Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 59-271 taikyti nuteistajam A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendis pakeistas: A. G. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, kvalifikuotinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir už jos padarymą paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. lapkričio 8 d., pabaiga – 2020 m. kovo 8 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliks 2019 m. liepos 8 d. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2018 m. gruodžio 20 d. – 3 metai 2 mėnesiai ir 16 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 59-271 (toliau – ir Nutarimas) nutarė taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo, esant rašytiniam nuteistojo sutikimui, nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, Komisija siūlo nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2022 m. kovo 8 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2022 m. kovo 8 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į žemai artimą nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (47 balai), emocinę gerovę – nėra socialiai atsiskyręs, jam reikalingi kiti žmonės, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikiškesnius santykius, mąstymą ir elgesį – socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, laisvės bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti, jo nusikalstamai elgsenai nebūdingi savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, smurtinis elgesys, deklaruoja tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, siejamus su darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu, nuostatas – neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros požiūriu, nereiškia diskriminacinių nuostatų, prisiima kaltę už savo nusikalstamą veiklą, gailisi ją padaręs, taikosi su priežiūros sąlygomis, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvės atėmimo įstaigoje motyvuotas pasmingam užimtumui: dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas du kartus, bausmę atlieka paprastoje grupėje, atliekamus gerbūvio darbus, mokosi batsiuvio specialybės, turimus socialinius ryšius, turimą gyvenamąją vietą ir sutikimą su intensyvia priežiūra. Komisijos vertinimu, A. G. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarimas taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Komisija nutarė A. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę minėtą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Remiantis Komisijos nutarimu ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, nustatyta, kad A. G. buvo paskirta 5 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ½ bausmės bus atlikęs 2019 m. liepos 8 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. gruodžio 20 d. – 3 metai 2 mėnesiai ir 16 dienų, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai su intensyvia priežiūra, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant A. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nuteistasis dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje – aktyviai dalyvauja vykstančiuose įstaigoje sporto renginiuose, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programose, nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio išklausė ALFA kursus bei dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose (Carito programoje „Benamių ir nuteistųjų integracija“), nuo 2018 m. rugsėjo 14 d iki 2018 m. spalio 5 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“. Nuteistasis nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus pataisos namuose dirba gamybos zonoje darbininku, šiais mokslo metais tęsia mokslus 9-oje pagrindinio ugdymo klasėje, mokosi odos apdirbėjo specialybės. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvės atėmimo įstaigoje motyvuotas prasmingam užimtumui: šiuo metu dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ metalo bare, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Vilniaus pataisos namuose nėra baustas drausminėmis nuobaudomis. Už gerą elgesį bei darbą skatintas du kartus. Geranoriškai atlieka nemokamus gerbūvio darbus. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai rodo, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su nuteistojo dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Remiantis Komisijos nutarimu ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad, nors nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta, tačiau nusikaltimai sunkėja. A. G. sutinka, kad pagrindinė priežastis dėl ko nusikalsdavo – netinkama draugų kompanija – „papuolimas vis į tą patį žmonių ratą“, nusikaltimus darė dėl pinigų stygiaus, nes reikėjo narkotikams pirkti. Prieš įkalinimą 7 mėnesius sistemingai vartojo švirkščiamą amfetaminą, narkotikų vartojimas, jų platinimas buvo tapę kasdiene gyvenimo veikla. Nėra bandęs gydytis narkotinių medžiagų vartojimo priklausomybės, Vilniaus pataisos namuose nedalyvauja AA užsiėmimuose, nėra dalyvavęs psichoedukacinėje programoje „Įžanginė grupė“, skirtoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims. Nors paskutiniais metais nuteistasis nutraukė narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau turėtos narkotinių medžiagų vartojimo problemos glaudžiai sietinos su ankstesniu nusikalstamu elgesiu, narkotinės priklausomybės nesigydymas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. A. G. neigia žalingą alkoholio vartojimą, pripažįsta, kad išgėręs alkoholio tampa agresyvus, todėl sąmoningai riboja jo vartojimą, ankstyvosios jaunystės metais buvo baustas administracinėmis baudomis už viešosios tvarkos pažeidimus, įvykdytus apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistojo savivertė žema, prastas saviveiksmingumas, savo galios jausmą, savivaizdį linkęs palaikyti per priklausomumo santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų išveikimą psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, asocialiu elgesiu. A. G. pripažįsta ankstesnius bandymus (paskutinis 2013 m.) žudytis bei žalotis, taip bandydamas tvarkytis su per sunkiais jam emociniais išgyvenimais bei prisijungdamas pataisos namuose prie savižalojimo akcijų, siekiančių keliamų reikalavimų patenkinimo. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, patiriamų sunkumų sprendimas psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, asocialiu elgesiu) galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistasis stokoja problemų sprendimo, t. y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo, įgūdžių. Problemų sprendimas dažniausiai pagrįstas rigidiška taktika – siekiu neapgalvotu impulsyviu elgesiu greito savo emocinės būsenos, savo norų ir malonumų patenkinimo. Nors A. G. yra nutraukęs narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau jam dar sunku identifikuoti savo gyvenimo problemines sritis, jų kilmę, numatyti galimą korekciją. Nuteistajam sunku įsijausti ir suprasti kitų žmonių interesus, turi abstraktaus, lankstaus mąstymo, tikslų pasiekimo prosocialiu būdu sunkumų, kartoja tas pačias klaidas ir kol kas dar sunkiai jam sekasi mokytis iš savo patirties. A. G. deklaruoja tolesnius savo gyvenimo siekius, planus, siejamus su darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu, tačiau jo planuose nėra aiškios pagalbos sau dėl narkotinės priklausomybės gydymosi strategijos. Mąstymo, požiūrio lankstumo stoka, sunkumai atpažinti kylančias problemas, rigidiški problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstama elgesiui. Elgesio ir mąstymo nekoreagavimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. A. G. prisiima kaltę už savo nusikalstamą veiką, gailisi ją padaręs, tačiau atsakomybę už ją linkęs atiduoti, kaip jis mano, nuo jo nepriklausančioms aplinkybėms. Supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam dar nepavyksta šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Be to, bausmės atlikimo metu A. G. režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą 2017 m. kovo 3 d. už nurodymų nevykdymą, skirtas papeikimas. Nuteistasis darbo, kurį dirbtų paleistas lygtinai, susiradęs neturi. A. G. neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis anksčiau teistas 7 kartus. Amžius pirmojo teistumo metu – 15 metų. Paskutinis padarytas sunkus nusikaltimas buvo susijęs su disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Nuteistojo padarytos veikos pasižymi išskirtiniu pavojingumu, kadangi jomis pasikėsinta į visuomenės saugumą ir sveikatą. A. G. bausmių vykdymo atidėjimas buvo taikytas 4 kartus, probacijos sąlygas pažeidė, darė naujus nusikaltimus, vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, probacijos sąlygų nepažeidė. Remiantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimu naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad asmens rizika vidutinė, t. y. 47 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balų (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 27 balai (yra galimybė sumažinti). Teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2016 m. lapkričio 8 d., neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei treji metai. Svarbu pažymėti, kad nuteistąjį svarstant Komisijoje net du jos nariai pateikė atskirąsias nuomones netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, atsižvelgiant į neatliktą laisvės atėmimo bausmės nemažą dalį, vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taikytą lygtinį paleidimą, neaiškias ateities nuostatas. Nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas Komisijoje svarstomas pirmą kartą.

Taigi iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad yra formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, atsižvelgia į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visiškai nepriekaištingas (vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus), lengvai įtikinamas atsisakyti konstruktyvios veiksmų krypties, sumenkina informaciją kalbėdamas apie savo nusikaltimus. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jis toliau laikysis įstatymų, nenusikals ir bus užtikrintas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekimas.

Teismo vertinimu, nusikaltimo, už kurį A. G. atlieka bausmę, pavojingumas, taip pat esant neatliktai daugiau kaip trejų metų laisvės atėmimo bausmei, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, bei rodo, kad šiuo metu nėra pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir nėra galimybės nuteistąjį A. G. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 59-271 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.