Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-12-03 · Civilinė byla Nr. e2-1676-881/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
e2-1676-881/2020
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00011-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1676-881/2020Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00011-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties atsisakyti priimti prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-359-856/2020 pagal ieškovės viešosios įstaigos Kauno sporto klubo „Rimo“ ieškinį atsakovui automobilių sporto klubui „Esmotorsport“ dėl piniginių lėšų priteisimo ir atsakovo automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ priešieškinį.

2. Atsakovui automobilių sporto klubui „Esmotorsport“ atstovaujantis advokatas 2020 m. rugsėjo 22 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai.

3. Laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi netenkino pareiškimo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo.

Šalies argumentai

4. Atsakovo automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ atstovas pateikė teismui prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties išaiškinimo.

5. Laikinai einančio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi atsakovo atstovo prašymą dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties išaiškinimo atsisakyta priimti.

6. Atsakovo automobilių sporto klubo „Esmotorsport“ atstovas dėl 2020 m. spalio 1 d. nutarties padavė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

8. Teismas nurodė, jog įstatyme nėra numatyta, kad nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, būtų skundžiama atskiruoju skundu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnis; 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsisakymas priimti prašymą dėl sprendimo išaiškinimo taip pat neužkerta kelio tolesniam procesui. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovas automobilių sporto klubas „Esmotorsport“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. teismo nutarties išaiškinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. CPK 278 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog dėl teismo nutarties sprendimo išaiškinimo gali būti duodamas atskirasis skundas, todėl teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodė, kad nutartis yra neskundžiama, ir taip atėmė iš atsakovo teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išaiškinimo.

9.2. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad atsisakymas priimti prašymą dėl sprendimo išaiškinimo neužkerta kelio tolesniam procesui, tačiau teismo atsisakymas išaiškinti sprendimą sudaro pagrindą abejoti, ar atsakovas teisminiame procese apskritai galės įgyvendinti turimas procesines teises. Kasacinio teismo praktikoje nesurandama analogiškų atvejų, kai tiesiogiai byloje nedalyvavęs teisėjas rašytiniu įspėjimu, priimdamas nutartį, skiria šalies atstovui rašytinį įspėjimą, kai tokia teisės norma kaip raštu išreiškiamas įspėjimas CPK normose neegzistuoja. Šiuo atveju po Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas einančio teisėjo pareikšto įspėjimo civilinę bylą nagrinėjanti teisėja, atsiradus bent menkiausiai prielaidai skirti atsakovo atstovui baudą dėl pakartotinio pasinaudojimo nušalinimo teise, gali net be išsamių argumentų ją paskirti įvertindama tai, kad jau buvo paskirtas įspėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą kaip paduotą dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Skundžiama nutartimi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo.

14. Atskirajame skunde, nesutikdamas su teismo išvada dėl 2020 m. spalio 1 d. nutarties neskundžiamumo, apeliantas pažymi, kad CPK 278 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog dėl teismo nutarties sprendimo išaiškinimo gali būti duodamas atskirasis skundas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. spalio 1 d. nutartimi apelianto prašymas dėl teismo nutarties išaiškinimo nebuvo išnagrinėtas, o jį atsisakyta priimti. Kaip yra nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, įstatyme nėra numatyta, kad nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, būtų skundžiama atskiruoju skundu (CPK 278 straipsnis; 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1078-407/2015).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog minėta 2020 m. spalio 1 d. nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vien apelianto abejonės, ar teisminiame procese galės įgyvendinti turimas procesines teises, nepatvirtina, kad, teismui atsisakius priimti apelianto prašymą dėl nutarties išaiškinimo, dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas, arba dėl tokios nutarties priėmimo užkertamas kelias apeliantui dalyvauti procese, t. y. tų aplinkybių, kurios teisiškai reikšmingos taikant CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė