automobilį sprendė bandyti komanda ir nurodydavo atsakovui R. B. kokioje šalyje, kokią dieną ir kokiu laiku vyks bandymai;

5.5. Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, kaltės buvimo ar jos formų analizė yra negalima;

5.6. Joks įrodymas byloje nepatvirtina ir negali patvirtinti, jog buvo susitarta, o tuo labiau – kad R. B. buvo tokio susitarimo šalis ar apie tai žinojo, kad testų apmokėjimo klausimas bus išspręstas atskiru susitarimu ar kad jis atskirai turės už testus, organizuotus visos komandos naudai, apmokėti atsakovui „Esmotorsport“;

5.7. Sportinio automobilio vairavimo įgūdžius atsakovas R. B. įgijo sutarčių pagrindu. Pasibaigus testavimui, iš jo niekada nebuvo reikalaujama, jog šis susimokėtų nei už sportinio automobilio natūraliai susidėvėjusias detales, nei už kito automobilio nuomą, nei jokių kitų atsakovo „Esmotorsport“ patirtų išlaidų;

5.8. Sportinio automobilio bandymai prieš kiekvieną varžybinį etapą buvo ir komandos vyriausiojo mechaniko reikalavimas;

5.9. Sportinio automobilio bandymai, vykę 2019 m. balandžio 23 d., buvo atliekami po to, kai sportinio automobilio variklis po pirmojo etapo buvo siųstas gamykliniam testavimui. Taigi, šie bandymai techniškai buvo reikalingi patikrinti, kaip veikia automobilis, sugrąžinus variklį po apžiūros gamykloje;

5.10. Nėra jokių įrodymų byloje, kurie pagrįstų, kad variklis būtų atsakovo R. B. perkaitintas ir taip sugadintas;

5.11. Nėra jokios galimybės identifikuoti atsakovo R. B. nesąžiningumo;

5.12. Jokiame dokumente ar kito pobūdžio susitarime nebuvo ir nėra įtvirtinto atsakovo R. B. įsipareigojimo už sportinio (ar tuo labiau kito išsinuomoto) automobilio vairavimą mokėti kam nors kokio nors dydžio atlygį;

5.13. Dėl sporto specifiškumo aišku, jog tokiame sporte kontaktai neišvengiami, taigi, neišvengiami ir automobilių sugadinimai. Sutarčių turinys pagrindžia, jog šalys susitarė, kad atsakovas „Esmotorsport“ sudarinės ir pateiks ieškovei defektacijos aktus ir aiškiai pagrįs, kokios detalės buvo sugadintos, kokios pakeistos ir kiek kainavo, kad ieškovė galėtų šių įsigijimą ir pakeitimą atlyginti. R. B. nebuvo nurodyta finansinė riba, kuri negali būti „peržengta“ keičiant automobilio detales testų metu ar pasaulio čempionato metu;

5.14. Proceso metu pareigą atsakovui R. B. prisiimti atlyginti testų organizavimo išlaidas atsakovas kildina dar ir iš įstatyminio atstovavimo, teigdamas, jog neva G. B. yra įstatyminis atsakovo atstovas ir dalyvaudamas sutarčių sudarymo derybose, o taip pat derybose dėl pagrindinės sutarties sudarymo prisiėmė įsipareigojimus savo sūnaus vardu. R. B. sutarčių metu buvo pilnametis asmuo, jam nėra nustatytas nei globos, nei rūpybos poreikis, jis nėra pripažintas neveiksiu jokioje srityje, todėl savo teises ir pareigas gali įgyvendinti pats;

5.15. Atsakovas be jokio derinimo su R. B. ar ieškovu pats vienas sprendė ir nuomojosi kitą automobilį, sudarinėjo nuomos sutartis su VšĮ „Motorsport LT“, tarėsi nuomos kainą, užsakinėjo komandos nariams ir kitiems specialistams skrydžius, viešbučius, samdė specialistus, logistikos paslaugas, maitinimą, pasiskaičiavo, kad gali prisiimti susidėvėjusių padangų keitimo išlaidas ir toleruoti variklio, turbinos, granatos nusidėvėjimo pasekmes pinigine išraiška. Priešingu atveju, sunku įsivaizduoti, jog profesionalas šioje verslo rinkoje galėjo pagrįstai tikėtis, kad R. B. apmokės bet kokias ir visas atsakovo išlaidas už bet kokią atsakovo nurodytą kainą testavimams, dėl kurių jis niekada nesiderėjo, nesirinko specialistų, viešbučių, maisto, tiekėjų ir t. t. ir nesprendė dėl jų būtinumo;

