Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-129-826/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-03
Bylos Nr.: e2A-129-826/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05932-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Kirasa“
Ieškovas: United Food Group

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-129-826/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05932-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kirasa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-103-752/2021 pagal ieškovės United Food Group (Aust) Pty Ltd ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kirasa“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo dokumentinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Australijoje registruota įmonė United Food Group (Aust) Ptv Ltd (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kirasa“ (toliau – ir atsakovė) 11 698,10 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Atsakovė ketino tiekti ieškovei prekes. Šalys elektroniniu būdu susirašinėdama sutarė, kad galutiniam užsakymo patvirtinimui yra būtinas atsakovės produkcijos bei Australijos rinkoje esančių panašių produktų kokybės bei kainų palyginimo įvertinimas. Šalys sutarė, kad, tik gyvai įvertinusi atsakovės tiekiamų prekių pavyzdžius, ieškovė duos galutinį atsakymą dėl prekių iš atsakovės užsakymo.

1.2. Atsakovė 2019 m. lapkričio 5 d. pateikė ieškovei išankstinę prekių užsakymo sąskaitą Nr. 01/2019-11-05 dėl 11 698,10 Eur, pagal kurią ieškovė 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 28 d. pavedimais sumokėjo 11 698,10 Eur.

1.3. Ieškovė, įvertinusi atsakovės pateiktus prekių pavyzdžius bei jų kokybės ir kainos santykį, nustatė, kad prekės kaina yra per aukšta. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku paprašė atsakovės grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau atsakovė pinigų negrąžino ir liko skolinga 11 698,10 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 16 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 11 698,10 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 632 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Kirasa“ pateikė prieštaravimus, kuriais nesutiko su pareikštu ieškiniu ir teismo priimtu preliminariu sprendimu. Pagrindiniai prieštaravimų argumentai:

3.1. Ieškovė atliko apmokėjimą pagal išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 01/2019-11-05, tuo pagrindu 2020 m. vasario 25 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 2020/0225-1. Todėl atsakovė nėra skolinga ieškovei, o ieškovė nėra skolinga atsakovei už suteiktas paslaugas.

3.2. Ginčas tarp šalių susiklostė dėl ieškovės kaltės. Šalis siejo bendradarbiavimo santykiai – atsakovė siuntė, pristatė, gabeno krovinius ir produktus ieškovės užsakymu. Iš viso šalys buvo susitarusios dėl trijų pristatymų, du iš jų atsakovė sėkmingai pristatė ieškovei, o dėl trečiojo kilo šis ginčas, kadangi ieškovė atšaukė užsakymą, nors atsakovė paslaugas jau buvo faktiškai suteikusi. T. y. atsakovė suteikė paslaugas, pateikė išankstinę sąskaitą faktūrą apmokėjimui, sąskaitą faktūrą, o ieškovė sumokėjo už atliktas paslaugas, paslaugas gavo, todėl sandoris yra baigtas, šalys įvykdė savo prievoles viena kitai ir jokie reikalavimai negalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą – ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 11 698,10 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 3 494,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 132 Eur žyminį mokestį valstybei. Pagrindiniai teismo motyvai:

4.1. Teismas nustatė, kad bylos šalis siejo bendradarbiavimo santykiai, kurių metu buvo susitarta dėl kelių krovinių (maisto prekių) gabenimo. Jokių sutarčių tarp šalių sudaryta nebuvo. Komunikacija tarp šalių vyko elektroniniais laiškais, tą patvirtina į bylą pateikti elektroninio susirašinėjimo duomenys, nurodytą aplinkybę taip pat patvirtino ir teismo posėdžiuose dalyvavę šalių atstovai. Atsakovė išrašydavo ieškovei išankstines sąskaitas, kurias ieškovė apmokėdavo, o ieškovei gavus krovinį, atsakovė pateikdavo atitinkamai PVM sąskaitą faktūrą. 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovė ieškovei pateikė išankstinę sąskaitą 11 698,10 Eur sumos, ją ieškovė atsakovei apmokėjo.

