Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „IK Baltic LTD“ ieškinį atsakovei L. K. dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas „IK Baltic LTD“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. K. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo, prašydamas pripažinti ieškovo teisę negrąžinti atsakovei pinigų už įsigytą prekę – naudotą automobilio Volvo XC90 galinės eilės vidurinę sėdynę, ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. atsakovė iš ieškovo internetinės svetainės www.srotas24.lt užsisakė prekę – naudotą automobilio Volvo XC90 galinės eilės vidurinę sėdynę (toliau – Prekė). Už Prekę atsakovė sumokėjo ieškovui 68 Eur ir 2021 m. rugsėjo 16 d. atsiėmė Prekę. Atsiimdamas Prekę, ieškovės nurodytas asmuo ją apžiūrėjo, jokių pretenzijų nereiškė ir pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, kuria buvo įspėta, jog pretenzijos dėl netinkamos prekių būklės, prekių pažeidimų, kurių atsiradimo pagrindas priskirtinas ne gamykliniam brokui, bei prekių komplektacijos neatitikimų (tokių, kuriuos galima nustatyti išorinės prekių apžiūros metu) po prekių priėmimo momento nebus tenkinamos. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į ieškovą, nurodydama, jog Prekė netiko, nes pristatyta be integruoto saugos diržo. Dėl šios priežasties atsakovė prašė nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovui atsisakius tenkinti šį reikalavimą, atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu atsakovės reikalavimą patenkino – nutraukė pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovei sumokėtus pinigus.

3. Ieškovas teigė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas nepagrįstas, o atsakovės reikalavimai turėtų būti atmesti. Grįsdamas šiuos teiginius, ieškovas nurodė, kad Prekės skelbime nebuvo nurodyta, jog sėdynė parduodama su integruotu saugos diržu. Saugos diržas yra atskira prekė, todėl turėjo būti įsigyta atskirai, o atsakovė negalėjo pagrįstai tikėtis jo gauti su pagrindine Preke. Jeigu sėdynė būtų buvusi parduodama su integruotu saugos diržu, ieškovas aiškiai apie tai būtų nurodęs skelbime. Be to, atsakovė (jos įgaliotas asmuo) atsiėmė Prekę tiesiai iš ieškovo sandėlio ir turėjo galimybę pamatyti, kad sėdynė yra be saugos diržo, atsisakyti Prekės, tačiau to nepadarė. Atsakovės įgaliotas asmuo pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, kuria patvirtino, jog Prekę apžiūrėjo; jam buvo išaiškintos netinkamo apžiūrėjimo teisinės pasekmės. Taigi, atsakovė patikrino Prekę prieš ją atsiimdama, pretenzijų dėl jos nereiškė, todėl laikytina, kad atsiėmimo metu jokių trūkumų Prekė neturėjo. Priešingu atveju galima būtų daryti išvadą, jog pati atsakovė buvo neatidi ir Prekės būklės nepatikrino. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 738 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių 16, 17 punktus) parduodamos naudotos prekės gali būti keičiamos ar grąžinamos tik pardavėjui sutikus.

