- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-68-366/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02019-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Donatas Jatužis
- Civilinis ieškovas
- D. U.
- Nukentėjusysis
- D. U.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą be užstato laiduotojo S. J. atsakomybėn. Nustatytas laidavimo terminas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo D. U. civilinis ieškinys, pareikštas J. J. ir akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, tenkintas iš dalies: ieškinys J. J. atžvilgiu atmestas, o iš akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ D. U. priteista 10 700,00 eurų neturtinės žalos ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Priteista iš J. J. nukentėjusiojo D. U. naudai 950,00 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2022-01-17 apie 8.45 val. Kupiškio r., Bukėnų k. ribose, kelyje Kupiškis - Utena 4,6 km, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 127 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį "Opel Meriva", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio dangos būklę, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešingos krypties eismo juosta važiuojančiu automobiliu "Ford Galaxy", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)kurį vairavo D. U., po susidūrimo automobilis "Ford Galaxy", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, eismo įvykio metu buvo sužalotas D. U., kuriam nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs muštine-plėštine žaizda kairio dilbio srityje, atviru kairio žastikaulio kūno lūžiu, abiejų krumplių skeveldriniu lūžiu, kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio skeveldriniais lūžiais, kairio šlaunikaulio lūžiu, stuburo kaklinės dalies 5-o slankstelio lanko lūžiu, dėl nustatyto atviro kairio žastikaulio kūno lūžio nukentėjusiojo D. U. sveikata sutrikdyta sunkiai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. U. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės Akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškovui D. U. viso 65 840 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad autoįvykio metu patyrė nepataisomus sveikatos sužalojimus, buvo atlikta daug chirurginių operacijų, iki šios dienos jaučia skausmus. Ateityje sveikata nebus tokia, kokia buvo iki autoįvykio. Iki autoįvykio buvo sveikas, jokių sveikatos problemų neturėjo. Dirba vienas ūkininko ūkyje, buvo susikūręs pilnavertį gyvenimą, materialiai apsirūpinęs, nepriklausomas nuo kitų asmenų. Daug keliavo, bendravo, išlaikė dukrą. Šiuo metu yra priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos. Negali vairuoti automobilio, sunkiai vaikšto, nors nuo autoįvykio praėjo vieneri metai. Negali dirbti, samdo žmogų ūkio darbams nudirbti, atsakovė sumoka jo samdymo išlaidas. Negali keliauti, pastoviai lankosi reabilitacinėse įstaigose. Per paskutinius 12 mėnesių tik du mėnesius buvo namuose, visą kitą laiko vyko reabilitacijos, mankštos, kurios reikalauja daug fizinių ir psichologinių pastangų. Gyvenimo kokybė pasikeitė iš esmės. Dėl pastovaus skausmo daromos injekcijos skausmo malšinimui. Nevaldo tinkamai rankos. Visą gyvenimą šlubuos, jaus diskomfortą. Ateityje dar bus daromos chirurginės operacijos, teks važinėti į reabilitacijas. Pats faktas, kad padarytas sunkus ir nepataisomas sveikatos sužalojimas, o jam (D. U.) yra tik 53 metai, leidžia padaryti išvadą, kad jo gyvenimo kokybė dėl padarytų sužalojimų žymiai pablogėjo. Praėjus nemažam laiko tarpui nuo autoįvykio, negali normaliai miegoti, kyla panikos priepuoliai. Nėra kaltas dėl autoįvykio, laikėsi visų KET reikalavimų - sužalojimus patyrė išimtinai dėl J. J. neteisėtų veiksmų. Skunde pateikiama teismų praktikos analizė, kuria vadovaujantis teigiama, kad prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė.