4.2. Teismas taip pat nustatė, kad už pirmąjį krovinį 37 026,00 Eur sumos atsakovės 2019 m. rugpjūčio 9 d. išrašyta išankstinė sąskaita ir jos pagrindu, pristačius krovinį, 2019 m. spalio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra; taip pat už antrąjį krovinį 26 658,32 Eur sumos atsakovės 2019 m. rugpjūčio 9 d. išrašyta išankstinė sąskaita ir jos pagrindu, pristačius krovinį, 2019 m. lapkričio 6 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra. Prekių pozicijos tiek išankstinėje, tiek vėliau išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje sutampa. Kaip paaiškino ieškovės atstovė, suma, lyginant su išankstinėse sąskaitose nurodytomis sumomis, PVM sąskaitose faktūrose kiekvienu atveju buvo šiek tiek patikslinta, kadangi nežymiai skyrėsi pristatytų prekių kiekis nuo nurodyto išankstinėse sąskaitose. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė pagal jai pateiktas atsakovės išankstines sąskaitas sumokėjo būtent už išankstinėse sąskaitose nurodytas prekes ir atitinkamai po to atsakovė išrašydavo PVM sąskaitas faktūras už prekes.

4.3. Teismas atkreipė dėmesį į ieškovės paaiškinimus, jog šalys buvo susitarusios dėl trijų krovinių (maisto prekių) gabenimo, tiekimo. Atsakovė prieštaravimuose patvirtino, kad šalys buvo susitarusios dėl trijų pristatymų, iš kurių du ieškovei buvo pristatyti, o trečiąjį užsakymą ieškovė atšaukė. Tačiau atsakovė nurodė, kad ji faktiškai jau buvo suteikusi paslaugas, kad trečioji išankstinė sąskaita buvo išrašyta ne už prekes, bet už suteiktas konsultavimo paslaugas. Tačiau į bylą pateiktoje 2019 m. lapkričio 5 d. išankstinėje sąskaitoje Nr. 01/2019-11-05 aiškiai nurodytos ne konsultavimo paslaugos, o prekės, už kurių apmokėjimą ieškovei atsakovė teikė sąskaitą. Ieškovės pateiktas mokėjimas patvirtina, kad nurodyta išankstinė sąskaita buvo apmokėta. Atsakovė neginčijo, jog nurodyto dydžio apmokėjimą iš ieškovės gavo ir kad trečias konteineris prekių ieškovei pateiktas nebuvo.

4.4. Teismas nusprendė, kad atsakovė nurodė tarp šalių susiklosčiusias aplinkybes turėdama tikslą išvengti išankstine sąskaita sumokėtų pinigų grąžinimo ieškovei. Savo prieštaravimuose, pasirašytuose vadovo A. K., atsakovė sutiko su ieškovės argumentais, kad iš viso šalys buvo susitarusios dėl trijų krovinių pristatymų, ir jog du iš jų atsakovės buvo pristatyti, o ginčas kilo dėl trečiojo užsakymo. Taip pat šiuose prieštaravimuose atsakovė pažymėjo, kad ieškovė 11 698,10 Eur mokėjimą atliko būtent 2019 m. lapkričio 5 d. išankstinės sąskaitos pagrindu, t. y. sąskaitos už prekes, ir tuo pagrindu atsakovė ieškovei išrašė 2020 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, kuri su prieštaravimais teismui nebuvo pateikta. Teismas atkreipė mėnesį, kad prieštaravimuose minimą 2020 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovės atstovas į bylą pateikė tik 2021 m. gegužės 25 d. Sąskaitoje nurodyta, jog ji išrašyta ne už prekes, o už paslaugas. Tačiau kaip nustatyta iš šalių susirašinėjimo, šalys dėl jokių paslaugų teikimo nebuvo susitarusios. Byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių šalių susitarimą dėl kokių nors paslaugų užsakymo. Priešingai, visi byloje esantys rašytiniai įrodymai aiškiai liudija, kad šalys buvo susitarusios dėl prekių pirkimo–pardavimo, o ne dėl kokių nors paslaugų teikimo. 2021 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas net negalėjo paaiškinti, kokias paslaugas atsakovė suteikė ieškovei ir už ką atsakovė išrašė ieškovei 2020 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovės atstovės tvirtinimu, ieškovė niekada šios sąskaitos jokia forma iš atsakovės nėra gavusi.

4.5. Nors atsakovės atstovas siekė įrodyti, kad galbūt 2020 m. vasario 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas ieškovei suteikė atsakovės atstovas komercinis agentas M. B., tačiau, teismo vertinimu, tokia pozicija neatitinka atsakovės prieštaravimuose išdėstytos pozicijos, yra prieštaringa ir neatitinka byloje esančių įrodymų. Šalių tarpusavio santykius patvirtina byloje pateikta susirašinėjimo medžiaga, kurioje tarp ieškovės ir M. B. nėra jokių susitarimų dėl paslaugų teikimo. Priešingai, pateikta 2019 m. gruodžio 26 d. – 2019 m. gruodžio 27 d. susirašinėjimo su M. B. medžiaga dėl trečiojo krovinio aiškiai patvirtina, kad tarp atsakovės ir ieškovės buvo susitarimas būtent dėl prekių pirkimo–pardavimo. Matyti, kad M. B. dar 2019 m. gruodžio mėn. aiškiai patvirtino ieškovei, kad nepristačius prekių bus nedelsiant ieškovei grąžintos pastarosios atsakovei sumokėtos piniginės lėšos.

4.6. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės į bylą pateiktą komercinio agentavimo sutartį, trečiasis asmuo M. B. paslaugas įsipareigojo teikti būtent atsakovei už atlyginimą tarpininkauti (ieškoti trečiųjų asmenų, sudarant sutartis), realizuojant atsakovės tiekiamą produkciją. Tad jeigu tarp atsakovės ir jos komercinio agento yra kilę tarpusavio nesutarimai, tai nesąlygoja ir nepanaikina atsakovės pareigos grąžinti ieškovei 11 698,10 Eur įsiskolinimą. Jeigu prekybos agentas galbūt viršijo jam suteiktas teises, atsakovė turėjo byloje pateikti įrodymus, kad nedelsdama informavo prekybos agentą, kad nepritaria vienam ar kitam prekybos agento sudarytam sandoriui. Tokie įrodymai byloje pateikti nebuvo. Atsakovės pozicija, esą ji nežinojo dalies informacijos apie prekybos agento vykdomus sandorius, teismo vertinimu, yra tiesiog atsakovės gynybinė pozicija, siekiant nepagrįstai išvengti skolos grąžinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė UAB „Kirasa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. galutinį sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Teismas skundžiamu sprendimu neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su trečiojo asmens M. B. atliktais veiksmais. Teismas taip ir neišsiaiškino byloje esančių prieštaravimų apie suteiktas konsultavimo ir marketingo paslaugas. Šias aplinkybes galėjo nurodyti tik trečiasis asmuo M. B.. Kadangi teismas išnagrinėjo bylą be jo paaiškinimų, todėl atsakovei buvo apribota galimybė gintis.

5.2. Pati atsakovė tiesiogiai nedalyvavo ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjime. Atsakovė maksimaliai pagal galimybes pateikė įrodymų, įgyvendinant rungimosi principą, tačiau jų nepakako objektyviai faktinėms aplinkybėms nustatyti, o teismas rėmėsi elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės ir trečiojo asmens duomenimis, neįvertino galimų kitų aplinkybių tarp trečiojo asmens M. B. ir ieškovės. Atsakovė net iki šio momento nežino, kokia apimtimi ir būdu trečiasis asmuo suteikė konsultavimo ir marketingo paslaugas ieškovei, nes atsakovės ir trečiojo asmens santykis pagrįstas komercinio atstovavimo sutartimi, pagal kurią atsakovė gauna dalį piniginių lėšų, uždirbtų trečiojo asmens. Atsakovei nėra svarbu, už ką konkrečiai gautos piniginės lėšos, preziumuojama, kad piniginės lėšos gaunamos iš teisėtos veiklos. Šios aplinkybės teismo posėdžio metu buvo nurodytos teismui. Teismas vadovavosi tik ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais apie susirašinėjimą el. paštu. Nėra pagrindo netikėti, kad buvo du pirkimai ir tartasi dėl trečiojo, tačiau koks konkrečiai įvykis nulėmė, jog trečiasis asmuo atsakovei nurodė, jog gautos piniginės lėšos yra už suteiktas konsultavimo ir marketingo paslaugas, byloje nenustatyta, nėra pateikta vėlesnio laikotarpio el. susirašinėjimo medžiagos ar kitos komunikacijos.

