Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „IK Baltic LTD“ apeliacinį skundą dėl 2022 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „IK Baltic LTD“ ieškinį atsakovei L. K. dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas „IK Baltic LTD“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. K. (toliau – atsakovė), dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo, prašydamas pripažinti ieškovo teisę negrąžinti atsakovei pinigų už įsigytą prekę – naudotą automobilio Volvo XC90 galinės eilės vidurinę sėdynę, ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. atsakovė iš ieškovo internetinės svetainės www.srotas24.lt užsisakė prekę – naudotą automobilio Volvo XC90 galinės eilės vidurinę sėdynę (toliau – prekė). Už prekę atsakovė sumokėjo ieškovui 68 Eur ir 2021 m. rugsėjo 16 d. atsiėmė prekę. Atsiimdamas prekę, ieškovės nurodytas asmuo ją apžiūrėjo, jokių pretenzijų nereiškė ir pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, kuria buvo įspėta, jog pretenzijos dėl netinkamos prekių būklės, prekių pažeidimų, kurių atsiradimo pagrindas priskirtinas ne gamykliniam brokui, bei prekių komplektacijos neatitikimų (tokių, kuriuos galima nustatyti išorinės prekių apžiūros metu) po prekių priėmimo momento nebus tenkinamos. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į ieškovą, nurodydama, jog prekė netiko, nes pristatyta be integruoto saugos diržo. Dėl šios priežasties atsakovė prašė nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovui atsisakius tenkinti šį reikalavimą, atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu atsakovės reikalavimą patenkino – nutraukė pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovei sumokėtus pinigus.

3. Ieškovas teigė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas nepagrįstas, o atsakovės reikalavimai turėtų būti atmesti. Grįsdamas šiuos teiginius, ieškovas nurodė, kad prekės skelbime nebuvo nurodyta, jog sėdynė parduodama su integruotu saugos diržu. Saugos diržas yra atskira prekė, todėl turėjo būti įsigyta atskirai, o atsakovė negalėjo pagrįstai tikėtis jo gauti su pagrindine preke. Jeigu sėdynė būtų buvusi parduodama su integruotu saugos diržu, ieškovas aiškiai apie tai būtų nurodęs skelbime. Be to, atsakovė (jos įgaliotas asmuo) atsiėmė prekę tiesiai iš ieškovo sandėlio ir turėjo galimybę pamatyti, kad sėdynė yra be saugos diržo, atsisakyti prekės, tačiau to nepadarė. Atsakovės įgaliotas asmuo pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, kuria patvirtino, jog prekę apžiūrėjo bei jam buvo išaiškintos netinkamo apžiūrėjimo teisinės pasekmės. Taigi, atsakovė patikrino prekę prieš ją atsiimdama, pretenzijų dėl jos nereiškė, todėl laikytina, kad atsiėmimo metu jokių trūkumų prekė neturėjo. Priešingu atveju galima būtų daryti išvadą, jog pati atsakovė buvo neatidi ir prekės būklės nepatikrino.

