Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties, kuria buvo nutarta netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-313-246/2018, be kita ko, A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Be to, A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir skirta jam bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį bausmės subendrintos taikant dalinio bausmių sudėjimo principą ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir trims mėnesiams. Pagal BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta kaltinamajam A. G. galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti laikotarpiai, kaltinamojo prabūti jį sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. kovo 21 d., nuo 2018 m. kovo 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento, iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento pratęstas kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės suėmimo terminas.

2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-456-634/2018 nusprendė pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendį. A. G. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir už jos padarymą paskirti 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – 5 (penkerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. G. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. G. nuteisimo už neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų ir nenustatytoje vietoje bei šių medžiagų gabenimą. Kita teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. lapkričio 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. kovo 8 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis A. G. atliko 2019 m. liepos 8 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 19 d. – 2 metai 5 mėnesiai ir 17 dienų.

4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlė, esant rašytiniam nuteistojo sutikimui, nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui Komisija siūlė nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2022 m. kovo 8 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2022 m. kovo 8 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi (teikimo Nr. T-100-1035/2019) netvirtino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G..

6. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartimi (skundo Nr. 1S-71-851/2019) nuteistojo A. G. skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį.

7. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlė nustatyti A. G. intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui Komisija siūlė nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2022 m. kovo 8 d.; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2022 m. kovo 8 d.; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartimi (teikimo Nr. T-692-1100/2019) nepatvirtino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G..

9. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 4 d. nutartimi byloje Nr. 1S-246-497/2019 nuteistojo A. G. skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m birželio 7 d. nutartį.

10. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), remdamasi 2019 m. rugsėjo 19 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, vykdomas Komisijos rekomendacijas bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo socialinius ryšius, psichologinę būklę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumui, 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlė, esant rašytiniam nuteistojo sutikimui, nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui Komisija siūlė nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2022 m. kovo 8 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2022 m. kovo 8 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi nepatvirtino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 59-185 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G..

11.1. Apylinkės teismas įvertino nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų ir į juos atsižvelgė, tačiau nurodė, kad aplinkybės, susijusios su nuteistojo dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, jo elgesiu bausmės atlikimo metu tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

11.2. Apylinkės teismo vertinimu, A. G. šiuo metu dar neįdėjo pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. G. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog, išėjęs į laisvę, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11.3. Skundžiamoje nutartyje pastebima, kad byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų, rodančių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, skaičiaus sumažėjimą lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia (pirmasis vertinimo rezultatas buvo 79 balai), be to, tik 40 balų yra statiniai, todėl daroma išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos žymiai sumažinti.

11.4. Nutartyje pažymima, kad, nors galiojančių nuobaudų nuteistasis šiuo metu ir neturi, tačiau vis tik vieną kartą yra baustas, kas rodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas.

11.5. Palyginęs nuteistajam skirtų nuobaudų ir paskatinimų santykį, apylinkės teismas vertino, kad A. G. elgesys nepasižymėjo ypatingu pažangos siekimu, skatintas jis buvo tris kartus, taigi bausmės atlikimo metu elgėsi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.

11.6. Apylinkės teismas sprendė, kad nėra pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų iš esmės pakeitė savo elgesį.

11.7. Žemesnysis teismas spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo atsižvelgė į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visiškai nepriekaištingas (vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus), į nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (priklauso pakankamai aukštai vidutinės rizikos grupei), į nežymią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t. y. iš 79 balų sumažėjo iki 67 balų, tik iš dalies įvykdytas Komisijos rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, į nepakankamą savo elgesio pasekmių vertinimą, menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus, psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotikų) vartojimo istoriją į tai, kad sumenkina savo nusikalstamas veikas teigdamas, kad nusikalsdavo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.

11.8. Apylinkės teismas apibendrino, kad nusikaltimo, už kurį A. G. atlieka bausmę, pavojingumas, taip pat esant neatliktai daugiau kaip dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmei neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, bei rodo, kad šiuo metu nėra pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir nėra galimybės nuteistąjį A. G. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

12. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir priimti jam palankų sprendimą.