5.16. Atsakovas galėjo pasinaudoti kitais gynybos būdais, t. y. civilinės atsakomybės institutu, kas eliminuoja galimybę reikšti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 ir CK 6.242 straipsnių pagrindais. Toks nesąžiningas atsakovo „Esmotorsport“ elgesys jauno asmens atžvilgiu reiškia tik tai, kad atsakovas negynė savo teisių, įrodinėdamas R. B. civilinę atsakomybę, suprasdamas, kad nėra nei pastarojo neteisėtų veiksmų, nei šiais veiksmais sugeneruotos atsakovo patirtos žalos, nei tuo labiau R. B. kaltės;

5.17. Beveik pusę iš atsakovo R. B. reikalaujamos priteisti sumos sudaro suma už VšĮ „Motorsport LT“ priklausančio automobilio nuomą. Prieš pirmąjį etapą, priešingai nei buvo žadėta, atsakovas R. B. su sportiniu automobiliu nevažiavo testinių ratų, o tik atliko „starto“ testus lygioje oro uosto teritorijoje esančioje trasoje (be važiavimų trasoje ratais). Tokia situacija susiklostė dėl to, kad atsakovas „Esmotorsport“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ieškovei ir laiku neparengė sportinio automobilio pasaulio čempionatui. Tinkamai neįvykdęs Sutarties Nr. 1, atsakovas savo iniciatyva ir rizika sprendė išsinuomoti kitą automobilį. Atsakovas R. B. nepasirašė jokių nuomos sutarčių, nereikalavo išnuomoti tokio automobilio ir t. t., be to, byloje yra įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovas „Esmotorsport“ nepatyrė 72 600,00 Eur išlaidų už tokio automobilio nuomą, kadangi VšĮ „Motorsport LT“ nei tuo metu rašė sąskaitas už nuomos suteikimą, nei gavo pajamas už nuomą nedelsiant po automobilio testavimo. Vėliausiai nuomotojo sąskaita už nuomą turėjo būti išrašyta ir apskaityta registruose 2019 m. liepos mėn. (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymo) 12 straipsnio 4 dalis). Byloje yra pateiktos tik 2020 m. VšĮ „Motorsport LT“ sąskaitos už automobilio nuomą, kurių visos, išskyrus 2021 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, akivaizdžiai buvo išrašytos dar vėliau. 2020 m. gegužės, birželio ir gruodžio sąskaitos už nuomą buvo deklaruotos tik 2021 m. gegužės 21 d., tada sumokėtas ir pardavimo PVM. Tai reiškia, kad sąskaitos buvo deklaruotos 2 dienos po to, kai 2021 m. gegužės 19 d. įvyko posėdis byloje, kuriame liudijo VšĮ „Motorsport Lt“ vadovas;

5.18. Nuomos sutartis buvo sudaryta 2019 m. kovo mėn., o išankstinė nuomotojo sąskaita išrašyta po pusės metų – 2019 m. rugsėjo 6 d. Tai reiškia, kad testų metu 2019 m. kovo – gegužės mėn. jokių nuomos išlaidų atsakovas „Esmotorsport“ nepatyrė. Vienintelis byloje teikiamas įrodymas apie neva nuomos sumokėjimą yra 2020 m. kovo 3 d. mokėjimo pavedimas 62 100,00 Eur sumai. Negana to, kad ši mokėjimo suma skiriasi nuo reikalaujamos nuostolių dalies sumos, kuri yra 72 600,00 Eur, tačiau jis įrodo, kad mokėjimas atliktas po metų po testų, jau po to, kai ieškovė padavė ieškinį;

5.19. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo „Esmotorsport“ atstovas yra nurodęs, kad būtent perdavimo-priėmimo aktai yra tie dokumentai, kurie patvirtina, kad R. B. yra įsipareigojęs atlyginti už sportinio automobilio testus. Tai yra netiesa, nes perdavimo aktuose tokios nuostatos nėra. 2019 m. kovo 17 d. akte, grąžinant išnuomotą automobilį, 2019 m. kovo 23 d. akte, grąžinant sportinį automobilį, 2019 m. balandžio 23 d. akte, grąžinant sportinį automobilį, buvo nurodyta, jog atsakovas R. B. testų metu nėra sukėlęs nuostolių atsakovui, kurie pasireiškė išnuomoto ir sportinio automobilio sugadinimais, išskyrus tik, kad buvo sugadintas išnuomoto automobilio priekinis ir galinis buferis, kurių keitimo išlaidų atsakovas nėra pateikęs byloje ir šių nuostolių atlyginti neprašo;

5.20. Atsakovas R. B. dėl jokių finansinių sąlygų nesiderėjo, dėl jų nepasirašė nei asmeniškai, nei per jokį atstovą. Apie bandymų organizavimo išlaidas, kaip apmokėtinas papildomai dėl skrydžių, maitinimo, atlygio personalui ir pan., šiose sutartyse iš viso nesitarta, o tuo tarpu dėl nusidėvinčių detalių aiškiai pasakyta: „Užsakovas neprivalo apmokėti už natūraliai susidėvinčias detales“, kas reiškia, kad sportinio automobilio variklio, turbinos, granatos, padangų susidėvėjimas yra įskaičiuotas į sportinio automobilio kainą;

5.21. Vien dėlto, kad teismo sprendimu nebuvo pasiektas atsakovo ‚Esmotorsport“ trokštamas rezultatas, o įrodymai nebuvo vertinti tokiu kontekstu, kaip siekė pastarasis, nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismui pakartotinai turėtų būti užkrauta našta vykdyti procesą žodinio proceso tvarka. Atsakovas, kreipdamasis į apeliacinės instancijos teismą, siekia, kad byla visa apimtimi būtų nagrinėjama antrą kartą, t. y. siekia tiesiog pakartoti procesą, o ne kad būtų peržiūrimas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kaip yra numatęs įstatymo leidėjas;

5.22. Bylos duomenys pagrindžia, kad byla buvo nagrinėta nuo 2020 m. sausio 22 d., bylos nagrinėjimui pasirengta paruošiamųjų dokumentų būdu, vyko net 8 žodinio nagrinėjimo posėdžiai, jų metu buvo išsamiai tiriami įrodymai, byla buvo nagrinėta tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Atsakovą byloje skirtingais etapais atstovavo net 4 kvalifikuoti teisiniai atstovai. Atsakovas turėjo visas galimybes pateikti tinkamus įrodymus kartu su paruošiamaisiais dokumentais, nuolat pildė bylos medžiagą, skundė įvairaus pobūdžio teismo procesinius veiksmus, reikalavo nušalinti teismą, taigi, aktyviai naudojosi civilinio proceso įstatyme nurodytomis ginčo šalies teisėmis, kas pagrindžia civilinio proceso išmanymą;

5.23. Pats atsakovas „Esmotorsport“ apeliaciniame skunde pripažįsta, kad atsakovai pagal priešieškinį vertimų yra reikalavę ir šį trūkumą akcentavę, bet šis tokių ir toliau neteikė. Vertimai į valstybinę nebuvo pateikti ir su apeliaciniu skundu.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo „Esmotorsport“ prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atmesti atsakovo „Esmotorsport“ apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo „Esmotorsport“ ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

