Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-681-324/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-23
Bylos Nr.: e2A-681-324/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė, Virginija Gudynienė
Atsakovas: Š. S.
Ieškovas: R. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-681-324/2023Teisminio proceso Nr.

2-69-3-10373-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.1.2.4; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Š. S. dėl nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. M. (toliau – ieškovė) teismo prašė pakeisti nepilnamečiam šalių sūnui A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis sūnus), iš atsakovo Š. S. (toliau – ir atsakovas, buvusi pavardė Ž.) priteistą išlaikymą, priteisiant po 553 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės arba kol vaikas mokosi mokykloje, studijuoja aukštojoje ar profesinėje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresnis negu 24 metų, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad Šakių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1239-443/2013 tenkino pareiškėjų R. Ž. ir Š. Ž. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Sprendimo 3 punktu atsakovas įsipareigojo nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo dienos iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės mokėti sūnui skirtą išlaikymą po 400 Lt per mėnesį. Siekdama užtikrinti vaikui įprastą pragyvenimo lygį, ieškovė prie šalių vaiko poreikių tenkinimo iki šiol prisidėjo reikšmingai didesne dalimi negu atsakovas. Atsakovo teikiamas išlaikymas yra per mažas, neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Ieškovė viena augina dar du vaikus iš antros santuokos. Atsakovas gyvena Šveicarijoje, tačiau nesutinka geranoriškai padidinti šalių nepilnamečiam vaikui skiriamo išlaikymo sumos. Šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos, kurių dalį privalo dengti atsakovas, per mėnesį sudaro vidutiniškai 907 Eur. Iš nurodytos sumos minusavus valstybės mokamas išmokas vaikui, gaunama vaiko poreikiams reikalinga suma yra 790,24 Eur, kurią turi mokėti abu nepilnamečio vaiko tėvai. Ieškovė užsiima ir pajamas gauna iš individualios švietimo veiklos, kuri jai vienai, auginančiai tris vaikus, leidžia tinkamai derinti darbą ir nepilnamečių / mažamečių vaikų poreikius, tačiau lemia tai, kad ji negauna pastovių pajamų. Mėnesinės ieškovės pajamos yra apie 1 500 – 2 000 Eur, bet vasaros mėnesiais jos ženkliai sumažėja. Ieškovė kas mėnesį moka 200 Eur banko kredito ir palūkanų įmokas. Atsakovas praktiškai nebendrauja su nepilnamečiu vaiku, todėl privalo prisidėti prie finansinio vaiko išlaikymo didesne apimtimi negu ieškovė.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad supranta, jog 135 Eur išlaikymas nepilnamečiam sūnui yra per mažas, sutinka padidinti periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumą 100 Eur, t. y., mokėti 235 Eur periodinį išlaikymą. Jis augina dar du mažamečius vaikus, kuriuos taip pat privalo išlaikyti, o dirbti gali tik 80 procentų darbo laiko dėl mažamečiams reikalingos priežiūros.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu (Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas) ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1239-443/2013, nustatytą išlaikymo dydį, ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 540 Eur kas mėnesį, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės. Išmokos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja ieškovė. Nurodė, kad teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos.

5. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio sūnaus tėvai. Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1239-443/2013, šalių santuoka buvo nutraukta. Šiuo sprendimu taip pat buvo iš atsakovo priteistas nepilnamečio sūnaus A. Ž. materialinis išlaikymas po 115 Eur (400 Lt) per mėnesį.

6. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai nuo tada, kai buvo priimtas Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1239-443/2013, padidėjo. Siekiant prisiteisti vaiko išlaikymą, viršijantį pusę minimalios mėnesinės algos dydžio, nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) turėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus, tačiau, teismo vertinimu, sumos, numatytos būsto išlaikymui (170 Eur), maistui (200 Eur) ar atostogoms (1 000 Eur per metus arba 83 Eur per mėnesį) bei rūbams, avalynei, higienos priemonėms (150 Eur), knygoms, ugdymo priemonėms (50 Eur), laisvalaikiui (50 Eur) ir vasaros stovykloms (apie 650 Eur per metus arba 54 Eur per mėnesį) yra pagrįstos bei atitinka vaiko amžių (15 metų), ypač įvertinus tai, kad nepilnametis vaikas sportuoja (duomenys neskelbtini), domisi trasiniu modeliavimu ir Lego konstruktoriais, dalyvauja jūrų skautų stovyklose. Teismo vertinimu, ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodė, kad vaiko poreikiai padidėjo iki 770,78 Eur per mėnesį, atskaičius valstybės mokamus vaiko pinigus (907 Eur -85,75 Eur - 50,47 Eur). Atsakovas savo ruožtu vaiko poreikių lentelės nepateikė, nenurodė, kokio dydžio išlaidos būtų pagrįstos. Teismas sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga suma yra 907 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sumažino nustatytą vaikui reikalingo išlaikymo dydį (907 Eur) pagal IVĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis (136,22 Eur) ir konstatavo, kad tėvai šiuo atveju turi patenkinti likusią nepilnamečio sūnaus poreikių sumą – 770,78 Eur (907 Eur – 136,22 Eur).

7. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba, gauna apie 2 000 Eur darbo užmokestį, jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, turi dar du nepilnamečius išlaikytinius (8 ir 7 metų vaikus), juos augina viena, turi kreditinių įsipareigojimų (200 Eur per mėnesį), todėl jos turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo. Tuo tarpu atsakovas neturi nekilnojamojo turto, jį nuomojasi už 1 450 Eur, tačiau gyvena užsienyje (Šveicarijoje), pats nurodė, kad jo darbo užmokestis yra apie 3 200-3 850 Eur per mėnesį. Su žmona augina 2 nepilnamečius vaikus. Atsakovo turtinė padėtis nevertintina kaip sunkesnė už ieškovės, nes atsakovas duomenų apie savo pajamas ir išlaidas teismui nepateikė. Teismas, priteisdamas vaiko poreikius tenkinančio dydžio išlaikymą iš šalių, atsižvelgė į tai, kad nepilnametis vaikas nuolat gyvena su ieškove, todėl jai neabejotinai tenka tam tikros išlaidos, kurios gali būti nenumatytos ir neįtrauktos į poreikių lentelę (nenumatytos gydymo išlaidos ir pan.), be to, atsakovas su sūnumi nebendrauja, priteistą teismo sprendimu išlaikymą moka nereguliariai, dėl išlaikymo skolos su antstoliu nebendradarbiauja.

8. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kaip atsakovas mokėjo periodinį išlaikymą pagal 2013 m. teismo sprendimą, į atsakovo elgesį bylos proceso metu bei tai, kad atsakovo finansinės galimybės mokėti išlaikymą, jam nepateikus įrodymų, kurie prieštarautų teismo priimtai išvadai, yra geresnės, sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo tėvų teisių ir pareigų lygybės taisyklės savo vaikams principo, iš atsakovo priteisiant didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą - pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1239-443/2013, nustatytą išlaikymo dydį, priteistą nepilnamečiam sūnui, ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 242 Eur kas mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Skundžiamame sprendime nesutampa teismo nurodytų neva pagrįstų išlaidų bendra suma – teismas nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodė, jog vaiko poreikiai padidėjo iki 770,78 Eur per mėnesį, atskaičius valstybės mokamus vaiko pinigus (907 Eur - 85,75 Eur - 50,47 Eur). Teismo išvardintų išlaidų suma – 757 Eur (170 Eur + 200 Eur + 83 Eur + 150 Eur + 50 Eur + 50 Eur + 54 Eur), o ne 770,78 Eur, ir ši suma yra neatskaičiavus valstybės mokamų vaiko pinigų (136,22 Eur).

9.2. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovės nurodytos sumos, numatytos būsto išlaikymui (170 Eur), maistui (200 Eur) ar atostogoms (1 000 Eur per metus arba 83 Eur per mėnesį) bei rūbams, avalynei, higienos priemonėms (150 Eur), knygoms, ugdymo priemonėms (50 Eur), laisvalaikiui (50 Eur) ir vasaros stovykloms (apie 650 Eur per metus arba 54 Eur per mėnesį) yra pagrįstos bei atitinka vaiko amžių.

9.3. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, už buto nuomą ji įsipareigojo mokėti po 600 Eur per mėnesį nuomos mokesčio. Jos šeima susideda iš 4 asmenų (ieškovė, šalių sūnus ir dar du ieškovės vaikai), todėl kiekvienam asmeniu tenka po 150 Eur nuomos mokesčio. Vadinasi, ieškovė ir atsakovas turi pasidalinti nuomos mokesčio dalį už jų sūnų – po 75 Eur. Iš pateiktų mokesčių už komunalines paslaugas matyti, kad ieškovė už komunalines paslaugas moka vidutiniškai 700 Eur per mėnesį, todėl atsakovas turi kompensuoti ieškovei 87 Eur, t. y. ne 170 Eur už būsto nuomą, kaip nustatė teismas, o 162 Eur.

9.4. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ji atostogavo 2018 metais ir keturių asmenų šeimai atostogoms išleido 3461,59 Eur. Visų pirma, atostogų išlaidų ieškovė su atsakovu nederino, antra, pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovas privalo kompensuoti ieškovei už savo vaiko atostogas 433 Eur, arba 36 Eur per mėnesį, bet ne teismo nustatytus 83 Eur per mėnesį.

9.5. Teismas nepagrįstai nustatė, kad vaikui rūbams, avalynei, higienos priemonėms reikia 150 Eur per mėnesį, tokių įrodymų ieškovė nepateikė, atsakovo manymu, šioms išlaidoms pakanka 80 Eur, nes tiek jis išleidžia ir kitų savo vaikų poreikiams.