4. Atsakovė L. K. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad prekė jai netiko, nes buvo be integruoto diržo. Atsiimant prekė buvo apvyniota lipnia juosta, todėl jos būklės įvertinti nebuvo galima. Gavusi prekę ir susiekusi su autoservisu, atsakovė pastebėjo, kad sėdynėje nėra integruoto diržo ir prekės panaudoti ji negalės. Tada ji kreipėsi į ieškovą dėl prekės grąžinimo, tačiau ieškovas nebendradarbiavo, atsakymų iš viso nebuvo arba jie buvo itin lakoniški, vieno / keleto žodžių, tiesiog nurodant, jog prekės grąžinimas nebus priimtas. Atsakovės teigimu, ji, kaip vartotoja, turi teisę grąžinti prekę, gauti reikiamą informaciją iš tiekėjo.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi ieškinyje išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis. Pabrėžė, kad atsakovei buvo parduota prekė, kurios komplektiškumas atitiko skelbimą, t. y. buvo pristatyta tokia prekė, kokią atsakovė užsakė, o skelbime nebuvo nurodyta, jog sėdynė bus su integruotu diržu. Ieškovės atstovas pripažino, kad prekės skelbimo, kuris buvo patalpintas internetinėje svetainėje, atkurti nebeįmanoma ir dėl to jis į bylą pateiktas nebuvo ir negali būti pateiktas, tačiau sėdynė ir diržas yra du atskiri daiktai, todėl juos galima įsigyti tiek atskirai, tiek kartu; atsakovas pardavinėja įvairių komplektacijų prekes. Jokie teisės aktai neįpareigoja sėdynę parduoti kartu su integruotu saugos diržu, tai yra atskiros prekės. Be to, sėdynę galima sukomplektuoti ir saugos diržą prisiūti. Iš išrašytos sąskaitos ir joje esančio prekės aprašymo būtų matyti, jei būtų parduodama sėdynė su diržu. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad atsakovės įgaliotas asmuo turėjo progą prekę apžiūrėti ir, jei būtent diržas turėjo esminę reikšmę, įsitikinti, kad jis yra. Dėl to atsakovė turi prisiimti savo aplaidumo bei neapsižiūrėjimo pasekmes. Ieškovo atstovas teigė, kad parduota naudota prekė, o Mažmeninės prekybos taisyklių 16 punktu prekę leidžiama grąžinti tik su pardavėjo sutikimu. Ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovė, prašydama restitucijos, nepagrįstai pasirinko kraštutinį teisių gynybos būdą, nes atsakovė galėjo kreiptis dėl kitų teisių gynybos būdų ir nėra prielaidų manyti, jog kiti būdai neapgintų jos teisių.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė ieškinio reikalavimams prieštaravo, rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad santykiai tarp pardavėjo ir vartotojo turėtų būti grįsti bendradarbiavimu, tačiau iš ieškovo pusės nebuvo jokios tinkamos komunikacijos, ieškovas demonstravo atmestiną požiūrį į klientą. Dėl to atsakovei neliko kitos išeities, kaip kreiptis į vartotojų teises ginančią instituciją. Atsakovė taip pat paaiškino, kad ji nėra automobilių specialistė, todėl, sugedus jos automobilio galinės sėdynės saugos diržui, ji kreipėsi pagalbos į autoservisą, kurio darbuotojai paaiškino, jog tokio modelio automobiliuose saugos diržas yra integruotas į sėdynę, todėl reikia pirkti visą sėdynę. Atsakovė internetu ėmėsi ieškoti reikiamos sėdynės ir buvo nukreipta į ieškovo puslapį. Ieškojo ir kituose puslapiuose, tačiau naujos sėdynės kainavo brangiau, be to, būtų reikėję ilgiau laukti pristatymo. Dėl to atsakovė užsakė sėdynę iš ieškovo, ją atsiėmė, ir autoservise jai pasakė, kad sėdynėje nėra integruoto diržo. Atsakovė taip pat nurodė, kad įsigytos sėdynės kampas yra nuardytas ir integruotas diržas išmontuotas. Atsakovės teigimu, atsiimant prekę, ji dėl specialių žinių stokos nebūtų galėjusi įvertinti, ar reikiama automobilio detalė yra tinkama. Pristačius prekę į autoservisą, specialistai paaiškino, kad sėdynė yra be diržo, todėl atsakovei netinkama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6033-1097/2022 ieškinį atmetė ir ginčą išsprendė iš esmės t. y. nutraukė ieškovo „IK Baltic LTD“ ir atsakovės L. K. 2021 m. rugsėjo 11 d. sudarytą nuotolinę vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl naudotos Volvo XC90 sėdynės pirkimo-pardavimo (2021 m. rugsėjo 11 d. užsakymo Nr. 81829) ir priteisti atsakovei L. K. iš ieškovo „IK Baltic LTD“ už prekę sumokėtą 68 Eur sumą.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą, o atsakovė – fizinis asmuo, prekę įsigijusi asmeninėms reikmėms, t. y. su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), taip pat į tai, kad sutartis buvo sudaryta internetu, kvalifikuotina, kad šalys sudarė nuotolinę vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar prekė atitinka pardavėjo (ieškovo) pateiktą aprašymą skelbime, pagal kurį atsakovė ją įsigijo, ir ar turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį, nes byloje nėra pateikta skelbimo, kurio pagrindu atsakovė apsisprendė įsigyti prekę ir ją užsakė, kopijos. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad dėl techninių priežasčių nurodyto skelbimo pateikti jau nebeįmanoma. Vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovas grindžia teiginius dėl prekės atitikties sutartoms pirkimo-pardavimo sutarties sąlygoms, yra 2021 m. rugsėjo 11 d. prekės užsakymo informacijos kopija, iš kurios matyti, jog užsakyta ir atsiimta prekė apibūdinta kaip ,,Volvo XC90 sėdynė vidurinis centras 2 eilė galas galinis“. Ieškovo teigimu, tai yra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovė užsakė sėdynę be integruoto saugos diržo, nes užsakymo kopijoje nėra žymos apie tai, jog sėdynė yra su diržu. Ieškovo teigimu, sėdynė ir saugos diržas yra dvi atskiros prekės. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nurodyta prekės užsakymo informacijos kopija nėra pakankama nustatyti, kokia tiksliai informacija apie prekę ir kokia forma buvo pateikta atsakovei, ar buvo nuorodos į būtinas komplektuojančiąsias dalis prekei, ir pan. Užsakymo informacijos kopija patvirtina atsakovės atliktą užsakymą, tačiau neatskleidžia, kokiu pagrindu (kokią konkrečiai informaciją apie prekę turint) šis užsakymas suformuotas. Pripažintina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo pareigos suteikti vartotojai informaciją apie prekę vykdymą ir prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį suteiktos informacijos apie užsakomos konkrečios prekės savybes turinį (CPK 178, 185 straipsniai).