6.1. Atsakovui žinoma, kad pareigą išversti įrodymus jis turėjo, tiesiog rinkosi, ką versti, o ko neversti. Atsakovas byloje yra pateikęs dokumentų, teiktų su 2021 m. sausio 10 d. ir 2021 m. vasario 11 d. prašymais dėl papildomų dokumentų prijungimo bei su 2021 m. sausio 7 d. atsakovo teikta nuomone, vertimus. Ginčas byloje yra kilęs dėl visų rašytinių įrodymų, kuriais atsakovas „Esmotorsport“ grindžia ne tik sportinio automobilio remonto išlaidas, bet ir automobilių bandymų organizavimo išlaidas. Ginčas yra kilęs ne tik mokėjimo dokumentų, tačiau ir dėl prekių pardavimo dokumentų (sąskaitų, išankstinių sąskaitų, susirašinėjimo, pažymų ir t. t.) sąsajumo su konkrečiai sportiniam automobiliui pakeistomis detalėmis ar remonto darbais. Suvesdamas pirminių dokumentų tik jam suprantamus duomenis į suvestinę, atsakovas „Esmotorsport“ nepadaro jų leistinais įrodymais, nes pats pagrindas (pirminiai dokumentai) yra nesuprantami ir neaiškūs, teikti ne tik anglų kalba, bet ir įvairiomis kitomis kalbomis;

6.2. Teismas laikėsi visų civilinio proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino ne dėl vienintelio motyvo, kad didžioji dalis atsakovo „Esmotorsport“ įrodymų yra ne valstybine kalba, o ir dėl to, kad nėra galimybės nustatyti sąsajumo tarp realiai sportiniam automobiliui padarytų pažeidimų, keistinų detalių, atliktų darbų ir atsakovo „Esmotorsport“ dokumentuose bei suvestinėse išvardintų pozicijų;

6.3. Atsakovas „Esmotorsport“ nėra prašęs atlikti ekspertizės, atsakant į klausimus, kokios sportinio automobilio dalys buvo sugadintos, kokios pakeistos, kuris teikiamas rašytinis įrodymas pagrindžia kurią konkrečiai detalę ar darbą ir kokia dalis depozito turėtų būti sudengiama su realiai pakeistų detalių ir darbų kaina. Kaip eksperto nustatyta automobilio nuomos vertė nurodytu laikotarpiu galėtų įrodyti realiai atsakovo „Esmotorsport“ patirtas bandymų organizavimo išlaidas, nesuprantama;

6.4. Kaip dalį bandymų organizavimo išlaidų, atsakovas „Esmotorsport“ grindžia nuomos mokesčio, pastarojo sumokėto VšĮ „Motorsport LT“ už kito automobilio nuomą, dydžiu. Ekspertize nustatyta automobilio nuomos vertė niekaip nepagrįs ar nepaneigs VšĮ „Motorsport LT“ automobilio, nuomoto išskirtinai atsakovui „Esmotorsport“, nuomos dydžio, nes automobiliai yra ne tik kad netapatūs, bet iš viso nelygintini pasaulio čempionatų varžybiniame kontekste. Atsakovas „Esmotorsport“, prašydamas ekspertizės, peržengė bylos ribas, nes automobilio nuomos vertė nėra ginčo dalykas. Formuluodamas klausimą ekspertui, atsakovas „Esmotorsport“ 2021 m. vasario 11 d. pranešime neprašė eksperto nustatyti žalos dydžio, o prašė atsakyti į klausimą, kokia laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. buvo sportinio automobilio vertė. Tuo tarpu reikalaujama atlyginti žala nėra susijusi su sportinio automobilio nuomos kaina, nes žalą atsakovas kildina iš visai kito trečiajam asmeniui VšĮ „Motorsport LT“ priklausančio automobilio nuomos kainos, dviejų automobilių bandymo organizavimo išlaidų ir detalių bei jų keitimo darbų išlaidų atlyginimo;

6.5. Jeigu sutartimis būtų susitarta dėl sportinio automobilio testavimo išlaidų apmokėjimo, o ieškovė būtų neapmokėjusi tokių išlaidų, tada galimai galėtų būti inicijuojamas ginčas atlyginti tokias išlaidas, tačiau sutartyse jokioje nuostatoje apie bandymų organizavimo išlaidų atlyginimą šalys nesitarė, kaip ir nesitarė apie pakaitinio automobilio nuomą. Ši papildoma nuoma yra niekaip nesusijusi su ieškove. Nei ji žinojo, kad tokia nuoma galima, nei ji reikalavo, nei ji patvirtino, kad apmokės nuomą, nei jai buvo svarbu, kad kažkokiu kitu automobiliu būtų atliekami testai. Ieškovė įsipareigojo mokėti būtent už sportinio automobilio nuomą;

