- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2A-247-1120/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01331-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Romualda Janovičienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Osgita“, uždarosios akcinės bendrovės „Almeriva“, uždarosios akcinės bendrovės „Naudinga statyba“
- Atsakovas
- G. B., E. G., R. R., R. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Antano Rudzinsko ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Osgita“, uždarosios akcinės bendrovės „Almeriva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Naudinga statyba“ ir atsakovų G. B., E. G. ir R. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Osgita“, uždarosios akcinės bendrovės „Almeriva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Naudinga statyba“ ieškinį atsakovams G. B., E. G., R. R. ir R. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Osgita“, UAB „Almeriva“ ir UAB „Naudinga statyba“ (toliau visos kartu – ir ieškovės) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. R., E. G., R. A. ir G. B. (toliau visi kartu – ir atsakovai) dėl žalos atlyginimo, prašydamos priteisti iš atsakovų solidariai ieškovėms padarytą žalą: ieškovei UAB „Osgita“ – 78 243,74 Eur, ieškovei UAB „Almeriva“ – 154 567,14 Eur, ieškovei UAB „Naudinga statyba“ – 22 022,02 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo 2009 m. sausio 20 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės paaiškino, kad bankrutavus UAB „SRPT“ liko nepatenkinti ieškovių, kaip UAB „SRTP“ kreditorių reikalavimai. Atsakovai UAB „SRPT“ vadovas ir valdybos narys R. R., UAB „SRTP“ valdybos narys E. G., UAB „SRPT“ valdybos narė G. B., žinodami, kad UAB „SRTP“ turi daug pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, pritarė/sudarė UAB „SRTP“ nenaudingą sandorį – 2009 m. sausio 16 d. UAB „SRTP“ valdybos posėdyje atsakovai R. R., E. G. ir G. B. nutarė už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) įsigyti finansinių sunkumų turinčios UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų. Akcijas buvo apmokėtos įskaičius priešpriešinius UAB „SRTP“ ir UAB „Liturimex“ viešbučiai piniginius reikalavimus. Taip UAB „SRTP“ neteko 1 095 000 Lt reikalavimo teisės į UAB „Liturimex“ viešbučiai. UAB „Liturimex“ viešbučiai iškėlus bankroto bylą, UAB „SRTP“ įsigytos akcijos tapo bevertės. Dėl šių atsakovų veiksmų teismai UAB „SRTP“ bankrotą pripažino tyčiniu. Bankrotą pripažinus tyčiniu ieškovės turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį atsakovams R. R., E. G. ir G. B. dėl ieškovėms padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas R. A., būdamas UAB „Liturimex“ viešbučiai vadovu, dalyvavo sudarant UAB „SRTP“ ir jos kreditorių interesus pažeidžiantį UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų pardavimo sandorį, todėl kartu su kitais atsakovais turi solidariai atlyginti ieškovėms UAB „SRTP“ bankrotu padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų R. R., E. G. ir G. B. ieškovės UAB „Osgita“ naudai 78 243,74 Eur, ieškovės UAB „Almeriva“ naudai – 154 567,14 Eur, ieškovės UAB „Naudinga statyba“ naudai – 22 022,02 Eur, taip pat priteisė 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo 2019 m. spalio 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų R. R., E. G. ir G. B. ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas; ieškinį atsakovui R. A. atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ta aplinkybė, jog 2013 m. balandžio 18 d. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) redakcijos 20 straipsnio 7 dalies teisės norma (įtvirtinanti sankcijas atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims) negaliojo tuo metu, kai buvo atlikti tyčiniai veiksmai, privedę įmonę prie bankroto, ir dėl to asmens atsakomybė negali kilti taikant šią normą atgaline tvarka, nepaneigia dėl tyčinio bankroto kalto asmens atsakomybės taikant kitas neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusiais teisės normas, jei būtų nustatytos jų taikymo sąlygos. Teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai bankrotas yra teismo pripažintas tyčiniu, turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo. Nutartis, kuria UAB „SRTP“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, įsiteisėjo 2019 m. liepos 18 d., todėl tiesioginis ieškovių ieškinys asmenims, atsakingiems už UAB „SRTP“ tyčinį bankrotą, yra galimas.
5. Neteisėti atsakovų G. B., E. G. ir R. R. – UAB „SRTP“ valdymo organo (valdybos) narių, veiksmai UAB „SRTP“ už 1 095 000 Lt įsigyjant UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų, konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2015. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2019 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-125/2019 pripažino UAB „SRTP“ bankrotą tyčiniu būtent dėl UAB ,,Liturimex“ viešbučiai akcijų įsigijimo sandorio sudarymo. Neteisėtais atsakovų G. B., E. G. ir R. R. veiksmais sukeliant UAB „SRTP“ tyčinį bankrotą ieškovėms padarytą žalą sudaro UAB „SRTP“ bankroto procese nepatenkinti ieškovių kreditoriniai reikalavimai: 78 243,74 Eur ieškovės UAB „Osgita“ kreditorinis reikalavimas, 154 567,14 Eur ieškovės UAB „Ameriva“ kreditorinis reikalavimas ir 22 022,02 Eur ieškovės UAB „Naudinga statyba“ kreditorinis reikalavimas.
6. Teismo vertinimu, iš atsakovų G. B., E. G. ir R. R. solidariai UAB „SRTP“ naudai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2017 priteista 89 890,55 Eur suma žalai dėl UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų įsigijimo sandorio atlyginti nėra pagrindo mažinti ieškovių nagrinėjamoje byloje prašomos atlyginti žalos dydžio, kadangi 89 890,55 Eur žalos pagrindu buvo ne UAB „SRTP“ nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma, o skirtumas tarp įsigytų UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų rinkos vertės, buvusios akcijų įsigijimo metu, ir sumokėtos akcijų kainos, 89 890,55 Eur suma nebuvo panaudota ieškovių kreditoriniams reikalavimams patenkinti.
7. Teismas nurodė, kad atsakovai G. B., E. G. ir R. R. nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad žala ieškovėms būtų kilusi, net jei nebūtų jų neteisėtų veiksmų. Akcijų įsigijimo sandoriu UAB „SRTP“ neteko 1 095 000 Lt reikalavimo teisės į UAB „Liturimex“ viešbučiai. Jei ši skola būtų nukreipta į UAB „Liturimex“ viešbučiai nekilnojamąjį turtą, galėjo būti padengti beveik visi UAB „STRP“ kreditoriniai reikalavimai – 1 248 600,16 Lt, patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. nutartimi UAB „SRTP“ bankroto byloje. Likusi kreditorinių reikalavimų dalis galėjo būti patenkinta iš kito UAB „SRTP“ turimo materialaus turto.
