Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-684-92/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-01
Bylos Nr.
1S-684-92/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
Teisėjas
Jūratė Damanskienė
Nuteistasis
T. Z.

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-684-92/2014

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.14.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo T. Z. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo T. Z. skundas dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo A. L. 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 42-523(1) neteikti nuteistojo svarstymui dėl lygtinio paleidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Z. Vilniaus apygardos teismo 2006-04-11 nuosprendžiu nubaustas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 metų, pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 metams, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-05-24 nuosprendžiu T. Z. nubaustas pagal BK 153 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-12-18 nutartimi aukščiau nurodytais nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šalies argumentai

T. Z. 2014-04-07 prašymu kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją prašydamas jį pristatyti svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas A. L. 2014-04-30 raštu Nr. 42-523(1) nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją nuteistajam lygtinis paleidimas negali būti taikomas.

Kalėjimų departamento 2014-05-19 sprendimu Nr. 2S-2695 nuteistojo T. Z. skundo dėl atsisakymo pristatyti jį lygtiniam paleidimui netenkino.

Nesutikdamas su tokiais sprendimais nuteistasis T. Z. padavė skundą apylinkės teismui prašydamas panaikinti neteisėtą atsisakymą pristatyti jį svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi nuteistojo skundo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK 158 str. redakciją nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. Z. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir sprendimą neteikti jo lygtiniam paleidimui bei įpareigoti Vilniaus pataisos namus pristatyti jį Lygtinio paleidimo komisijai.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas pateikė tokį teisės aiškinimą, kuris prieštarauja bendrajam teisės principui lex retro non agit, taip pat teisės aiškinimo precedentų privalomumo principui, nes skundžiamoje nutartyje nebuvo remtasi privalomais teisės aiškinimo precedentais, o rėmėsi ydingu pavieniu precedentu. Tokiu būdu jis yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, kuries naujosios BVK 158 str. nuostatos nebuvo taikomos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo sąlygas, galiojimo ir taikymo.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. BVK 158 straipsnis, kuriame numatyti atvejai, kada netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, buvo papildytas nauju 2 punktu, pagal kurį lygtinai iš pataisos įstaigos nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Ankstesnėje BVK 158 straipsnio redakcijoje tokio draudimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebuvo numatyta. Šis BVK pakeitimas tiesiogiai įtakoja nuteistojo T. Z. teisinę padėtį, kadangi nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-04-11 ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-05-24 nuosprendžius, pastaruoju T. Z. nuteistas pagal BK 153 str. 1 d., t.y. už nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nusikaltimų nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Nors nuteistojo T. Z. teisinė padėtis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuo 2013-01-01 pakeitus BVK 158 straipsnį buvo pasunkinta, tačiau būtina nustatyti, ar šiuo atveju taikytinos BK įtvirtintos nuostatos dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo laike. Pažymėtina, kad sunkinančio asmens teisinę padėtį negaliojimo atgal principas yra išimtinai baudžiamosios teisės principas ir taikytinas tik baudžiamojoje teisėje, o ne baudžiamojo proceso ar bausmių vykdymo teisėje. Nuteistojo minimas įstatymo galiojimo laike principas yra įtvirtintas BK 3 straipsnyje, pagal kurio 3 dalį nuteistojo teisinę padėtį sunkinantis įstatymas atgal negalioja. Baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu.

Pagal aukščiau nurodytą išaiškinimą BK laikytinas baudžiamuoju įstatymu, tačiau BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 str. 1 d.), dėl ko BVK iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų, todėl BVK nuostatų taikymo atveju negalima remtis BK 3 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. Pažymėtina, kad pačiame BVK yra numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 str. 1 d.). Analogiška nuostata dėl nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo yra numatyta ir BPK 4 str. 1 d. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pritartina nuteistojo skundžiamai išvadai, jog T. Z. taikytinos šiuo metu lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas numatančios teisės normos, net jei jos ir griežtina lygtinio paleidimo sąlygas tiems nutiestiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti dar iki šių nuostatų įsigaliojimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats BVK numato atvejį, kai taikomas nuteistojo teisinę padėtį švelninantis įstatymas. BVK 3 str. 3 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Tačiau įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar taikytina šiuo metu galiojanti ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija. Kitų atvejų, kai taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose nėra numatyta.

Atmestinas ir skundo argumentas dėl neva nepagrįsto nukrypimo nuo ankstesnių kitų teismų priimtų sprendimų. Pažymėtina, kad nuteistasis skunde nurodo išimtinai tik tuos ankstesnius teismų sprendimus, kuriuose pateikti jam palankūs išaiškinimai, kai tuo tarpu visą laiką teismų praktika šiuo klausimu nebuvo vienoda, be to, šiuo metu teismų praktika yra vienodinama ir teismų praktikoje laikomasi tos nuostatos, jog BK 3 str. nuostatos taikomos baudžiamajam įstatymui, o ne Bausmių vykdymo kodekso nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2013-10-28 nutartis byloje Nr. 1S-1628-348/2013, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-261-92/2014, 1S-369-92/2014, 1S-601-190/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, visapusiškai įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios skunde nurodytais motyvais naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo T. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Jūratė Damanskienė