Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. teisėjos rezoliucijos, kuria atsisakyta priimti patikslintą priešieškinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas Automobilių sporto klubas „Esmotorsport“ pateikė patikslintą priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai Kauno sporto klubui „Rimo“ ir atsakovui R. B., kuriuo atsakovas reiškia reikalavimą priteisti nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo rezoliucijos esmė

2. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. rezoliucija atsisakė priimti atsakovo Automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ patikslintą priešieškinį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

7. Apskųstąja rezoliucija buvo atsisakyta priimti patikslintą priešieškinį. Apelianto atskirojo skundo argumentai yra susiję tik su, jo manymu, nepagrįstu atsisakymu priimti patikslintą priešieškinį.

8. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

9. CPK 143 straipsnio, reglamentuojančio priešieškinio institutą, 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) numatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Vadinasi, joks tolimesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties negalimas. Poziciją, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį yra neskundžiama apeliacine tvarka, yra suformavęs ir kasacinis teismas savo precedentuose, kuriuose nurodoma, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013).

10. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2020 m. spalio 21 d. rezoliucija atskirąjį skundą priėmė bei perdavė jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kaip minėta, teismo išspręstas procesinis klausimas dėl priešieškinio (patikslinto priešieškinio) atsisakymo priimti įstatymų leidėjo valia nepatenka į atskirai nuo teismo sprendimo skundžiamų nutarčių kategoriją.

11. Šiuo atveju skundžiama teismo rezoliucija, kuria atsisakyta priimti patikslintą priešieškinį, kai tokios nutarties (rezoliucijos) apskundimo galimybės, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, CPK nuostatos ne tik nenumato, bet ir tiesiogiai draudžia (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Taigi, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu nutartis (rezoliucija) atsisakyti priimti priešieškinį ar patikslintą priešieškinį yra neskundžiama, todėl pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą dėl jos turėjo atsisakyti priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama rezoliucija negali būti apeliacijos objektu, ši aplinkybė yra nustatyta apeliacinės instancijos teisme, todėl atskirojo skundo argumentai nevertintini, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

13. Atsakovas R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, motyvuodamas, jog atsakovas siekia vilkinti teismo procesą, o toks elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir teisingu.

14. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

15. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tik tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų bylos šalims, pakenkti jų reputacijai, vykdyti neteisėtą spaudimą kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto naudojimasis jam suteiktomis teisėmis civiliniame procese nesudaro pagrindo spręsti, kad jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taigi, apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos eigos aplinkybes pripažintina, kad nėra pagrindo akivaizdžiam apelianto piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo Automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. teisėjos rezoliucijos.