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad esant tokiai situacijai, kai nėra galimybės nustatyti tikslaus skelbimo, kurio pagrindu sudaryta ginčo pirkimo-pardavimo sutartis, turinio, būtina įvertinti prekės specifiką, ypatumus ir įprastai tokio pobūdžio prekės turimas savybes (CK 6.363 straipsnio 3 dalis). Iš abiejų ginčo šalių paaiškinimų matyti, kad nėra ginčo dėl to, kad automobilio Volvo XC90 galinės keleivio sėdynės techninis ypatumas yra tas, kad šio modelio automobiliams galinė keleivio vidurinė sėdynė yra gaminama su integruotu saugos diržu. Lingvistiškai aiškinant, žodis ,,integruoti“ suprantamas kaip ,,elementus, dalis jungti į visumą“ (Keinys, S. et al. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, IV leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000. P. 214; www.zodynas.lt). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. gruodžio 22 d. Gaminio vertinimo išvadoje Nr. 1ADS-94 konstatavo, jog sėdynės konstrukcija yra tokia, kad sėdynės gamintojas įmontuoja saugos diržą, t. y. gamybos proceso sudėtinė dalis. Taip pat nurodyta, jog, apžiūrėjus prekę nustatyta, kad ginčo sėdynė yra išimta iš naudoto automobilio ir su išmontuotu saugos diržu, o sėdynės kairys šonas išimant saugos diržą buvo praardytas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sėdynė yra techniškai netvarkinga ir jos negalima montuoti į automobilį. Iš byloje esančių ginčo prekės nuotraukų matyti, kad sėdynės šonas yra praardytas. Šios aplinkybės neginčijo ir ieškovo atstovas, teismo posėdžio metu nurodydamas, kad sėdynę galima sukomplektuoti ir saugos diržą prisiūti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino, kad bylos medžiaga leidžia labiau tikėtinu pripažinti tai, jog Volvo XC90 sėdynė su integruotu saugos diržu yra vientisa detalė, gamintojo gaminama kaip bendras vienas elementas. Nors ją galima padalyti į dvi detales pažeidžiant sėdynės paviršių ir išardant saugos diržą, tačiau tai jau yra esamos vientisos detalės ardymas į dalis. Dėl to akivaizdu, kad vartotojas, užsisakydamas sėdynę nurodyto modelio automobiliui, gali pagrįstai tikėtis, jog ji bus su integruotu saugos diržu, t. y. vientisa detalė nebus padalinta į dalis.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pardavėjas, besiverčiantis naudotų automobilių detalių pardavimu, turi pasirinkimą spręsti, iki kokių detalių jis išmontuoja parduodamas dalis, tačiau tokiu atveju, kai išmontuojama ardant susiūtas dalis, akivaizdu, jog galimas pirkėjas, vartotojas, turėtų būti papildomai apie tai įspėtas ir tinkamai, jam aiškia forma, apie tai informuotas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo teiginius, kad sėdynė ir saugos diržas nurodyto modelio automobiliuose, kuriuose montuojamos sėdynės su integruotu diržu, galėtų būti laikomos atskiromis prekėmis be aiškaus ir atskiro pardavėjo nurodymo apie tokį pasirinkimą (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje nepateikta duomenų apie tai, kad ieškovas būtų informavęs atsakovę, kad įprastą tokio modelio automobilio sėdynę su integruotu saugos diržu jis parduoda išardęs ir atskyręs į dvi prekes. Dėl to pripažintina, kad sėdynė, parduota išardyta, t. y. nuardžius įprastai integruotą saugos diržą, nėra tinkama naudoti pagal paskirtį (nes prieš tai ją dar reiktų susiūti, vėl įsiuvant integruotą diržą) ir neatitinka kokybės rodiklių, kurių pirkėjas galėjo pagrįstai tikėtis.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo prekė atitiko pagrįstus pirkėjos lūkesčius ir buvo galima naudoti pagal įprastą paskirtį. Atsakovė pagrįstai tikėjosi gauti techniškai tvarkingą sėdynę, o ieškovas, tinkamai neinformuodamas apie tai, pardavė prekę, kurios be papildomų pataisymų (diržo įsiuvimo) negalima montuoti į automobilį. Byloje esantys įrodymai – šalių paaiškinimai, gaminio vertinimo išvada, šalių susirašinėjimo duomenys, patvirtina, jog atsakovė pagrįstai tikėjosi įsigyti automobilio sėdynę su saugos diržu, tačiau nėra įrodymų, jog atsakovė būtų informuota apie tai, jog saugos diržo įsigyjama sėdynė neturi. Byloje nesant užsakytos prekės pavyzdžio (internetinio skelbimo), nėra galimybės nustatyti, ar neatitikimas kokybės reikalavimams buvo atskleistas atsakovei ir akivaizdus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ieškovo atsakovei perduodamos prekės savybės neatitiko įprastų tokio daikto savybių, be papildomų pataisymų šio daikto nėra galimybės naudoti tam tikslui, kuriam atsakovė jį ketino naudoti, ir tikėtina, kad, žinodama apie šį trūkumą, atsakovė apskritai nebūtų šio daikto pirkusi. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti už netinkamą prekę sumokėtus pinigus pripažintinas pagrįstu (CK 6.333, 6.363 straipsnio 7 dalis).