5.3. Remiantis susirašinėjimo duomenimis, trečiasis asmuo ieškovei suteikė informacijos, žinių ir patirties naujoje sferoje, vien tai sudaro konsultavimo ir marketingo paslaugas. Ir vien tai, kad dėl trečio užsakymo nebuvo susitarta, nereiškia, kad nebuvo suteiktos paslaugos. Tikėtina, kad trečiasis asmuo ir ieškovė vėliau susitarė, kad sumokėta suma užskaitoma kaip atlygis už paslaugas, todėl ir atsakovei trečiasis asmuo nurodė išrašyti sąskaitą už paslaugas. Tačiau be trečiojo asmens parodymų byloje nėra galimybės nustatyti objektyvią tiesą byloje.

5.4. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad paskutiniąją trečiąją sąskaitą atsakovė išrašė už paslaugas, kurias suteikė komercinio atstovavimo pagrindu veikiantis trečiasis asmuo. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, kad išankstinę trečiąją sąskaitą išrašė ne atsakovės vadovas, o trečiasis asmuo, kuris neturi teisės šį veiksmą atlikti. Juo labiau tokia išankstinė sąskaita nėra pateikta į atsakovės buhalterinę apskaitą. Tik po to, kai trečiasis asmuo nurodė, kad piniginės lėšos gautos į įmonės banko sąskaitą už jo atliktas paslaugas, atsakovė išrašė trečiąją sąskaitą.

5.5. Išrašyta trečioji PVM sąskaita faktūra, serija DLT Nr.2020/0225-1, už suteiktas konsultacines ir marketingo paslaugas yra rašytinis įrodymas, įtrauktas į buhalterinę apskaitą, nuo tos sumos sumokėti mokesčiai, sąskaita yra nenuginčyta, tačiau teismas ją ignoravo ir dėl jos nepasisakė.

5.6. Atsakovės vertinimu, priteistos 3 362,50 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamus dydžius, todėl atsižvelgiant į realiai suteiktas paslaugas byloje, bylos sudėtingumą, specialių žinių poreikį, jos nelaikytinos protingomis, todėl yra pagrindas jas mažinti. Teismas nevertino, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialiųjų žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, bylos apimtis nedidelė, atstovė teikė paslaugas nepastoviai.

Atsiliepimas

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. galutinį sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Teismas išsamiai ištyrė pagrindinius civilinės bylos aspektus, įsigilino į atsakovės poziciją, o išvadas pagrindė išsamiu civilinės bylos aplinkybių vertinimu. Teismas sprendime konkrečiai nurodė tokias aplinkybes, kurios, jo vertinimu, patvirtina, kad šalys tarėsi tik dėl prekių pirkimo–pardavimo, nors ieškovei prekės nebuvo suteiktos, o dėl jokių paslaugų šalys nesitarė ir atsakovė jų nesuteikė. Teismas ne tik vertino civilinės bylos aplinkybes, tačiau įsigilino ir į atsakovės poziciją dėl tariamo paslaugų teikimo. Teismas įvertino atsakovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, kuri išrašyta už tariamas paslaugas, neignoravo jos, tačiau pažymėjo, jog ji pateikta tik civilinės bylos nagrinėjimo metu ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas net negalėjo paaiškinti, kokias paslaugas atsakovė suteikė ieškovei ir už ką atsakovė išrašė 2020 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą. Tuo tarpu visos kitos civilinės bylos aplinkybės patvirtina, kad šalys tarėsi dėl prekių pirkimo–pardavimo.

