Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje Š. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal patentą Šveicarijoje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Šveicarijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šakių r., neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. S. pagal 2013-12-23 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jo priėmimo dienos iki sūnaus A. Ž., gim. 2007 m., pilnametystės įpareigotas mokėti jo išlaikymą, lygų 400 Lt (115,84 eurų) per mėnesį, pervedant pinigines lėšas į R. Ž. banko sąskaitą, dirbdamas UAB „T. ž.“, laikotarpiu nuo 2014-01-28 iki 2015-05-05, dirbdamas UAB „M. g.“, laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-09-30, dirbdamas UAB „K.“, laikotarpiu nuo 2015-10-20 iki 2015-11-11, dirbdamas MDS „I.“, laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2016-02-29, vykdydamas individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-23 bei dirbdamas UAB „K.“, laikotarpiu nuo 2016-11-29 iki 2017-04-24, taip pat nedirbdamas ir nebūdamas registruotas Užimtumo tarnyboje, laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-09-05, 2017-10-01 iki 2018-03-07 ir 2018-04-01 iki 2018-11-20, vengė pareigos išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną paramą vaikui.

Kaltinamasis Š. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltas prisipažino ir parodė, kad 2013 m. susituokė su R. L., kuri po santuokos paėmė jo pavardę, o šiuo metu ji yra M.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A.. 2014-01-23 su R. išsituokė, tačiau negyveno kartu. Galimai nuo 2013 m. pabaigos, tikslios datos neprisimena, sūnus gyveno su mama. 2013-12-23 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo įpareigotas sūnaus išlaikymui mokėti po 400 litų kiekvieną mėnesį. Apie tai jis žinojo. Pinigus turėjo pervesti į R. sąskaitą. Nuo to laiko jis dirbo UAB „T. ž.“, UAB „M. g.“, UAB „K.“, MDS „I.“ bei bendrovėje „K.“, kuriai pats vadovavo. Visose šiose įmonėse didžiąją dalį atlyginimo gaudavo grynaisiais pinigais, nes taip buvo patogiau darbdaviui ir jam. Kadangi atlyginimai buvo maži, tai neišgalėjo kiekvieną mėnesį sumokėti paskirtos 400 litų sumos, o vėliau ir 115,84 eurų sumos sūnaus A. išlaikymui ir tiek pinigų nepervesdavo. Laikotarpiu, kuomet nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, nes tuo metu jam tai nebuvo svarbu. 2014-08-15 jis vedė O. S. ir ėmė S. pavardę, 2015 m. jiems gimė sūnus, o 2016 m. - dukra. 2017 m. galimai balandžio mėnesio pabaigoje ar gegužės mėnesio pradžioje, jis išvažiavo dirbti į Vokietiją. Ten gyveno ir dirbo iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos. Nuo 2017-07-01 jis gyvena ir dirba Šveicarijoje. Jo žmona su vaikais į Šveicariją atvyko gyventi 2017 m. spalio mėnesį. Šveicarijoje dirbo samdomu darbuotoju – virėju, o nuo 2019-07-22 Šveicarijoje dirba pagal patentą. Gyvendamas Šveicarijoje kartas nuo karto, pagal galimybes, jis pervesdavo į R. sąskaitą pinigų sūnaus A. išlaikymui, tačiau tai nebuvo periodiniai mokėjimai. Be to, jau buvo susidaręs įsiskolinimas dėl anksčiau nemokėtų alimentų, kurių jis neįstengė sumokėti. Tuo metu Šveicarijoje jis dirbo ir iki šiol dirba vienas šeimoje, augina du mažamečius vaikus, todėl finansinės galimybės labai ribotos. Supranta, kad nevykdė savo pareigos mokėti kiekvieną mėnesį teismo nustatytą sumą nepilnamečio sūnaus A. Ž. išlaikymui, dėl to nuoširdžiai gailisi. Pastaruoju metu pinigus į R. sąskaitą sūnaus išlaikymui perveda reguliariai ir net daugiau, nei jam priklauso. Esant galimybei, prašo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant arešto bausmę, kurią pažada atlikti dalimis, nurodytu laiku atvyks į Lietuvą bei atliks areštą. Nuolatos gyventi Lietuvoje neturi galimybės, šeima yra Šveicarijoje, kur jis gyvena, dirba ir išlaiko šeimą. Būdamas čia negalės išlaikyti ne tik sūnaus A., bet ir kitų savo dviejų mažamečių vaikų, neteks darbo, praras daug lėšų. Visą informaciją prašo siųsti elektroniniu paštu sarunas.sid@gmail.com. (2 t., b. l. 11-13).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4) punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas:

R. M. pareiškimu (1 t., b. l. 31), 2013-12-23 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriame nurodoma, kad nutraukiama santuoka tarp Š. Ž. ir R. Ž. bei patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje nurodoma, kad Š. Ž. įsipareigoja nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo dienos iki sūnaus A. Ž. pilnametystės mokėti sūnui skirtą išlaikymą, lygų 400 litų per mėnesį (1 t., b. l. 32-38), nukentėjusios R. M. parodymais (1 t., b. l. 41-44), papildomos apklausos metu R. M. parodymais (1 t., b. l. 41-44, 132), Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Šakių skyriaus raštu (1 t., b. l. 137), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus raštu (1 t., b. l. 59-60, 62-75).

Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad Š. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – areštą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti trečdaliu.

Kaltinamasis prisipažino kaltas, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko, tačiau prašė leisti areštą atlikti dalimis (2 t., b. l. 47).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nėra.

Procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant kaltinamajam bausmę – areštą, kuri numatyta inkriminuojamo nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje.

Kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 31-35 ), psichiatrinės ligoninės įskaitoje ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (b. l. 130, 132).

Teismas konstatuoja, kad, skiriant bausmę kaltinamajam, yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o po to panaikintina.

Dėl arešto bausmės atlikimo dalimis ar poilsio dienomis.

Galimybė iki keturiasdešimt penkių parų asmeniui paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis buvo įtvirtinta BK 49 straipsnio 5 dalyje. Tačiau BK 49 straipsnio 5 dalis neteko galios nuo 2019-07-06. Sutinkamai su tuo, nuo 2019-07-06 galios neteko ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 59 straipsnio 2 dalis, nurodžiusi, jog nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas bei BPK 354 straipsnio 2, 3 dalys, numačiusios, jog teismas arešto atlikimo tvarką gali keisti BK 49 straipsnyje numatytais atvejais BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, jog ankstesnėje BVK 50 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, jog nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Tuo tarpu šiuo metu galiojanti BVK 50 straipsnio 1 dalis (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019-07-06) numato, jog arešto bausmė atliekama pataisos įstaigoje. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad arešto bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja BVK, kurio 3 straipsnio 1 dalis numato, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog nuo 2019-07-06 neliko galimybės arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis, ji atliekama tik pataisos įstaigoje.

Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą kaltinamajam siūloma skirti arešto bausmę, Š. S. įvykdė dar iki 2019-07-06. BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Nors sutiktina, jog Š. S. teisinė padėtis, BK 49 straipsnio 5 daliai nuo 2019-07-06 netekus galios, pasunkėjo, tačiau BK 3 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo laike šiuo atveju netaikytinos ir štai dėl ko:

Įstatymo galiojimo laike principas yra įtvirtintas BK 3 straipsnyje, pagal kurio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį atgal negalioja. Baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-684-92/2014, 1S-619-626/2015, 1S-430-870/2017, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-883-319/2017, 1S-411-530/2017).

Taigi, sunkinančio asmens teisinę padėtį baudžiamojo įstatymo negaliojimo atgal principas yra išimtinai baudžiamosios teisės principas ir taikytinas tik baudžiamojoje teisėje, o ne baudžiamojo proceso ar bausmių vykdymo teisėje.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pagrindo taikyti šiuo metu negaliojančių teisės aktų nuostatas Š. S. atžvilgiu nėra, jam arešto bausmė skirtina atlikti įprastine šiuo metu galiojančia tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio1 dalies 1punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Š. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Š. S. galutinę bausmę ­ areštą 20 (dvidešimčiai) parų, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs Š. S. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio Š. S. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti Š. S., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@nti-pn.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o po to panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išaiškinti kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.