4. Atsakovė L. K. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad Prekė jai netiko, nes buvo be integruoto diržo. Atsiimant Prekė buvo apvyniota lipnia juosta, todėl jos būklės įvertinti nebuvo galima. Gavusi Prekę ir susiekusi su autoservisu, atsakovė pastebėjo, kad sėdynėje nėra integruoto diržo ir Prekės panaudoti ji negalės. Tada ji kreipėsi į ieškovą dėl Prekės grąžinimo, tačiau ieškovas nebendradarbiavo, atsakymų iš viso nebuvo arba jie buvo itin lakoniški, vieno / keleto žodžių, tiesiog nurodant, jog Prekės grąžinimas nebus priimtas. Atsakovės teigimu, ji, kaip vartotoja, turi teisę grąžinti Prekę, gauti reikiamą informaciją iš tiekėjo.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi ieškinyje išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis. Pabrėžė, kad atsakovei buvo parduota Prekė, kurios komplektiškumas atitiko skelbimą, t. y. buvo pristatyta tokia Prekė, kokią atsakovė užsakė, o skelbime nebuvo nurodyta, jog sėdynė bus su integruotu diržu. Ieškovės atstovas pripažino, kad Prekės skelbimo, kuris buvo patalpintas internetinėje svetainėje, atkurti nebeįmanoma ir dėl to jis į bylą pateiktas nebuvo ir negali būti pateiktas, tačiau sėdynė ir diržas yra du atskiri daiktai, todėl juos galima įsigyti tiek atskirai, tiek kartu; atsakovas pardavinėja įvairių komplektacijų prekes. Jokie teisės aktai neįpareigoja sėdynę parduoti kartu su integruotu saugos diržu, tai yra atskiros prekės. Be to, sėdynę galima sukomplektuoti ir saugos diržą prisiūti. Iš išrašytos sąskaitos ir joje esančio Prekės aprašymo būtų matyti, jei būtų parduodama sėdynė su diržu. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad atsakovės įgaliotas asmuo turėjo progą Prekę apžiūrėti ir, jei būtent diržas turėjo esminę reikšmę, įsitikinti, kad jis yra. Dėl to atsakovė turi prisiimti savo aplaidumo bei neapsižiūrėjimo pasekmes. Ieškovo atstovas teigė, kad parduota naudota Prekė, o Mažmeninės prekybos taisyklių 16 punktu prekę leidžiama grąžinti tik su pardavėjo sutikimu. Ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovė, prašydama restitucijos, nepagrįstai pasirinko kraštutinį teisių gynybos būdą, nes atsakovė galėjo kreiptis dėl kitų teisių gynybos būdų ir nėra prielaidų manyti, jog kiti būdai neapgintų jos teisių.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė ieškinio reikalavimams prieštaravo, rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad santykiai tarp pardavėjo ir vartotojo turėtų būti grįsti bendradarbiavimu, tačiau iš ieškovo pusės nebuvo jokios tinkamos komunikacijos, ieškovas demonstravo atmestiną požiūrį į klientą. Dėl to atsakovei neliko kitos išeities, kaip kreiptis į vartotojų teises ginančią instituciją. Atsakovė taip pat paaiškino, kad ji nėra automobilių specialistė, todėl, sugedus jos automobilio galinės sėdynės saugos diržui, ji kreipėsi pagalbos į autoservisą, kurio darbuotojai paaiškino, jog tokio modelio automobiliuose saugos diržas yra integruotas į sėdynę, todėl reikia pirkti visą sėdynę. Atsakovė internetu ėmėsi ieškoti reikiamos sėdynės ir buvo nukreipta į ieškovo puslapį. Ieškojo ir kituose puslapiuose, tačiau naujos sėdynės kainavo brangiau, be to, būtų reikėję ilgiau laukti pristatymo. Dėl to atsakovė užsakė sėdynę iš ieškovo, ją atsiėmė, ir autoservise jai pasakė, kad sėdynėje nėra integruoto diržo. Atsakovė taip pat nurodė, kad įsigytos sėdynės kampas yra nuardytas ir integruotas diržas išmontuotas. Atsakovės teigimu, atsiimant Prekę, ji dėl specialių žinių stokos nebūtų galėjusi įvertinti, ar reikiama automobilio detalė yra tinkama. Pristačius Prekę į autoservisą, specialistai paaiškino, kad sėdynė yra be diržo, todėl atsakovei netinkama.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, ir šalių ginčo nėra dėl to, kad atsakovė iš ieškovui priklausančio internetinio tinklalapio www.srotas24.lt 2021 m. rugsėjo 11 d. užsakymo Nr. 81826 pagrindu už 68 Eur įsigijo automobilio Volvo XC90 galinę vidurinę sėdynę (toliau – ir Prekė). Prekę atsakovės atstovas atsiėmė iš ieškovo sandėlio 2021 m. rugsėjo 16 d., pasirašydamas Prekės užsakymo informacijos lape. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovės atsiimta automobilio Volvo XC90 sėdynė buvo be integruoto saugos diržo. 2021 m. rugsėjo 18 d. atsakovė el. paštu kreipėsi į ieškovą, nurodydama, jog pageidauja Prekę grąžinti, nes Volvo sėdynė būna su integruotu saugos diržu, o gauta sėdynė yra be diržo. Ieškovas el. paštu atsakė, kad grąžinimas priimamas nebus. Atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydama nutraukti Prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (68 Eur). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu atsakovės reikalavimą patenkino, t. y. pripažino pagrįstu vartotojos reikalavimą nutraukti Prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (68 Eur). Ieškovas, nesutikdamas su nutarimu, 2022 m. sausio 24 d. pateikė teismui ieškinį, prašydamas ginčą išspręsti iš esmės ir pripažinti ieškovo teisę negrąžinti atsakovei pinigų už įsigytą Prekę.

8. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą, o atsakovė – fizinis asmuo, Prekę įsigijusi asmeninėms reikmėms, t. y. su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), taip pat į tai, kad sutartis buvo sudaryta internetu, kvalifikuotina, kad šalys sudarė nuotolinę vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.350 straipsnio 1 dalis, 6.228⁸ straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovės teisės nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir atgauti iš ieškovo už Prekę sumokėtus pinigus. Prekę įsigijusi atsakovė kreipėsi į ieškovą, pageidaudama grąžinti netikusią Prekę, nes sėdynė buvo be integruoto saugos diržo. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo atsakovės reikalavimu ir prašydamas pripažinti ieškovo teisę negrąžinti atsakovei pinigų už įsigytą Prekę, nurodo, kad: 1) atsakovei buvo parduota Prekė, kurios komplektiškumas atitiko skelbimą, t. y. buvo pristatyta tokia Prekė, kokią atsakovė užsakė, be to, atsakovė negalėjo protingai tikėtis gauti sėdynę su diržu, nes sėdynė ir saugos diržas yra dvi atskiros prekės; 2) atsiimdama Prekę atsakovė (jos atstovas) ją apžiūrėjo, pretenzijų nereiškė, be to, buvo informuota, jog vėliau pretenzijų reikšti negalės, todėl laikytina, kad atsiėmimo metu jokių trūkumų Prekė neturėjo, o atsakovė privalo prisiimti savo neatidumo pasekmes; 3) atsakovei buvo parduota panaudota Prekė, kuri pagal Mažmeninės prekybos taisyklių nuostatas galėtų būti grąžinama tik pardavėjo sutikimu. Atsakovė nepagrįstai pasirinko kraštutinį teisių gynybos būdą.

Dėl Prekės (ne)atitikties sutarties sąlygoms ir pirkėjos lūkesčių (ne)pagrįstumo

10. Bendrieji reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamam daiktui nustatyti CK 6.327 straipsnyje, kuris įtvirtina, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, kad daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo nuostatą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. CK 6.228¹³ straipsnio 1 dalis nustato, kad vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

11. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios taisyklės, siekiant didesnės pirkėjo – vartotojo – teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018). CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato verslininko pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją apie pagrindines prekės savybes. Tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymas imperatyviai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis, 6.228⁸ straipsnio 2 dalis, 6.353 straipsnis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnis). Pareiga įrodyti, kad pagal šį straipsnį informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 6.228⁷ straipsnio 5 dalis).

13. Pagal CK 6.363 straipsnio nuostatas, parduodamas daiktas turi atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje. CK 6.363 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių.

14. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar Prekė atitinka pardavėjo (ieškovo) pateiktą aprašymą skelbime, pagal kurį atsakovė ją įsigijo, ir ar turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį, nes byloje nėra pateikta skelbimo, kurio pagrindu atsakovė apsisprendė įsigyti Prekę ir ją užsakė, kopijos. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad dėl techninių priežasčių nurodyto skelbimo pateikti jau nebeįmanoma. Vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovas grindžia teiginius dėl Prekės atitikties sutartoms pirkimo-pardavimo sutarties sąlygoms, yra 2021 m. rugsėjo 11 d. Prekės užsakymo informacijos kopija, iš kurios matyti, jog užsakyta ir atsiimta prekė apibūdinta kaip ,,Volvo XC90 sėdynė vidurinis centras 2 eilė galas galinis“. Ieškovo teigimu, tai yra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovė užsakė sėdynę be integruoto saugos diržo, nes užsakymo kopijoje nėra žymos apie tai, jog sėdynė yra su diržu. Ieškovo teigimu, sėdynė ir saugos diržas yra dvi atskiros prekės. Teismo vertinimu, nurodyta Prekės užsakymo informacijos kopija nėra pakankama nustatyti, kokia tiksliai informacija apie Prekę ir kokia forma buvo pateikta atsakovei, ar buvo nuorodos į būtinas komplektuojančiąsias dalis Prekei, ir pan. Užsakymo informacijos kopija patvirtina atsakovės atliktą užsakymą, tačiau neatskleidžia, kokiu pagrindu (kokią konkrečiai informaciją apie Prekę turint) šis užsakymas suformuotas. Pripažintina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo pareigos suteikti vartotojai informaciją apie Prekę vykdymą ir prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį suteiktos informacijos apie užsakomos konkrečios Prekės savybes turinį (CPK 178, 185 straipsniai).

15. Esant tokiai situacijai, kai nėra galimybės nustatyti tikslaus skelbimo, kurio pagrindu sudaryta ginčo pirkimo-pardavimo sutartis, turinio, būtina įvertinti Prekės specifiką, ypatumus ir įprastai tokio pobūdžio prekės turimas savybes (CK 6.363 straipsnio 3 dalis). Iš abiejų ginčo šalių paaiškinimų matyti, kad nėra ginčo dėl to, kad automobilio Volvo XC90 galinės keleivio sėdynės techninis ypatumas yra tas, kad šio modelio automobiliams galinė keleivio vidurinė sėdynė yra gaminama su integruotu saugos diržu. Lingvistiškai aiškinant, žodis ,,integruoti“ suprantamas kaip ,,elementus, dalis jungti į visumą“ (Keinys, S. et al. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, IV leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000. P. 214; www.zodynas.lt). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. gruodžio 22 d. Gaminio vertinimo išvadoje Nr. 1ADS-94 konstatavo, jog sėdynės konstrukcija yra tokia, kad sėdynės gamintojas įmontuoja saugos diržą, t. y. gamybos proceso sudėtinė dalis. Taip pat nurodyta, jog, apžiūrėjus Prekę nustatyta, kad ginčo sėdynė yra išimta iš naudoto automobilio ir su išmontuotu saugos diržu, o sėdynės kairys šonas išimant saugos diržą buvo praardytas. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad sėdynė yra techniškai netvarkinga ir jos negalima montuoti į automobilį. Iš byloje esančių ginčo Prekės nuotraukų matyti, kad sėdynės šonas yra praardytas. Šios aplinkybės neginčijo ir ieškovo atstovas, teismo posėdžio metu nurodydamas, kad sėdynę galima sukomplektuoti ir saugos diržą prisiūti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad bylos medžiaga leidžia labiau tikėtinu pripažinti tai, jog Volvo XC90 sėdynė su integruotu saugos diržu yra vientisa detalė, gamintojo gaminama kaip bendras vienas elementas. Nors ją galima padalyti į dvi detales pažeidžiant sėdynės paviršių ir išardant saugos diržą, tačiau tai jau yra esamos vientisos detalės ardymas į dalis. Dėl to akivaizdu, kad vartotojas, užsisakydamas sėdynę nurodyto modelio automobiliui, gali pagrįstai tikėtis, jog ji bus su integruotu saugos diržu, t. y. vientisa detalė nebus padalinta į dalis.

16. Pripažintina, kad pardavėjas, besiverčiantis naudotų automobilių detalių pardavimu, turi pasirinkimą spręsti, iki kokių detalių jis išmontuoja parduodamas dalis, tačiau tokiu atveju, kai išmontuojama ardant susiūtas dalis, akivaizdu, jog galimas pirkėjas, vartotojas, turėtų būti papildomai apie tai įspėtas ir tinkamai, jam aiškia forma, apie tai informuotas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo teiginius, kad sėdynė ir saugos diržas nurodyto modelio automobiliuose, kuriuose montuojamos sėdynės su integruotu diržu, galėtų būti laikomos atskiromis prekėmis be aiškaus ir atskiro pardavėjo nurodymo apie tokį pasirinkimą (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje nepateikta duomenų apie tai, kad ieškovas būtų informavęs atsakovę, kad įprastą tokio modelio automobilio sėdynę su integruotu saugos diržu jis parduoda išardęs ir atskyręs į dvi prekes. Dėl to pripažintina, kad sėdynė, parduota išardyta, t. y. nuardžius įprastai integruotą saugos diržą, nėra tinkama naudoti pagal paskirtį (nes prieš tai ją dar reiktų susiūti, vėl įsiuvant integruotą diržą) ir neatitinka kokybės rodiklių, kurių pirkėjas galėjo pagrįstai tikėtis.

17. Pažymėtina, kad šią išvadą patvirtina ir atsakovės paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, jog sėdynę pirko dėl jos automobilyje sugedusio keleivio sėdynės integruoto saugos diržo. Ji paaiškino, kad autoservise jai nurodė, jog tokio modelio automobiliui teks keisti visą sėdynę, nes joje saugos diržas yra integruota detalė. Tuo tarpu byloje nepaneigta, kad ieškovas, veikdamas kaip profesionalas, neišsiaiškino vartotojos poreikių ir pardavė prekę, kuri neatitiko savybių, kurių buvo galima protingai tikėtis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų aiškiai pateikęs atsakovei informaciją, kad parduodama sėdynė bus be integruoto saugos diržo.

18. Apibendrinant, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo Prekė atitiko pagrįstus pirkėjos lūkesčius ir buvo galima naudoti pagal įprastą paskirtį. Atsakovė pagrįstai tikėjosi gauti techniškai tvarkingą sėdynę, o ieškovas, tinkamai neinformuodamas apie tai, pardavė Prekę, kurios be papildomų pataisymų (diržo įsiuvimo) negalima montuoti į automobilį. Byloje esantys įrodymai – šalių paaiškinimai, gaminio vertinimo išvada, šalių susirašinėjimo duomenys, patvirtina, jog atsakovė pagrįstai tikėjosi įsigyti automobilio sėdynę su saugos diržu, tačiau nėra įrodymų, jog atsakovė būtų informuota apie tai, jog saugos diržo įsigyjama sėdynė neturi. Byloje nesant užsakytos Prekės pavyzdžio (internetinio skelbimo), nėra galimybės nustatyti, ar neatitikimas kokybės reikalavimams buvo atskleistas atsakovei ir akivaizdus. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ieškovo atsakovei perduodamos Prekės savybės neatitiko įprastų tokio daikto savybių, be papildomų pataisymų šio daikto nėra galimybės naudoti tam tikslui, kuriam atsakovė jį ketino naudoti, ir tikėtina, kad, žinodama apie šį trūkumą, atsakovė apskritai nebūtų šio daikto pirkusi. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti už netinkamą Prekę sumokėtus pinigus pripažintinas pagrįstu (CK 6.333, 6.363 straipsnio 7 dalis).