9.6. Priešingai negu nurodė pirmos instancijos teismas, ieškovė neįrodė, kad vaiko knygoms, ugdymo priemonėms (50 Eur), laisvalaikiui (50 Eur) ir vasaros stovykloms (apie 650 Eur per metus arba 54 Eur per mėnesį) reikia 153 Eur per mėn. Ugdymo priemonės ir knygos duodamos mokykloje, vaikas labiau domisi informacija, esančia internetinėje erdvėje. Jei laisvalaikiui reikia 50 Eur per mėn., atostogoms – 83 Eur, (atostogos irgi yra laisvalaikis), vadinasi, kiekvieną mėnesį vien vaiko pramogoms ieškovė išleidžia 133 Eur. Tai yra nepagrįstos išlaidos, per mėnesį vaiko ugdymo priemonėms, pramogoms (laisvalaikiui) ir stovyklai pakanka 80 Eur.

9.7. Nesutiktina su teismo argumentais, kad atsakovas privalo mokėti 70 procentų bendros nepilnamečio vaiko išlaikymo sumos. Atsakovas yra vedęs, be šalių sūnaus, turi dar du vaikus. Lietuvoje atsakovas neturi nekilnojamojo turto, jo vardu registruotos 9 transporto priemonės, bet jų faktiškai nėra, jų eismas eisme draudžiamas. Atsakovas gyvena Šveicarijoje, už buto nuomą moka 1580 Eur, už savo ir vaikų H. bei E. draudimą moka 434,50 Eur, už komunalinius mokesčius, kurie neįtraukti į buto nuomą, mokama kas ketvirtį 560 Eur, taip pat kas ketvirtį moka 1200 Eur už vaikų popamokinę veiklą (arba po 586 Eur per mėnesį) (Šveicarijos frankas atitinka 1 eurą). Taigi, atsakovo būtinos išlaidos per mėnesį yra 2600 Eur, dar neatskaičius maisto, mokesčių už internetą, telefonus, kurą automobiliu, nes šioms išlaidoms papildomai reikia dar apie 1000 Eur. Tad laisvų pinigų atsakovui lieka apie 200 Eur.

9.8. Ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, nuolat skundžia atsakovą policijai, internetinėse paskyrose jį šmeižia.

Atsiliepimas

10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Ieškovė pateikė būsto nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimus nuomoto būsto šeimininkei už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., nurodė, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. išsinuomojo naują būstą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Bylos nagrinėjimo metu komunalinių išlaidų kaštai Lietuvoje tik didėjo, infliacija augo. Taigi, vaiko išlaikymui būtinos būsto išlaidos (nuomos 1/4 dalis ir komunalinių mokesčių 1/4 dalis) 170 Eur buvo pateiktos kaip realios (700 Eur / 4) net neįvertinus komunalinių mokesčių kaštų padidėjimo teismo proceso metu.

10.2. Ieškovė iš esmės viena augina šalių vaiką, atsakovas ne tik nebendrauja su vaiku, nebendrauja ir su ieškove dėl vaiko poreikių bei interesų užtikrinimo, nesidomi vaiku, jo sveikata, ugdymu ar lavinimu. Kadangi atsakovas iš esmės ignoruoja vaiko egzistavimo faktą, ieškovė, neturėdama kitos išeities, be atsakovo sutikimo susirgusį vaiką gydo, veža į gydymo įstaigas, užsako mokamus medicininius tyrimus, perka vaistus, maisto papildus, priima sprendimus dėl vaiko auklėjimo, ugdymo ir lavinimo, laisvalaikio, atostogų, perka rūbus ir pan. Visi šie sprendimai reikalauja tam tikrų išlaidų, yra priimami atsakingai, derinant visos šeimos interesus bei poreikius, nėra nei išskirtiniai, nei ypatingi. Atsakovas nė karto nereiškė ieškovei pretenzijos, kad vaikas yra netinkamai ugdomas, lavinamas ar auklėjamas, nereiškė pretenzijos, kad vaikas kartu su visa šeima atostogauja ir keliauja, nepasiūlė jokių kitų vaiko atostogų organizavimo būdų.

10.3. Atsakovo teiginys, kad vaiko išlaidoms rūbams, avalynei, higienos priemonėms turėtų pakakti 80 Eur, nes tiek jis išleidžia ir kitų savo vaikų poreikiams, taip pat teiginys, kad ugdymo priemonės ir knygos duodamos mokykloje, vaikas labiau domisi informacija, esančia internetinėje erdvėje, tik įrodo, kad atsakovas visai nepažįsta savo vaiko, nežino jo interesų, poreikių, nesuvokia, kad knygos yra ne vadovėliai, žaislai – ne barškučiai, kad Lego ir įvairi technika skirta kūrybiniams užsiėmimams, kaip ir laisvalaikis – ne trumposios ar ilgosios atostogos bei jų išlaidos, o labiau savaitgalinė ir vakarinė vaikui įprasta veikla, kuri yra būtina jo pilnavertei asmenybei plėtotis.

10.4. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė realias išlaidas, kurios tik patvirtina, kad jis turi pakankamas pajamas. Vien tik atsakovo sveikatos draudimas per mėnesį kainuoja 261,90 Eur, t. y. beveik pusė 2023 m. sausio 31 d. sprendimu priteistos vaiko išlaikymo sumos, o 4 asmenų šeimai vien tik sveikatos draudimas kainuoja 716,50 Eur; būsto nuomos dalis per mėnesį atsakovui kainuoja apie 395 Eur, o visai šeimai per mėnesį tai kainuoja apie 1580 Eur, tai reiškia, kad atsakovas įsipareigojo kartu su sutuoktine nuomotis tokį brangų ir didelį būstą nuo 2020 m. kovo 20 d. (karantino laikotarpiu) ir nenutraukė nuomos sutarties, kas tik įrodo, kad jis turi pakankamų pajamų. Atsakovas į Šveicariją gyventi išvyko savo laisva valia, vadinasi, sąmoningai priėmė sprendimą tiek uždirbti gerokai daugiau nei Lietuvoje, tiek išleisti tam tikroms paslaugoms daugiau nei Lietuvoje. Atsakovas nurodė, kad per mėnesį darbinės pajamos siekia beveik 4000 Eur, mažamečių vaikų popamokinei veiklai per ketvirtį atsakovas su sutuoktine išleidžia net po 1200 Eur, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų.

10.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neleidžia jam bendrauti su vaiku, nuolat skundžia atsakovą policijai, internetinėse paskyrose jį šmeižia, rašo visokiausius atsiliepimus. Pirma, ieškinyje nagrinėjamas šalių vaiko išlaikymo klausimas, o ne bendravimo tvarka. Atsakovas turi teisę dėl bendravimo tvarkos keitimo su šalių vaiku kreiptis į teismą įstatymų numatyta tvarka. Antra, ieškovės iniciatyva 2018 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o 2019 m. pabaigoje atsakovas dėl vengimo išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį buvo nubaustas baudžiamuoju įsakymu. Atsakovui 2022 m. rugsėjo 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos nuo 2019 m. spalio 19 d. iki 2022 m. gegužės 20 d. pagal BK 164 straipsnį. Šiuo metu jis tęsiamas, o dėl susidariusios skolos yra pradėta vykdomoji byla pas antstolį S. M.. Siekis teisingumo ir sustabdyti nusikalstamą veiką nėra skundų ar atsiliepimų policijai rašymas. Trečia, ieškovė yra aktyvi visuomenininkė ir padeda kitoms moterims ne tik įvertinti realius vaikų poreikius, bet ir atstovauja klientus kaip psichologė teismuose. Ieškovės šeimoje teisingumo vertybė buvo ir yra svarbi.

10.6. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis byloje nebuvo atstovaujamas advokato, kadangi teismo posėdžio metu teigė, jog jam advokato nereikia, jis dėl šio proceso konsultuojasi asmeniškai. Tai reiškia, kad jis žinojo apie visas savo galimybes ir jomis naudojosi taip, kaip jam reikėjo.

10.7. Atsakovo pateikta būsto nuomos sutartis įrodo jo gausias pajamas, bet nepagrindžia atsakovo būtinųjų išlaidų, nes atsakovas gyvena su sutuoktine, su ja kartu išlaiko ir du mažamečius vaikus. Todėl visos išlaidos, kurios yra sutuoktinių išlaidos, tik dar kartą patvirtina pakankamas atsakovo pajamas išlaikyti šalių vaiką.

10.8. Atsakovas netinkamai atliko aritmetinius veiksmu, todėl tai nesudaro pagrindo nuneigti, ką teismas nustatė, t. y. kad šalių vaiko poreikiai padidėjo iki 770,78 Eur ir juos pasidalinti turi abi šalys. Iš šios sumos, atėmus valstybės skiriamą paramą, t. y. nuo 2023 m. sausio 1 d. mokamus 136,22 Eur, gaunama 770,78 Eur. Tai reiškia, kad teismas teisingai nustatė, jog vaiko poreikiai padidėjo iki 770,78 Eur ir juos pasidalinti turi abi šalys. Didelę vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų dalį sudaro būsto nuoma bei ypatingi šalių vaiko gebėjimai ir interesai. Jau nuo mažų dienų vaikas pasižymėjo gerais konstrukciniais gebėjimais, augant pasireiškė vaidybos gebėjimai, tai praturtina vaiko asmenybę ir nėra prabangos ar nereikalinga bei beprasmė veikla. Priešingai, prasmingas užimtumas ir konstravimo bei kūrybos veiklų puoselėjimas saugo vaiką nuo netinkamo internetinio turinio bei sudaro sąlygas vystytis nepriklausomai nuo paplitusios vartotojiškos kultūros, didina psichologinį atsparumą. Šeimyninės vasaros atostogos po Lietuvą ar į užsienį taip pat yra įprasta šeimyninė veikla, kuri praturtina šalių vaiką pasaulėžiūriniais, istoriniais ir kitais pažintiniais dalykais. Ieškovė neturi galimybių palikti šalių vaiką vieną ir su kitais šeimos vaikais atostogauti, tai nebūtų teisinga šalių vaiko atžvilgiu. Atsakovas nuo gyvenimo skyrium nėra organizavęs vaikui nei atostogų, nei kokios nors prasmingos veiklos, nei pažintinių kelionių. Visus kaštus apmokėdavo ieškovė, atsakovas atsisakydavo prisidėti.

10.9. Atsakovas selektyviai pasirenka 2018 metų tik vienos kelionės kelialapio išlaidas, tačiau ignoruoja bendrą šeimyninių atostogų kontekstą ir realiai patirtus kaštus, kurie yra pagrindžiami ieškinio prieduose. Vaikas su šeima ne tik ilsisi Turkijoje, bet ir keliauja po Lietuvą, važiuoja į kurortus (Birštonas, Šventoji), keliauja kemperiu. Todėl bendros išlaidos atostogoms per mėnesį ir sudaro 83 Eur, kurie kaupiami sudaro 1000 Eur per metus ir tenkina vaiko poreikius iš esmės.

10.10. Atsakovas ignoruoja faktą, kad vaiko rūbai apima ne tik kasdieninę aprangą ir avalynę, mokyklinę uniformą, tačiau ir sportinę aprangą ir avalynę, kurie keičiami kas pusę metų. Ieškinio padavimo metu vaiko ūgis buvo 180 cm, dabar siekia jau 186 cm. Šalių sūnus lankosi pas privatų odontologą, jam atliekama mokama dantų higiena. Jam 2018 m. buvo (duomenys neskelbtini), 2019 m. (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo konsultuojamas su kardiologais dėl (duomenys neskelbtini), dėl to taip pat yra patiriamos išlaidos. Šiuo metu šalių vaikui dėl staigaus augimo yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), atliekama intensyvi kasdienė reabilitacija. Dėl to 150 Eur suma rūbams, avalynei, sveikatinimui bei būtinai reabilitacijai per mėnesį yra adekvati.

10.11. Atsakovas, teigdamas, kad turi didelių išlaidų dėl savo mažamečių vaikų, gimusių antroje santuokoje, nors ir nepagrįsdamas to įrodymais, realiai pažeidžia anksčiau atsiradusio šalių vaiko teises į tinkamą išlaikymą.

10.12. Ieškovė tris vaikus augina viena, tuo tarpu atsakovas du vaikus augina su sutuoktine. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro vos 2000 Eur, tuo tarpu vien tik atsakovo pajamos per mėnesį sudaro beveik 4000 Eur. Tai reiškia, kad ieškovės finansinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, dėl to teismas pagrįstai nukrypo nuo lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo principo.‏‏‎

10.13. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, jog norėtų išlaikyti vaiką 300 Eur suma, tačiau apeliaciniame skunde nurodė 242 Eur sumą, kuri yra net mažesnė nei pusė MMA. Atsakovas nenurodė pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, jog vaiko poreikiai, kurie buvo pateikti ieškinyje, anksčiau neegzistavo. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė tenkintų ar ketintų tenkinti neprotingus ar perteklinius vaiko poreikius, kurie susiję ne tik su vaiku individualiai, bet ir su visa vaiko šeima. Atsakovas neįrodė, kad objektyviai negali prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo teismo nustatyta proporcija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui priteistas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

14. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – pažymą apie šeimos sudėtį, išrašą apie nekilnojamąjį turtą, pažymą apie transporto priemones, Gyvenamojo būsto nuomos sutartį, draudimo įmokų sąskaitą.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes ieškovė dėl atsakovo pateiktų naujų įrodymų turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo

17. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

17.1. Šakių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1239-443/2013 nutraukė šalių santuoką, patvirtino Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu šalys susitarė, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina (šioje byloje ieškove), 3 punktu atsakovas įsipareigojo nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo dienos iki nepilnamečio sūnaus mokėti sūnui skirtą išlaikymą po 400 Lt per mėnesį.

17.2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3133-408/2019 Š. S. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir nubaudė jį 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 641 straipsniu šią bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė Š. S. galutinę bausmę – areštą 20 parų, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Teismas nustatė, kad Š. S. pagal Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1237-443/2013 nuo jo priėmimo dienos iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės įpareigotas mokėti jo išlaikymą, lygų 400 Lt (115,84 eurų) per mėnesį laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 7 d. ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., vengė pareigos išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną paramą vaikui.

17.3. Iš antstolių informacinės sistemos registro duomenų matyti, kad antstolis S. M. vykdo vykdomąją bylą pagal Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, išieškoma suma 2023 m. birželio 2 d. sudarė 5736,63 Eur.

18. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

19. Nors vaikų poreikiai tiek teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek taikos sutartį, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

20. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

21. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam sūnui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas.

22. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

23. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

25. Nagrinėjamu atveju dėl esminių aplinkybių pasikeitimo po Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) priėmimo ginčo nėra – atsakovas pripažįsta, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai yra išaugę ir sutinka sūnui teikti didesnį išlaikymą, nei jis buvo nustatytas ankstesniu teismo sprendimu (2022 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka mokėti 300-350 Eur (teismo posėdžio garso įrašas nuo 57 min. 5 sek. iki 57 min. 12 sek.)). Taigi apeliacine tvarka tikrinamoje byloje keliamas klausimas dėl nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dydžio ir atsakovo galimybių teikti sūnaus poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą.

26. Nuo Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo beveik daugiau kaip devyneri metai, minėto teismo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo kiek daugiau nei penkeri metai, skundžiamo sprendimo priėmimo metu jam buvo daugiau kaip penkiolika metų, jis, be lankomos ugdymosi įstaigos, dar lanko (duomenys neskelbtini), trasinį modeliavimą (duomenys neskelbtini), konstruoja „Lego“.

27. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Per daugiau kaip devynerių metų laikotarpį pasikeitė Lietuvos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, Lietuvoje pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis. Šakių rajono apylinkės teismo ((duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo metu minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis buvo 1000 Lt (arba maždaug 300 Eur), nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje yra 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur), taigi vien tik ji padidėjo 211 procentų. Tačiau minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos išlaidos maistui namuose ir maitinimo įstaigose (200 Eur), būsto išlaikymui (170 Eur), rūbams, avalynei, higienos priemonėms, skalbimo priemonėms, vitaminams, sveikatos priežiūros paslaugoms ir priemonėms (150 Eur), formaliam ir neformaliam ugdymui (100 Eur), transporto išlaidoms (50 Eur), knygoms, žaislams, ugdymo priemonėms (50 Eur), vaiko laisvalaikio išlaidoms (50 Eur), atostogoms su šeima (1000 Eur per metus arba 83 Eur per mėnesį), vasaros stovykloms (apie 650 Eur per metus arba 54 Eur per mėnesį) yra pagrįstos bei atitinka vaiko amžių (15 metų) bei pomėgius (nepilnametis vaikas sportuoja ((duomenys neskelbtini), domisi trasiniu modeliavimu ir Lego konstruktoriais, dalyvauja jūrų skautų stovyklose), ir vertino, kad vaiko poreikiams patenkinti iš viso reikalinga 907 Eur suma, minusavus valstybės mokamus vaiko pinigus (136,22 Eur) likusi suma sudarytų 770,78 Eur.

29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytais šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingomis lėšomis.

30. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad skundžiamame sprendime nesutampa teismo nurodytų neva pagrįstų išlaidų bendra suma, kad teismo išvardintų išlaidų suma yra 757 Eur (170 Eur + 200 Eur + 83 Eur + 150 Eur + 50 Eur + 50 Eur + 54 Eur), o ne 770,78 Eur, ir ši suma yra neatskaičiavus valstybės mokamų vaiko pinigų (136,22 Eur), kadangi į ieškovės nurodytą 907 Eur sumą įeina ne tik atsakovo nurodytos išlaidos, bet ir 100 Eur formaliam ir neformaliam ugdymui bei 50 Eur transporto išlaidoms.

31. Atsakovas nesutinka su ieškovės vaiko išlaidomis būsto nuomai ir jo išlaikymui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2022 m. birželio 1 d. nuomojasi būstą, nuomos mokestis 600 Eur per mėnesį. Be nuomos mokesčio, ieškovė dar moka ir už šio būsto komunalines paslaugas. Iki 2022 m. birželio 1 d. sudarytos nuomos sutarties ieškovė nuomojosi kitą būstą, už kurio nuomą ir komunalinius mokesčius už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2022 m. balandžio 22 d. vidutiniškai per mėnesį mokėjo 658 Eur. Atsakovas mano, kad jis turi kompensuoti ieškovei ne 170 Eur už būsto nuomą, kaip nustatė teismas, o 162 Eur, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 170 Eur suma yra bendra sūnaus būsto poreikio patenkinimui reikalinga suma. Be kita ko, atsakovas ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad, neturėdama nuosavo būsto Kauno mieste, ieškovė su 3 nepilnamečiais vaikais galėtų išsinuomoti šeimos poreikius atitinkantį pigesnį būstą.

32. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė 1000 Eur metinę išlaidų sumą (arba 83 Eur per mėnesį), reikalingą nepilnamečio vaiko atostogoms. Aplinkybė, jog ieškovė nederino su atsakovu atostogų išlaidų, nelemia, kad atsakovė tokių išlaidų nepatyrė, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas su savo sūnumi nebendrauja. Atsakovo selektyviai vertintos atostogų Turkijoje išlaidos taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad tik tokias išlaidas ieškovė patiria. Atsakovas, nesutikdamas su sūnaus atostogoms reikalingomis lėšomis, nepasiūlė jokių kitų vaiko atostogų organizavimo būdų. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas su savo nepilnamečiu vaiku bendrauja nereguliariai ir tik ryšio priemonėmis.

33. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių sūnaus rūbams, avalynei, higienos priemonėms reikia 150 Eur per mėnesį. Šalių sūnui yra 15 metų, akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikai greitai auga, todėl jiems reikia dažnai pirkti jo amžių atitinkančią aprangą ir avalynę. Kaip nurodė ieškovė, vien tik nuo ieškinio pateikimo iki atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo momento jaunuolis paaugo nuo 180 cm iki 186 cm. Akivaizdu ir tai, kad aktyviai sportuojančiam jaunuoliui dar reikia nupirkti ir sportinę aprangą bei avalynę. Tai, kad atsakovas savo jaunesnio amžiaus vaikams išleidžia jo nurodytas suma, nereiškia, jog tokio dydžio išlaidų turėtų pakakti ir šalių sūnui. Be kita ko, ieškovė į 150 Eur sumą įtraukė ne tik išlaidas aprangai ir avalynei, tačiau ir išlaidas higienos priemonėms, skalbimo priemonėms, vitaminams, sveikatos priežiūros paslaugoms ir priemonėms.

34. Atsakovas nesutinka su teismo nustatytomis 50 Eur išlaidomis knygoms, žaislams, ugdymo priemonėms. Jo nuomone, ugdymo priemonės ir knygos duodamos mokykloje, vaikas labiau domisi informacija, esančia internetinėje erdvėje. Ieškovė pirmosios instancijos teisme bei atsiliepime į apeliacinį skundą pagrindė, kad atsakovas savo vaiko faktiškai nepažįsta. Akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus vaikui yra reikalingi ne tik mokykliniai vadovėliai, tačiau ir ugdymuisi reikalingos priemonės, kurių, priešingai nei nurodė atsakovas, vaikams mokykloje nesuteikiama. Ieškovė nurodė, kad šalių sūnus domisi trasiniu modeliavimu ir Lego konstruktoriais, kuriuos apeliantas laiko tik žaislais, taigi ir šio pomėgio patenkinimui yra reikalingos lėšos.

35. Nesutiktina su atsakovu, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko vasaros stovykloms yra reikalinga apie 650 Eur per metus arba 54 Eur per mėnesį suma. Ieškovės byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vien tik 2019 m. už šio vaiko stovyklas ieškovė sumokėjo 660 Eur, 2020 m. 854 Eur. Kaip ieškinyje nurodė ieškovė, kartą ar du per metus A. Ž. dalyvauja vaikų vasaros stovyklose, kurios ypatingą reikšmę suteikia augančio vaiko dvasinei brandai, tapo jo neatsiejama vasaros dalimi. Berniukas turi kino aktoriaus gebėjimų, plėtoja savo kūrybinius talentus organizuojamose VŠĮ „Dominyko atostogos“ vaikų stovyklose. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prieštaravęs tokio poilsio organizavimui, priešingai – 2022 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu pritarė sūnaus vasaros stovykloms (2022 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 57 min. 27 sek. iki 57 min. 31 sek.).

36. Akcentuotina, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pateiktomis išlaidomis nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymais pagrįstų detalių skaičiuoklių, kokios išlaidos yra reikalingos vaiko poreikių patenkinimui, iš esmės tik deklaratyviais teiginiais grįsdamas savo nesutikimo argumentus.

37. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga suma yra 907 Eur, iš šios sumos minusuojant valstybės mokamus vaiko pinigus (907 Eur - 85,75 Eur - 50,47 Eur) ir laikant, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti suma, tenkanti abiem tėvams, yra 770 Eur.

38. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis tėvų dalimis nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs teismo posėdžių garso įrašus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė šalių 30 (ieškovės dalis) ir 70 (atsakovo dalis) procentų proporcijas vaiko išlaikymo prievolėje.

39. Visų pirma pažymėtina, kad, nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

40. Antra, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

42. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės darbo užmokestis yra nepastovus, vidutiniškai sudaro apie 2 000 Eur atskaičius mokesčius, jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas. Ieškovei yra pervedami valstybės vaikui skiriami pinigai – 136,22 Eur (nuo 2023 m. sausio 1 d. išmoka vaikui, augančiam šeimoje, kuri augina ir (ar) globoja 3 ir daugiau vaikų). Be šalių nepilnamečio sūnaus, ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus (8 ir 7 metų vaikus), juos augina viena. Ieškovė moka paskolos įmokas pagal Kredito sutartis Nr.08-090468-FA, Nr. 08-090480-FA, Nr. 10-067484-FA.

44. Apeliacinės instancijos teismas iš teismui prieinamų registrų duomenų nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 0,3400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0.5000 ha ploto žemės sklypą su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2.0200 ha žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), turi transporto priemonę SKODA SUPERB, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu iš kitų dviejų ieškovės vaikų tėvo priteistas išlaikymas vaikams po 310 Eur mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė.

45. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis gyvena Šveicarijoje, su žmona augina dar 2 nepilnamečius vaikus. Atsakovas nurodė, kad yra dirbantis ir gauna nuolatines pajamas (3 200-3 850 Eur), tačiau jokių duomenų, patvirtinančių savo pajamas ir išlaidas, į bylą nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas buvo įpareigotas teismo posėdžio metu pateikti duomenis apie gaunamas pajamas, registruotą turtą ir išlaikytinius, nurodė, kad šiuos duomenis išsiuntė (2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdis, 12.31 min.), tačiau realiai šio teismo įpareigojimo nevykdė. Tokią išvadą teismas padarė įvertindamas aplinkybes, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prašomi dokumentai yra išsiųsti į Lietuvą.

46. Apeliacinės instancijos teismas iš teismui prieinamų registro duomenų ir atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų nustatė, kad atsakovas nekilnojamo turto ir transporto priemonių Lietuvoje neturi. Gyvendamas Šveicarijoje nuomojasi būstą, mokėdamas 1340 frankų nuomos mokestį ir 240 frankų papildomas išlaidas. Atsakovas 2022 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje nurodė, kad už 2 vaikus gauna po 230 frankų per mėnesį (t. y. maždaug tokią pat sumą Eur) (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 4 min. 6 sek. iki 1 val. 04 min. 20 sek.). Pažymėtina, kad, nors atsakovas pirmosios instancijos teisme ir teigė, jog savo turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus jis yra išsiuntęs registruota pašto siunta, tačiau išsiuntimą patvirtinančių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė, taip pat kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo gaunamas pajamas.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Susilaukdamas vaikų, atsakovas prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai. Jei dabartinės pajamos iš tiesų būtų nepakankamos šio tikslo įgyvendinimui, jis galėtų susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą (reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad atsakovas nurodė dirbantis tik 80 proc. įprasto darbo laiko). Atsakovas nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas, taip pat duomenų apie savo sutuoktinės gaunamas pajamas ir/ar turimą turtą (atsakovas teismo posėdžio metu tik nurodė, kad su sutuoktine yra sudaręs vedybinę sutartį, pagal kurią kiekvieno sutuoktinio gaunamos pajamos ar turimas turtas yra jo nuosavybė).

48. Įvertinusi nurodytus faktus teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgus į ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kaip atsakovas mokėjo periodinį išlaikymą pagal Šakių rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimą (2023 m. birželio 2 d. išlaikymo įsiskolinimas buvo 5736,63 Eur), bei į tai, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie savo ir šeimos gaunamas pajamas tam, kad būtų įvertintos jo finansinės galimybės mokėti tinkamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, darytina išvada, jog atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo tėvų teisių ir pareigų lygybės taisyklės savo vaikams principo. Tačiau vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas atotrūkis tarp motinos ir tėvo mokėtinų išlaikymo dalių yra per didelis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo dalis nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingoje išlaikymo sumoje turėtų sudaryti ne 70 procentų, o 60 procentų, dėl to iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis mažintinas nuo 540 Eur iki 462 Eur.

49. Pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl išlaikymo priteisimo momento

50. Be kita ko, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas padidintą išlaikymą prašo priteisti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.

51. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, pakeičiama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia paprastai laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. Kita vertus, kasacinis teismas nurodė, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių, – tai, jog CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai). Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad CK 3.201 straipsnyje reglamentuojami visiškai priešingus teisinius padarinius turintys santykiai, t. y. vaiko išlaikymo prievolė gali būti pakeista tiek ją padidinant, tiek sumažinant, šios normos aiškinimas ir taikymas gali skirtis priklausomai nuo ginčo santykių pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

52. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

53. Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismas, 2023 m. sausio 31 d. sprendimu pakeisdamas Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1239-443/2013 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, nusprendė padidinti šalių sulygtą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad turtinė vaiko teisė į didesnį išlaikymą atsirado nuo kreipimosi į teismą momento, o kitoks didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymas pažeistų vaiko interesus ir neatitiktų CK 3.200 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, dėl to tikslintinas išlaikymo priteisimo momentas, nurodant, kad iš atsakovo priteisiamas 462 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. rugpjūčio 10 d.) (patikslinto ieškinio priėmimo dienos) iki sūnaus pilnametystės.

55. Vadovaudamasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, nustatančiu, kad įgyvendinant vaiko teises ir apsaugant jo laisves tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išlaikymo priteisimo momento pakeitimu apelianto padėtis nėra bloginama.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

56. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, tinkamai nustatė padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, tačiau netinkamai nustatė tėvų dalis nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje bei išlaikymo priteisimo momentą, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistą išlaikymą sumažinant iki 462 Eur ir nustatant, kad šalių sulygtas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis padidintinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

58. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje atsakovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 107 Eur žyminį mokestį.

59. Įvertinus tai, kad atsakovas geranoriškai nemokėjo nepilnamečiam vaikui išlaikymui, išlaikymo įsiskolinimas 2023 m. birželio 2 d. buvo 5736,63 Eur, nors pagal byloje surinktus duomenis tokią galimybę turėjo, prie vaiko poreikių patenkinimo jokia kita forma neprisidėjo, su juo praktiškai nebendravo, dėl to, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą, iš atsakovo Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą padidintą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis sumažinant iki 462 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) ir nustatant, kad toks išlaikymas turi būti mokamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. rugpjūčio 10 d.) iki šio vaiko pilnametystės.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėEdita ŠliumpienėRasa Urbonavičiūtė