Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 59-185 taikyti nuteistajam A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskiriant A. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. lapkričio 8 d., pabaiga – 2022 m. kovo 8 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. liepos 8 d. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 19 d. – 2 metai 5 mėnesiai ir 17 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 59-185 (toliau – ir Nutarimas) nutarė taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo, esant rašytiniam nuteistojo sutikimui, nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, Komisija siūlo nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2022 m. kovo 8 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2022 m. kovo 8 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vidutinę riziką – 67 balus, balų mažėjimą, vieningą komisijos sprendimą, nemažą atliktos bausmės dalį, pripažįstamą kaltę, gyvenimo stilių ir draugus – nuo draugų, turinčių kriminalinę praeitį atsiribojęs, emocinę gerovę – nėra socialiai atsiskyręs, jam yra reikalingi kiti žmonės, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikiškesnius santykius, mąstymą ir elgesį – socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas palaiko žvilgsnio kontaktą, išlaiko taktą ir savikontrolę, laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti, jo nusikalstamai elgsenai nebūdingi savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, smurtinis elgesys, sumažėjęs impulsyvumas, vis labiau apsvarsto savo elgesį, veiksmus, praktiškai išbando pasekmių numatymo, atsižvelgimo į kitų žmonių poreikius, savo klaidų nekartojimo galimybes, nuostatas – neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros požiūriu, nereiškia diskriminacinių nuostatų, prisiima kaltę už savo nusikalstamą veiklą, gailisi ją padaręs, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – už gerą elgesį bei darbą skatintas 3 kartus, bausmę atlieka paprastojoje grupėje, nuo 2019 m. liepos 11 d. dirba (duomenys neskelbtini) be sargybos arba be palydos, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, geranoriškai atliekamus gerbūvio darbus, įgytą (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, turimus socialinius ryšius, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą. Komisijos vertinimu, A. G. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarimas taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Komisija nutarė A. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę minėtą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Remiantis Komisijos nutarimu ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, nustatyta, kad A. G. paskirta 5 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ½ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2019 m. liepos 8 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 19 d. – 2 metai 5 mėnesiai ir 17 dienų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu yra motyvuotas prasmingam užimtumui: dirba (duomenys neskelbtini), dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ programoje, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio išklausė ALFA kursus bei dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose (Carito programoje „Benamių ir nuteistųjų integracija“). Nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. spalio 5 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“; nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. kovo 6 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė „Įžanginę grupę“. 2019 metais baigė (duomenys neskelbtini) klasę bei (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Vilniaus pataisos namuose nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. liepos 5 d. perkeltas į būrį, kuriam suteikta teisė dirbti be sargybos priežiūros, dirba (duomenys neskelbtini). Nuteistasis taikosi su priežiūros sąlygomis – Vilniaus pataisos namuose nėra baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį bei darbą skatintas tris kartus: 2017 m. gruodžio 21 d. už iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skirta pasivaikščiojimo laiko pailginimas; 2018 m. spalio 30 d. už gerą elgesį – padėka; 2019 m. balandžio 23 d. už gerą mokymąsi – padėka. Laisvėje norėtų dirbti apdailininku arba darbininku plovykloje, darbą planuoja susirasti savarankiškai. Nuteistasis tiki, kad darbe galima sustiprėti finansiškai, padėti dukrai, susimokėti antstoliams. Anksčiau yra dirbęs 7-8-iose darbovietėse. Darbus keisdavo, nes pabosdavo darbas, ieškodavo naujovių. Prieš išeidamas iš darbo nebūdavo numatęs kur dirbs toliau. Įstaigoje geranoriškai atlieka gerbūvio darbus.