8. Teismo vertinimu, apie tai, kad atsakovai G. B., E. G. ir R. R. pažeidė ieškovių teises, sukeldami tyčinį UAB „SRTP“ bankrotą, ieškovės sužinojo tik įsiteisėjus nutarčiai dėl UAB „SRTP“ bankroto pripažinimo tyčiniu – 2019 m. liepos 18 d. Ieškovės ieškinį pateikė 2019 m. rugsėjo 11 d., todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
9. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyti neteisėti atsakovo R. A. veiksmai ieškovių atžvilgiu, todėl ieškinys atsakovui R. A. atmetamas. Ieškovės UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų įsigijimo metu nebuvo šios įmonės kreditorėmis, todėl atsakovas R. A., kaip UAB „Liturimex“ viešbučiai valdymo organo narys, neturėjo fiduciarinės pareigos, priimant su UAB „Liturimex“ viešbučiai susijusius sprendimus, atsižvelgti į ieškovių interesus. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu atsakovas R. A. buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalyje (dėl skolininko nesąžiningumo). Be to, ieškovės yra praleidusios CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį atsakovui R. A. dėl žalos atlyginimo. Kadangi atsakovas R. A. nėra pripažintas asmeniu, atsakingu už UAB „SRTP“ tyčinį bankrotą, todėl ieškinio senaties termino pradžia vėliausiai prasidėjo 2014 m. gegužės 27 d. ir baigėsi 2017 m. gegužės 27 d. Dėl šios priežasties ieškinys atsakovui R. A. atmetamas ir kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
10. Ieškovių prašymas priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo 2009 m. sausio 20 d., t. y. nuo dokumentų klastojimo, akcijų pasirašymo ir patvirtinimo datos, iki bylos iškėlimo teisme atmetamas, nes priteistos sumos nėra kildinamos iš šalių tarpusavio sutartinių santykių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė G. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir ieškinį atsakovės G. B. atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017 nustatė valdybos narės G. B. civilinės atsakomybės dėl sprendimo įsigyti UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas dydį – solidariai su kitais atsakovais jis sudarė 89 899,55 Eur, ir visa žala yra atlyginta BAUB „SRTP“ bankroto byloje. Tai, kad skundžiamu sprendimu G. B. dėl to paties teisės pažeidimo yra įpareigota atlyginti žalą antrą kartą neatitinka Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatos.
11.2. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalimi, taikydamas šią įstatymo nuostatą atgaline tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šią materialinę teisės normą draudžiama taikyti atgaline tvarka.
11.3. Vienas iš valdybos narių sprendimo priėmimo metu jau yra miręs ir vien ta aplinkybė neturėtų pašalinti jo solidariosios atsakomybės, o likusiems trims valdybos nariams jo atsakomybės dalis neturėtų pereiti paveldėjimo teise.
11.4. Bendrovės vadovas jokios informacijos apie tai, jog ketinant investuoti į kito juridinio asmens akcijas bendrovė turi pradelstų įsipareigojimų, ar kreditorių, kurių sutikimą būtų būtina gauti, nepateikė. Bendrovės vadovas nesuteikė jokios informacijos, jog bendrovė turi mokumo problemų, ar juo labiau, kad ketina pateikti prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „SRTP“. Priimdama sprendimą, iš kurio G. B. civilinę atsakomybę kildina ieškovės, ji veikė remdamasi bendrovės vadovo jai, kaip valdybos narei pateikta informacija, ir jokių veiksmų, kuriais būtų prisidėjusi prie žalos atsiradimo ir (ar) padidėjimo, ji neatliko.
11.5. Ieškovės, žinodamos apie UAB „Liturimex“ akcijų įsigijimo sandorį nuo 2009 m. neginčijo šio sandorio, būdamos bankrutuojančios bendrovės kredito komiteto narėmis neįpareigojo bankroto administratoriaus reikšti ieškinį dėl sandorio nuginčijimo ir (ar) pareikšti šiai sumai reikalavimą restruktūrizuojamos UAB „Liturimex“ viešbučiai restruktūrizavimo byloje. Kadangi ieškovės savo sąmoningais veiksmais prisidėjo prie žalos bankrutuojančiai bendrovei padarymo, dėl to G. B. turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės.
11.6. Atsakovė viena slaugo suaugusią neįgalią dukrą, yra jos globėja, gauna valstybės paramą, jokio turto ar pajamų, iš kurių galima būtų spręsti, jog ji gavo naudos iš ieškovių pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo ar būtų pajėgi sumokėti ieškovių reikalaujamas sumas, nėra. CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato, jog atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį ir šalių turtinę padėtį, teismas gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.
11.7. Ieškovės jau buvo pateikusios ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu UAB „SRTP“ valdymo organų nariams R. R. ir E. G., bei atsakovui R. A. (žr. civ. byla Nr. 2-3063-565/2015). Darytina išvada, jog ieškovės, reikšdamos ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, piktnaudžiauja procesu. Kita vertus, naują ieškinį priėmė nagrinėti tos pačios sudėties teismas – teisėja Rūta Burdulienė. Kadangi ji vieną kartą jau nagrinėjo bylą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, manytina, jog ji turėjo susiformavusią išankstinę nuomonę ir antrą kartą nagrinėjant bylą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu privalėjo nuo bylos nagrinėjimo nusišalinti.
12. Apeliaciniame skunde atsakovas R. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Ieškovė UAB „Almeriva“ pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 152 018,27 Eurų, o teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei UAB „Almeriva“ 154 567,14 Eur. Priimtame sprendime nėra jokių motyvų, kodėl pirmos instancijos teismas tenkindamas ieškovės UAB „Almeriva“ ieškinį priteisė daugiau negu buvo reikalaujama.
12.2. Nagrinėjant bylą iš esmės teismas atmetė atsakovų argumentus, kad J. M., kaip ieškovės UAB „Osgita“ darbuotoja negali atstovauti UAB „Almeriva“ ir UAB „Naudinga statyba“. Ieškovėms UAB „Almeriva“ ir UAB „Naudinga statyba“ neatvykus į teismo posėdį, šių ieškovių ieškinys atsakovo R. R. prašymu turėjo būti paliktas nenagrinėtu.
12.3. Teismas nepagrįstai ieškovių ieškinio reikalavimams netaikė ieškinio senaties termino. Vilniaus apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-54958-565/2014 pagal tų pačių ieškovių ieškinį atsakovams R. R., E. G., R. A., UAB „Liturimex viešbučiai“ dėl žalos atlyginimo. Ieškovėms neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovės jau 2014 m. suvokė savo teisių pažeidimą.
12.4. Pirmos instancijos teismas nevertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, kad UAB „Liturimex“ viešbučiai 2015 metais buvo iškelta bankroto byla. Tai reiškia, kad net ir nesudarius UAB „Liturmex“ akcijų įsigijimo sandorio, UAB „SRTP“ reikalavimai nebūtų patenkinti.
12.5. Ieškovės nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimus, kurie jau buvo išspręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2017, kuria UAB „SRTP“ buvo priteista 89 890,55 Eur. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, tiek ir šioje civilinėje byloje atsakovų atsakomybė kildinama iš tų pačių veiksmų. Be to, teismas visiškai nevertino, kad UAB „SRTP“ bankroto procese bankroto administratorius, reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo valdymo organams (atsakovams), atstovauja tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesams, taigi šiuo atveju – ir ieškovių interesams. Ta aplinkybė, kad iš atsakovų priteisus 89 890,55 Eur nebuvo patenkinti ieškovių kreditoriniai reikalavimai nereiškia, kad atsakovo R. R. atžvilgiu gali būti taikoma dviguba civilinė atsakomybė už tuos pačius veiksmus.
13. Apeliaciniame skunde atsakovas E. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl atsakovo E. G. atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Teismas priteisė didesnę skolos sumą nei ieškovės prašė patikslintame ieškinyje.
13.2. Vilniaus apygardos teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes, kadangi 2008 m. buvo pelningi bendrovei, ką patvirtina kartu su tripliku pateikta UAB „SRTP“ 2008 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita. UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijos tapo bevertės 2016 m. atlikus ekspertizę, kurios išvados teigė, kad 2016 m. gegužės 26 d. BUAB „Kurorto viešbučiai“ (anksčiau – UAB „Liturimex“ viešbučiai) 365 paprastųjų vardinių akcijų vertė yra 0 Eur, tačiau pats sprendimas dėl UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų įsigijimo buvo priimtas 2009 m. sausio mėn., o UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijos tapo bevertėmis po daugiau kaip 7 metų.
13.3. UAB „SRTP“ įsigijusi UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas, įsigijo vertingo turto, kuris buvo apskaitomas UAB „SRTP“ balanse, ir kuris esant reikalui taip pat sėkmingai galėjo būti realizuotas, tačiau UAB „SRTP“ bankroto administratoriai nesiėmė jokių veiksmų, kad UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijos būtų realizuotos. Tai, kad įsigytas turtas (UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijos) buvo vertingas patvirtina ir UAB „Euristika“ verslo vertinimo ataskaita. Tuo atveju, jei UAB „SRTP“ įsigytos UAB ,,Liturimex“ viešbučiai akcijos vėliau nebūtų praradę vertės, tai būtų pagrindas konstatuoti, jog žala ieškovėms dėl valdybos narių priimto sprendimo apskritai nebuvo padaryta.
13.4. Atsakovas E. G. jau atlygino žalą padarytą įsigyjant UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų, kuri buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2017. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, jog UAB „SRTP“ dėl R. R., E. G., A. A. ir G. B. veiksmų, kurie iš esmės sutampa su ieškovių nurodytais neva UAB „SRTP“ tyčinį bankrotą sukėlusiais veiksmais, patyrė 310 374,10 Lt (89 890,55 Eur) žalą. Tokiu būdu galutinai buvo išspręstas UAB „SRTP“ valdybos narių atsakomybės klausimas dėl priimto sprendimo UAB „SRTP“ įsigyti UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas.
13.5. 2017 m. spalio 10 d. UAB „SRTP“ kreditorių komitetas, kuriam priklausė ir ieškovės, nusprendė reikalavimo teisę dėl 89 890,55 Eur žalos atlyginimo į R. R., E. G., A. A. ir G. B. (solidarius skolininkus) pardavinėti varžytynėse. 2018 m. sausio 25 d. reikalavimo teisė buvo parduota UAB „Skolų reguliavimo tarnyba“ už 80 000 Eur sumą. Padaryta žala yra visiškai atlyginta, kadangi reikalavimo teisė į atsakingus asmenis yra parduota, o piniginės lėšos, yra sumokėtos UAB „SRTP“.
13.6. Ieškovės yra praleidusios ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovės UAB „Osgita“, UAB „Almeriva“ ir UAB „Naudinga statyba“ prašo atsakovų G. B., E. G. ir R. R. apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
14.1. Atstovavimas pirmosios instancijos teisme buvo tinkamas. Bendraieškiai byloje gali būti atstovaujami vieno bendrininko UAB „Osginta“ atstovės.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2017 priteista 89 890,55 Eur suma dėl UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų įsigijimo sandorio nėra tapati kreditorių patirtos žalos atlyginimui dėl nepatenkintų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutiniu sprendimu (nutartimi) civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017 buvo išspręstas klausimas tarp bankrutavusios UAB „SRTP“ ir atsakovų, o ne tarp atsakovų ir ieškovių. Ieškovių reikalavimai užbaigus bankroto bylą liko nepatenkinti, todėl bankrotą pripažinus tyčiniu, reikalavimus dėl nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, esant atsakovų kaltei, ieškovės gali reikšti nagrinėjamoje byloje.
14.3. Atsakovai G. B., E. G. ir R. R. nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad žala ieškovėms būtų kilusi, net jei nebūtų jų neteisėtų veiksmų.
14.4. Nutartis, kuria UAB „SRTP“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, įsiteisėjo 2019 m. liepos 18 d., todėl tiesioginis ieškovių ieškinys asmenims, atsakingiems už UAB „SRTP“ tyčinį bankrotą, yra galimas neįrodinėjant prieš konkretų kreditorių nukreiptų neteisėtų veiksmų.
14.5. Ieškovių nepatenkintų reikalavimų dydis tapo aiškus, kai buvo priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos ir ji buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, t. y. 2020 m. balandžio 7 d. – 2020 m. balandžio 14 d. Ieškinio senaties terminai dėl reikalavimo atlyginti žalą nėra praleisti. Be to, BUAB „SRTP“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas buvo išnagrinėtas kasacinėje instancijoje 2020 m. balandžio 22 d.
Šalies argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovės UAB „Osgita“, UAB „Almeriva“ ir UAB „Naudinga statyba“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą dėl atsakovo R. A. ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K–242/2014 aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis R. A. paruošė 2009 m. sausio 19 d. UAB „SRTP“ raštą Nr. 09-001, kuriame nurodė žinomai melagingas žinias, neva UAB „SRTP“ neturi kreditorių, su kuriais būtų neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, todėl prieš priimant sprendimą investuoti lėšas pranešti apie tai kreditoriams nereikia, po ko šį žinomai netikrą dokumentą perdavė UAB „SRTP“ direktoriui R. R. ir nurodė šį dokumentą pasirašyti ir patvirtinti UAB „SRTP“ antspaudu, ką R. R. ir padarė – 2009 m. sausio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis pasirašė bei patvirtino UAB „SRTP“ antspaudu 2009 m. sausio 19 d. raštą Nr. 09-001. Tęsdami nusikalstamą veiką R. A. nurodė E. G. pateikti šį žinomai suklastotą dokumentą Vilniaus miesto 19-ajam notaro biurui, tvirtinant dokumentus dėl UAB „Liturimex“ viešbučiai įstatinio kapitalo didinimo, ką E. G. ir padarė. Taigi ne vien UAB „SRTP“ valdybos nariais buvę R. R., E. G. ir G. B., bet ir R. A. buvo aktyvus sprendžiant UAB „SRTP“ nemokumo sukėlimo klausimus, todėl atsakovo R. A. veiksmai turėjo tiesioginės reikšmės įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais.
15.2. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K–242/2014 ieškovių civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėtais dėl to, kad jų reikalavimai buvo patvirtinti UAB „SRTP“ bankroto byloje. Užbaigus bankroto procedūras ir pradėjus įmonės likvidavimo procesą ir UAB „SRTP“ bankrotą pripažinus tyčiniu, liko nerealizuota galimybė reikalauti žalos atlyginimo, ne tik iš UAB „SRTP“ valdybos narių, atsakingų už bankrotą sukėlusių sprendimų priėmimą, bet ir iš R. A., kuris yra atsakingas dėl įmonės nemokumą sukėlusių veiksmų.
15.3. Tai, kad atsakovas R. A. nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu į UAB „SRTP“ bankroto bylą nagrinėjant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu neeliminuoja ir nepaneigia bei nepanaikina jo atsakomybės už tyčinius prieš UAB „SRTP“ kreditorius nukreiptus veiksmus, kuriuos jis atliko, siekdamas gauti naudos jo vadovaujamai UAB „Liturimex“ viešbučiai. R. A. solidari atsakomybė dėl UAB „SRTP“ tyčinio bankroto ieškovių atžvilgiu yra pareziumuotina, kaip ir kitų kartu veikusių ir vieningo rezultato siekusių atsakovų.
15.4. Pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų ar motyvų, kodėl netenkintas prašymas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo. Prievolė sumokėti palūkanas yra grindžiama asmeninės prievolės pažeidimu, todėl prievolės nevykdęs asmuo yra tinkamas skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme dėl palūkanų priteisimo.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą atsakovas R. A. prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
16.1. R. A. nebuvo nei UAB „SRTP“ akcininkas, nei UAB „SRTP“ valdybos narys ar vadovas (nei de jure, nei de facto). Jo, kaip UAB „Liturimex“ viešbučiai direktoriaus veiksmai negalėjo sąlygoti UAB „SRTP“ nemokumo bei bankroto, atitinkamai, žalos ieškovėms atsiradimo. Atsakovas R. A., kaip UAB „Liturimex“ viešbučiai valdymo organo narys, neturėjo fiduciarinės pareigos atsižvelgti į ieškovų, t. y. kitos įmonės kreditorių interesus.
16.2. Ieškovės UAB „Osgita“, UAB „Naudinga statyba“ ir UAB „Almeriva“ buvo pareiškusios analogiško dydžio civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje, o atitinkamą žalą kildino iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 str. 1 d. (skolininko nesąžiningumas). UAB „Liturimex“ viešbučiai, R. A., R. R. ir E. G. dėl kaltinimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį buvo išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Civiliniai ieškiniai R. A., R. R., E. G. ir UAB „Liturimex“ viešbučiai atžvilgiu, baudžiamojoje byloje nesieti su kaltinamųjų BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu (netikro dokumento – 2009 m. sausio 19 d. rašto Nr. 09-001 pagaminimu ir panaudojimu).
16.3. Nuo 2014 m. gegužės 27 d., kai kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje paliko civilinių ieškovų ieškinius dėl žalos atlyginimo nenagrinėtais, ieškovės turėjo teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, jeigu manė, kad atsakovui R. A. inkriminuota veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė joms žalos, tačiau ieškovės į teismą kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 11 d., kai ieškinio senaties terminas suėjo dar 2017 m. gegužės 27 d.
16.4. Ieškovės nei patikslintame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo ir įrodymais nepagrindžia, kaip netikro dokumento – 2009 m. sausio 19 d. UAB „SRTP“ rašto Nr. 09-001, pasirašyto UAB „SRTP“ direktoriaus R. R., pagaminimas ir panaudojimas sąlygojo būtent konkrečios žalos ieškovėms atsiradimą, t. y. kaip ir kokiu būdu būtent atitinkamas dokumentas ir jo panaudojimas yra priežastiniame ryšyje su ieškovėms neva atsiradusia žala.
16.5. 2009 m. sausio 19 d. UAB „SRTP“ rašte Nr. 09-001 nurodyta informacija, kiek tai liečia ieškoves UAB „Naudinga statyba“, UAB „Almeriva“ ir UAB „Osgita“, nebuvo neatitinkanti tikrovės, nes su minėtais asmenimis 2009 m. sausio 19 d. nebuvo neatsiskaityta per nustatytą terminą, kadangi tokie terminai dar nebuvo suėję.
Šalies argumentai
16.6. Ieškovių prašomos priteisti palūkanos atlieka kompensavimo funkciją sutartinės civilinės atsakomybės atveju. Kita vertus, tokių palūkanų skaičiavimas nuo 2009 m. sausio 20 d. (dokumentų klastojimo, akcijų pasirašymo ir patvirtinimo datos), kai galutinė kasacinės instancijos teismo nutartis dėl BUAB „SRTP“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo priimta tik 2020 m. balandžio 22 d., o ieškovės ieškinio reikalavimus sieja ir kildina su tyčinio bankroto byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais, būtų nelogiškas, nepagrįstas ir neteisėtas.
17. Atsiliepime į byloje esančius apeliacinius skundus atsakovas E. G. prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų – tenkinti pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas ar absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
20. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi UAB „SRTP“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą dėl UAB „SRTP“ pabaigos (bankroto byla Nr. B2-125-431/2019).
21. Bankroto byloje liko nepatenkinti kreditorių – ieškovių reikalavimai: 78 243,74 Eur ieškovės UAB „Osgita“ kreditorinis reikalavimas (e. b. 1 t., b. l. 120), 154 567,14 Eur ieškovės UAB „Almeriva“ kreditorinis reikalavimas (e. b. 1 t., b. l. 121) ir 22 022,02 Eur ieškovės UAB „Naudinga statyba“ kreditorinis reikalavimas (e. b. 1t., b. l. 122). Kreditoriniai reikalavimai kilo iš ieškovių ir UAB „SRTP“ 2008 m. sudarytų rangos sutarčių, kuriomis ieškovės įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus UAB „Liturimex“ viešbučiai pastatuose, o UAB „SRTP“ įsipareigojo už šiuos darbus atsiskaityti.
22. 2009 m. sausio 16 d. UAB „SRTP“ valdybos nariai – atsakovai R. R., E. G., G. B. ir A. A. (miręs) priėmė sprendimą įsigyti 365 paprastąsias vardines 1 Lt nominalios vertės UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas už bendrą 1 095 000 Lt akcijų emisijos kainą. 2009 m. sausio 21 d. buvo sudaryta UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų pasirašymo sutartis ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis, pagal kurias už akcijas buvo atsiskaityta įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Tokiu būdu UAB „Liturimex“ viešbučių skola UAB „SRTP“ buvo sumažinta 1 095 000 Lt.
23. Atsakovai R. R., R. A. ir E. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu buvo nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikro dokumento – 2009 m. sausio 19 d. UAB „SRTP“ rašto Nr. 09-001, pagaminimo ir panaudojimo, t. y. už tai, kad atsakovams R. R., R. A. ir E. G. žinant, jog UAB „SRTP“ per nustatytą terminą yra neatsiskaičiusi su kreditoriais, žinant, kad UAB „SRTP“ valdyba, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas į UAB „Liturimex“ viešbučiai (įsigyti naujai išleidžiamų UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų), pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas turi informuoti apie tai UAB „SRTP“ kreditorius, žinant, kad UAB „SRTP“ kreditoriai nėra informuoti apie sprendimą investuoti į UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas, atsakovas R. A. paruošė 2009 m. sausio 19 d. UAB „SRTP“ raštą Nr. 09-001, kuriame nurodyta žinomai klaidinga informacija, kad UAB „SRTP“ neturi kreditorių, su kuriais būtų neatsiskaičiusi per nustatytą terminą. Atsakovas R. R. šį raštą pasirašė ir patvirtino antspaudu, o atsakovas E. G. šį raštą pateikė notarų biurui tvirtinant dokumentus dėl UAB „Liturimex“ viešbučiai įstatinio kapitalo didinimo. Ši nuosprendžio dalis liko nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2014.
24. Be kita ko, teismuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „SRTP“ bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį atsakovams A. A., G. B., E. G. ir R. R. dėl 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) žalos, padarytos 2009 m. sausio 16 d. UAB „SRTP“ valdybos sprendimo pagrindu už 1 095 000 Lt įsigijus UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų, atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2015 nurodė, kad, vadovaujantis protingo verslo rizikos kriterijais ir gerais verslo standartais, UAB „SRTP“ ir jos kreditorių interesus atitiktų sprendimas neinvestuoti į UAB ,,Liturimex“ viešbučiai akcijas. Tokiu atveju UAB ,,SRTP“ būtų galėjusi UAB ,,Liturimex“ viešbučiai 1 095 000 Lt skolos išieškojimą nukreipti į UAB ,,Liturimex“ viešbučiai nekilnojamąjį turtą ir atsiskaityti su kreditoriais. Sprendimas investuoti į UAB ,,Liturimex“ viešbučiai akcijas atitiko UAB ,,Liturimex“ viešbučiai interesus, o ne UAB ,,SRTP“ ir jos kreditorių interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2017 UAB „STRP“ valdybos 2009 m. sausio 16 d. sprendimu įsigyti UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijas padarytos žalos dydį nustatė pagal akcijų rinkos vertės, buvusios akcijų įsigijimo metu, ir sumokėtos akcijų kainos skirtumą; priteisė iš A. A., G. B., E. G. ir R. R. solidariai UAB „SRTP“ naudai 89 890,55 Eur žalos atlyginimą (1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) – 784 625,90 Lt (227 243,37 Eur) (akcijų vertė 2008 m. gruodžio 31 d.).
25. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-125-431/2019 pripažino UAB „SRTP“ bankrotą tyčiniu. Teismas padarė išvadą, kad UAB „SRTP“ jau esant nemokiai UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų įsigijimas buvo nukreiptas dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-594/2019. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-79-219/2020 nurodė, kad UAB „Luturimex“ akcijų pirkimu nemoki įmonė UAB „SRTP“ dar labiau iš esmės pablogino savo padėtį ir taip esmingai pažeidė kreditorių interesus, nes, sumažėjus įmonės turto kreditoriai neteko galimybės gauti finansinių reikalavimų patenkinimo, todėl teismų išvados dėl tyčinio bankroto yra pagrįstos.
26. Nagrinėjamoje byloje UAB „SRTP“ kreditorės, kurių reikalavimai liko nepatenkinti UAB „SRTP“ bankroto byloje, reiškia tiesioginį ieškinį UAB „SRTP“ valdybos nariams G. B., R. R. ir E. G. bei UAB „Liturimex“ viešbučiai vienasmeniam valdymo organui R. A., sudariusiam žalą sukėlusį sandorį UAB „Liturimex“ vardu, dėl žalos atlyginimo. Ieškovės savo tiesioginio reikalavimo teisę į atsakovus - UAB „SRTP“ valdybos narius bei UAB „Liturimex“ vadovą kildino iš įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyto tyčinio bankroto fakto, ieškinio pagrįstumą įrodinėjo teismų ankstesnėse bylose nustatytomis aplinkybėmis.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies taikymo valdybos nariams
27. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl kreditorių teisės reikšti tiesioginį ieškinį valdybos nariams, kai ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies norma, numatanti tokią teisę bendrovės kreditoriams, įsigaliojo vėliau nei atsakovai atliko tyčinius veiksmus, privedusius UAB „SRTP“ prie bankroto.
28. Nustatyta, kad atsakovų neteisėti veiksmai, privedę UAB „SRTP“ prie bankroto, buvo atlikti 2009 m., t. y. būtent 2009 m. sausio 16 d. valdybos narių sprendimu įsigyti UAB „Liturimex“ akcijas ir šio sandorio sudarymu UAB „SRTP“ buvo tyčia privesta prie bankroto. Materialinė 2013 m. balandžio 18 d. ĮBĮ redakcijos 20 straipsnio 7 dalies teisės norma (įtvirtinanti tiesioginį kreditoriaus ieškinį atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims) dar nebuvo įtvirtinta ĮBĮ. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl šios priežasties atsakomybė atsakovams negali kilti pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, taikant šią įstatymo nuostatą atgaline tvarka. Vis dėlto, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tai nepaneigia dėl tyčinio bankroto kalto asmens atsakomybės taikant kitas neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusias teisės normas, jei būtų nustatytos jų taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-7-115-915/2017, nutarties 32-34 pastraipos).
29. Šia taisykle rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad atsakomybė atsakovams valdybos nariams nagrinėjamu atveju kyla CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ne pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, netaikė ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies normos atgaline tvarka, atsakovės G. B. apeliacinio skundo argumentai dėl minėtos normos taikymo atgaline data yra atmetami.
Dėl ieškinio senaties
30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovų UAB „SRTP“ valdybos narių G. B., E. G. ir R. R. atžvilgiu ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti nebuvo praleistas – ieškovės apie tai, kad atsakovai pažeidė jų teises sukeldami tyčinį bankrotą sužinojo tik įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai dėl UAB „SRTP“ bankroto pripažinimo tyčiniu – 2019 m. liepos 18 d., o ieškinį teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 11 d. Kita vertus, teismas nustatė, kad atsakovo R. A. atžvilgiu ieškovės praleido ieškinio senaties terminą – teismo vertinimu, apie tai, kad atsakovas R. A. neteisėtais veiksmais joms padarė žalą, ieškovėms vėliausiai tapo žinoma įsiteisėjus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai baudžiamojoje byloje Nr. 2k-242/2014 – 2014 m. gegužės 27 d.
31. Atsakovai R. R. ir E. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Papildomai pažymi, kad ieškinys tų pačių ieškovių dėl to paties dalyko jiems buvo pareikštas dar 2015 m. (civilinės bylos Nr. 2-3063-565/2015). Ieškovės nurodo, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas atsakovo R. A. atžvilgiu. Ieškovių vertinimu, R. A. faktiškai prisidėjus prie UAB „SRTP“ tyčinio bankroto jo atžvilgiu ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas taip pat, kaip ir kitų už tyčinį bankrotą atsakingų asmenų atžvilgiu.
32. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-7-115-915/2017, aiškindamas minėtas CK normas, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai yra nustatytas tyčinio bankroto faktas ir kai kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo už tyčinį bankrotą atsakingam asmeniui, ieškinio senatis negali būti skaičiuojama anksčiau nei nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-7-115-915/2017, nutarties 56 punktas) Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią nuo bendrovės pasibaigimo dienos, nes tik nuo šio momento ieškovei tapo aiški neišieškota dėl atsakovo neteisėtų veiksmų susidariusi skolos suma (nutarties 57 punktas).
34. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pateiktu išaiškinimu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas anksčiausiai skaičiuotinas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties dėl bankroto pripažinimo tyčiniu įsiteisėjimo dienos. Kadangi ieškinys teisme gautas 2019 m. rugsėjo 11 d. ieškinio senaties terminas atsakovų – UAB „SRTP“ valdybos narių G. B., R. R. ir E. G., pripažintų atsakingais už UAB „SRTP“ tyčinį bankrotą, atžvilgiu nebuvo praleistas.
35. Papildomai pažymėtina, kad atsakovų nurodoma civilinė byla Nr. 2-3063-565/2015, kurioje atsakovams R. R., E. G. ir R. A. buvo pareikštas ieškovių reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, nėra tapati nagrinėjamai bylai, nes šioje byloje ieškovių reikalavimai kildinami iš tyčinio bankroto fakto, kuris buvo nustatytas tik 2019 m., t. y. nagrinėjamoje byloje spendžiama dėl žalos atlyginimo UAB „SRTP“ kreditorėms, kurioms atsakovų tyčiniais veiksmais, sukėlusiais bendrovės nemokumą, buvo padaryta žala. Kaip minėta, tik pasibaigus UAB „SRTP“ bankroto procedūroms ieškovės galėjo šiuo pagrindu tinkamai suformuluoti ir pareikšti savo reikalavimus teisme, nes tik tada paaiškėjo dėl tyčinio bankroto galimai ieškovėms padarytos žalos dydis.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią ir atsakovo R. A. atžvilgiu bei pagrįstai konstatavo, kad ieškovės dėl reikalavimo pareiškimo šiam atsakovui yra praleidusios ieškinio senaties terminą.
37. Pažymėtina, kad šis atsakovas nebuvo UAB „SRTP“ valdymo organo narys ar akcininkas ir nebuvo pripažintas asmeniu, atsakingu už UAB „SRTP“ tyčinį bankrotą, todėl šio asmens atžvilgiu ieškinio senaties pradžios momentas nesietinas su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutarties įsiteisėjimu. Atsakovui R. A. atsakomybė taikytina bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais - CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovės kaip neteisėtus šio asmens veiksmus nurodo baudžiamojoje byloje nustatytus faktus, kad šis atsakovas, suklastojęs UAB „SRTP“ raštą Nr. 09-001, kuris buvo panaudotas sudarant 2009 m. sausio 21 d. UAB „Liturimex“ akcijų įsigijimo sandorį, prisidėjo prie UAB „SRTP“ tyčinio bankroto ir tokiais veiksmais padarė ieškovėms žalą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad galimas atsakovo R. A. prisidėjimas prie tyčinio bankroto savaime nėra neteisėtas veiksmas, nes jis nebuvo UAB „SRTP“ valdymo organo nariu ir neturėjo fiduciarinių pareigų šiai bendrovei ir jos kreditoriams, todėl kaip neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės aspektu vertintini jo konkretūs veiksmai suklastojus minėtą pažymą ir šią panaudojus 2009 m. sudarant UAB „Liturimex“ viešbučiai akcijų įsigijimo sandorį. Vadinasi, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad vėliausiai apie atsakovo neteisėtus veiksmus, galimai sukėlusius ieškovėms žalą, ieškovės sužinojo 2014 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2k-242/2014. Kadangi ieškovės dalyvavo minėtoje baudžiamojoje byloje, ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo šio atsakovo atžvilgiu suėjo 2017 m. gegužės 27 d. ir yra praleistas.
38. Papildomai pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 2k-242/2014 ieškovių civiliniai ieškiniai buvo grindžiami BK 208 straipsnio 1 dalimi, todėl atsakovus pagal minėtą straipsnį išteisinus, jų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais (Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Ieškovių teiginiai dėl to, kad baudžiamojoje byloje jų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais, nes buvo patvirtinti jų kreditoriniai reikalavimai UAB „SRTP“ bankroto byloje, yra netikslūs, todėl atmetami.
39. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020). Atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija ex officio konstatuoja, kad bylos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl nuo 2014 m. egzistavusių svarbių aplinkybių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas R. A. atžvilgiu galėtų būti atnaujinamas. Vien tai, kad ieškovių kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti UAB „SRTP“ bankroto byloje, kurioje atsakovas R. A. nedalyvavo, nepateisina jų delsimo veikti asmens, kurio nusikalstamais veiksmais joms galimai buvo padaryta žala, atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovių kreditorinių reikalavimų suma, patvirtinta UAB „SRTP“ bankroto byloje, negali būti tapatinama su R. A. neteisėtais veiksmais joms padaryta žala, todėl ieškovių delsimas reikšti ieškinį R. A. iki bus baigta nagrinėti bankroto byla, nėra pagrindas ieškinio senaties termino atnaujinimui.
40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinių skundų argumentus dėl byloje netinkamai pritaikytų ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų
41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visas atsakovų BUAB „SRTP“ valdybos narių G. B., E. G. ir R. R. civilinės atsakomybės sąlygas ir šių atsakovų atžvilgiu ieškinį tenkino. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo R. A. neteisėtų veiksmų ir jo atžvilgiu ieškinį atmetė.
Dėl UAB „SRTP“ valdybos narių civilinės atsakomybės
42. Atsakovai valdybos nariai, kurių atžvilgiu ieškinys buvo tenkintas, nurodo, kad žalą, padarytą nagrinėjamoje byloje nustatytais neteisėtais veiksmais, jau yra atlyginę, žalos faktas ir dydis buvo konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-3-275/2017; šis sprendimas atsakovų buvo įvykdytas.
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad vien tik faktas, jog lygiagrečiai su bankroto byloje pateiktais bankroto administratoriaus reikalavimais atsakovui – buvusiam bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo priteisimo yra pareikšti ir kreditorės individualūs reikalavimai atsakovui dėl žalos, padarytos sukėlus tyčinį bankrotą nedaro šių ieškinių tapačių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-7-115-915/2017, nutarties 51 punktas).
44. Be kita ko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant aplinkybėms, kai bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-7-115-915/2017).
45. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju tiek bankroto byloje bankroto administratoriaus pareikštas ieškinys atsakovams dėl žalos atlyginimo pažeidus CK 2.87 straipsnyje numatytas fiduciarines pareigas, tiek nagrinėjamas kreditorių tiesioginis ieškinys atsakovams dėl žalos, padarytos tyčiniu bankrotu, atlyginimo grindžiami išimtinai tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. 2009 m. sausio 16 d. valdybos sprendimu sudaryti UAB „Liturimex“ akcijų įsigijimo sandorį ir dėl šio sandorio kilusiomis neigiamomis pasekmėmis.
46. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju žala, kilusi dėl atsakovų sudaryto akcijų įsigijimo sandorio, jau yra atlyginta – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2017 priteisus iš atsakovų UAB „SRTP“ naudai solidariai 89 890,55 Eur žalai atlyginti ir bankroto procese 2018 m. sausio 25 d. varžytinių aktu pardavus šią reikalavimo teisę už 80 000 Eur.
47. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, kad UAB „SRTP“ kreditoriai patyrė žalą iš kokių nors kitų atsakovų neteisėtų veiksmų, nei sprendimas sudaryti akcijų įsigijimo sandorį. Žala, padaryta kreditoriams šiuo sandoriu, yra išvestinio pobūdžio – tiesiogiai žala buvo padaryta UAB „SRTP“, UAB „SRTP“ įgyvendino savo teisę į žalos atlyginimą, tačiau šios sumos nepakako padengti visus kreditorių bankroto byloje patvirtintus reikalavimus.
48. Labiau tikėtina, kad tokia situacija susidarė todėl, kad iki akcijų įsigijimo sandorio sudarymo UAB „SRTP“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Byloje dėl UAB „SRTP“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismas pažymėjo, kad įmonė jau 2008 m. pabaigoje buvo nemoki, nes jau pagal 2008 m. gruodžio 30 d. balansą įmonės turtą sudarė 1 498 099 Lt (433,879,46 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 121 821 Lt (324,901,82 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-219/2020). Analogiška aplinkybė dėl UAB „SRTP“ nemokumo buvo nustatyta ir byloje dėl UAB „SRTP“ valdybos narių veiksmais, sudarant minėtą akcijų įsigijimo sandorį, padarytos žalos atlyginimo bankrutuojančiai bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Taigi, šiuo pagrindu prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, yra paneigiama, jei nustatoma, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
49. Taigi, atsakovams atlyginus bendrovei žalą, kilusią dėl to paties sandorio, dėl kurio bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, buvo pašalinti neigiami padariniai, kilę dėl šių atsakovų veiksmų sudarant UAB „Liturimex“ akcijų įsigijimo sandorį. Atitinkamai, likusi kreditorių nepatenkintų reikalavimų dalis nėra susijusi su atsakovų veiksmu, kuriuo buvo sukeltas tyčinis bankrotas, nes, net ir nesudarius šio sandorio, žala kreditoriams (likusi nepatenkinta kreditorių reikalavimo suma) vis tiek būtų kilusi. Kitos priežastys, dėl kurių ieškovių reikalavimai bankroto procese nebuvo patenkinti, nebuvo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šios faktinės aplinkybės byloje nėra nustatinėjamos ir dėl jų nepasisakoma.
50. Atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes, kad tyčinis bankrotas buvo pripažintas tik tuo pagrindu, kad 2019 m. sausio mėn., įmonei jau esant nemokiai, buvo sudarytas sandoris dėl UAB „Liturimex“ akcijų įsigijimo, o šiuo sandoriu padarytos žalos dydis jau buvo nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2017 ir ši suma buvo priteista iš atsakovų ieškovei BUAB „SRTP“ bankroto procese, spręstina, kad yra paneigtas teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų – žalingo akcijų įsigijimo sandorio sudarymo ir byloje įrodinėjamos žalos kreditoriams.
51. Paneigus priežastinį ryšį tarp bankroto procese likusios nepatenkintos kreditorių reikalavimų dalies ir atsakovų neteisėto veiksmo, sukėlusio tyčinį bankrotą, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atsakovams UAB „SRTP“ valdybos nariams – G. B., R. R. ir E. G. taikyti civilinę atsakomybę už tyčiniu bankrotu padarytą žalą kreditoriams.
Dėl UAB „Liturimex“ vadovo atsakomybės
52. Ieškovės nurodo, kad R. A., nors ir nebuvo UAB „SRTP“ valdymo organo narys, tačiau faktiškai veikė šios įmonės vardu klastodamas dokumentus ir tokiais veiksmais pakenkė UAB „SRTP“ kreditoriams bei faktiškai prisidėjo prie UAB „SRTP“ privedimo prie bankroto.
53. Kaip minėta, ieškovių reikalavimui dėl žalos atlyginimo į šį atsakovą yra suėjusi ieškinio senatis. Nepaisant šios aplinkybės, pritartina papildomai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės neįrodė ieškinio pagrindo į šį atsakovą. Ieškovių ieškinio pagrindas yra atsakovų tyčiniai veiksmai, atlikti 2009 m., dėl kurių UAB „SRTP“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, ir joms iš šių veiksmų kilusi žala. Kadangi atsakovas R. A. nėra pripažintas atsakingu asmeniu už UAB „SRTP“ bankrotą, vien tas faktas, kad sudarant 2009 m. sausio mėn. akcijų įsigijimo (įstatinio kapitalo didinimo) sandorį, buvo panaudotas šio atsakovo suklastotas raštas Nr. Nr. 09-001, nelemia išvados apie atsakovo ieškovėms padarytą žalą, sutampančią su jų UAB „SRTP“ bankroto procese likusiais nepatenkintais reikalavimais, t. y. netaikoma šio atsakovo neteisėtų veiksmų prejudicija ir ieškovių nepatenkintos reikalavimų dalies priežastinio ryšio bei žalos dydžio prezumpcija. Nors ieškovės ir įrodė šio asmens dalyvavimą sudarant UAB „Liturimex“ akcijų įsigijimo sandorį, tačiau neįrodė, kad dėl šio asmens neteisėto veiksmo (suklastoto dokumento) kilusi žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovių bankroto procese likusia nepatenkinta reikalavimų dalimi, juo labiau, kad, kaip minėta, dėl šio neteisėto sandorio panaudojant atsakovo suklastotą dokumentą kilę neigiami padariniai iš esmės buvo pašalinti.
54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nebuvo nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovių ieškinys atsakovų G. B., R. R. ir E. G. atžvilgiu tenkintas, naikinamas ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – atsakovų UAB „SRTP“ valdybos narių – G. B., R. R. ir E. G. atžvilgiu ieškinį atmesti.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
55. Pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; visgi teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialiųjų ar proceso) argumentų aspektus (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, Nr. 18390/91, par. 29; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Nr.16034/90, par. 61).
56. Pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl atsakovų G. B., R. R. ir E. G. panaikinus, nes nebuvo nustatytos visos šių atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, dėl kitų šių asmenų pateiktų apeliacinių skundų argumentų – ieškovių (procesinių bendrininkų) tinkamo atstovavimo, ieškinio reikalavimų dydžio, pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo, aplinkybių, kurios jau yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nepasisakoma. Šie argumentai vertintini kaip neturintys teisinės reikšmės bylos baigčiai.
57. Atmetus ieškovių pagrindinį reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovams, nepasisakoma dėl ieškovių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jų naudai priteisiamomis palūkanomis už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 20 d. (UAB „Liturmex“ akcijų pasirašymo ir patvirtinimo datos) iki nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme dienos.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
58. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai įvertino tarp ginčo šalių susiklosčiusią faktinę situaciją ir dėl to netinkamai ją teisiškai kvalifikavo, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikinamas ir dėl panaikintos dalies priimamas naujas sprendimas – ieškovių ieškinį atsakovams G. B., R. R. ir E. G. atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
59. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
60. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl dalies atsakovų priėmus naują sprendimą, perskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
61. Kadangi ieškovių ieškinys yra atmestas visa apimtimi, konstatuotina, kad ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme neįgijo.
62. Duomenis apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, pateikė tik atsakovas E. G. (e. b. 2 t., b. l. 132-134). Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 385 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą). Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos atsakovui iš ieškovių lygiomis dalimis (po 128,33 Eur).
63. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Atsakovų apeliacinius skundus tenkinus, o ieškovių apeliacinį skundą atmetus, konstatuotina, kad teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovai, o ieškovėms apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
64. Bendra skundžiamu sprendimu iš solidarių atsakovų priteista suma sudarė 254 832,93 Eur, taigi atsakovų G. B., E. G. ir R. R. už apeliacinius skundus mokėtinas žyminis mokestis yra 2 886 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis).
65. Atsakovei G. B. Valstybės Garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atsakovė atleista nuo 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalis nurodytu atveju) mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi atsakovė (apeliantė) buvo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, jos apeliacinį skundą tenkinus visiškai, mokėtinas žyminis mokestis (2 886 Eur) išieškomas valstybės naudai lygiomis dalimis iš ieškovių (po 962 Eur).
66. Atsakovams R. R. ir E. G. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (e. b. 3 t., b. l. 36-38) žyminio mokesčio už apeliacinius skundus sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Atsakovų apeliacinius skundus tenkinus visiškai, atidėtas žyminis mokestis valstybės naudai lygiomis dalimis priteisiamas iš ieškovių (po 926 Eur už kiekvieną iš atsakovų).
67. Duomenų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato pagalbai apmokėti) atsakovai nepateikė, todėl šios jiems nėra priteisiamos.
68. Taigi valstybės naudai iš ieškovių yra priteisiama po 2 886 Eur (po 962 Eur už kiekvieno iš atsakovų apeliacinius skundus) žyminio mokesčio. Ieškovių už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio suma, kaip minėta, nėra atlyginama jų apeliacinį skundą atsakovo R. A. atžvilgiu atmetus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Osgita“, juridinio asmens kodas 300005751, uždarosios akcinės bendrovės „Almeriva“, juridinio asmens kodas 300076727, uždarosios akcinės bendrovės „Naudinga statyba“, juridinio asmens kodas 123034233, 385 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti valstybės naudai iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Osgita“, juridinio asmens kodas 300005751, uždarosios akcinės bendrovės „Almeriva“, juridinio asmens kodas 300076727, uždarosios akcinės bendrovės „Naudinga statyba“, juridinio asmens kodas 123034233, po 2 886 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.