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prekė – tai automobilio dalis. Atsakovė, kaip vartotoja, nurodė neturinti specifinių žinių šioje srityje ir negalėjusi suprasti, ar pateikta prekė tiks jos automobiliui. Ši aplinkybė paaiškėjo prekę pristačius į autoservisą ir ją įvertinus, siekiant pataisyti esamus atsakovės automobilio saugos diržo gedimus (pakeisti sėdynę kita). Tuo tarpu ieškovas, šios srities profesionalas ir verslininkas, kaip minėta, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog vartotoja buvo aiškiai informuota apie ieškovo pasirinkimą įprastai integruojamą saugos diržą parduoti atskirai nuo sėdynės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad negali būti laikoma, kad atsakovės pasitikėjimas srities profesionalu, tikintis gauti įprastinius kriterijus atitinkančią detalę, laikytinas nerūpestingumu ar neatidumu, lemiančiu vartotojai neigiamus padarinius. Priešinga išvada neatitiktų vartojimo teisinių santykių reglamentavimo bei teisingumo, sąžiningumo principų.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad prekė atitiko pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir savybes, kurių atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis ją įsigydama. Dėl to, atsižvelgiantį į aptartą daikto kokybės garantijos turinį, pripažintina, jog ieškovo su išardytu saugos diržu parduota automobilio sėdynė, įprastai gaminama su integruotu saugos diržu, negali būti laikoma atitinkančia įprastus kokybės reikalavimus, nes negalėtų būti laikoma techniškai tvarkinga ir negali būti montuojama į automobilį be papildomų remonto darbų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo ieškinį atsakovei L. K. dėl teisės pripažinimo ir vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės arba, jeigu Vilniaus apygardos teismas netenkintų prašymo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6033-1097/2022, prašo teismo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės L. K. ieškovo „IK Baltic LTD“ naudotą automobilio „Volvo XC90“ galinės eilės vidurinę sėdynę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas netinkamai informavo atsakovę apie prekės komplektaciją, nenurodydamas, kad parduodama sėdynė yra be saugos diržo.