Dėl pirkėjos neatidumo atsiimant Prekę pasekmių

19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. atsiimdamas Prekę, atsakovės atstovas pasirašė ant Prekės užsakymo Nr. 81829 informacijos kopijos, kurioje buvo nurodyta, jog prieš pasirašant, kad priimamos prekės, būtina prekes atidžiai apžiūrėti, nes pretenzijos dėl netinkamos prekių būklės, prekių pažeidimų, kurių atsiradimo pagrindas priskirtinas ne gamykliniam brokui, bei prekių komplektacijos neatitikimų (tokių, kuriuos galima nustatyti išorinės prekių apžiūros metu) po prekių priėmimo momento nebus tenkinamos. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas nurodo, kad atsiimant Prekę atsakovė (jos atstovas) ją apžiūrėjo, pretenzijų nereiškė, buvo informuota, jog vėliau pretenzijų reikšti negalės, todėl, ieškovo teigimu, laikytina, kad atsiėmimo metu jokių trūkumų Prekė neturėjo, o atsakovė privalo prisiimti savo neatidumo pasekmes.

20. CK 6.228² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių; vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų teises, negalioja. Nagrinėjamu atveju atsakovės įgalioto asmens pasirašyta sąlyga, jog, pasirašydamas apie prekių priėmimą, jis dėl Prekės pretenzijų neturi ir ateityje neturės, tiesiogiai panaikina CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatytą vartotojo, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytus terminus reikšti reikalavimus pardavėjui. Atsižvelgiant į tai, atsakovės įgalioto asmens pasirašytas Prekės atsiėmimo dokumentas nelaikytinas turinčiu įtakos vartotojai ginant savo teises nusipirkus netinkamos kokybės – techniškai netvarkingą – daiktą. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš priimant daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kuris atitinka protingumo kriterijus, tačiau nepasinaudojimas šia teise niekaip negali paneigti pardavėjo pareigos, įtvirtintos CK 6.327 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.

21. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad Prekė – tai automobilio dalis. Atsakovė, kaip vartotoja, nurodė neturinti specifinių žinių šioje srityje ir negalėjusi suprasti, ar pateikta Prekė tiks jos automobiliui. Ši aplinkybė paaiškėjo Prekę pristačius į autoservisą ir ją įvertinus, siekiant pataisyti esamus atsakovės automobilio saugos diržo gedimus (pakeisti sėdynę kita). Tuo tarpu ieškovas, šios srities profesionalas ir verslininkas, kaip minėta, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog vartotoja buvo aiškiai informuota apie ieškovo pasirinkimą įprastai integruojamą saugos diržą parduoti atskirai nuo sėdynės. Atsižvelgiant į tai, negali būti laikoma, kad atsakovės pasitikėjimas srities profesionalu, tikintis gauti įprastinius kriterijus atitinkančią detalę, laikytinas nerūpestingumu ar neatidumu, lemiančiu vartotojai neigiamus padarinius. Priešinga išvada neatitiktų vartojimo teisinių santykių reglamentavimo bei teisingumo, sąžiningumo principų.

Dėl Prekės grąžinimo (ne)galimumo

22. Ieškovas, prašydamas atmesti atsakovės reikalavimus, remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių (toliau – Taisyklės) 16 punktu, kuriame nustatyta, kad naudotos prekės, įsigytos turgavietėse, įmonių, vykdančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, patalpose ar teritorijoje, specializuotose (tik naudotoms prekėms skirtose) parduotuvėse ar skyriuose ir savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose viešosiose vietose arba pagal nuotolines sutartis, taip pat sveriamos ir matuojamos prekės, kurios vartotojo pageidavimu buvo specialiai paruoštos, atpjautos, supjaustytos ir panašiai, gali būti keičiamos ar grąžinamos tik pardavėjui sutikus.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Taisyklių 18 punktas nustato, kad netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos CK 6.363 ir 6.364 straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis.

24. Vadovaujantis išdėstytu, atmestinas ieškovo argumentas dėl Taisyklių 16 punkto taikymo, nes, sistemiškai aiškinant Taisyklių 14, 16, 18 punktus, matyti, kad Taisyklių 16 punktas susijęs su galimybe grąžinti tinkamos kokybės prekes tik su pardavėjo sutikimu, tačiau Taisyklės nenustato tokios sąlygos prekių, kurių kokybė neatitinka teisės aktų reikalavimų, grąžinimui. Minėta, kad pagal Taisyklių 18 punktą, netinkamos kokybės prekės grąžinamos CK 6.363, 6.364 straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Šiuo atveju, kaip minėta, nėra pagrindo pripažinti, kad Prekė atitiko pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir savybes, kurių atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis ją įsigydama. Dėl to, atsižvelgiantį į aptartą daikto kokybės garantijos turinį, pripažintina, jog ieškovo su išardytu saugos diržu parduota automobilio sėdynė, įprastai gaminama su integruotu saugos diržu, negali būti laikoma atitinkančia įprastus kokybės reikalavimus, nes negalėtų būti laikoma techniškai tvarkinga ir negali būti montuojama į automobilį be papildomų remonto darbų.

25. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad atsakovė pasirinko neproporcingą teisių gynimo būdą. Vertinant šį ieškovo argumentą, atkreiptinas dėmesys į byloje esantį šalių susirašinėjimą el. laiškais. Iš jo matyti, kad atsakovė dėl Prekės grąžinimo kreipėsi į ieškovą el. laišku 2021 m. rugsėjo 18 d. Negavusi atsakymo, kreipimąsi pakartojo 2021 m. rugsėjo 20 d. el. laišku, į kurį 2021 m. rugsėjo 21 d. ieškovas atsakė: ,,grąžinimas deja nebus priimtas. Prekę atsiėmėte vietoje“. Atsakovė vėl kreipėsi į ieškovą 2021 m. rugsėjo 21 d., 25 d. el. laiškais ir 2021 m. rugsėjo 25 d. jai buvo atsakyta: ,,grąžinimas nebus priimtas“. Atsakovei el. laišku atkreipus dėmesį, kad pagal ieškovo puslapyje esančią informaciją netikusias prekes galima grąžinti, o, nepriėmus automobiliui netikusios Prekės ji kreipsis į vartotojų teises ginančią instituciją, atsakovei buvo atsakyta ,,prašau“. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio komunikacija iš ieškovo pusės negali būti laikoma geranoriška ar bendradarbiaujančia, todėl atsakovė pagrįstai neturėjo pagrindo tikėtis konstruktyvaus dialogo. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus, jog įsigyta Prekė techniškai netvarkinga, sutarties nutraukimas ir sumokėtų pinigų grąžinimas atsakovei nagrinėjamu atveju pripažintinas proporcinga ir adekvačia atsakovės, kaip vartotojos, pažeistų teisių gynimo priemone. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad tokio atsakovės pažeistų teisių gynimo būdo taikymas sukeltų ieškovui neadekvačių teisinių pasekmių.

26. Apibendrinant išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovo atsakovei perduotos Prekės savybės neatitiko pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, Prekė nebuvo tinkama naudoti tam, kam pirkėja pagrįstai ją tikėjosi panaudoti, neatitiko įprastų kokybės rodiklių, todėl atsakovės reikalavimas nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas.

27. Byloje ieškovas reiškė reikalavimą pripažinti ieškovui teisę negrąžinti pinigų už įsigytą Prekę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė prieštarautų dėl Prekės grąžinimo ieškovui. Įvertinęs tai, teismas nemato pagrindo spręsti Prekės grąžinimo klausimą šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovei nepateikus duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, tokių išlaidų atlyginimas atsakovei iš ieškovo nepriteisiamas.

29. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,96 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš ieškovo valstybei priteistina 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti ir ginčą išspręsti iš esmės.

Nutraukti ieškovo „IK Baltic LTD“ (j. a. k. 09388398) ir atsakovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 11 d. sudarytą nuotolinę vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl naudotos Volvo XC90 sėdynės pirkimo-pardavimo ( 2021 m. rugsėjo 11 d. užsakymo Nr. 81829) ir priteisti atsakovei L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo „IK Baltic LTD“ (j. a. k. 09388398) už prekę sumokėtą 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) sumą.

Priteisti valstybei iš ieškovo „IK Baltic LTD“ (j. a. k. 09388398) 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.