6.2. Pačios atsakovės pozicija ir pateikti dokumentai patvirtina, kad iš tikrųjų nebuvo tartasi dėl paslaugų teikimo, tuo labiau, jos nebuvo suteiktos. Iš atsakovės pateiktų prieštaravimų akivaizdu, jog jai buvo žinoma tiek apie tai, kad buvo tariamasi dėl trijų prekių krovinių pristatymo, tiek apie 2019 m. lapkričio 5 d. išankstinę sąskaitą už prekes (ne paslaugas) 11 698,10 Eur sumos, kuri buvo pervesta atsakovei 2019 m. lapkričio mėn. Negana to, pateiktoje Komercinio agentavimo sutartyje su trečiuoju asmeniu aiškiai sutarta, jog trečiasis asmuo M. B. įsipareigoja už atlyginimą tarpininkauti realizuojant atsakovės tiekiamą produkciją, ne paslaugas (1.1. punktas). Be to, trečiasis asmuo atsakovei turėjo pateikti ataskaitą-specifikaciją apie trečiuosius asmenius ir M. B. dėka realizuotos produkcijos kiekį (Sutarties 2.2. punktas). Taigi trečiasis asmuo tarpininkavo tik dėl prekių, ne paslaugų teikimo.

6.3. Nėra teisiškai reikšmingi atsakovės teiginiai, jog tariamai išankstinę sąskaitą išrašė trečiasis asmuo ar kad ji nėra įtraukta į buhalteriją. Tai yra vidinės atsakovės apskaitos klausimai, nepaneigiantys ieškovės reikalavimo teisės.

6.4. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra teismo diskrecijos teisė ir teismas bylinėjimosi išlaidas priteisia atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, jog teismas šia diskrecijos teise naudojosi netinkamai. Patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo nepagrįstai didelės. Ieškovė teikė ne tik ieškinį, bet, atsakovei ginčijant ieškovės reikalavimo teisę, ir atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, taip pat rašytinius paaiškinimus ir kitus procesinius dokumentus. Taigi procesas užtruko ir tapo sudėtingas dėl pačios atsakovės kaltės. Atsakovė siekė ir siekia nesąžiningai vilkinti procesą, laikydamasi aiškiai neteisingos pozicijos apie tariamą paslaugų teikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo teismas paliko nepakeistą preliminarų sprendimą dėl įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl tinkamo sprendimo motyvavimo ir atsakovės teisės į gynybą

9. Atsakovės įsitikinimu, skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su trečiojo asmens M. B. atliktais veiksmais. Šias aplinkybes galėjo nurodyti tik trečiasis asmuo M. B.. Kadangi teismas išnagrinėjo bylą be jo paaiškinimų, todėl atsakovei buvo apribota galimybė gintis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, yra nurodęs, jog konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – baigiamajame teismo akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam baigiamajam teisės aktui pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad baigiamajame teismo akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui. Baigiamasis teismo aktas turi būti aiškus byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo 16.5 punktas).

11. Dėl teismo sprendimo motyvavimo svarbos ir teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą apimties ne kartą yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, pažymėdamas, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10). Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90), tačiau iš teismo sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92). Kai šalies argumentas turi lemiamą reikšmę bylai, jis reikalauja konkretaus ir aiškaus atsakymo (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje H. B. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18064/91; 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje M. J. prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 39331/09).

12. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymo pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktas; ir kt.). Taigi motyvų procesiniame sprendime teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trūkumus šiais aspektais, tai savaime nereiškia absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nes tokį pagrindą konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame sprendime iš esmės visiškai nėra motyvų.

14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo atsakovė, visus esminius byloje keltus klausimus išsamiai motyvavo, kodėl atmeta atsakovės argumentus dėl trečiojo asmens M. B. tariamai suteiktų paslaugų. Teismas tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų visumos pagrindu padarė išvadas, ar tam tikros aplinkybės įrodytos. Teismas nurodė, kodėl remiasi vienais įrodymais ir atmeta kitus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, pakankamumo ir išvadas padarė iš pateiktų į bylą duomenų visumos. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.

15. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad jai buvo apribota teisė gintis nuo ieškovės reiškiamų reikalavimų, nes pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo be trečiojo asmens M. B. paaiškinimų. Tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, pirmosios instancijos teismas ne kartą bandė įteikti šaukimą į teismo posėdį trečiajam asmeniui (tiek atsakovės nurodytu, tiek deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tiek per darbovietę), kol galiausiai jam teismo šaukimas ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko. Vis dėlto atsakovės atstovas 2021 m. rugpjūčio 26 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, teisėjui pasiteiravus dėl galimybės bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant, paliko šį klausimą spręsti teismo nuožiūra, t. y. priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde, nereiškė prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo be trečiojo asmens dalyvavimo. Atsižvelgiant į tokią atsakovės atstovo poziciją pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovės argumentais, kad jos teisė į gynybą buvo apribota.

Dėl atsakovės įsiskolinimo

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad pagal byloje esančius įrodymus šalys buvo susitarusios dėl prekių pirkimo–pardavimo, o ne dėl kokių nors paslaugų teikimo, kaip teigė atsakovė. 2021 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas net negalėjo paaiškinti, kokias paslaugas atsakovė suteikė ieškovei ir už ką atsakovė išrašė ieškovei 2020 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą. 2019 m. lapkričio 5 d. išankstinėje sąskaitoje Nr. 01/2019-11-05 aiškiai nurodytos ne konsultavimo paslaugos, o prekės, už kurių apmokėjimą ieškovei atsakovė teikė sąskaitą. Ieškovės pateiktas mokėjimas patvirtina, kad nurodyta išankstinė sąskaita buvo apmokėta. Atsakovė neginčijo, jog nurodyto dydžio apmokėjimą iš ieškovės gavo ir kad trečias konteineris prekių ieškovei pateiktas nebuvo.

17. Atsakovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdama, kad trečiasis asmuo ieškovei suteikė informacijos, žinių ir patirties naujoje sferoje, vien tai sudaro konsultavimo ir marketingo paslaugas. Ir vien tai, kad dėl trečio užsakymo nebuvo susitarta, nereiškia, kad nebuvo suteiktos paslaugos. Tikėtina, kad trečiasis asmuo ir ieškovė vėliau susitarė, kad sumokėta suma užskaitoma kaip atlygis už paslaugas, todėl ir atsakovei trečiasis asmuo nurodė išrašyti sąskaitą už paslaugas. Tik po to, kai trečiasis asmuo nurodė, kad piniginės lėšos gautos į įmonės banko sąskaitą už jo atliktas paslaugas, atsakovė išrašė trečiąją sąskaitą. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

18. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

19. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

20. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad jos jokios prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutarties nebuvo sudariusios, tačiau jas siejo bendradarbiavimo santykiai, paremti abipusiu pasitikėjimu – atsakovė išrašydavo ieškovei išankstines sąskaitas, kurias ieškovė apmokėdavo, o ieškovei gavus krovinį, atsakovė pateikdavo atitinkamai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Byloje pateiktos atsakovės išankstinės sąskaitos ir PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 9 d. išrašė išankstinę sąskaitą 01/20109-08-09 už prekes 37 477,44 Eur sumos. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė šią sumą pervedė atsakovei. Atsakovei pristačius sutartas prekes ieškovei, atsakovė, atsižvelgdama į faktiškai pristatytų prekių kiekį, išrašė pakoreguotą PVM sąskaitą faktūrą, serija DLT Nr. 2019/1030-1, 37 026 Eur sumos. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 9 d. išrašė išankstinę sąskaitą 02/20109-08-09 už prekes 26 472,80 Eur sumos. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė šią sumą pervedė atsakovei. Atsakovei pristačius sutartas prekes ieškovei, atsakovė, atsižvelgdama į faktiškai pristatytų prekių kiekį, išrašė pakoreguotą PVM sąskaitą faktūrą, serija DLT Nr. 2019/1106-1, 26 658,32 Eur sumos.

