Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-246-497/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
1S-246-497/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49260-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-246-497/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49260-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2019 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 59-89 dėl lygtinio paleidimo nuteistajam A. G. taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. G. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį , 260 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendis pakeistas: A. G. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nustatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir už jos padarymą paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir keturiems mėnesiams.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 59-89 nutarė taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlė nustatyti A. G. intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, Komisija siūlė nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2022 m. kovo 8 d.; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2022 m. kovo 8 d.; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos. Komisijos vertinimu, A. G., būdamas paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. 2019 m. birželio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą. Teismas teigiamai vertino A. G. elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinęs A. G. nustatytą pakartotinio nusikalstamumo riziką, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teistumų skaičių, nuteistojo socialinio tyrimo išvadą sprendė, kad šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, kad A. G. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis A. G. nesutikdamas su apylinkės teismo išvada pateikė skundą, kuriame prašo 2019 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma:

5.1 Teismas priimdamas nutartį nesirėmė LR Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, kuriame išdėstytos tezės teigia, kad teismai priimdami sprendimus yra saistomi aukštesnių teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose .

5.2 Teismas neatsižvelgė į jo teigiamas charakteristikas , savo nutartį grindė psichologiniais, o ne teisiniais motyvais, nemotyvavo, kodėl jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas, o tik išdėstė faktus, kuriais remiantis Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, todėl neaišku , kodėl tų pačių faktų pagrindu buvo priimtas kardinaliai skirtingas sprendimas. Komisija nustatė, kad apeliantas įvykdė visas individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones. Pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodika nustatyta, kad apeliantas priklauso vidutinės rizikos grupei - 71 balas, todėl neaišku - kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti , kad atitiktų kriterijų, pagal kurį lygtinis paleidimas būtų taikytas.

5.3 Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, kad apeliantas praeityje buvo 5 kartus teistas. Bausmes jis yra atlikęs , todėl tai akivaizdus teisės principo „non bis in idem“ pažeidimas. Skundžiamos teismo nutarties teiginys „Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. G. nesilaikys įstatymų ir nusikals“ turi būti labai aiškiai ir labai atsakingai argumentuotas, priešingu atveju tai yra Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimas. Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksmais įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą - precedentai bylose Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012. Visi šie precedentai yra galiojantys, todėl, sutinkamai su LR Teismų Įstatymo 33 str., yra privalomi.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo skundas netenkinamas

6. Aukštesnysis teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

7. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

8. Apygardos teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo ir teismo nutarties turinį bei skundo argumentus, asmens bylos duomenis, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šiai dienai dar nėra pasiekti A. G. paskirtos bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

9. Nagrinėjamu atveju, A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir atliktos bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad A. G. sumažino pakartotinio nusikalstamumo riziką 8 balais, tačiau galimų sumažinti balų skaičius išlieka gana didelis - 31 balas ( pagal OASys metodiką), šiuo metu pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ( 71 balas) . Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos, tais atvejais kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Rizikos sumažinimas 8 balais nėra pakankamai ženklus, atsižvelgiant į išliekamų balų skaičių. Teismas taip pat teigiamai vertino tai, kad nuteistasis A. G. dirbo, geranoriškai atlieka gerbuvio darbus, mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, įvykdė Komisijos rekomendacijas. Aukštesnysis teismas sutinka , kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu iš esmės nukreiptas teigiamo elgesio koregavimo linkme, tačiau dar kartą pažymi , kad teismas nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, nėra įpareigotas taikyti lygtinį paleidimą vien tik nustačius formalių lygtinio paleidimo pagrindų buvimą.

10. Kaip jau minėta, svarstant asmens padariusio nusikalstamą veiką klausimą būtina atsižvelgti į nusikalstamos veikos, už kurios padarymą asmuo atlieka bausmę, pobūdį, kadangi šiuo atveju svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir ateityje nedarytų nusikalstamų veikų. Galioja bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus, vienas iš jų kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti.

11. Aukštesnysis teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas savo sprendimą grindė psichologiniais motyvais. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą Socialinio trimo išvadoje nurodytos aplinkybės yra reikšmingos. Teismas priimdamas nutartį teisingai pažymėjo ,kad 2019 m. gegužės 3 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-79 užfiksuotos aplinkybės, jog nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, tačiau menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, linkęs atiduoti atsakomybę už nusikalstamą veiką nuo jo nepriklausančioms aplinkybėms rodo, kas rodo, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika nėra ženkliai sumažėjusi. Šios aplinkybės įpareigoja griežčiau vertinti A. G. galimybes nenusikalsti ateityje, bei neleidžia suformuoti tvirto įsitikinimo , kad nuteistojo paleidimas nebus per ankstyvas.

Šalies argumentai

12. Apelianto skundo teiginys, kad teismas privalo vadovautis sukurtais precendentais nepagrįstas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgiama ne tik į teistumų skaičių, nusikaltimų pobūdį, atliktos bausmės trukmę, bei nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo individualias , psichologines savybes, jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, ateities planus. Skunde minimos teismų nutartys nėra analogiškos nagrinėjamai situacijai, nutartys priimtos bylose, kuriose padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir sunkumas, nuteistųjų asmenybės, atliktos bausmės dalis nėra tapačios nagrinėjamai situacijai ir apeliantas mini tik šiose nutartyse išdėstytus jam palankius teiginius.

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nustatyti nuteistojo A. G. elgesio pokyčiai yra teigiami, tačiau vien to nepakanka, kad konstatuoti jog bausmės tikslai šiuo metu yra pasiekti, todėl Komisijos nutarimas taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nepatvirtintas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas