Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-8809-862/2024 pagal pareiškėjo R. N. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas pareiškėjui. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14. Taigi įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai), dėl to tik esant esminiams trūkumams (kurie per nustatytą terminą nepašalinti), kurie trukdo tolesnei proceso eigai, galimas taikyti pareiškimo palikimo nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui institutas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-982-984/2023 pagal ieškovės J. N. ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pareikštą 725-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai. Teismas 2023 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, kuriuo nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 254,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti valstybei iš atsakovės 8,96 Eur išlaidų, priteisti valstybei iš ieškovės 65,28 Eur išlaidų. Teismas 2023 m. birželio 8 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo ieškovei skyrė 1 000,00 Eur baudą valstybės naudai. Teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. išdavė valstybei vykdomąjį raštą 1 000,00 Eur sumai skolininkės (ieškovės) atžvilgiu

16. Pareiškėjas pradiniu pareiškimu iš esmės prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-982-984/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą trūkumams pašalinti: patikslinti faktinį pareiškimo pagrindą, iš kurio būtų aišku, dėl kokių pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų teismas pasisakė priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-982-984/2023 ir pateikti išsamius proceso atnaujinimo motyvus; pateikti teismui patikslintą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir suformuluoti reikalavimą, nurodant, kokių materialinių padarinių pareiškėjas siekia proceso atnaujinimu t. y. nurodyti ar pareiškėjas 2023 m. gegužės 23 d. priimtą sprendimą pakeisti, ar 2023 m. gegužės 23 d. priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikydamas pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepaduotu nurodė, kad pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo nešalino teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartyje nustatytų trūkumų, o tik paaiškino, kad minėta teismo nutartimi nenustatyti formalūs pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumai, todėl pareiškimas turi būti priimtas. Papildomai pareiškėjas nurodė, kad kiti klausimai gali būti sprendžiami antrajame ir trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape.

19. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, jog jokių formalių trūkumų nei pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartyje, nei 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje nėra nurodyta. Pabrėžė, jog kiti klausimai gali būti sprendžiami antrajame ir trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais (jei sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktas). Šiems asmenims nėra suteikta teisė prašyti atnaujinti procesą kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, įskaitant ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021). CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais, yra imperatyvioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-701/2015).

21. Pabrėžtina, jog prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos siejasi su bendraisiais proceso atnaujinimo instituto aiškinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus, ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, Ryabykh v. Russia, no. 52854/99, 51-52, ECHR 2003-IX) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-181/2014).

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad reikalavimas suformuluoti prašymą (reikalavimą) yra įtvirtintas CPK 369 straipsnio 1 dalies 5 punkte, CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte, CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Procesinio dokumento dalykas – tai atskirai, nuo procesinio dokumento motyvuojamosios dalies pabaigoje suformuluotas teismui aiškus ir konkretus prašymas kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio asmens požiūriu jo pažeistos teisės. Šis reikalavimas apibrėžia besikreipiančio asmens pažeistų ar ginčijamų gintinų teisių ar teisėtų interesų apimtį.

23. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti teismui patikslintą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir suformuluoti reikalavimą, nurodant, kokių materialinių padarinių pareiškėjas siekia proceso atnaujinimu t. y. nurodyti, ar pareiškėjas prašo teismo 2023 m. gegužės 23 d. priimtą sprendimą pakeisti, ar 2023 m. gegužės 23 d. priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, tačiau šio trūkumo pareiškėjas nepašalino.

24. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ieškinio (pareiškimo, kito procesinio dokumento) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas (pareiškėjas), jau paduodamas ieškinį (pareiškimą), pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų jame nurodytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio (pareiškimo) patenkinimą. Tačiau kita vertus taip pat svarbu pabrėžti, kad CPK 369 straipsnio 1 dalies 3 punkte, CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir CPK 135 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl proceso atnaujinimo turi būti nurodomi atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą. Šiuo atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui pareiškimo trūkumus, nereikalavo, kad pareiškėjas, jau paduodamas pareiškimą, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų jame nurodytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio (pareiškimo) patenkinimą, o priešingai, pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją tik patikslinti faktinį pareiškimo pagrindą, iš kurio būtų aišku, dėl kokių pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų teismas pasisakė priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-982-984/2023 ir pateikti išsamius proceso atnaujinimo motyvus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prašomos atnaujinti bylos šalys priėmus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo turi teisę pateikti atsiliepimus (CPK 370 straipsnio 2 dalis), todėl jiems turi būti aišku, kokie konkretūs reikalavimai yra reiškiami. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti įpareigojimai patikslinti faktinį pareiškimo pagrindą nėra spręstinas pareiškimo priėmimo stadijoje, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

25. Kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjas pateiktame pareiškime dėstydamas faktines aplinkybes nenurodė, dėl kokių pareiškėjo materialiųjų teisių ar pareigų teismas pasisakė civilinėje byloje, kurią prašoma atnaujinti. Taip pat pareiškėjas nesuformulavo aiškaus reikalavimo, nurodant, kokių materialinių padarinių pareiškėjas siekia proceso atnaujinimu t. y. nurodyti, ar pareiškėjas prašo teismo 2023 m. gegužės 23 d. priimtą sprendimą pakeisti, ar 2023 m. gegužės 23 d. priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Kadangi pareiškėjas nepašalino nurodytų trūkumų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjas neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, todėl pagrįstai pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CK 115 straipsnio 3 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo esmės pasisakė, tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepaduotu ir grąžindamas jį pareiškėjui, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.