Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei, kaltinamajam J. J., kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai Astai Usevičiūtei, nukentėjusiajam D. U., nukentėjusiojo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, nedalyvaujant civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės (ADB) „Gjensidige“ atstovui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. 2022-01-17 apie 8.45 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje Kupiškis - Utena 4,6 km, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 127 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį "Opel Meriva", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio dangos būklę, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešingos krypties eismo juosta važiuojančiu automobiliu "Ford Galaxy", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. U., po susidūrimo automobilis "Ford Galaxy", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, eismo įvykio metu buvo sužalotas D. U., kuriam nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs muštine-plėštine žaizda kairio dilbio srityje, atviru kairio žastikaulio kūno lūžiu, abiejų krumplių skeveldriniu lūžiu, kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio skeveldriniais lūžiais, kairio šlaunikaulio lūžiu, stuburo kaklinės dalies 5-o slankstelio lanko lūžiu, dėl nustatyto atviro kairio žastikaulio kūno lūžio nukentėjusiojo D. U. sveikata sutrikdyta sunkiai.

J. J. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino pilnai. Paaiškino, kad įvykio dieną kelias buvo slidus, vairuojant automobilį sumėtė, dėl to išvažiavo į kairę kelio pusę ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu. Ant kelio buvo šlapias sniegas, važiavo apie 70 km/h, snigo, todėl buvo labai slidu. Jo vairuojamą automobilį sumėtė lygiame kelio ruože, jokio manevro neatlikinėjo. Automobilių susidūrimas buvo smarkus, jis važiavo vienas ir pats susižalojo, ne viską prisimena, nes buvo netekęs sąmonės. Jo vairuoto automobilio padangos buvo žieminės ir atitiko reikalavimus. Nukentėjusiajam pervedė 500 € žalos atlyginimui. Žino, kokių sumų nukentėjusysis prašo pateiktame civiliniame ieškinyje, tačiau dėl prašomų priteisti sumų tvirtos nuomonės neturi, dėl sukelto eismo įvykio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teismo vertinimu, J. J. kaltė pilnai įrodyta posėdyje ištirtais įrodymais – jis padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Dėl ieškinio.

Posėdžio metu D. U. paaiškino, kad per metus laiko turėjo 11 operacijų, jam nuolat skauda visą kūną, operuota koja negyja. Jam nustatytas 40 proc. darbingumas iki 2023 m. birželio mėnesio. Dar laukia rankos operacija, nes reikės pašalinti vielas, varžtus, plokšteles. Per metus laiko tik tris mėnesius buvo namuose – likusį laiką praleido ligoninėse arba sanatorijose. Už dalį sanatorijų mokėjo pats, nes nemokamų nepakanka reabilitacijai. Prognozių dėl darbingumo lygio padidėjimo nežino, nes pirštai tebėra užtirpę, nejaučia rankos. Patyrė negrįžtamus sveikatos sužalojimo padarinius- (duomenys neskelbtini). Iki eismo įvykio nesirgo ir džiaugėsi gera sveikata, buvo aktyvus ir daug keliavo. Jam padeda ir jį prižiūri sūnus, su žmona išsituokęs. Jo gyvenimo kokybė pablogėjo labai smarkiai, nes gali būti, kad ramentų reikės visą likusį gyvenimą. Negali vairuoti automobilio, gali pakelti tik iki 2 kg sveriančius daiktus, dėl stuburo slankstelio lūžio patiria nuolatinį skausmą.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas A. Kolpertas palaikė patikslintą ieškinį ir prašė ieškinį tenkinti pilnai priteisiant neturtinę žalą solidariai iš avarijos kaltininko ir Draudiko, o bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš kaltinamojo J. J..

Kaltinamasis J. J. pateiktu atsiliepimu iš dalies sutiko su ieškiniu (3 t., b. l. 1-4). Nurodė, kad kaltinamasis su ADB „Gjensidige“ negali būti solidariniai skolininkai, nes pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą žalą, padarytą eismo įvykio metu, atlygina kaltojo dėl eismo įvykio asmens civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija (nagrinėjamu atveju ADB „Gjensidige“, toliau Draudikas). Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. atlygintinos žalos sumos yra iki 5000 000 € dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) bei iki 1000 000 € dėl žalos turtui. Kaltinamasis tokiuose deliktiniuose santykiuose gali atsakyti tik subsidiariai, o ne solidariai. Kaltinamasis subsidiariai galėtų atsakyti tik tuo atveju, jei nustatytos žalos sumos viršytų Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytas žalos sumas. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo gali būti reiškiamas tik nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Kaltinamasis atsiliepimu pateiktą ieškinį prašė tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam D. U. iš Draudiko 7500,00 € neturtinės žalos atlyginimą, nes dalį neturtinės žalos kaltinamasis ir Draudikas nukentėjusiajam jau yra atlyginę.