15.2. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas skelbime nebuvo nurodęs, kad sėdynė parduodama su saugos diržu. Be to, užsakydama prekę, atsakovė pastabose nenurodė, kad sėdynė jai reikalinga su diržu, kadangi kaip matyti iš pačios atsakovės pateikiamų paaiškinimų, sėdynę ji įsigijo dėl to, kad neveikė saugos diržas, todėl pirko sėdynę tikėdamasi, kad ji bus su integruotu saugos diržu. Tačiau tokie atsakovės lūkesčiai buvo visiškai nepagrįsti, nes ieškovas nei skelbime, nei pačiame prekės aprašyme nebuvo nurodęs, kad sėdynę parduoda kartu su saugos diržu. Saugos diržas yra atskira prekė, todėl turėjo būti įsigyta atskirai, arba atsakovė turėjo ieškoti analogiškos sėdynės su aiškiai skelbime nurodyta informacija, jog sėdynė parduodama su integruotu saugos diržu, arba bent jau užsakymo komentare nurodyti, jog jai reikalinga prekė su integruotu saugos diržu, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad jeigu sėdynė būtų buvusi parduodama su integruotu saugos diržu, ieškovas aiškiai apie tai būtų nurodęs skelbime, t. y. kad parduodama sėdynė su integruotu saugos diržu, taip pat būtų nurodęs atskirą kainą už saugos diržą.

15.3. Pažymi, kad verslininkas negali nurodyti absoliučiai visos įmanomos informacijos, be kokių dar dalių yra parduodama automobilio sėdynė. Jeigu atsakovei buvo reikalinga sėdynė būtent su saugos diržu, ji galėjo papildomai pasitikslinti šią informaciją pas ieškovą, tuo labiau, kad ieškovas internetinėje svetainėje visą papildomą informaciją teikia internetiniai konsultantai, todėl atsakovė per kelias minutes galėjo sužinoti, ar sėdynė parduodama su saugos diržu. Ieškovas nurodo, kad atsakovė privalėjo įvertinti, ar prekė atitinka jos individualius poreikius.

15.4. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad prekė turėjo būti su integruotu saugos diržu, t. y. saugos diržas yra neatskiriama sėdynės dalis ir yra vientisa detalė, tačiau tokios išvados niekuo nepagrįstos. Pažymi, kad ir transporto priemonė yra vientisas daiktas, tačiau tai nereiškia, jog negalima jos ardyti ir detalių pardavinėti atskirai.

15.5. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad prekė nėra tinkama naudoti pagal tiesioginę paskirtį, nes neturi saugos diržo, yra nelogiška, kadangi diržą galima integruoti ir prekė bus tinkama naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Priešingu atveju nebūtų galima apskritai pardavinėti transporto priemonių detalių, kadangi atskira detalė nebūtų tinkama naudoti pagal tiesioginę paskirtį be kitų detalių, sudarančių vientisą automobilį.

15.6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo bylos nagrinėjimo dalyko, nes byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, ar ieškovas pardavė atsakovei asortimentą atitinkančią prekę. Byloje ginčo nėra, kad ieškovas savo skelbime nebuvo nurodęs, jog prekė parduodama su saugos diržu, atsakovė to taip pat netvirtino. Taigi ieškovas buvo išviešinęs, kad parduoda tik sėdynę ir savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Atsakovė nebuvo suklaidinta ir negalėjo tikėtis, kad prekė bus parduodama su saugos diržu.

15.7. Taip pat nurodo, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neišsiaiškino vartotojos poreikių ir pardavė prekę, kuri neatitiko savybių, kurių buvo galima protingai tikėtis.

15.8. Pažymi, kad šalys sudarė tik prekės pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys nesudarė daugiau jokių sutarčių ar susitarimų. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino ir nurodė, kad ieškovas šiuo atveju atsakovei turėjo suteikti reikiamos prekės parinkimo ir poreikių išsiaiškinimo paslaugą. Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo suteikti atsakovei tik pirkimo-pardavimo paslaugą, kurią iš ieškovo parduodamų prekių pirkti, pasirinkti turėjo ir pasirinko pati atsakovė.

15.9. Nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta nuotoliniu būdu, prie prekės buvo pateiktas aprašymas, jeigu jis atsakovei pasirodė neaiškus, atsakovė turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei pasitarti su atitinkamu specialistu, arba turėjo kreiptis į pardavėją, kad išsiaiškintų, ar prekė bus parduota su integruotu saugos diržu. Tačiau atsakovė, neįsigijusi prekės parinkimo paslaugos, nepagrįstai tikėjosi, kad ieškovas savo iniciatyva imsis veiksmų, kurie tarp šalių nebuvo aptarti ir dėl kurių nebuvo susitarta. Nagrinėjamu atveju, vertintina, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė visų galimų priemonių išsiaiškinti, ar prekė bus su integruotu saugos diržu.

15.10. Nurodo, kad įsigydamas naudotą prekę, pats vartotojas privalo būti atidenis ir negali tikėtis tokių savybių, kokių jis tikėtųsi iš tokios pačios naujos prekės. Atsakovė (jos įgaliotas asmuo) atsiimant prekę pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje yra nurodyta t. y., kad prašome jūsų prieš pasirašant, kad priėmėte prekes, atidžiai jas apžiūrėti, nes pretenzijos dėl netinkamos prekių būklės, prekių pažeidimų, kurių atsiradimo pagrindas priskirtinas ne gamykliniam brokui, bei prekių komplektacijos neatitikimų (tokių, kuriuos galima nustatyti išorinės prekių apžiūros metu) po prekių priėmimo momento nebus tenkinamos. Nepaisant to, atsakovė (jos įgaliotas asmuo) nebuvo pakankamai atidūs.

15.11. Pažymi, kad tam, jog būtų pastebėta, kad sėdynė yra be saugos diržo, nereikia jokių specialių žinių, kaip kad nurodo pirmosios instancijos teismas. Atsakovė pati patvirtino, kad jai esminę reikšmę turėjo ne pati sėdynė, o saugos diržas, kadangi jos sėdynėje esantis saugos diržas neveikė ir jai iš esmės reikėjo saugos diržo. Taigi, jeigu pati sėdynė atsakovei neturėjo ypatingai didelės reikšmės, o esminę reikšmę turėjo saugos diržas, ji privalėjo didesnį dėmesį kreipti saugos diržui. Akivaizdu, kad atsiimant prekę atsakovės įgaliotas asmuo net nepatikrino, ar sėdynė turi saugos diržą, to pati atsakovė nepadarė dar 2 dienas po prekės atsiėmimo.

15.12. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, net ir būdama vartotoja, net ir neturėdama specialių inžinerinių žinių, privalėjo atkreipti dėmesį, ar prekė turi integruotą saugos diržą. Saugos diržas yra akivaizdžiai iš išorės matoma detalė, tam nereikia ardyti sėdynės, kiekvienas vidutinis vairuotojas žino, kaip atrodo saugos diržas ir kurioje sėdynės vietoje jis yra. Todėl darytina išvada, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė buvo itin neatidi ir nerūpestinga.

15.13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, tačiau su tuo ieškovas nesutinka. Pažymi, kad akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju įsigytai sėdynei galima integruoti diržą ir prekę atsakovė neabejotinai galėtų naudoti savo poreikiams tenkinti. Taigi atsakovė galėjo rinktis prekės kainos sumažinimo ar žalos atlyginimo (ne)pažeistų teisių gynimo būdą, kuris būtų proporcingesnis teisinės gynybos būdas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas atsisakė grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, nebendradarbiavo su atsakove, šiam klausimui spręsti neturi teisinės reikšmės. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė prekės restitucijos klausimo, nes dėl prekės grąžinimo ginčo nėra ir atsakovė neatsisako grąžinti prekės, tačiau tai nebuvo pagrindas netaikyti restitucijos.

15.14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti restituciją ex officio, o restitucijos netaikymas yra pagrįstas tik išimtiniais atvejais, kurių nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė. Priešingu atveju atsakovė nepagrįstai praturtėtų ir atsidurtų geresnėje padėtyje, nei ieškovas, kadangi ne tik atgautų pinigus už prekę, bet ir pasiliktų pačią prekę. Jeigu atsakovė nuspręstų negrąžinti prekės ieškovui, ieškovas bus priversta antrą kartą kreiptis į teismą.

16. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinė skundą nurodo, kad ji kaip vartotoja turėjau ir vis dar turiu teisę grąžinti prekę ieškovui. Taip pat nurodo, kad pirko prekę iš internetinės parduotuvės, tačiau gauta prekė netiko – nebuvo integruoto diržo, todėl bandė prekę gražinti. Pažymi, kad ne vieną kartą bandė susisiekti su ieškovu, tačiau tarp jos ir ieškovo komunikacija sklandžiai nevyko, nes atsakymai buvo vilkinami, nesulaukė jokio geranoriško bendradarbiavimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių ginčo nėra dėl to, jog atsakovė iš ieškovui priklausančio internetinio tinklalapio www.srotas24.lt 2021 m. rugsėjo 11 d. užsakymo Nr. 81826 pagrindu už 68 Eur įsigijo automobilio Volvo XC90 galinę vidurinę sėdynę (toliau – ir prekė). Prekę atsakovės atstovas atsiėmė iš ieškovo sandėlio 2021 m. rugsėjo 16 d., pasirašydamas prekės užsakymo informacijos lape. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovės atsiimta automobilio Volvo XC90 sėdynė buvo be integruoto saugos diržo. 2021 m. rugsėjo 18 d. atsakovė el. paštu kreipėsi į ieškovą, nurodydama, jog pageidauja prekę grąžinti, nes Volvo sėdynė būna su integruotu saugos diržu, o gauta sėdynė yra be diržo. Ieškovas el. paštu atsakė, kad grąžinimas priimtas nebus. Atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydama nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus (68 Eur). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu atsakovės reikalavimą patenkino, t. y. pripažino pagrįstu vartotojos reikalavimą nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus (68 Eur).

Dėl prekės tinkamumo.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 ir kt.).

21. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas netinkamai informavo atsakovę apie prekės komplektaciją, nenurodydamas, kad parduodama sėdynė yra be saugos diržo. Taip pat nurodo, jog negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neišsiaiškino vartotojos poreikių ir pardavė prekę, kuri neatitiko savybių, kurių buvo galima protingai tikėtis. Pažymi, kad pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta nuotoliniu būdu, prie prekės buvo pateiktas aprašymas, jeigu jis atsakovei pasirodė neaiškus, atsakovė turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei pasitarti su atitinkamu specialistu, arba turėjo kreiptis į pardavėją, kad išsiaiškintų, ar prekė bus parduota su integruotu saugos diržu. Teisėju kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad vartojimo pirkimo – pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo – teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).

23. Esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). CK 6.363 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį; pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. CK 6.363 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių.

24. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalių sutartis buvo sudaryta nuotoliniu būdu internetu. CK 6.228⁸ straipsnio 1 dalis nustato, kad nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones. Sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones (CK 6.228⁸ straipsnio 2 dalis). CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui, be kitos informacijos, ir šiuos duomenis, t. y. pagrindinės prekės ar paslaugos savybes (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą). Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pareiga įrodyti, jog pagal šį straipsnį informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-916/2018).

25. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 29 punktas).

26. Apeliaciniame skunde pats apeliantas nurodo, kad skelbime nebuvo informacijos, jog sėdynė parduodama su saugos diržu. Pažymėtina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. gruodžio 22 d. Gaminio vertinimo išvadoje Nr. 1ADS-94 konstatavo, jog sėdynės konstrukcija yra tokia, kad gamintojas įmontuoja saugos diržą, t. y. gamybos proceso sudėtinė dalis. Taip pat nurodyta, jog, apžiūrėjus Prekę nustatyta, kad ginčo sėdynė yra išimta iš naudoto automobilio ir su išmontuotu saugos diržu, o sėdynės kairys šonas, išimant saugos diržą, buvo praardytas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylai reikšmingus duomenis bei pagrįstai pripažino, kad sėdynė yra techniškai netvarkinga ir jos negalima montuoti į automobilį, t. y. neatitinka kokybės rodiklių, kurių pirkėjas galėjo pagrįstai tikėtis. CK ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas (toliau – VTAĮ) imperatyviai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis, 6.228⁸ straipsnio 1 dalis, 6.350 straipsnio 1 dalis, VTAĮ 2 straipsnio 19 dalis). Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė buvo informuota, jog parduodama prekė be saugos diržo. Taigi ieškovas, kaip pardavėjas, neįrodė, kad atsakovei, kaip vartotojai, suteikė visą reikiamą, teisingą ir aiškią informaciją apie perkamą nuotoliniu būdu prekę (CPK 178 straipsnis). Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, jog daiktai atitinka sutarties sąlygas bei nėra trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendruosius reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018). Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto motyvai, kad atsakovė buvo itin neatidi ir nerūpestinga, nes nesiaiškino ar prekė turi saugos diržą.

Dėl teisės grąžinti naudotą prekę.

27. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad įsigydamas naudotą prekę, pats vartotojas privalo būti atidesnis ir negali tikėtis tokių savybių, kokių jis tikėtųsi iš tokios pačios naujos prekės. Naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms, kurios nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių (toliau – Taisyklės) 17 punktą, kadangi naudotas prekes galima grąžinti tik pardavėjui sutikus. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

