Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. kardomosios prie­mo­nės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens netei­sė­tai įgijo, gabeno į savo namus adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė nenustatytą kiekį nar­ko­ti­nių medžiagų bei nenustatytu laiku ir vietoje pardavė J. C. 9 vnt. užspaudžiamų plastikinių pakuočių su psichotropine medžiaga - metamfetaminu, kurio masė yra 4,008 g., ir dvidešimt vieną tabletę – psichotropinės medžiagos l-(3-clorofenil) piperarino (sinonimas: mCPP), kurio masė yra 0,628 g.;tęsdamas nusikalstamą veiką, A. G. 2016 m. lapkričio 8 d., apie 16 val., adre­su (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė T. S. plastikinę užspaudžiamą pa­kuo­tę su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio masė yra 0,056g (12,2%), ir dvi plas­tikines užspaudžiamas pakuotes su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio masė yra 0,151 g. (12,2%), iš viso pardavė 0,207 g. psichotropinės medžiagos – metam­fe­ta­mino;tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis 2016 m. lapkričio 8 d., apie 18.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė P. A. plastikinę užspaudžiamą pakuotę su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio masė yra 0,122 g (13,29%);tęsdamas nusikalstamą veiką, A. G. 2016 m. lapkričio 8 d., apie 18.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė M. V. plastikinę užspaudžiamą pakuotę su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio masė yra 0,123 g (13,63%);tęsdamas nusikalstamą veiką, A. G. 2016 m. lapkričio 8 d., apie 19.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie namo stovinčiame automobilyje Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai pardavė Ž. B. plastikinę užspaudžiamą pakuotę su psichotropine medžiaga - metamfetaminu, kurio masė yra 0,033 g (12,84%).Be to A. G. yra kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tris plastikinius buteliukus, vienuolika plastikinių maišelių ir plastikinę gertuvę su galimai narkotine medžiaga – amfetaminu, bendros ~ 280 g masės, kol 2016-11-08, apie 20 val., kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.Kaltinamasis A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi A. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviejų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d. Vėliau Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis A. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. Paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi A. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 8 d.Skunde kaltinamasis A. G. prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.Skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Turi tvirtus šeiminius santykius, mažametę dukrą, kuriai jis reikalingas. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad jo dukrai pablogėjo mokslai, nes jai trūksta tėvo. Nuteistasis taip pat pažymi, jog dėl nusikalstamų veikų visiškai prisipažino, nieko neslėpė nuo pareigūnų.Kaltinamasis skunde remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Teigia, jog tik bū­damas laisvėje turės realią galimybę gauti pajamas, atlyginti žalą ir išlaikyti savo dukrą.Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.Kaltinamojo A. G. skundas atmetamas. Išnagrinėjus skundą ir įvertinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kal­ti­namam A. G. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tai­kymo terminą trims mėnesiams apylinkės teismas nei BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą ar šioje proceso stadijoje pakeisti ją švelnesne, teisinio pagrindo nėra.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Šiuo aspektu vertinant skundžiamos nutarties motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teis­mas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių ma­­ny­mą, jog kaltinamasis A. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas vei­kas. Šią teismo išvadą patvirtina paties kaltinamojo ir kitų kaltinamųjų parodymai, asmens pa­ro­dymo atpažinti, savanoriškų daiktų pateikimo, daiktų apžiūrų bei kratų protokoluose užfiksuoti duo­menys, specialisto išvadose konstatuotos aplinkybės, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo bei slapto sekimo protokoluose užfiksuoti duo­menys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pa­mi­nėti duo­menys yra vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suė­mi­mo pa­grindų ir są­lygų nustatymu, suimtojo kaltės klausimas sprendžiant kardomosios priemonės pas­ky­ri­mo ar pra­tęsimo klau­si­mą nenagrinėjamas.Sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo, o tuo pačiu ir kaltinamojo skundo pagrįstumo klau­si­mą, pažymėtina, kad kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti ski­ria­mos ar pratęsiamas jų taikymo terminas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvyk­dymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvar­dintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.Vertinamu atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam taikoma ir skun­džiama apylinkės teismo nutartimi pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Abe­joti šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimu, įvertinus kaltinamojo skundo nagrinėjimui pa­teiktoje baudžiamojoje byloje esančius duomenis, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama (pratęsiama) BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu tais atvejais, kai yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis A. G. yra vedęs, jo paties teigimu, augina mažametę dukrą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog jo socialiniai ryšiai, galintys veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo kaltinamojo pakartotinio nusikalstamumo, yra pakankamai tvirti. Tačiau, įvertinus tai, jog šios aplinkybės egzistavo ir kaltinamajam šiuo metu inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, ir nuo neteisėto elgesio jos kaltinamojo nesustabdė, todėl ir šiuo metu, priešingai nei tai traktuojama kaltinamojo skundu, jos nelaikytinos esminėmis, sudarančiomis pakankamą pagrindą švelnesnės kardomosios priemonės taikymui. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, įgijęs vos 8 klasių išsilavinimą, iki suėmimo niekur nesimokė ir nedir­bo, kas, įvertinus finansinį jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, leidžia pagrįstai ma­ny­ti, jog iš nusikalstamų veikų darymo gaunamos pajamos buvo vienintelis jo pragyvenimo šal­ti­nis. Be to, praeityje A. G. buvo ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, buvo ir ne kartą teistas (paskutinį kartą – 2017 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį), jo daromos nusikalstamos veikos savo pobūdžiu sunkėja (šiuo metu jis įtariamas dviejų sunkių nusikalstamų veikų padarymu), kas leidžia pagrįstai įtarti, jog kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, o šiuo metu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimas įvykdymas buvo tik loginis jo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Įvertintina ir tai, kad šiuo metu jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas A. G. galimai padarė esant neišnykusiam teistumui, kas neabejotinai nei­gia­mai charakterizuoja A. G. ir teikia pagrindo išvadai, jog tinkamo savo elgesio jis negeba išlaikyti ilgesnį laikotarpį, negeba prisitaikyti ir prie visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos manymu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimo terminas įtariamajam pratęstas pagrįstai. Šiuo metu nėra pagrindo įtariamajam skirti švelnesnę kardomąją prie­mo­nę nei suėmimas, nes nei viena švelnesnė kardomoji priemonė šiuo atveju neužkirs galimybės kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas, t. y. be įtariamojo teisių suvaržymų nebus įgyvendinti BPK 119 straipsnio nustatyti kar­do­mųjų priemonių tikslai. Kaltinamojo A. G. suėmimo pratęsimo trukmė skun­džiamoje nutartyje yra pakankamai argumentuota, nurodyti argumentai teisėjų kolegijai nekelia abejonių.Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją prie­mo­nę. A. G. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytos nusikalstamos veikos leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pa­grin­do paleisti suimtą įtariamąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kom­plek­są (BPK 122 str. 7 d.). Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. G. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste, jos taikymu užtikrinamas ir viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.