Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HC betonas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dargrinda“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškianti savarankiškų reikalavimų byloje atsakovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Aminera“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

12. Kaip nustatyta, atsakovės 5 užsakymu ir 6 užsakymu ieškovė pristatė skysto betono - 3246 m³ į statybos darbų objektą, adresu (duomenys neskelbtini). (toliau - Objektas Nr. 1) ir 36 m³ į statybos darbų objektą, (duomenys neskelbtini) (toliau - Objektas Nr. 2), kuriuose atsakovė atliko betonavimo darbus pagal su trečiuoju asmeniu UAB „Aminera“ sudarytą rangos sutartį.

18. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Kartu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

27. Byloje nėra duomenų, kad šalių sudarytos Sutarties nuostatos, kuriomis šalys apibrėžė betono atitikimo kokybės reikalavimams patikrinimą, jos tvarką, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, šios Sutarties nuostatos atsakovės byloje nebuvo ginčijamos.

29. Sutarties 4.4. punkte buvo nustatyta, kad pirkėjas (šiuo atveju atsakovė) turi teisę atrinkti gatavos produkcijos mėginius prieš pakraunant į autotransportą ir patikrinti jų atitiktį Sutarties 4.1. straipsnyje nurodytiems reikalavimams. Ėminiai imami tik dalyvaujant pardavėjo atstovui, atranka privalo būti patvirtinta ėminių atrankos aktu.

31. Sutarties 8.1 punktas nustatė, kad šalys susitaria, kad pirkėjas (šiuo atveju atsakovė) negali pateikti pretenzijų dėl tiekiamos produkcijos kiekių ar kokybės, jei pirkėjas nesilaiko šioje Sutartyje numatytų produkcijos tiekimo, kiekio ir kokybės tikrinimo bei priėmimo tvarkos reikalavimų.

32. Kaip matyti (28-31 punktai), šalys sudarytoje Sutartyje susitarė dėl betono tikrinimo reikalavimų, kurių atsakovė Sutartimi įsipareigojo griežtai laikytis (Sutarties 2.2.3. punktas). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog betono mėginiai, kurių tyrimo rezultatais (nutarties 29 punktas) atsakovė įrodinėjo, kad ieškovės pristatytas betonas jo pristatymo metu buvo netinkamos kokybės, būtų, atrinkti Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 4.4. punktas), tai yra, prieš pakraunant į autotransportą, kad mėginiai atrinkti, dalyvaujant ieškovei, kad mėginiai, kurių tyrimų rezultatais atsakovė remiasi, buvo tiriami ir ieškovei priimtinoje laboratorijoje (Sutarties 4.6. punktas). Taigi esant aplinkybėms, kai kokybės reikalavimų patikrinimui sutartyje šalių buvo sulygta speciali tvarka, atsakovė, įrodinėdama, kad ieškovės parduotas skystas betonas neatitiko sutartyje nustatytų reikalavimų, duomenų apie tinkamą tos įgyvendinimą tvarkos įgyvendinimą nepateikė.

33. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė nesilaikė ir šalių sutartyje numatytos ieškovės informavimo (34-36 punktai), kad produkcijos kokybė neatitinka kokybės reikalavimų, tvarkos ir terminų (4.5. punktas). Pirmoji atsakovės pretenzija dėl betono kokybės ieškovei buvo atsiųsta 2019 m. spalio 7 d. tai yra po viso atsakovės užsakyto betono pristatymo. Taip pat atsakovė pretenzijoje nurodė, kad atsakovė sulaiko Sutartyje numatytą sumą, kol bus priduoti iki galo A ir B aikštelių betonavimo darbai arba bus išspręstas klausimas dėl betono markės ir kokybės.

40. 2019 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Teslita“ bandymų protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir VGTU Statybiniu? medžiagų instituto Kompozitiniu? medžiagų laboratorijos Bandymu? protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti rezultatai tarpusavyje iš esmės prieštarauja. Kaip matyti, 2019 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Teslita“ bandymų protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas betono gniuždymo stipris yra nuo 11,9 iki 20,6 N/mm2. Tuo tarpu VGTU Statybiniu? medžiagų instituto Kompozitiniu? medžiagų laboratorijos Bandymu? protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas betono gniuždymo stipris yra nuo 25,8 iki 32, 2 N/mm2.