28. Taisyklių 14 punktas nustato, kad tinkamos kokybės prekės keičiamos ir grąžinamos Civilinio kodekso 6.362 straipsnyje nustatytais atvejais ir sąlygomis. Taisyklių 16 punktas nurodo, kad naudotos prekės, įsigytos turgavietėse, įmonių, vykdančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, patalpose ar teritorijoje, specializuotose (tik naudotoms prekėms skirtose) parduotuvėse ar skyriuose ir savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose viešosiose vietose arba pagal nuotolines sutartis <...> gali būti keičiamos ar grąžinamos tik pardavėjui sutikus. Taisyklių 18 punktas nurodo, jog netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.364¹, 6.364² ir 6.364³ straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog sistemiškai aiškinant Taisyklių 14, 16, 18 punktus, matyti, kad Taisyklių 16 punktas susijęs su galimybe grąžinti tinkamos kokybės prekes tik su pardavėjo sutikimu, tačiau taisyklės nenumato tokios sąlygos prekių, kurių kokybė neatitinka teisės aktų reikalavimų, grąžinimui. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 18 punktą netinkamos kokybės prekės grąžinamos CK 6.363, 6.364 straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Taigi ginčo santykiui nėra taikoma Taisyklių 16 punkto nuostata dėl pardavėjo sutikimo grąžinti prekę, nes, kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, parduota prekė neatitiko įprastus kokybės reikalavimus.

29. CK 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.228¹¹ straipsnyje, išlaidų per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties <...>. Vartotojas praneša verslininkui apie nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą: pateikdamas tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą arba pateikdamas aiškų pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties (CK 6.228¹⁰ straipsnio 6 dalis). Pareiga įrodyti, kad laikėsi šios straipsnio reikalavimų dėl sutarties atsisakymo, tenka vartotojui (CK 6.22810 straipsnio 8 dalis).

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė prekę užsisakė 2021 m. rugsėjo 11 d., o atsakovės nurodytas asmuo E. G. atsiėmė prekę ieškovo sandėlyje Vilniuje 2021 m. rugsėjo 16 d. 2021 m. rugsėjo 18 d. atsakovė elektroniniu laišku kreipėsi į pardavėją (ieškovą) dėl užsakymo neatitikusios prekės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti duomenys patvirtina, kad atsakovė tinkamai bei laiku informavo pardavėją (ieškovą), jog nori nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį.

Dėl restitucijos taikymo.

31. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė prekės restitucijos klausimo, nors dėl prekės grąžinimo ginčo nėra ir atsakovė neatsisako grąžinti prekės. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais.

32. Ginčo šalims nutraukus prekės pirkimo - pardavimo sutartį, sutarties šalys yra grąžinamos į ikisutartinių santykių buvusią padėtį, t. y. nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių yra taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į status quo – iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį. Ji taikoma pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Civilinio kodekso 6.145–6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015). CK 6.145–6.147 straipsniuose nustatytos restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė ta, kad dėl restitucijos taikymo negalimas vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, kitos – atitinkamas pagerėjimas.

33. Taigi nagrinėjamu atveju taikius restituciją, atsakovė turi grąžinti pardavėjui (ieškovui) prekę, o pardavėjas privalo atsakovei grąžinti už prekę sumokėtą 68,00 Eur dydžio sumą.

Dėl procesinės bylos baigties.

34. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

35. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

36. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs ginčo santykius reglamentuojančias normas, teisingai sprendė, jog reikia nutraukti ieškovo „IK Baltic LTD“ ir atsakovės L. K. 2021 m. rugsėjo 11 d. sudarytą nuotolinę vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį dėl naudotos Volvo XC90 sėdynės (2021 m. rugsėjo 11 d. užsakymo Nr. 81829) ir priteisti atsakovei L. K. iš ieškovo „IK Baltic LTD“ už prekę sumokėtą 68 Eur sumą. Tačiau atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos tesimas turėjo pritaikyti restituciją, t. y. atsakovė turi grąžinti pardavėjui (ieškovui) prekę, o pardavėjas (ieškovas) privalo atsakovei grąžinti už prekę sumokėtą 68,00 Eur dydžio sumą (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą iš dalies pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį atmesti ir ginčą išspręsti iš esmės.

Nutraukti tarp ieškovo IK BALTIC LTD, juridinio asmens kodas 09388398, ir atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą nuotolinę 2021 m. rugsėjo 11 d. pirkimo -pardavimo sutartį pagal užsakymą Nr. 81829.

Priteisti atsakovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo „IK Baltic LTD“ ,juridinio asmens kodas 09388398, už prekę sumokėtą 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) sumą.

Įpareigoti atsakovę L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gražinti ieškovui „IK Baltic LTD“ , juridinio asmens kodas 09388398, įsigytą prekę t. y. Volvo XC90 sėdynę.

Priteisti valstybei iš ieškovo „IK Baltic LTD“, juridinio asmens kodas 09388398, 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).“

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.