Kaltinamojo gynėja advokato padėjėja A. Usevičiūtė posėdžio metu ieškinį J. J. atžvilgiu prašė atmesti, nes prašoma priteisti neturtinės žalos suma neviršija įstatyme numatytų ribų, iki kurių žalą privalo atlyginti Draudikas.

Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ (Draudikas) pateiktame atsiliepime su priedais (3 t., b. l. 5-10, 11-24, 26-27) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Draudikas nurodė, kad nukentėjusiajam yra sumokėjęs 8800,00 € neturtinės žalos ir 28000,20 € turtinės žalos, tame tarpe kompensuotos 14913,32 € nukentėjusiojo gydymo išlaidos. Draudikas nurodė, kad išmokėta 8800,00 € neturtinės žalos suma yra teisinga ir daugiau priteisti nėra pagrindo, nes analogiškose bylose situacijos turėtų būti sprendžiamos panašiai. Nustatant neturtinės žalos dydį privaloma atsižvelgti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos kriterijus – 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4)jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Turėtų būti įvertinta, ar kaltinamasis įvykį sukėlė tyčia, ar dėl neatsargumo, taip pat labai svarbi žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Draudikas nurodė, kad jo paskaičiuota ir išmokėta neturtinė žala viršija Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatyto rekomendacijose nurodomus neturtinės žalos dydžius (pagal rekomendacijas esant sunkiam sveikatos sutrikdymui draudikui rekomenduojama išmokėti 8760,00 € neturtinės žalos, o šiuo atveju Draudikas išmokėjo 8800,00 €). Taip pat Draudikas nurodo, kad svarbu atsižvelgti į teismų praktiką, kartu nurodo teisminę praktiką, kurioje analogiškose bylose atlyginamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 5000,00 € iki 8000,00 €. Draudikas nurodo, kad nors nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau jo patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas įtakoja nustatant neturtinės žalos dydį.

Nukentėjusiojo D. U. ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas konstatuoja, kad D. U. dėl J. J. nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą – nurodė patirtus pergyvenimus, skausmą ir dvasines kančias ieškinyje bei apie patirtus nepatogumus teikė paaiškinimus posėdžio metu.

Nukentėjusiojo R. U. reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkinamas iš dalies žalą priteisiant iš Draudiko, ieškinys kaltinamojo J. J. atžvilgiu atmetamas.

Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. D. U. nukentėjusiuoju pripažintas nutarimu ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 14), nukentėjusysis tiesiogiai patyrė sužalojimus dėl J. J. sukelto eismo įvykio, todėl teismas vertina, kad D. U. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai. Kita vertus, privalu tinkamai įvertinti visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, numatytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Vien tai, kad prašomos neturtinės žalos dydis peržengia teismų paprastai priteisiamas šios žalos rūšies dydžių ribas, savaime negali būti laikoma pagrindu priteisti mažesnę sumą, negu yra adekvati nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Svarbu tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Pastebėtina, kad pastaruoju laikotarpiu priteisiami neturtinės žalos dydžiai turi tendenciją didėti, nes Lietuvoje metinė infliacija viršija 20 procentų. Pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5000 Eur iki 40000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-276-458/2019, 2K-102-303/2019, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020, 2K-70-458/2020, 2K-41-303/2020, 2K-20-689/2020). Aritmetinis paminėtoje teisminėje praktikoje priteistinų sumų vidurkis yra 22 500 Eur, tačiau kiekvienu atveju dėl neturtinės žalos dydžio sprendžiama individualiai, įvertinant visas reikšmingas aplinkybes, ypač nukentėjusiojo sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiškinius (pavyzdžiui, netektas darbingumo lygis).