41. Kaip matyti, 2019 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Teslita“ bandymų protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas betono gniuždymo stipris, atlikus mėginius yra nuo 11,9 iki 20,6 N/mm2, tai yra, skiriasi net tarpusavyje beveik 2 kartus (2019 m. liepos 1 d. betono – 20,6 N/mm2, 2019 m. liepos 26 d. betono – 11,9 N/mm2). Taip pat kaip matyti iš bandymo protokolo, nebuvo nurodyta, kokio betono gamintojo ir kokios klasės betonas bus tiriamas. Nors bandymų protokole nurodytos betonavimo datos, tačiau kada paimti mėginiai, nėra nurodyta. Šį tyrimą atsakovė atliko, vykdydama, trečiojo asmens UAB „Aminera“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. pretenzijoje atsakovei nurodytą reikalavimą atlikti betono tyrimą, pateikiant ir betonavimo darbų aprašymą kaip buvo atliekamas betonavimas, aprašant betono priežiūrą kietėjimo metu, o ne pačiai atsakovei kilus abejonių dėl ieškovės pristatyto betono kokybės, su kuriuo atsakovė atliko betonavimo darbus.

42. Kaip matyti iš 2019 m. gruodžio 12 d. VGTU Statybinių medžiagų instituto Kompozitinių medžiagų laboratorijos Bandymų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio bandymų užsakovas buvo N. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), tai yra, trečiojo asmens UAB „Aminera“ direktorius, o ne atsakovė. Taip pat kaip matyti iš bandymo protokolo, nebuvo nurodyta, kokio betono gamintojo ir kokios klasės betonas bus tiriamas. Kaip matyti iš byloje atsakovės pateiktų duomenų (tripliko 26 punktas), paskutinį kartą ieškovė betoną atsakovei pristatė 2019 m. rugsėjo 27 d., o iš bandymų protokolo matyti, kad mėginiai tyrimui buvo pristatyti tik 2019 m. lapkričio 29 d., tai yra, daugiau nei po dviejų mėnesių, po paskutinio ieškovės atsakovei pristatyto betono.

43. Kaip matyti, iš 2019 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Teslita“ bandymų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. gruodžio 12 d. VGTU Statybinių medžiagų instituto Kompozitinių medžiagų laboratorijos Bandymų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), nei vienu atveju nebuvo nustatyta, priežastis, sąlygojusi tokius bandymo rezultatus, tai yra, jog tokius bandymo rezultatus sąlygojo skysto betono netinkama gamyba.

44. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, iškyla klausimų, kuriems išsiaiškinti reikia specialių žinių. Ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva.

45. Teismo vertinimu, dėl pirkimo–pardavimo metu buvusių konkrečių betono trūkumų, kuriais atsakovė remiasi kaip savo nesutikimų su ieškiniu pagrindu, buvimo ar nebuvimo, vertinant ir aplinkybę, jog atsakovė nesilaikė Sutartyje šalių sulygtos specialios betono kokybės patikrinimo tvarkos, buvo būtinos specialios žinios.

46. Teismas siūlė pasinaudoti byloje dalyvaujantiems asmenims teise teikti prašymą skirti byloje teismo ekspertizę, tačiau prašymų pateikta nebuvo. Atsakovės atstovė paaiškino, kad su laiku betono klasė, kinta ir šiuo metu betono klasė gali būti pakitusi, todėl nebūtų gauti rezultatai kokia betono klasė buvo jo pirkimo metu, už kurią buvo susitarta sumokėti (2023 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas). Tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės atstovės pateiktus paaiškinimus, jog teismo ekspertai objektyviai neturėtų galimybės nustatyti šiuo metu bylai reikšmingas aplinkybes, tai yra, betono atitikimą kokybės reikalavimams jo pristatymo atsakovei metu.

47. Ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovės nurodomi trūkumai galėjo atsirasti dėl netinkamos betonavimo technologijos, pateikė 2020 m. Mokslinio tiriamojo darbo „Betono savybių ir mikrostruktūros tyrimai“ ataskaitą, kurioje nurodyta, kad betono tankis ir gniuždymo stipris skirtinguose betoninės dangos taškuose (vietose) svyruoja labai plačiose ribose. Betono tankio svyravimo ribos – nuo 2244 kg/m3iki 2335 kg/m3, gniuždymo stiprio svyravimo ribos - nuo 26,3 MPa iki 40,0 MPa. Minėtų betono tankio ir gniuždymo stiprio svyravimų ir mažų verčių priežastis yra nepilnas betono mišinio sutankinimas betono klojimo metu. Viršutinio betono sluoksnio tankis apie 50 – 100 kg/m3 mažesnis už apatinio sluoksnio betono tankį bei vandens įgėris nuo 5,5 % iki 7,5 % rodo nepakankamą betono mišinio sutankinimą (ypač viršutinio betono sluoksnio) betono klojimo metu. Betono mikrostruktūros tyrimai rodo didelį stambių kavernų bei stambių ir smulkių oro porų kiekį viršutiniame betoninės dangos sluoksnyje. Minėtų tuštumų betono mikrostruktūroje atsiradimo priežastis – nepilnas betono mišinio sutankinimas klojimo metu.

49. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė tinkamai neįrodė, kad ieškovės tiekiamas betonas neatitiko kokybės reikalavimų. Atsakovė, būdama verslininkė, turėjo vadovautis šalių laisva valia sulygtomis nuostatomis dėl tiekiamo betono kokybės tikrinimo ir pretenzijų teikimo procedūros, o jos nesilaikius, ir byloje esant prieštaringų įrodymų, prieštaravimų, iš esmės prarado galimybę įrodyti betono neatitiktį kokybės reikalavimams. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, vadovaujantis civiliniame procese vyraujančiu tikimybių pusiausvyros principu, byloje nustatytos aplinkybės, leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą nei priešingai, jog ieškovės atsakovei parduotas skystas betonas jo pardavimo metu atsakovei buvo tinkamos kokybės, o trūkumai, jeigu tokie buvo atsirado, dėl atsakovės betonavimo darbų atlikimo sąlygų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl atsakovės pasirinkto teisių gynimo būdo.

50. Teismo vertinimu, atsakovė kaip pirkėja, pasinaudodama netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisėmis, siekdama tuo pagrindu sumažinti pirkimo kainą, netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą.

51. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti: 1) kad daiktas, apibudintas sutartyje pagal rūšį, būtu pakeistas tinkamos kokybės daiktus, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinti pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai prie protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daiktas yra esminis sutarties pažeidimas.

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialinės teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. v. AB bankas „Nord/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-313/2006).

54. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiškai arba iš dalies pripažinti ieškinį, taip pat pareikšti priešieškinį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš esmės galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiesiems teisiniams santykiams, asmenis sieja abišalės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009). Tiek priešieškinis (CPK 143 straipsnis), tiek atsiliepimas į ieškinį (CPK 142 straipsnis) yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį.

55. Nagrinėjamu atveju atsakovė nuo ieškovės pareikšto reikalavimo sumokėti Sutartyje nustatytą betono kainą gynėsi atsiliepime išdėstydama aplinkybes, susijusias su betono kokybe ir ieškovei taikytinos civilinės atsakomybės klausimais, ieškovei pardavus netinkamos kokybės betoną, įrodinėdama, kokia konkrečia suma turėtų būti sumažinta betono kaina. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, iš esmės sudaro savarankiško reikalavimo pagrindą; jos turi būti įrodinėjamos pagal civilinės atsakomybės nustatymo ir taikymo taisykles, o ieškovei turi būti sudaryta galimybė nuo tokio atsakovo reikalavimo gintis. Atsakovė, savo ruožtu, atsikirtimais nepaneigė materialiųjų ieškinio patenkinimo pagrindų. Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje buvo atstovaujama advokatų, todėl turėjo galimybę tinkamai pasinaudoti jai įstatyme suteiktais būdais ginti savo interesus. Teismo vertinimu, atsakovė tinkamai įgyvendindama savo pasirinktą teisių gynimo būdą, sumažinti pirkimo kainą, turėjo reikšti priešieškinį, sumokant civilinio proceso įstatymu nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

57. CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Vadovaujantis CK išdėstytu reglamentavimu, teismas priima nagrinėti reikalavimą apginti asmens pažeistą teisę nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pareikšti tokį reikalavimą yra pasibaigęs, tačiau tuo atveju, jeigu priešinga ginčo šalis pareikalauja taikyti ieškinio senatį, o teismas nenustato aplinkybių, pagrindžiančių, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą teismui ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

58. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo (57 punktas), ieškinio senaties institutas yra siejamas su konkrečių reikalavimų pareiškimu materialinio teisinio santykio šaliai. Šiuo atveju atsakovė byloje nėra pareiškusi reikalavimo ieškovei, todėl teismo vertinimu, nėra įstatymu numatyto pagrindo spręsti ieškovės prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo atsakovės atžvilgiu (CK 1.125 straipsnis).

Dėl skolos, delspinigių, palūkanų pagal ieškovės ieškinį priteisimo.

59. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

60. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis).

61. Šalių sudarytos Sutarties 5.1. punkte nustatyta, kad pirkėjas su pardavėjo už parduotą produkciją atsiskaito per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos mokėjimo pavedimu į Pardavėjo Sutartyje nurodytą sąskaitą banke.

62. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl PVM sąskaitų faktūrų pateikimo, skolos dydžio, tai yra, jog atsakovė ieškovei pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras yra skolinga ieškovės prašomą priteisti sumą, tai yra, 44 879,46 EUR. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog ieškovės parduotas skystas betonas neatitiko Sutartyje nustatytų reikalavimų, o atsakovė Sutartyje nustatyta tvarka nėra sumokėjusi ieškovei 44 879,46 EUR, ši skola iš atsakovės ieškovei priteisiama (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis).

63. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 4039, 15 EUR delspinigių pagal atsakovės nepamokėtas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (dubliko 25 punktas). Ginčo dėl delspinigių dydžio, paskaičiavimo tvarkos byloje tarp šalių nėra.

65. Sutarties 5.3. punkte numatyta, kad pirkėjas laiku nesumokėjęs už produkciją moka pardavėjui 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.

66. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011).

67. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.

68. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

69. Atsakovė nenurodė, kodėl jos vertinimu ieškovės prašomos netesybos yra neprotingai didelės, o teismas tokių aplinkybių nenustatė. Kaip nustatyta, šalys yra verslo subjektai, savo srities profesionalai, teikiantys statybų procese būtinas betono gamybos, jo pardavimo ir betonavimo paslaugas, todėl abi šalys, pasirašydamos ginčo sutartį, neabejotinai galėjo įvertinti į ją įtrauktų netesybų dydį, jų atitikimą rinkos sąlygoms. Atsakovė neįrodė nė vienos iš CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant jį galėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės – netesybų mokėjimo. Teismas, vertindamas tai, kad abi sutarties šalys yra verslininkės, vertindamas atsakovės neįvykdytos prievolės dydžio (44879,46 EUR) ir netesybų dydžio (4039,15 EUR) santykį bei tai, kad atsakovė įvykdyti prievolę delsia nuo 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesio, delspinigių normą 0,05 procentų, neturi pagrindo ieškovės prašomas priteisti netesybas laikyti neprotingai didelėmis, todėl jų nemažina (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

70. Ieškovė prašo priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 48 918,61 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

71. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – ir MAPKSVPĮ) numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius. Sutartis atitinka MAPKSVPĮ įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistus 48 918,61 EUR (44879,46 EUR skola už betoną + 4039,15 EUR delspinigiai) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

72. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

73. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

74. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

75. Byloje šalys patyrė šias išlaidas: Ieškovė – 959 EUR žyminis mokestis už ieškinį (Nr. CBP-149), 2783 EUR advokato pagalbos išlaidos (Nr. DOK-1455). Iš viso – 3742 EUR. Atsakovė – 3450,51 EUR advokato pagalbos išlaidos (Nr. DOK-15636, Nr. DOK-1913). Iš viso - 3450,51 Eur. Trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

76. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, ieškovės prašymas tenkinamas, iš atsakovės priteisiama iš viso 3742 EUR jos turėtų bylinėjimosi išlaidų..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dargrinda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės HC BETONAS, UAB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 44 879,46 EUR skolą, 4039,15 EUR delspinigių, iš viso 48 918,61 EUR, nuo šios priteistos sumos 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra, 2022 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dargrinda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ieškovės HC BETONAS, UAB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3742 EUR ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.