Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 59-18 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. G. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendis pakeistas: A. G. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotos kaip viena tęstinė veika, nustatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir A. G. paskirta galutinė 5 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. lapkričio 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. kovo 8 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis A. G. atliko 2019 m. liepos 8 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. vasario 20 d. – 2 metai ir 16 dienų.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2020 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 59-18, atsižvelgdama į nuteistojo A. G. elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialines reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlė teismui nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenines savybes, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog A. G. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. skundas atmestinas.

3. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes, nuteistojo A. G. asmenybę bei vadovaujantis įstatymu.

4. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo atitikimas formaliems reikalavimas (įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas) sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės nuteistąjį paleisti lygtinai, tačiau nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.

5. Iš pateiktos asmens bylos matyti, kad nuteistasis A. G. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ programą, 2018 m. dalyvavo Kauno arkivyskupijos Caritas programoje „Benamių ir nuteistųjų integracija“, kurios metu išklausė ALFA kurso mokymus bei dalyvavo grupiniuose užsiėmimuose, 2018 m. dalyvavo „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“ programoje, 2019 m. dalyvavo „Įžanginėje grupėje, 2019 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo avalynės gamintojo kvalifikaciją, šiuo metu mokosi Vilniaus mokymų centro IIB gimnazijos klasėje pagrindiniam išsilavinimui įgyti. Atlikus A. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2020 m. vasario 17 d.), naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei (93 taškai (40 taškai statiniai (sumažinti nėra galimybės), 53 taškai – dinaminiai (yra galimybė mažinti)). 2018 m. gruodžio 17 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, jog A. G. priklauso vidutinei rizikos grupei (79 taškai (40 – statiniai, 39 – dinaminiai)). 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė 71 taškas (40 – statiniai, 31 – dinaminiai)). Paskutinį kartą atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta, jog A. G. priklauso vidutinei rizikos grupei - 67 taškai (40 – statinių, 31 – dinaminiai). Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika po paskutinio atlikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo padidėjo nuo 67 iki 93 taškų, t. y. yra artima aukštai (100-168 taškai). Nors 2020 m. vasario 17 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-12 pažymima, jog rizikos taškų įverčių didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje bei naujai pasireiškusiomis probleminėmis sritimis, pokyčiai išskirtinai nustatyti vertinant objektyvius, iki šiol neįvertintus su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Sprendžiant ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nuteistojo pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi, kas, nagrinėjamu atveju, nenustatyta.

6. Pirmosios instancijos teismas teigiamai įvertino aplinkybes, kad nuteistasis A. G. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2019 m. liepos 5 d. suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, su buvusia drauge turi dukrą, palaiko ryšius su mama, patėviu, broliu, seserimi, sugyventine, yra baigęs 8 klases, 2019 m. Vilniaus Komunalinių paslaugų mokykloje įgijo avalynės gamintojo kvalifikaciją, taip pat šiuo metu mokosi Vilniaus mokymų centro IIB gimnazijos klasėje pagrindiniam išsilavinimui įgyti, nuo 2019 m. liepos 11 d. tęsia darbinę veiklą dirbdamas pilnu etatu Vilniaus pataisos namų ūkio skyriuje, pagalbiniu darbininku. Tačiau vertinant galimybę asmeniui taikyti lygtinį paleidimą, yra svarbios ne tik asmenį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, praeityje taikytas poveikio priemones ir jų rezultatus. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistasis A. G. anksčiau teistas jau buvo teistas; bausmes įkalinimo įstaigoje bausmę atlieka trečią kartą; keturis kartus buvo taikytas bausmių vykdymo atidėjimas, kurių metu nuteistasis pažeisdavo probacijos sąlygas, buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo metu teismo įsipareigojimų ir probacijos sąlygų nepažeidė; nuteistojo nusikaltimams yra būdinga panaši motyvacija – finansinės ir materialinės naudos siekimas neteisėtais būdais; per bausmės atlikimo laikotarpį A. G. buvo 2 kartus baustas. Šios aplinkybės, tarp jų ir nuteistojo ankstesnis teistumas, taip pat turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galima jį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas minėtas aplinkybes.

7. Skundo argumentai, kad nuteistasis dirba nuo pat bausmės atlikimo pradžios, mokosi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra skatintas keturis kartus, jam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, kelis kartus buvo išvykęs trumpalaikėms išvykoms į namus, palaiko ryšius su artimaisiais, vertintinos teigiamai, tačiau dėl aukščiau nurodytų aplinkybių šiuo metu nėra pakankamos taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

8. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl A. G. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.