Nukentėjusysis D. U., pateikdamas ieškinį dėl žalos, patirtos jam sunkiai sutrikdant sveikatą, neturtinę žalą įvertino 75140,00 €. Atėmęs jau gautą neturtinės žalos atlyginimą (9300,00 €), nukentėjusysis solidariai prašo iš Draudiko ir kaltininko priteisti 65840,00 € neturtinės žalos.

Kiekvienas nukentėjusysis panašaus pobūdžio bylose neturtinę žalą vertina atskirai ir skirtingomis sumomis, taip pat ir neturtinė žala dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo teismų praktikoje vertinama skirtingai. Kiekvienas nukentėjusysis, patyręs žalos dėl nusikaltimo, iš esmės laisvai ir savarankiškai gali nustatyti neturtinės žalos dydį pateikdamas ieškinį teismui, ir teismas pateiktą reikalavimą vertina bei nagrinėja.

Dažniausiai neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt.

Ieškinys kaltinamojo J. J. atžvilgiu pilnai atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-769 redakcija, TAR, 2017, Nr. 2017-18822). Pateiktas ieškinys neviršija TPVCAPDĮ nurodytų draudimo sumų, todėl J. J. atžvilgiu reikalavimas priteisti neturtinę žalą nei solidariai, nei subsidiariai negali būti tenkinamas. Sprendžiant ginčą pateikto ieškinio ribose, kai nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą vertina 75140,00 € dydžiu, teismo nustatyta neturtinės žalos suma gali būti priteisiama tik iš Draudiko – ADB „Gjensidige“. Pastebėtina, kad priimant sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismo nesaisto Draudiko nurodytos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, patvirtintos LR finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia nukentėjusiojo sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiškinius. Nors po eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, praėjo daugiau kaip metai, nukentėjusiojo pasveikimo perspektyvos nėra aiškios. Nukentėjusysis sunkiai vaikšto, į teismo posėdį atvyko lydimas sūnaus ir naudodamasis dviem ramentais. Po eismo įvykio D. U. buvo nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs muštine-plėštine žaizda kairio dilbio srityje, atviru kairio žastikaulio kūno lūžiu, abiejų krumplių skeveldriniu lūžiu, kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio skeveldriniais lūžiais, kairio šlaunikaulio lūžiu, stuburo kaklinės dalies 5-o slankstelio lanko lūžiu. Iš nukentėjusiojo prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti (1 t., b. l. 155-164; 2 t., b. l. 122-160), kad D. U. nuolat yra gydomas, jam atlikta daug operacijų, daug kartų gydėsi ar tęsė reabilitaciją sanatorijose. D. U. turi ūkininko ūkį (1 t., b. l. 174), tačiau akivaizdu, kad dabartinės sveikatos būklės nukentėjusysis ūkininkavimo veiklos tinkamai tęsti negali- gali tik duoti nurodymus samdomiems asmenims, tačiau prisidėti prie atliekamų darbų ar kitokios fizinės pagalbos negali. Kaip nurodė nukentėjusysis, per metus laiko jam atlikta 11 operacijų, jau kartą operuota koja negyja ir mano, kad dar reikės operacijų. D. U. nuo 2022-06-02 iki 2023-06-01 nustatytas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 131, 132), jam iki 2023-06-01 nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (2 t., b. l. 133). Iš 2022-08-30 medicinos dokumentų išrašų matyti, kad D. U. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 144). (duomenys neskelbtini). Tai, kad darbingumo lygio padidėjimo prognozės yra neaiškios, patvirtina 2022-09-06 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (2 t., b. l. 146). Išraše/siuntime nurodyta, kad šiuo metu vargina skausmas kairės alkūnės, kairės kojos skausmai. Po operacijos -sustingęs kairio peties sąnaris. Sunkiai juda, tik su ramentais, nes operuotą koją gali priminti tik 30 proc.

Taigi, pripažinus, kad nukentėjusysis D. U. patyrė neturtinę žalą ir sveikatai padaryti nepataisomi liekamieji reiškiniai ((duomenys neskelbtini)), teismas konstatuoja, jog patirta neturtinė žala negali būti įvertinta ieškinyje nurodytu dydžiu – 75140,00 eurų. Vertintina, kad reikalavimas atlyginti 65840,00 € neturtinės žalos (9300,00 € dydžio neturtinė žala jau atlyginta) dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra per didelis ir pažeidžiantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus, taip pat neatitinkantis teismų praktikos analogiškose bylose.

Todėl, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teismas vertina, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė 20000,00 € neturtinę žalą, ir sumažina prašomos priteisti neturtinės žalos sumą nuo 65840,00 € iki 10700,00 € (20000,00 € - 9300,00 €). Teismo nuomone, neturtinės žalos reikalavimas neturi būti vertinamas kaip papildoma bausmė kaltininkui už jo netinkamą elgesį, taip pat pažymėtina, kad žalos atlyginimo santykiai suponuoja būtinybę, jog nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, tai yra analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Teismo vertinimu, tenkinti ieškinį didesne apimtimi nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

D. U. iš Draudiko – ADB „Gjensidige“ - priteisiamas 10700 € neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat nukentėjusiajam iš Draudiko priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

J. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir detaliai išdėstė jos padarymo aplinkybes. Be J. J. parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei kiti anksčiau aptarti įrodymai.

J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Kaltinamasis prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sūnaus S. J. laidavimą, tokiam prašymui neprieštarauja nukentėjusysis ir jo atstovas, pritaria kaltinamojo gynėja ir prokurorė, kuri nurodo, kad egzistuoja sąlygos, kurioms esant galima J. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai, todėl BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.

J. J. padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, pervesdamas nukentėjusiajam 500,00 € stengėsi bent iš dalies kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą.

J. J. yra neteistas (2 t., b. l. 46), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 44), neįrašytas priklausomybės ligų įskaitoje (2 t., b. l. 54), šiuo metu esąs pensininkas, gaunantis 612,57 € dydžio (duomenys neskelbtini) ir 34,89 € vienišo asmens išmoką. Iš asmens duomenų lentelės matyti, kad J. J. su Z. J. (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)) užaugino tris vaikus, kurie šiuo metu pilnamečiai. J. J. nurodė turintis teisę vairuoti transporto priemones ir vairuojantis apie 50 metų.

Teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, netinkamas elgesys, nors ir sukėlęs gana skaudžias pasekmes, buvo daugiau atsitiktinumas nei sisteminga ar tikslinga veikla siekiant pažeidinėti įstatymus. J. J. per paskutinius 5 metus nebaustas administracine tvarka.

Vertindamas laiduotojo S. J. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, teismas atsižvelgia į tai, kad S. J. ir J. J. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl turi galimybę dažnai bendrauti, J. J. nurodė pasitikinti sūnumi. S. J. dažnai lanko tėtį, nes pastarasis po eismo įvykio turi sveikatos problemų. S. J. yra nedirbantis, (duomenys neskelbtini), išdirbęs (duomenys neskelbtini), yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka.

Iš S. J. paaiškinimų teismui galima daryti išvadą, kad J. J. yra svarbi sūnaus nuomonė, todėl sūnus turės galimybę stebėti kaltinamojo elgesį ir imtis prevencinių priemonių, kad J. J. daugiau nenusikalstų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. J. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamasis J. J. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo S. J. atsakomybėn be užstato ir baudžiamoji byla nutraukiama.

BK 67 straipsnyje numatyta, kad teismas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali paskirti baudžiamojo poveikio priemonę (priemones). Nagrinėjamu atveju teismas pritaria prokurorės siūlymui, kad kaltinamajam netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones, vertintina, kad pats ikiteisminis tyrimas atliko prevencinę funkciją. Kaip minėta, atsižvelgtina, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), neteistas ir nebaustas administracine tvarka, padarė neatsargų nusikaltimą, jam reikės atlyginti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas.

Iš kaltinamojo nukentėjusiajam, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, priteisiamos nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Už pirminio ieškinio surašymą nukentėjusysis advokatei sumokėjo 350,00 € (1 t., b. l. 172, 173), už patikslinto ieškinio surašymą ir atstovavimą nukentėjusysis kitam advokatui sumokėjo 600,00 €. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos nėra per didelės, todėl visos išlaidos – 950,00 € - priteisiamos iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 297-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą J. J. atžvilgiu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nutraukti.

D. U. civilinį ieškinį, pareikštą J. J. ir akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, tenkinti iš dalies sekančiai: - J. J. atžvilgiu atmesti; - priteisti D. U. iš akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 10700,00 € neturtinės žalos ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (10700,00 € ) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo J. J. nukentėjusiojo D. U. naudai 950,00 € išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.