- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- 2-549-330/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01636-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- G. V., K. V.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų G. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-3966-781/2016, kuria pareiškimas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiems asmenims,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu už akių atmetė ieškovų G. V. ir K. V. ieškinį atsakovei AB „Swedbank“ dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais, kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, vykdomųjų dokumentų panaikinimo.Pareiškėjai G. V. ir K. V. 2015 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5291-431/2014, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą už akių. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti prašymą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 369 straipsnio reikalavimus, aiškiai nurodyti prašymo dalyką, pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį ir perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų pašalinimui. Teismas nurodė, kad pareiškėjai yra atleistini nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjimo, tačiau įpareigojo pareiškėjus pašalinti prašymo dėl proceso atnaujinimo formos ir turinio trūkumus, nurodytus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje. Pareiškėjai G. V. ir K. V. 2016 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašė atnaujinti procesą byloje, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu už akių atmetė ieškovų G. V. ir K. V. ieškinį atsakovei AB „Swedbank“. Prašymo atnaujinti procesą pagrindu pareiškėjai įvardijo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (naujai paaiškėjusios aplinkybės).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjų G. V. ir K. V. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5291-431/2014 laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.Teismas akcentavo, kad pareiškėjai neatribojo dviejų atskirų proceso institutų, t. y. proceso atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl teismas pareiškėjų prašymą (prašymo dalyką) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5291-431/2014 dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo vertino kaip teisiškai negalimą ir ydingą (CPK 371 straipsnio 1 dalis), taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jau buvo atsisakyta priimti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi. Be to, teismas, įvertinęs pareiškėjų patikslinto prašymo turinį, sprendė, kad pareiškėjai iš esmės nepašalino ir (ar) pašalino netinkamai teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje nurodytus prašymo atnaujinti procesą trūkumus (pareiškėjai ir patikslintame prašyme aiškiai bei konkrečiai nenurodė proceso atnaujinimo pagrindo(-ų) (išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodymą), nei prašyme, nei jo prieduose nenurodė jokių proceso atnaujinimo motyvų, nepateikė aplinkybių, kuriomis grindžiamas prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų skaičiavimas, taip pat nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjai G. V. ir K. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai nagrinėjo ir sprendė pareiškėjų pateiktą prašymą ir su juo susijusius priedus. Teismas iš esmės nenagrinėjo pareiškėjų teikto prašymo dėl proceso atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėti, nevertino pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl pareiškėjų teikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi spręsto klausimo dėl pareiškėjų pateikto prašymo. Klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo už akių (priimto civilinėje byloje Nr. 2-5291-431/2014) faktinio peržiūrėjimo teisme iki šio momento nėra nagrinėtas ir išspręstas.Teismas netinkamai sprendė dėl teismo konkrečiai neįvardintų ir nenurodytų kitų prašymo trūkumų nepašalinimo, todėl nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjai ir patikslintame prašyme aiškiai bei konkrečiai nenurodė proceso atnaujinimo pagrindų, motyvų, aplinkybių, kuriomis grindžiamas prašymo atnaujinti procesą terminų skaičiavimas, nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, ir nustatytu terminu nepašalino teismo nustatytų trūkumų ir (ar) pašalino juos netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl prašymo atnaujinti procesą pripažinimo nepaduotu (taikant procesinio dokumento trūkumų šalinimo teisinį institutą) bei prašymo grąžinimo jį padavusiems asmenims teisėtumo ir pagrįstumo.Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, reiškiantis, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau aktualu ir tai, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą interpretuoja apeliantai, ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus / prašymus / pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis, 316 straipsnis, 370 straipsnio 1 dalis), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalies).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo, kaip ir bet kurio kito procesinio dokumento, forma bei turinys turi atitikti tiek bendruosius įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams (CPK 110–111 straipsniai), tiek specialiuosius įstatymo leidėjo reikalavimus, keliamus konkrečiai šiam procesiniam dokumentui (CPK 369 straipsnis). Kaip matyti iš CPK 369 straipsnio turinio, prašyme atnaujinti procesą, be bendrų ieškiniui nustatytų turinio reikalavimų, turi būti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas (t. y. vienas ar keli iš CPK 366 straipsnyje išvardytų atnaujinimo pagrindų), proceso atnaujinimo motyvai, o taip pat aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymo padavimo terminų (CPK 368 straipsnis) skaičiavimas.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino apeliantų prašymą dėl proceso atnaujinimo nepaduotu ir grąžino jį apeliantams, nes, teismo vertinimu, apeliantai neištaisė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. ir 2016 m. vasario 25 d. nutartyse nustatytų šio prašymo turinio trūkumų. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nuostatomis dėl procesinio dokumento turinio trūkumų nepašalinimo pasekmių taikymo, faktiškai apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą, tačiau ir savo atskirajame skunde jokių konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų ir (ar) reikšmingų aplinkybių nenurodė (nesuformulavo). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs aktualią bylos medžiagą, apeliantų pirminio prašymo (pateikto 2015 m. rugpjūčio 24 d.) ir po teismo nutarčių, įpareigojančių pašalinti prašymo trūkumus priėmimo, 2016 m. balandžio 8 d. kartotinai pateikto prašymo turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išreikšta pozicija, kad apeliantai faktiškai nepašalino teismo nustatytų trūkumų, susijusių su prašymo atnaujinti procesą pagrindo(ų) ir motyvų bei aplinkybių, kuriomis grindžiami CPK 368 straipsnyje nustatyti terminai, nurodymu, kaip to reikalaujama CPK 369 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Nagrinėjamu atveju itin reikšminga yra ta aplinkybė, kad prašymu dėl proceso atnaujinimo siekiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtos bylos pakartotinio išnagrinėjimo, t. y. pasinaudoti išimtine ir ekstraordinaria procesine priemone, leidžiančia paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principą (CPK 18 straipsnis). Tačiau tiek iš pirminio, tiek ir iš 2016 m. balandžio 8 d. pateikto apeliantų prašymo turinio neįmanoma nustatyti, kokiu konkrečiai proceso atnaujinimo faktiniu pagrindu apeliantai remiasi ir kokie konkrečiai motyvai bei aplinkybės pagrindžia bylos atnaujinimo tokiu pagrindu ar pagrindais (jei jie yra) būtinybę.Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos proceso atnaujinimo institutą, ir pagrįstai taikė dokumento (prašymo) trūkumų neištaisymo teisines pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.