21. Byloje pateikta atsakovės 2019 m. lapkričio 5 d. išankstinė sąskaita 01-2019-11-05 ir ieškovės bankinių pavedimų išrašai patvirtina, kad atsakovei išrašius išankstinę sąskaitą už prekes 11 698,10 Eur sumos, ieškovė ją apmokėjo dviem pavedimais po 5 849,05 Eur 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 29 d. Atsakovė neginčija, kad šiuos apmokėjimus ji gavo.

22. Kaip matyti iš susirašinėjimo tarp M. B. ir ieškovės atstovo, ieškovės atstovas nurodė M. B., kad jo netenkina atsakovės prekių kaina, todėl paprašė grąžinti pinigus, kuriuos ieškovė buvo sumokėjusi už trečią konteinerį. Vėlesniais laiškais M. B. ieškovė pakartotinai prašė grąžinti pervestus pinigus. Tačiau M. B. ieškovės atstovui pasiūlė nesijaudinti dėl atliktų mokėjimų ir žadėjo, kad viskas bus išspręsta, kad grąžins sumokėtus pinigus (2020 m. sausio 7 d. M. B. elektroninis laiškas). Kaip matyti iš byloje pateiktos susirašinėjimo tarp M. B. ir ieškovės atstovo medžiagos, M. B. susirašinėjimo metu neteikė ieškovei jokių konsultavimo ir marketingo paslaugų ar tarėsi dėl tokių suteikimo. Priešingai, kaip matyti iš pateiktos susirašinėjimo medžiagos, pats M. B. teiravosi ieškovės atstovo dėl atsakovės prekių platinimo kanalų Australijoje, prašė rekomenduoti ieškovės partnerius (M. B. 2020 m. vasario 4 d. elektroninis laiškas). Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų buvus tarp ieškovės ir M. B. kokį nors susitarimą dėl konsultavimo ir (ar) marketingo paslaugų.

23. Atsakovė aplinkybę, kad M. B. teikė ieškovei konsultavimo ir marketingo paslaugas, byloje grindė vieninteliu įrodymų – tik 2021 m. gegužės 25 d. pirmosios instancijos teismui pateikta 2020 m. vasario 25 d. PVM sąskaita faktūra už paslaugas 11 964,02 Eur sumos. Tačiau pateikta 2020 m. vasario 25 d. PVM sąskaita faktūra nėra pasirašyta nei atsakovės įmonės vadovo, nei įmonės buhalterio. Taip pat nėra ieškovės patvirtinimo, kad ji tokią sąskaitą būtų gavusi, ir ieškovė byloje neigia, kad jai tokia sąskaita būtų pateikta. Nors atsakovė teigia, kad ši sąskaita faktūra buvo įtrauka į įmonės buhalterinę apskaitą ir nebuvo byloje nuginčyta, vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, nei atsakovės įmonės vadovo, nei įmonės buhalterio nepasirašyta ir ieškovei nepateikta sąskaita, nesant byloje jokių kitų rašytinių įrodymų, negali patvirtinti atsakovės nurodytų paslaugų suteikimo ieškovei. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai (2019 m. lapkričio 5 d. išankstinė sąskaita, ieškovės atlikti bankiniai pavedimai ir šalių susirašinėjimų išrašai) patvirtina, kad ieškovė prašomą priteisti sumą atsakovei buvo pervedusi būtent pagal atsakovės išankstinę sąskaitą už būtent joje nurodytas prekes, kurių atsisakė ir kurių nebuvo gavusi.

24. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą nuomone, kad šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga atsakovės nurodyta aplinkybė, jog 2019 m. rugpjūčio 9 d. išankstinę sąskaitą atsakovės vardu pasirašė M. B., kuris, pasak atsakovės, neturėjo teisės jos pasirašyti atsakovės vardu. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė 11 698,10 Eur sumą pervedė būtent atsakovei, todėl būtent jai ir tenka pareiga šiuos pinigus ieškovei grąžinti.

25. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 11 698,10 Eur, o atsakovės nurodytos aplinkybės dėl tariamai M. B. ieškovei suteiktų komercinių ir marketingo paslaugų, nesant byloje tai galinčių pagrįsti rašytinių įrodymų, laikytinos tik atsakovės gynybine versija, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

26. Atsakovės įsitikinimu, priteistos 3 362,50 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamus dydžius, todėl atsižvelgiant į realiai suteiktas paslaugas byloje, bylos sudėtingumą, specialių žinių poreikį, jos nelaikytinos protingomis, todėl yra pagrindas jas mažinti. Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialiųjų žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, bylos apimtis nedidelė, atstovė teikė paslaugas ne nuolat. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

27. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog šiuo aspektu svarbu tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

28. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidas ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, nusprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-1075/2018).

29. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovė būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis arba bylinėjimosi išlaidos būtų susidariusios (padidėjusios) dėl ieškovės kaltės.

30. Remiantis 2020 m. balandžio 9 d. bankinio pavedimo išrašu, ieškovė sumokėjo 132,00 Eur žyminį mokestį.

31. Pagal 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ir suteiktų paslaugų ataskaitą ieškovė sumokėjo 337,50 Eur už teisines paslaugas peržiūrint ginčo dokumentus, rengiant pretenziją atsakovei ir konsultuojant ieškovę. Pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir suteiktų paslaugų ataskaitą ieškovė sumokėjo 500,00 Eur už teisines paslaugas rengiant pakartotinę pretenziją atsakovei ir ieškinį teismui. Pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ir suteiktų paslaugų ataskaitą ieškovė sumokėjo 300,00 Eur už teisines paslaugas susipažįstant su priimtu preliminariu sprendimu ir konsultuojant ieškovę. Pagal 2020 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą ir suteiktų paslaugų ataskaitą ieškovė sumokėjo 607,50 Eur už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, verčiant procesinius dokumentus ir konsultuojant ieškovę. Pagal 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir suteiktų paslaugų ataskaitą ieškovė sumokėjo 262,50 Eur už teisines paslaugas susipažįstant su naujai pateiktais įrodymais, rengiant prašymą teismui ir konsultuojant ieškovę. Pagal 2021 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą ir suteiktų paslaugų ataskaitą ieškovė sumokėjo 225,00 Eur už teisines paslaugas atstovaujant teismo posėdyje ir konsultuojant ieškovę. Pagal 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir suteiktų paslaugų ataskaitą ieškovė sumokėjo 337,50 Eur už teisines paslaugas atstovaujant teismo posėdyje. Pagal 2021 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ir suteiktų paslaugų ataskaitą ieškovė sumokėjo 337,50 Eur už teisines paslaugas susipažįstant su papildomai pateiktais dokumentais ir rengiant rašytinius paaiškinimus teismui.

32. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.2 punktais, ieškinio parengimo dieną nustatytas maksimalus išlaidų dydis už advokato parengtą ieškinį sudarė 3 294 Eur, pagal Rekomendacijų 8.5 punktus už atsiliepimo į prieštaravimus – 1 154,81 Eur, pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas – 552,40 Eur, pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 138,10 Eur, pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 138,10 Eur, pagal Rekomendacijų 8.20 už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 138,10 Eur.

33. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktais bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais (2020 m. balandžio 9 d. žyminio mokesčio bankinio pavedimo išrašu; 2020 m. vasario 27 d. atstovavimo sutartimi; 2020 m. vasario 29 d., 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. birželio 18 d., 2020 m. liepos 31 d., 2021 m. balandžio 21 d., 2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. birželio 28 d. PVM sąskaitomis faktūromis ir tos pačios dienos suteiktų paslaugų ataskaitomis, ieškovės atliktų bankinių pavedimų išrašais), taip pat atsižvelgdama į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, priešingai nei teigia atsakovė, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų dydžių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė 3 362,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Atsakovės išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo mažinti ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas išvadas dėl atsakovės esamo įsiskolinimo ieškovei ir atsakovės neįrodyto susitarimo dėl paslaugų teikimo ir jų suteikimo fakto. Tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

36. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 386 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 1 386 Eur (2021 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita faktūra ir suteiktų paslaugų ataskaita, 2021 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymo išrašas). Patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų dydžių, todėl ši 1 386 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina ieškovei iš atsakovės UAB „Kirasa“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei United Food Group (Aust) Pty Ltd iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kirasa“ 1 386 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė