Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 59-18 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 59-18 nutarė taikyti A. G. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo tvarka (toliau – Probacijos įstatymas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad A. G. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu su pakeitimais, padarytais Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 metams, o vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta galutinė 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Komisija 2020 m. vasario 21 d. priėmė Nutarimą Nr. 59-18 taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialines reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką -93 taškai.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 59-18 netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, gali teikti prašymus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2019 m. liepos 05 d. suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nevedęs, su buvusia drauge turi susilaukęs dukros, palaiko ryšius su mama, patėviu, broliu, sese, sugyventine, buvusia drauge susiskambindamas telefonu. Nuteistasis A. G. yra baigęs 8 klases, 2019 m. Vilniaus Komunalinių paslaugų mokykloje įgijo avalynės gamintojo kvalifikaciją, taip pat šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindiniam išsilavinimui įgyti, nuo 2019 m. liepos 11 d. tęsia darbinę veiklą dirbdamas pilnu etatu (duomenys neskelbtini).

Minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad A. G. dalyvauja įvairiose programose, palaiko glaudžius socialinius santykius nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

Teismas pažymi, jog būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko požiūrį į padarytus nusikaltimus, t. y. turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Nuteistasis A. G. anksčiau teistas kelis kartus. Bausmes įkalinimo įstaigoje bausmę atlieka trečią kartą. Ankščiau keturis kartus buvo taikytas bausmių vykdymo atidėjimas, kurių metu nuteistasis pažeisdavo probacijos sąlygas, tačiau kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo metu teismo įsipareigojimų ir probacijos sąlygų nepažeidė. Nuteistojo nusikaltimams yra būdinga panaši motyvacija – finansinės ir materialinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Be to, per bausmės atlikimo laikotarpį A. G. buvo 2 kartus baustas, kas rodo, jog jo elgesys pataisos namuose negali būti vertinamas išimtinai teigiamai. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei tuo, jog jis lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad A. G. priklauso vidutinės rizikos grupei - 93 balų, iš jų statiniai veiksniai sudaro - 50 balų, dinaminiai veiksniai - 43 balai, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamumo rizikos dinaminiai veiksniai nuo praėjusio karto, kai buvo svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, padidėjo.

Taigi akivaizdu, jog aptarti faktai apibūdina A. G. ir neigiamai bei leidžia daryti išvadą, jog jis dar visiškai nesugeba laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, jis nedaro tinkamų išvadų, stokoja kritiško savo poelgių vertinimo, o tai nulemia ir nesugebėjimą efektyviai keistis pozityvia linkme bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi šiuo atveju konstatuotina, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad A. G., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals ir jam gali bei turi būti taikomas lygtinis paleidimas.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Tuo pačiu konstatuotina, jog A. G. savo elgesį keičia teigiama linkme. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad A. G. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, todėl pirmiau nurodytas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 59-18 netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 59-18 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.