A. G. iš dalies įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: nuteistasis toliau dirba pataisos įstaigoje – nuo 2019 m. liepos 11 d. dirba su teise išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nelankė AN grupės užsiėmimų ir nesikonsultavo su įstaigos psichologu, nes dirba su teise išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai rodo, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su nuteistojo dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Remiantis Komisijos nutarimu ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad nuteistasis A. G. prisiima kaltę už savo nusikalstamą veiką, gailisi ją padaręs, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, atsakomybę už nusikalstamą veiką linkęs atiduoti, kaip jis mano, nuo jo nepriklausančioms aplinkybėms. Nuteistasis neneigia, kad yra išbandęs įvairių narkotinių medžiagų, tame tarpe ir švirkščiamus amfetaminą, heroiną. Jo pažintis su narkotikais prasidėjo nuo 16 metų amžiaus, per tą laiką vartojimą tai nutraukdavo, tai atkritęs vėl grįždavo prie jo. Prieš šį įkalinimą 7 mėnesius sistemingai vartojo švirkščiamą amfetaminą, narkotikų vartojimas, jų platinimas buvo tapę kasdiene gyvenimo veikla. Nėra bandęs gydytis narkotinių medžiagų vartojimo priklausomybės laisvėje. Nuteistasis dabar apie 3 metus nevartoja narkotinių medžiagų, supranta narkotikų vartojimo žalą, jų įtaką nusikalstamai elgsenai. Nors paskutiniais metais nuteistasis nutraukė narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau turėtos narkotinių medžiagų vartojimo problemos glaudžiai sietinos su ankstesniu nusikalstamu elgesiu, narkotinės priklausomybės nesigydymas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistasis neigia žalingą alkoholio vartojimą, pripažįsta, kad išgėręs alkoholio tampa agresyvus, todėl sąmoningai riboja jo vartojimą, ankstyvos jaunystės metais buvo baustas administracinėmis baudomis už viešosios tvarkos pažeidimus, įvykdytus apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis mėgina gerinti saviveiksmingumą, mokosi socialiai priimtinais būdais aukštinti savivertę, palaikyti savo galios jausmą, tačiau išliekančios priklausomumo tendencijos, savo jausmų, išgyvenimų slopinimas, buvęs sunkumų išveikimas psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, asocialiu elgesiu išlieka galimojo nusikalstamumo rizikos veiksniais. Nuteistasis pripažįsta ankstesnius bandymus (paskutinis 2013 metais) žudytis bei žalotis, taip bandydamas tvarkytis su per sunkiais jam emociniais išgyvenimais bei prisijungdamas pataisos namuose prie savižalojimo akcijų, siekiant keliamų reikalavimų patenkinimo. Nuteistasis deklaruoja tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, siejamus su darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu, tačiau jo planuose nėra aiškios pagalbos sau dėl narkotinės priklausomybės gydymosi strategijos. Supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam dar nepavyksta šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Nuteistojo motyvacija nenusikalsti ganėtina. 2019 m. liepos 31 d. Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus pažymoje dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 56-778 nurodyta, kad nuteistasis A. G. šiuo metu skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 10 833,40 Eur (išskaičiuota iš darbo užmokesčio 101,83 Eur). Savanoriškai pervesta 60,00 Eur. Nuteistasis turi nepilnametę dukterį, kurios šiuo metu materialiai neremia, kadangi neturi galimybių, tačiau, nuteistojo teigimu, dukterį išlaikyti padeda tėvai. Nuteistasis gyvena iš artimųjų paramos ir darbo pataisos namuose pajamų. Nuteistasis darbo, kurį dirbtų paleistas lygtinai, susiradęs neturi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatytus režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą – 2017 m. kovo 3 d. už nurodymų nevykdymą skirtas papeikimas, nuobauda negalioja. A. G. neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis anksčiau teistas 7 kartus. Amžius pirmojo teistumo metu – 15 metų. Paskutinis padarytas sunkus nusikaltimas buvo susijęs su disponavimu dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Nuteistojo padaryta veika pasižymi išskirtiniu pavojingumu, kadangi jomis pasikėsinta į visuomenės saugumą ir sveikatą. A. G. bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas 4 kartus, probacijos sąlygas pažeidė, darė naujus nusikaltimus, vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, probacijos sąlygų nepažeidė. Remiantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimu naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad asmens rizika vidutinė, t. y. 67 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 40 balus (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 27 balai (yra galimybė sumažinti). Teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2016 m. lapkričio 8 d., neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei dveji metai ir trys mėnesiai.

Pažymėtina, kad A. G. Komisijoje antrą kartą svarstytas 2019 m. gegužės mėnesį. Nors Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. nutartimi nepatvirtino Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgiant į dar pakankamai didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kurios didelę dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie dar gali būti mažinami, nusikalstamos veikos pobūdį, ankstesnius teistumus, keturis kartus taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, pažeistas probacijos sąlygas, nepateisintą jam suteiktą pasitikėjimą, neatsitiktinę padarytą nusikalstamą veiką, savo veikos ir nusikalstamo elgesio ryšio menkinimą, laisvės režimo reikalavimų nesilaikymą, narkotinių medžiagų vartojimo patirtį, emocinės gerovės problemas, tų pačių klaidų kartojimą. Nuteistasis, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, apskundė ją Vilniaus apygardos teismui, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį.

Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – problemų sprendimo įgūdžiai gerėja dėl jo ilgesnio laiko narkotinių medžiagų nevartojimo, žymiai pagerėjęs kylančių sunkumų, nusikalstamo elgesio problematikos identifikavimas, sumažėjęs impulsyvumas, vis labiau apsvarsto savo elgesį, veiksmus, praktiškai išbando pasekmių numatymo, atsižvelgimo į kitų žmonių poreikius, savo klaidų nekartojimo galimybes, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja (po antro svarstymo sumažėjo 4 balais), tačiau byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą, lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia (pirmasis vertinimo rezultatas buvo 79 balai), be to, tik 40 balai yra statiniai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos žymiai sumažinti. Teismas sprendžia, kad A. G. šiuo metu dar neįdėjo pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Pažymėtina ir tai, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą (šiuo atveju yra vidutinė) pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors galiojančių nuobaudų nuteistasis šiuo metu ir neturi, tačiau vis tik vieną kartą yra baustas, kas rodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Be to, palyginus nuteistajam skirtų nuobaudų ir paskatinimų santykį matyti, jog A. G. elgesys nepasižymėjo ypatingu pažangos siekimu, skatintas jis buvo tris kartus, taigi bausmės atlikimo metu elgėsi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Todėl atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. G. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų iš esmės pakeitė savo elgesį.

Taigi iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad yra formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, atsižvelgia į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visiškai nepriekaištingas (vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus), į nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (priklauso pakankamai aukštai vidutinės rizikos grupei), į nežymią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t. y. iš 79 balo sumažėjo iki 67 balų, tik iš dalies įvykdytas Komisijos rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, į nepakankamą savo elgesio pasekmių vertinimą, menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus, psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotikų) vartojimo istoriją į tai, kad sumenkina savo nusikalstamas veikas, teigdamas, kad nusikalsdavo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jis toliau laikysis įstatymų, nenusikals ir bus užtikrintas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekimas.

Teismo vertinimu, nusikaltimo, už kurį A. G. atlieka bausmę, pavojingumas, taip pat esant neatliktai daugiau kaip dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmei, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, bei rodo, kad šiuo metu nėra pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir nėra galimybės nuteistąjį A. G. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 59-185 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.