Atsiliepimas
3. Nuteistasis J. J. pateikė atsiliepimą į nukentėjusiojo D. U. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendį. Atmetus apeliacinį skundą, prašo nepriteisti iš jo (J. J.) nukentėjusiajam D. U. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime remiamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, pagal kurias esant sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui neturtinės žalos atlyginimo dydis yra iki 12 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) (730x12=8760 Eur), o kai nukentėjęs asmuo neteko 60 - 70 procentų darbingumo arba kai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, arba kai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, - 50 procentų (iki 13140 Eur). Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį turi būti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, lygiateisiškumo principu, teismų praktika analogiškose bylose. Nukentėjusysis nurodo, jog jam nuolat atliekamos operacijos, vyksta į reabilitaciją, jis jaučia skausmus, yra netekęs 60 proc. darbingumo, negali pasirūpinti savimi ir šeima. Iš tiesų iš medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusysis vis dar gydosi, pradėjo vaikščioti naudodamasis ramentais. Tačiau vien nukentėjusiojo ir jo atstovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismo savaime neįpareigoja. Turi būti atsižvelgta ir į aplinkybes, kad žala nukentėjusiajam buvo padaryta dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų, kad kaltinamasis automobilį vairavo blaivus, po eismo įvykio pripažino savo kaltę, stengėsi sumažinti savo veiksmais padarytą žalą, nuoširdžiai gailisi, pats taip pat patyrė sveikatos sužalojimus eismo įvykio metu, yra senatvės pensininkas. Teismų praktikoje pažymima, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą, ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020). Apeliaciniame skunde nukentėjusysis remiasi keleto teismų nuosprendžiais ir teigia, kad jam nustatytinas neturtinės žalos dydis turėtų būti gerokai didesnis. Tačiau pastebėtina, kad vienoje iš apeliaciniame skunde cituojamų bylų (LAT nutartis Nr. 2K-252-697/2020) neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam nustatytas toks pats, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas - 20.000 eurų. Kituose cituojamuose teismų nutartyse (LAT 2K-70-458/2020, KLAT 1A-64- 380/202 L V AT 1A-310-898/2020) nors priteistas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 30.000 iki 40.000 eurų, tačiau cituojamų bylų faktinės aplinkybės, sužalojimų pasekmės nukentėjusiesiems yra skirtingos nei šioje byloje, todėl nėra pagrindo vadovautis teismų nustatytais neturtinės žalos dydžiais šiose bylose. Be to nė vienoje iš cituojamų bylų nukentėjusiesiems teismų nustatytas neturtinės žalos dydis nesiekia sumos, kurios prašo nukentėjusysis - 70 000 eurų.
4. Atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovas A. S. pateikė atsiliepimą į D. U. apeliacinį skundą, kuriuo prašo nukentėjusiojo skundą atmesti, o proceso išlaidas išieškoti iš kaltininko. Nurodo, kad vertinant padarytos neturtinės žalos nukentėjusiajam dydį, būtina įvertinti tai, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo ir būdamas blaivus. Taip pat būtina atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kad jis galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinė žalos dydis jau ir taip gerokai viršija Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomus neturtinės žalos dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijose nurodoma (4.3 p.), kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 12 MMA (įvykio metu 1 MMA buvo 730 eurų, t. y. 8.760 Eur). Atsiliepime taip pat nurodoma, kad sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį, svarbu atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką ir pateikia teismų procesinių sprendimų pavyzdžius, kuriuose priteista neturtinė žala už sunkų sveikatos sutrikdymą yra apie 5000 eurų. Atsakovo atstovas pažymi, kad didesni neturtinės žalos dydžiai yra priteisiami tada, kai dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis praranda dalį darbingumo ir taip pat pateikia teismų procesinių sprendimų pavyzdžius, kuriuose priteista neturtinė žala apie 8000 eurų. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Ginčo atveju, nors ieškovui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau jo patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Be to, ieškovui nesutriko atmintis, jis supranta savo veiksmų esmę ir gali valdyti juos. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pasisako dėl apeliaciniame skunde pateiktos teismų praktikos, kuria vadovaujantis ieškovas prašo padidinti neturtinės žalos dydį. Teigia, kad apeliaciniame skunde nurodytose 3 bylose be kitų sveikatos sutrikimų, buvo nustatyti ypač dideli (kritiniai ir daug lemiantys žmogaus gyvenime) psichosomatinės sveikatos sutrikimai: atminties suprastėjimas; dalies informacijos neprisiminimas; veiksmų esmės nesuvokimas ir negebėjimas šių veiksmų valdyti. Nagrinėjamoje byloje konstatuotos įvykio pasekmės skiriasi nuo pasekmių bylose, kurias ieškovas apeliaciniame skunde pateikė kaip sektiną teismų praktiką, todėl šiose bylose nustatytais neturtinės žalos dydžiais nėra pagrindo vadovautis. Be to Draudikas yra jau išmokėjęs draudimo išmokas, susijusias su kitais ieškovo netekimais dėl eismo įvykio: kompensuota ne mažiau nei 14.913,32 eurų gydymo išlaidų, 5.366,30 eurų pagalbos ūkyje išlaidų, taip pat kompensuota už apgadintą automobilį, sugadintus drabužius ir kitus daiktus, į ką taip pat atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos dydį.
5. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Pšalgauskienė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame pažodžiui atkartojusi skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, prašo nukentėjusiojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. U. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. U. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiama teismo nuosprendžio dalimi, kuria jam priteista neturtinė žala, teigdamas, kad ji savo dydžiu neatitinka nei patiriamų pasekmių, nei teismų praktikos analogiškose bylose.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo ribose keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes.
11. Nustatyta, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo neturtinę žalą įvertino 75 140,00 eurų. Iš šios sumos atėmęs gautą neturtinės žalos atlyginimą (9 300,00 eurų), nukentėjusysis solidariai prašė iš Draudiko ir kaltininko priteisti 65840,00 eurų neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė prašymą dėl solidarios kaltininko ir Draudiko atsakomybės, kadangi pateiktas ieškinys neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nurodytų draudimo sumų, o tai reiškia, kad J. J. atžvilgiu reikalavimas priteisti neturtinę žalą nei solidariai, nei subsidiariai negali būti tenkinamas. Atsižvelgęs į bylos aplinkybių, reikšmingų neturtinei žalai nustatyti, visumą, teismas sprendė, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė 20 000 eurų neturtinę žalą, ir sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos sumą nuo 65 840 eurų iki 10 700 eurų (20 000 eurų – 9 300 eurų), kurią priteisė iš akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, o taip pat priteisė 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
12. Nukentėjusysis D. U. nesutinka su priteista neturtine žala, nes ji neatitinka kaltininko nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių, dėl kurių žymiai pablogėjo gyvenimo kokybė, nes patiria kasdien skausmus, nepatogumus, suprastėjo psichinė sveikata, iki šiol negali normaliai miegoti, kyla panikos priepuoliai. D. U. skunde nurodo, kad jam buvo atlikta daug chirurginių operacijų, jos bus daromos ir ateityje. Šiuo metu yra priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, nevaldo tinkamai rankos, negali vairuoti automobilio, dirbti, sunkiai vaikšto, nors nuo autoįvykio praėjo vieneri metai. Visą gyvenimą šlubuos, jaus diskomfortą.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020 apibendrino pagal formuojamą teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžius (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Kasacinis teismas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Taigi priteistinų sumų vidurkis yra 18 481 eurų, t. y. mažesnis nei nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos suma nagrinėjamoje byloje.
14. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo sveikatai padaryti nepataisomi liekamieji reiškiniai, ir nors po eismo įvykio praėjo daugiau kaip metai, nukentėjusiojo pasveikimo perspektyvos nėra aiškios. Per metus laiko jam atlikta net 11 operacijų, daug kartų gydėsi, tęsė reabilitaciją sanatorijose, jau kartą operuota koja negyja ir galimai ateityje reikės operacijų. Kairė koja sutrumpėjusi ir tai yra negrįžtamas sveikatos sužalojimo padarinys, kuris bus jaučiamas visą gyvenimą, nes nėra galimybės išvengti šlubavimo. Skausmingi judesiai per kairio klubo sąnarį, sutrikusi atraminė funkcija. Vaikšto, naudodamasis ramentais, nes operuotą koją gali priminti tik 30 procentų. Dėl dabartinės sveikatos būklės negali ūkininkauti, nuo 2022-06-02 iki 2023-06-01 nustatytas 40 proc. darbingumas, iki 2023-06-01 nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Vargina kairės alkūnės, kairės kojos skausmai. Po operacijos - sustingęs kairio peties sąnarys. Kaip matyti, teismas iš esmės įvertino visas apeliaciniame skunde paminėtas aplinkybes ir nustatė neturtinės žalos dydį, atsižvelgęs į teismų praktiką analogiškose bylose bei šios dienos ekonominius pragyvenimo lygio pokyčius, t. y. į Lietuvos metinę 20 procentų infliaciją. Teismo nustatyta neturtinė žala negali būti laikoma per maža, juolab kad Draudikas nukentėjusiajam išmokėjo draudimo išmokas, susijusias su kitais netekimais dėl eismo įvykio – tai išlaidos pagalbai ūkyje, kompensacija už apgadintą automobilį, sugadintus drabužius ir kitus daiktus, kas taip pat turi įtakos neigiamų išgyvenimų sumažinimui.
15. Nukentėjusiojo skunde pateikti teismų praktikos pavyzdžiai, kuriais remiantis prašoma priteisti 65 840 eurų neturtinės žalos. Tačiau teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Be to, turi būti atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.
16. Susipažinus su skunde pateiktomis bylomis, matyti, kad byloje Nr. 2K-252-697/2020, kurios aplinkybės panašios, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertino taip pat kaip ir nagrinėjamoje byloje - 20 000 Eur dydžio suma. Kituose teismų sprendimuose eismo įvykio pasekmės yra ženkliai skaudesnės, kaip antai byloje Nr. 2K-70-458/2020, kurioje neturtinė žala siekia 40 000 eurų, nukentėjusysis tapo neįgalus, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nebegali vaikščioti, byloje nėra duomenų apie teigiamas prognozes dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-64-380/2021, kurioje nukentėjusiajai priteista 30 000 Eur neturtinės žalos, ji patyrė ne tik sužalojimus, dėl kurių teko patirti operaciją, sutrumpėjo viena koja ir kt., bet ir atsirado protarpinis atminties netekimas, galvos svaigimas, realybės nesuvokimas. Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-310-898/2020 nustatyta 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kurioje be fizinių kančių ir prarasto darbingumo, nukentėjo psichinė sveikata, nukentėjusioji negali tinkamai rūpintis savo mažamečiais vaikais, dėl ko vienas iš vaikų su ja nebegyvena, sutriko atmintis (po įvykio neprisiminė, kad turi dukrą, neprisiminė paskutinių savo ketverių gyvenimo metų) nutrūko santykiai su vyru, liko nebaigtos studijos ir kt. Kadangi aptartose bylose eismo įvykio pasekmės nėra lygiavertės su pasekmėmis nagrinėjamoje byloje, jos negali būti laikomos tinkama teismų praktika nustatant nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį.
17. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos dydžio, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarką, išsamiai išanalizavo visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, ir, vertindamas jų visumą, tinkamai individualizavo neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam priteisdamas iš civilinės atsakovės 20 000 eurų. Apylinkės teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per maža ir atitinka nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo ir pobūdžio bei teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose.
18. Įvertinus minėtas aplinkybes, skundo argumentais keisti ar naikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendį nėra pagrindo.
19. Nukentėjusysis D. U. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovų proceso išlaidas. Prie skundo pridėjo sąskaitą faktūrą už advokato teisines paslaugas bei banko mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad D. U. advokatui Algimantui Kolpertui sumokėjo 500 eurų (3 t., b. l. 58,59). Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis J. J. prašė nepriteisti iš jo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, o ADB „Gjensidige“ atstovas proceso išlaidas prašė išieškoti iš kaltininko.
20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...> teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019). Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kuris atmestas. Todėl teisėjų kolegija nutaria iš nuteistojo neišieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. U. apeliacinį skundą atmesti.