12.1. Nuteistasis pažymi, jog būdamas įkalinimo įstaigoje jis negali tinkamai rūpintis dukterimi bei skirti daugiau lėšų savo finansiniams įsipareigojimams padengti. Tik būdamas laisvėje ir dirbdamas A. G. ženkliai pagerinti tiek savo, tiek dukters materialią gerovę bei įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

12.2. A. G. pastebi, kad Komisija geriau žino jo elgesio teigiamus poslinkius ir didelį norą nebevartoti narkotikų, dirbti.

12.3. Pareiškėjo nuomone, savo geru elgesiu bei sąžiningu darbu Vilniaus pataisos namuose jis įrodė, jog gali pasikeisti, būti doru ir sąžiningu Lietuvos Respublikos piliečiu.

12.4. A. G. pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 8-11 d. jis buvo išvykęs namo, apsilankė keliose potencialiose darbovietėse, kur jam buvo pažadėta, jog grįžus iš įkalinimo įstaigos bus priimtas dirbti.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

13. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

14. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas A. G. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.

15. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju A. G. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 67 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra tris kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, yra perkeltas į lengvąją grupę, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

16. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad laisvėje nuteistasis reguliariai vartodavo heroiną, nebandė gydytis priklausomybės nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistasis lankė pataisos programą, susijusią su narkotinių medžiagų prevencija, jau trejus metus nevartoja narkotinių medžiagų, tačiau turėtos narkotinių medžiagų vartojimo problemos glaudžiai siejamos su ankstesniu nusikalstamu elgesiu, narkotinės priklausomybės nesigydymas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje, jo planuose nėra aiškios pagalbos sau dėl narkotinės priklausomybės gydymosi strategijos. Taip pat pažymima, kad nors nuteistajam A. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika – 67 balai, o statiniai kriminogeniniai svertiniai veiksniai sudaro 40 balų, tačiau kiti 27 balai yra dinaminiai kintamieji, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo skunde itin akcentuojamų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme A. G. pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, apygardos teismas pažymi ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 4 balais nuo ankstesnio vertinimo.

17. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus, visuomenei pavojingo nusikaltimo padarymą – disponavimu dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog A. G. atžvilgiu, dar prieš aptarto nusikaltimo padarymą, buvo priimti septyni apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau jais paskirtos bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto. Teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, tačiau šiuo metu minimalizuoja savo nusikaltimo rimtumą. Kaip minėta, laisvėje nuteistasis reguliariai vartodavo heroiną, amfetaminą, nusikaltimą padarė siekdamas tiesioginio atlygio. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas, išsamiai aptaręs nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, likusią paskirtos bausmės dalį bei jo asmenybės ypatumus, pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. G. lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas spręsdamas A. G. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Be to, įvertinęs visus tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį A. G. charakterizuojančius duomenis, teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

18. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam A. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apygardos teismui neleidžia daryti ir aplinkybė, jog nuteistasis būdamas laisvėje galimai turės nuolatinę darbovietę. Neabejojama, kad darbas laisvėje užtikrintų didesnes nuteistojo pajamas, kurias jis, kaip teigia, skirtų savo nepilnametės dukters išlaikymui ir skolų grąžinimui, tačiau pažymima, kad prieš pradedant atlikti bausmę narkotikų vartojimas, jų platinimas, buvo tapęs jo kasdiene gyvenimo veikla. Dėl šios priežasties abejojama, jog ir šiuo atveju nuteistojo teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką, tuo labiau, kad prieš padarydamas minėtą nusikaltimą jis ieškodamas naujovių keisdavo darbovietes nenumatęs, kur toliau dirbs. Be to, nuteistasis skunde pažymi, kad potencialus darbdavys jam yra pažadėjęs jį įdarbinti šiam būnant laisvėje, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų.

19. Skundą nagrinėjanti teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis A. G. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. G. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.