6.6. Aplinkybė, kad atsakovas „Esmotorsport“ yra patyręs 72 600,00 Eur kito automobilio nuomos išlaidas 2019 m. kovo mėn., yra neįrodyta, nes šios nuomos dokumentai yra sukonstruoti vėliau ir šio automobilio testavimo metu tokių išlaidų iš viso nebuvo patirta;

6.7. Atsakovas nėra suorganizavęs dviejų priešsezoninių sportinio automobilio testų. Kaip teigia atsakovas, jis vykdė susitarimą, kuriuo šalys neva buvo susitariusios, kad iki 2019 m. balandžio 4 d. R. B. turėjo testuoti sportinį automobilį keturias dienas. Iki šios dienos sportinį automobilį R. B. testavo labai trumpą laiką – tik 2019 m. kovo 23 d. Daugiau priešsezoninių testų sportiniu automobiliu organizuota nebuvo. Kiti organizuoti testai sportiniu automobiliu vyko jau varžybų sezone, tarp pirmojo ir antrojo bei antrojo ir trečiojo pasaulio čempionato etapų. Taigi akivaizdu, kad šių testų organizavimo išlaidos įėjo į sportinio automobilio nuomos kainą, kurią atsakovas „Esmotorsport“ sumokėjo, nes apie jų išlaidų atlyginimą, kai testai organizuojami atsakovo iniciatyva nekalbama nei pagrindinės sutarties projekte, nei sudarytose ir pasirašytose sutartyse;

6.8. Nors atsakovas „Esmotorsport“ reikalauja solidarios atsakomybės, tačiau niekaip įrodymais nepagrindžia, kodėl egzistuoja solidari R. B. ir ieškovės prievolė atlyginti testų organizavimo išlaidas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad padidėjo ir kiek padidėjo ieškovės, o tuo labiau jos steigėjo žinomumas dėl testinių važiavimų. Dar sudėtingiau paaiškinti, kaip gi ieškovės žinomumas padidėjo R. B. vairuojant papildomai išnuomotą automobilį, kuris nebuvo žymėtas ieškovės reklaminiais ženklais;

6.9. Esant sutartyse susitarimams (sutarties 3.4 punktas), jog užsakovas (ieškovė) neprivalo apmokėti už natūraliai susidėvinčias automobilio detales ir egzistuojant situacijai, kai atsakovas „Esmotorsport“ savo iniciatyva ir prisiimta finansine rizika organizuodavo sportinio automobilio testinius važiavimus, kad komanda pasiektų kuo geresnius rezultatus pasaulio čempionate, nėra jokio įstatymu ar sutartimi įtvirtinto pagrindo, kodėl ieškovė turėtų atlyginti turbinos, granatos, variklio susidėvėjimą ar kurą, sunaudotą testų metu. Tuo labiau, kad ieškovė net nebūdavo iš anksto informuojama, kiek planuojama nuvažiuoti testų metu su sportiniu automobiliu;

6.10. Po pirmųjų etapų ieškovė ypatingai nusivylė paslaugų kokybe, todėl tolesnis bendradarbiavimas nutrūko ir sutartys kitiems etapams nebuvo sudarytos, tačiau atsakovo „Esmotorsport“ pareiga grąžinti nepanaudotą depozitą ieškovei liko;

6.11. Atsakovas nesugebėjo pagrįsti varžybų metu panaudotų detalių ir darbų realumo bei negrąžino depozito. Panaudotų detalių ir darbų realumas nebuvo įrodytas ir byloje, nes atsakovas tik dėl jam vienam suprantamų priežasčių neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nors turėjo ir galėjo ją įvykdyti;

6.12. Atsakovas „Esmotorsport“, teigdamas, kad teismas nevertino į valstybinę kalbą neišverstų dokumentų, tokių vertimų vis tiek neteikia apeliacinės instancijos teismui ir siekia įrodinėjimo pareigą perkelti apeliacinį skundą nagrinėsiančiam teismui, kad šis parinktų už atsakovą, kurie įrodymai be vertimų yra tinkami, kuriuos dar reikėtų išversti, kurie mažiau padės atsakovui, kurie daugiau ir pan.;

6.13. Tenkinant atsakovo „Esmotorsport“ prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, būtų pažeistas rungimosi principas ir ieškovės teisės. Atsakovui nenurodžius išimtinių aplinkybių, dėl kurių kiltų pareiga nukrypti nuo bendrosios taisyklės, nėra galimybių konstatuoti, kad žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškinį dėl piniginių lėšų priteisimo tenkino, o priešieškinio dėl žalos atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo netenkino.

Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo

9. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

10. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-483-881/2019).

12. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

13. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas, netenkindamas priešieškinio dalyje dėl nuostolių priteisimo, nurodė, kad net ir padarius išvadą, kad sportinio automobilio detalės ir buvo apgadintos varžybinio kontakto metu, dėl detalių įsigijimo sąskaitos pateikimo ne valstybine kalba nėra jokios galimybės identifikuoti, kokia detalė buvo įsigyta ir kiek ji kainavo, ir ar jos buvo panaudotos automobilio remontui. Vertindamas priešieškinio reikalavimą dėl išlaidų priteisimo teismas nurodė, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovė ir atsakovas R. B. nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, neįrodė sąlygų, būtinų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui. Teismas ieškovės ieškinį tenkino iš esmės argumentuodamas tuo, jog atsakovas neįrodė, kad jis patyrė 71 566,29 Eur nuostolių.

14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė VšĮ „Rimo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo „Esmotorsport“ ieškovei 100 000,00 Eur depozito sumą pagal tarp ieškovės ir atsakovo pasirašytas Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2. Atsakovas „Esmotorsport“ pateikė priešieškinį ieškovei VšĮ „Rimo“ ir atsakovui R. B., kuriuo prašė iš VšĮ „Rimo“ priteisti 71 566,29 Eur nuostolius ir solidariai iš VšĮ „Rimo“ ir R. B. priteisti 136 767,47 Eur dydžio išlaidas. Priešieškinyje atsakovas „Esmotorsport“ nurodė pridedantis viso 19 priedų: 2019 m. vasario 25 d. nuomos sutartį ir 2019 m. balandžio 15 d. nuomos sutartį, gyventojų registro išrašą, nutarties nuorašą, mokėjimo dokumentus, 2019 m. kovo 1 d. nuomos sutartį, PVM sąskaitą faktūrą ir apmokėjimą, R. B. Linkedin išrašą, startinio mokesčio sąskaitą faktūrą ir apmokėjimo dokumentus, defektinius aktus, kainas patvirtinančias sąskaitas faktūras, dokumentų poėmio aktus, pagrindinės sutarties projektą, automobilio priėmimo – perdavimo testams aktus, variklio kainą patvirtinančią sąskaitą faktūrą, Skoda Fabia WRX telemetrijos išrašą, sąskaitas faktūras, patvirtinančias testų organizavimo išlaidas, padangų kainą patvirtinančią sąskaitą faktūrą, kuro kainą patvirtinančią sąskaitą faktūrą, VšĮ „Rimo“ finansinės atskaitomybės dokumentus, turbinos kainą patvirtinančią sąskaitą faktūrą ir pusašio kainą patvirtinančią sąskaitą faktūrą bei pusašio duomenis (1 t., b. l. 72-93). Iš priešieškinio priedų nustatyta, jog atsakovas iš viso pateikė 49 dokumentus. Iš šių dokumentų 22 dokumentai yra pateikti ne valstybine kalba („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-4378, 1 t., b. l. 94-95). Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 12 d. rezoliucija priėmė atsakovo priešieškinį.

15. Teismų praktikoje pažymima, jog teismas, prieš spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, turi nustatyti, ar pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis), o nustačius neatitikimus, priimti nutartį ir joje nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalį). Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-549-330/2017).

16. CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui teikiami valstybine kalba, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Procesinio dokumento priedai, kurie nėra išversti į valstybinę lietuvių kalbą, neatitinka leistinumo reikalavimo ir dėl šios priežasties negali būti laikomas įrodymu CPK 177 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-701/2018).

17. Teismų praktikoje pažymima, jog tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas). Teismas turi imtis priemonių, kad būtų tinkamai apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-701/2018). Teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019).

18. Nagrinėjamu atveju teismas priėmė atsakovo „Esmotorsport“ priešieškinį su priedais, kurių dalis pateikta ne valstybine kalba (žr., šios nutarties 14 punktą). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, jog apie priedus, pateiktus ne valstybine kalba, teismą informavo ir bylos šalys. Ieškovė VšĮ „Rimo“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog neturi galimybės suformuoti atsikirtimų dėl 64 167,47 Eur prašomos priteisti išlaidų sumos, kadangi priešieškinio įrodymai, kuriais grindžiama ši suma, yra pateikti įvairiomis kalbomis („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-5251, 1 t., b. l. 122). Atsakovas R. B. atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog neturi galimybės atsikirsti į priešieškinyje nurodytus paskaičiavimus dėl padangų, pusašių, turbinos, variklio sunaudojimų, nes, be kita ko, nepateikta dokumentų (sąskaitų) lietuvių kalba (1 t., b. l. 141). Be to, atsakovas „Esmotorsport“ apeliaciniame skunde nurodė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas R. B. bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, jog negali atsikirsti į atsakovo „Esmotorsport“ formuojamą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, šią aplinkybę atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino ir atsakovas R. B..

19. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytas aplinkybes aptartų teisės normų ir formuojamos teismų praktikos kontekste (žr., šios nutarties 14-17 punktus), sprendžia, jog, viena vertus, atsakovei „Esmotorsport“, atstovaujamai advokato, neabejotinai turėjo būti žinoma, jog procesinio dokumento priedai turi būti pateikti valstybine kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Pateiktų priedų vertimai taip pat nepateikti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Toks atsakovės „Esmotorsport“ procesinis elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuderinamas su bendradarbiavimo, rūpestingumo bei ekonomiškumo reikalavimais (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis). Kita vertus, aplinkybė, jog atsakovė „Esmotorsport“ elgėsi nepakankamai rūpestingai, savaime nepaneigia teismo pareigos savalaikiai imtis priemonių pašalinti procesinius trūkumus, trukdančius teisingai išnagrinėti bylą (žr., šios nutarties 15-17 punktus) (CPK 225 straipsnis, 159 straipsnis), o aplinkybės, susijusios su atsakovės „Esmotorsport“ netinkamu procesiniu elgesiu, gali būti reikšmingos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

20. Taigi, esant procesinei situacijai, kuomet šalis nepateikė priešieškinio priedų, išverstų į lietuvių kalbą, o teismui netaikius trūkumų šalinimo instituto, iš esmės nebuvo užtikrintas šalių rungimosi principo tinkamas įgyvendinimas, t. y. šalių teisė įrodinėti bei atsikirsti į pareikštus reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina tai, jog neišversti priedai sudaro priešieškinio pagrindą, todėl jų ištyrimas ir įvertinimas, sudarytų sutarčių (Sutarties 3.5 punktas) ir kitų byloje esančių aplinkybių kontekste, gali būti reikšmingas nustatant tiek nuostolių dydį, tiek ir sprendžiant sąsajumo klausimą tarp automobiliui padarytų defektų ir atsakovės „Esmotorsport“ galimai patirtų išlaidų. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino. Be to, aptartų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas susijęs su ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimu dėl depozito priteisimo, nes tenkinus priešieškinį, priimtas sprendimas gali turėti įtakos ir ieškinio reikalavimo tenkinimo apimčiai, juo labiau, kad priešieškiniu yra pareikštas reikalavimas dėl įskaitymo. Sutarties 3.5 punkte buvo numatyta, jog tuo atveju, jei ieškovė nekompensuos atsakovui patirtos žalos, įskaitant, bet neapsiribojant automobilio sulūžusias, sugedusias dalis, atsakovas turi teisę padengti visas ieškovės mokėtinas sumas iš depozito, mokėtino ieškovės atsakovui pagal Sutarties 3.1 punktą. Sutarties 3.6 punkte šalys numatė, jog tais atvejais, kai depozito nepakanka padengti aukščiau nurodytų sumų, ieškovė įsipareigoja apmokėti atsakovui papildomai pateiktas sąskaitas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas trūkumų šalinimo instituto, padarė procesinės teisės pažeidimą, lėmusi rungimosi principo pažeidimą, o tai galėjo sąlygoti neteisinga bylos išnagrinėjimą.

21. Vertindamas priešieškinio reikalavimą dėl 136 767,47 Eur sportinio automobilio bandymų organizavimo išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė „Esmotorsport“ neįrodė, kad ieškovė ir atsakovas R. B. nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita ir neįrodė nepagrįsto praturtėjimo sąlygų. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas, vertindamas priešieškinio reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, šio reikalavimo netenkinimo negrindė su priešieškiniu pateiktų dokumentų neišvertimu į valstybinę kalbą. Kita vertus, iš priešieškinio priedų sąrašo turinio matyti, jog pridėti priedai yra susiję ir su atsakovo prašomų priteisti 136 767,47 Eur išlaidų pagrįstumu ir dydžiu. Su priešieškiniu pateikta startinio mokesčio sąskaita faktūra ir apmokėjimo dokumentai (Nr. 6), sąskaitos faktūros, kuriose nurodytos testų organizavimo išlaidos (Nr. 14), sąskaita faktūra už padangas (Nr. 15), sąskaita faktūra už kurą (Nr. 16), sąskaita faktūra už turbiną (Nr. 18), sąskaita faktūra už pusašį (Nr. 19), kurių dalis yra pateikti ne valstybine kalba. Šiuo atveju ginčas byloje yra kilęs ne tik dėl nuostolių atlyginimo, tačiau dėl visų rašytinių įrodymų, kuriais atsakovas „Esmotorsport“ grindžia ir automobilių bandymų organizavimo išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog su priešieškiniu yra pateikti ir duomenys, kuriais grindžiamas priešieškinio reikalavimas dėl 136 767,47 Eur išlaidų priteisimo, tačiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismo taip pat iš esmės nebuvo tirti ir vertinti, o tai sudaro pagrindą konstatuoti bylos iš esmės neatskleidimą.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarp šalių kilusio ginčo apimtį ir pobūdį, taip pat į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo tiriami ir vertinami priešieškinio pagrindą sudarantys įrodymai, kurie gali būti reikšmingi tiek sprendžiant ieškinio, tiek priešieškinio pagrįstumo klausimą, konstatuoja, jog nebuvo atskleista bylos esmė, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Gražinus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi nustatyti terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, siūlant atsakovei „Esmotorsport“ pateikti priešieškinio priedus išverstus į lietuvių kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).

23. Byloje nustatytas procesinės teisės pažeidimas (žr., šios nutarties 23, 24 punktus), teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi atsakovei pateikus priešieškinio priedų vertimus į lietuvių kalbą, reikštų, jog dalis bylos turėtų būti nagrinėjama iš esmės beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo tirtų ir vertintų aplinkybių apimtį, atkreipia dėmesį, jog šios nutarties priėmimas neužkerta kelio pirmosios instancijos teismui papildomai pasiūlyti atsakovei „Esmotorsport“ pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas priteisti solidariai iš R. B. 136 767,47 Eur sportinio automobilio bandymų organizavimo išlaidų (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Išaiškinti, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo naštos arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

25. Apeliantas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, kurias galima būtų nustatyti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog būtina organizuoti žodinį bylos nagrinėjimą byloje, skirti ekspertizę dėl automobilio rinkos nuomos vertės nustatymo, pakartotinai išklausyti šalis ir suteikti atsakovui galimybę pateikti dokumentų vertimus į lietuvių kalbą.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nusprendus grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šalys turės galimybę sąžiningai ir savalaikiai pasinaudoti procesine teise įrodinėti, taip pat pateikti žodinius paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, netenkintinas prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas trūkumų šalinimo instituto, sudarė prielaidas pažeisti rungimosi principą, o tai sąlygojo bylos esmės neatskleidimą, todėl teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo visa apimti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręstis pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.