Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje 3 –jame sektoriuje, pagal Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį ir 153 straipsnį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1ir 2 punktais, jam paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis D. K. 2017 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos Direktorių dėl jo perkėlimo tolesniam bausmės atlikimui į atvirąją koloniją. Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos administracijos atstovas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu nuteistojo prašymo netenkino nurodydamas, kad nuteistasis bausmę atlieka už nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnio 2 dalimi, lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas, todėl ir pagal BVK 140 straipsnio 4 dalį, jis negali būti perkeltas ir laikomas lengvosios grupės sąlygomis. 2017 m. liepos 18 d. sprendimu Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nuteistojo skundo netenkino, pripažinęs, jog pataisos namų administracijos sprendimas dėl D. K. prašymo netenkinimo yra pagrįstas ir teisingas, nes nesant galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jam negali būti taikomos ir BVK 140 straipsnio 4 dalies nuostatos. Skundžiama nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas atmetė nuteistojo D. K. skundą dėl minėtų sprendimų panaikinimo, konstatuodamas, kad Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos administracijos atstovo ir Kalėjimų departamento administracijos sprendimai teisingi ir pagrįsti, nes nėra pagrindo šio atžvilgiu taikyti BVK 140 ir 157 straipsnių nuostatų. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis D. K. skunde prašo nutartį panaikinti ir priimti naują. Skunde jis nurodo, kad bausmės atlikimo metu dirba VĮ „Mūsų amatai“, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir įvairiuose renginiuose, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir pergyvena, skatintas 13 kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kas rodo akivaizdų jo norą pradėti dorą gyvenimą. Skunde nurodo, jog nuteistiesiems, kuriems pagal įstatymą nėra galimybės taikyti lygtinio paleidimo, nėra tikslo ir pasitaisyti, dirbti, mokytis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti socialinės reabilitacijos programą, todėl jis abejoja, kad tie nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas gali atlikinėti bausmę kartu su tais, kuriems jis taikomas. Skunde nurodo, kad bausmių vykdymo koncepcija numato ne tik bausmės vykdymą, bet ir turi tikslą suteikti asmeniui galimybę pasitaikyti ir išėjus į laisvę būti sąžiningu piliečiu. D. K. vertinimu, lygtinio paleidimo instituto jam netaikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, kuris įtvirtina visų asmenų lygybę prieš įstatymą bei valstybės institucijas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniams, kur numatyta, jog asmuo negali būti baudžiamas tokia bausme, kad negalėtų būti anksčiau paleistas ar atlikti bausmės dalį švelnesnėmis sąlygomis, todėl prašo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, ar BVK 158 straipsnio 1 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo D. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, BVK 158 straipsnyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2040 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) yra įtvirtintos išimtys, kurioms esant, lygtinis paleidimas netaikomas. Šio straipsnio 2 punktas numato, kad lygtinai iš pataisos įstaigos nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.Bausmių vykdymo tvarką nustato BVK, kurio 3 straipsnis reglamentuoja bausmių vykdymo įstatymo galiojimą laike. Šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal bausmių vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. K. nuteistas ir bausmę atlieka už nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje ir 153 straipsnyje. Tuo pagrindu pataisos įstaigos administracija, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, neturėjo jokios teisinės pareigos perkelti nuteistąjį tolesniam bausmės atlikimui į atvirąją koloniją ir rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir juos kartu su nuteistojo prašymu perduoti nagrinėti Lygtinio paleidimo komisijai, nepaisant to, kad nuteistojo elgesys pataisos namuose yra pavyzdingas.Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis nurodo, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamojo proceso kodeksas ir BVK būtent ir numato tvarką, kaip tai turi būti realizuojama. Kadangi toks teisinis reguliavimas teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atsižvelgiant į tai, kad D. K. nuteistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš nepilnametį asmenį, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti BVK 158 straipsnio 1 dalies 2 punktą, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, dėl įstatymų taikymo išaiškinimo. Nepagrįstas skundo teiginys, jog nuteistiesiems, kuriems pagal įstatymą nėra galimybės taikyti lygtinio paleidimo, nėra tikslo ir pasitaisyti, nes, kaip nurodo ir pats D. K. savo skunde, bausmių vykdymo koncepcija turi tikslą suteikti asmeniui galimybę pasitaisyti ir išėjus į laisvę būti sąžiningu piliečiu, taigi, tokie bausmės vykdymo tikslai akivaizdžiai orientuoti į visų bausmę atliekančių asmenų resocializaciją, neišskiriant tų, kurie turi galimybę iš pataisos namų išeiti taikant jiems lygtinį paleidimą.Dėl šių aplinkybių tiek teismo nutartis, tiek nurodytas Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštai (sprendimai), iš esmės išaiškinantys tas pačias aplinkybes, yra teisėti ir pagrįsti. Kolegija konstatuoja, kad šios įstaigos, kaip valstybinio administravimo subjektai, veikė teisėtai, nepažeidė nuteistojo teisių, tinkamai išaiškino jam galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą, esmę, todėl pakartotinai dėstyti tuos pačius, apylinkės teismo jau aptartus argumentus, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo nuteistojo skundą, padarė pagrįstas išvadas dėl D. K. prašymo dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo negalimumo, todėl skundžiamą nutartį naikinti nuteistojo skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.