Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui 859-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl įmokų dydžių pripažinimo nepagrįstais ir permokų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1314-592/2011 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui 859-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl įmokų dydžių pripažinimo nepagrįstais ir permokų grąžinimo, 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - pripažino nepagrįstais atsakovo 859-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos reikalavimus dėl 146,59 Lt mėnesinės „kitų paslaugų“ įmokos dalies – 89,28 Lt ir dėl 269,95 Lt delspinigių nuo 2005-04-01 iki 2011-05-01, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1907-640/2012, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, ieškovo A. N. ieškinį atsakovui 859-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl įmokų dydžių pripažinimo nepagrįstais ir permokų grąžinimo atmetė, perskirstė bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėja A. N. 2017 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kurį patikslinusi 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. kovo 23 d., prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1907-640/2012 ir priimti naują sprendimą, palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1314-592/2011. Prašyme nurodė, kad pareiškėja nebuvo įtraukta ir nedalyvavo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-1907-640/2012 procese, neturėjo galimybės teikti įrodymus ir apginti savo teisę ir pareigą mokėti bendrijai už bendro naudojimo objektų priežiūrą, valdymą, naudojimą ir komunalines paslaugas. Pareiškėja apie savo materialiųjų teisių pažeidimą sužinojo gavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017, kurį teismas grindė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2A-1907-640/2012 sprendimu. Prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė po mėnesio – 2017-06-22, nepraėjus 5 metams nuo Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-1907-640/2012 sprendimo įsiteisėjimo.Pareiškėja taip pat nurodė, kad teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino bendrijos mokėtinos sumos skaičiavimo būdą pagal buto plotą, pradėtą taikyti nuo 2005-04-01, teisėtu ir teisingu ir šiuo sprendimu pripažino pagrįstai ir teisėtai mokėtinos sumos padidinimą (duomenys neskelbtini) butui, kurio bendrasavininke ji yra. Toks sprendimas priimtas teismui neįtraukus pareiškėjos į bylą ir neištyrus ir neįvertinus jos įrodymų bei teisinių argumentų. Pažymi, kad ji nebuvo įgaliojusi nei P. N., nei A. N. atstovauti ją minėtoje civilinėje byloje, taip pat nebuvo sudariusi sutarties su advokatu.Pareiškėja teigė, kad iki 2005 metų balandžio mėnesio mokėtina suma už paslaugas buvo skaičiuojama vadovaujantis 2003 metais priimtais sprendimais, butams buvo išlaidos skirstomos po lygiai, o išlaidos dėl atliekų išvežimo, apšvietimo – proporcingai turimam plotui. Atsakovas nuo 2005 metų pradėjo teikti sąskaitas, kuriose mokėtina suma paskaičiuota pagal buto plotą ir tarifais, kurie pareiškėjai yra neaiškūs. Pareiškėjos teigimu, bendrijos narių susirinkimas 8 narių balsais 2005 metais nusprendė pakeisti mokėtinų sumų skaičiavimo ankstesnę tvarką, kuri buvo priimta daugumos – 16 butų ir kitų savininkų balsais 2003 metais. Vilniaus apygardos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, jog 2005 metų bendrijos susirinkimas yra teisėtas, o mokėtina suma už bendrijos paslaugas gali būti skaičiuojama pagal buto plotą. Šių teisės normų pažeidimą išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-965/2017, nagrinėdamas ginčą tarp tų pačių šalių.Suinteresuotas asmuo (ieškovas) A. N. atsiliepime su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1907-640/2012 sutiko. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pažeidė materialiosios teisės normas ir dėl to priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.Atsakovas 859-oji daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjos A. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinėje byloje e2-1409-155/2017 A. N. teismui pateikė 2016 m. spalio 22 d. pasirašytą dokumentą „Dėl mūsų atstovavimo 2016 m. lapkričio 16 d. posėdyje, atsiliepimo papildymo ir prijungimo prie bylos kitų tiesiogiai susijusių bylų“, kuriame prašė prijungti bylą 2-1314-592/2011. Iš nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, jog pareiškėja, 2016 m. spalio 22 d teikdama teismui prašymą, jau žinojo ar turėjo žinoti apie priimtą teismo sprendimą byloje, kurioje prašo atnaujinti terminą. Kadangi pareiškėja apie proceso atnaujinimo pagrindų atsiradimą sužinojo 2016 m. rugpjūčio 11 d., o į teismą kreipėsi tik 2017 m. birželio 22 d., padarė išvadą, kad ji praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą. Prašyme pareiškėja neprašė praleisto termino atnaujinti. Dėl to, kad prašymas pateiktas praleidus 3 mėnesių terminą, tai sudaro savarankišką pagrindą netenkinti prašymo (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, nebūdama išnagrinėtos bylos dalyviu, į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo gali kreiptis tik, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė nesutikimu su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimu ir jo motyvais, bet aiškiai nenurodė, dėl kokių konkrečių jos materialiųjų teisių ir pareigų nusprendė teismas. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu nėra nuspręsta dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytinas nepagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2018 m. gegužės 4 d. nutartį, priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1907-640/2012 ir bylą nagrinėti iš naujo; priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1907-640/2012 ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1314-592/2011.Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog praleistas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Jos prašymas atitiko CPK 369 straipsnyje formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nepažeisti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktų pagrindai, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti priimti prašymą. Be to Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-254-258/2018 nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimo priėmimo stadijoje prašymą dėl proceso atnaujinimo sprendė iš esmės, grąžino prašymo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Laiko, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Vilniaus apygardos teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr. 2S-254-258/2018.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji 2016-10-22 sužinojo apie teismo sprendimą civilinėje byloje, kurioje procesą prašo atnaujinti, yra pagrįsta spėjimais, o ne konkrečiais įrodymais. Ji, gavusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, klaidingai nurodė dieną, kada sužinojo prašomos atnaujinti procesą bylos sprendimą. Prašyme nurodė, jog tai yra 2016-08-11 (ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017) gavimo diena, o faktiškai sužinojo tik 2017-05-16 (gavusi sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017). Pirmosios instancijos teismas neįvykdė CPK nustatytos pareigos ir nepareikalavo patikslinti aplinkybių, kuriomis grindžiamas termino skaičiavimas.Apeliantė teigia, kad ji aiškiai nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo pagrindus. Priimtas teismo sprendimas leido atsakovui reikalauti iš pareiškėjos mokėti tris kartus daugiau už bendro naudojimo objektų priežiūrą, valdymą, naudojimą, negu priklauso pagal Civilinį kodeksą. Civilinėje byloje nėra duomenų, ar atsakovas gavo pareiškėjos prašymą atnaujinti civilinį procesą, nėra žinoma atsakovo pozicija šiuo klausimu. Skundžiamoje teismo nutartyje neatsispinti ieškovo A. N. atsiliepimo į prašymą motyvai, todėl nėra aišku, kuo remiantis teismas pagrindė skundžiamą nutartį. Laiko, kad faktiškai ginčas vyko tarp pareiškėjos ir teisėjo.Suinteresuotas asmuo (ieškovas) A. N. atsiliepime į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu sutinka, dėsto iš esmės analogiškus motyvus, kaip ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Teismų praktikoje nurodyta, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; kt.).Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Taigi teismas, nagrinėdamas aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nuostatas ir/ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tuo, kad teismas nusprendė dėl trečiųjų asmenų, neįtrauktų į civilinę bylą, materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savarankišku pareiškimo dėl proceso atnaujinimo atmetimo pagrindu laikė aplinkybę, kad pareiškėjos A. N. prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą ir pareiškėja neprašė šio termino atnaujinti. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir laiko, kad prašymas pateiktas laikantis visų CPK nustatytų reikalavimų.Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-254-258/2018 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos A. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir klausimas dėl prašymo priėmimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad prašymo priėmimo svarstymo stadijoje vertinamos tik CPK 370 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, bet nesprendžiama, ar prašymas paduotas (ne)praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prašymui paduoti dėl proceso atnaujinimo terminą, nes tai teismas sprendžia kitoje proceso stadijoje – kai prašymas yra priimtas ir išnagrinėjamas teismo posėdyje (CPK 370 str. 3 d.). Taigi atmestini apeliantės argumentai, jog prašymo pateikimo termino (ne)praleidimo klausimas yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-254-258/2018. Šioje byloje teismas tik konstatavo, kada turi būti sprendžiamas klausimas dėl termino praleidimo. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl esmės – kada apeliantė sužinojo apie pagrindus atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1314-592/2011 (Nr. 2A-1907-640/2012), ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir ar yra pagrindas jį atnaujinti.CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).Pažymėtina, kad prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas, terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog vadovaujantis CPK 78 straipsnio taisyklėmis, gali būti atnaujintas ir praleistas 3 mėnesių terminas, numatytas CPK 368 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantys teismai privalo aiškintis suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių (priežasčių), dėl kurių terminas buvo praleistas, svarbą. Terminas „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl, spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas turi atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja A. N. apie savo teisių pažeidimą ir apie priimtą sprendimą civilinėje byloje, kurioje procesą siekia atnaujinti, sužinojo 2016 m. rugpjūčio 11 d., kai civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017 teikė prašymą prijungti civilinę bylą Nr. 2-1314-592/2011. Apeliantė nurodo, jog suklydo nurodydama datą, kada sužinojo apie sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1314-592/2011. Paaiškino, kad apie jį sužinojo tik 2017-05-16, kai gavo teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017. Šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Byloje nebuvo paneigta pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad apeliantė aukščiau minėtoje byloje 2016-10-22 teikė prašymą prijungti civilinę bylą Nr. 2-1314-592/2011, taigi darytina neabejotina išvada, kad jau 2016-10-22 pareiškėjai buvo žinoma apie priimtą sprendimą, kuris neva turėjo įtakos jos teisėms ir pareigoms. Be to tikėtina, kad A. N. apie priimtą sprendimą žinojo (turėjo žinoti) ir anksčiau. Civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017 ieškovas A. N. 2016-08-22 prašyme dėl termino pratęsimo atsiliepimui pateikti nurodė, kad apie prašomą priteisti skolą sužinojo atsakovė A. N., atvykusi į Lietuvą. Prašyme nurodoma, jog „mokėtina suma ir tariamai susidariusi skola yra seno ginčo tarp mūsų ir 859-osios bendrijos objektas“. Prašymą pasirašė ir A. N. ir A. N.. Taigi visos aplinkybės ir teisiniai ginčai tiek A. N., tiek A. N. ir, atitinkamai, visi priimti procesiniai sprendimai buvo žinomi iš esmės jų priėmimo ir ginčo nagrinėjimo metu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, šio termino atnaujinti neprašė, ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1314-592/2011 (Nr. 2A-1907-640/2012).Neatsižvelgdamas į tai, kad apeliantė praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl kitų atskirojo skundo argumentų bei dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo procesui civilinėje byloje atnaujinti įrodytumo bei pagrįstumo.Apeliantės teigimu, civilinėje byloje Nr. 2-1314-592/2011 (Nr. 2A-1907-640/2012) pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui 859-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl įmokų dydžių pripažinimo nepagrįstais ir permokų grąžinimo buvo nuspręsta dėl pareiškėjos A. N. teisių ir pareigų. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog iš esmės pareiškėja nenurodo, dėl kokių konkrečių jos materialiųjų teisių ir pareigų nusprendė teismas.Pareiškėja yra buto (duomenys neskelbtini) garažo bokso savininkė. Nurodytas nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. po 1/2 dalį, priklauso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui A. N.. Civilinėje byloje Nr. 2-1314-592/2011 (Nr. 2A-1907-640/2012), kurioje procesą prašoma atnaujinti, buvo nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo padidintų įkainių už kitas paslaugas nuo 2005 metų teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2005-04-17 šauktas bendrijos narių susirinkimas neįvyko, nes dalyvavo tik du nariai, todėl 2005-05-02 buvo sušauktas pakartotinis susirinkimas, jo metu buvo nuspręsta pakeisti mokesčių už kitas paslaugas skaičiavimo tvarką, skaičiuojant juos nuo turimo buto ploto. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nurodytas bendrijos narių susirinkimas buvo teisėtas.Apeliantė nenurodo ir nepagrindžia, kaip teismo sprendimas, kuriuo iš esmės konstatuota, jog 859-ajai daugiabučio namo savininkų bendrija teisėtai ir pagrįstai skaičiavo mokesčius bendrijos nariams ir butų savininkams, nusprendė dėl A. N. teisių ir pareigų. Įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis, darytina išvada, kad, net ir atnaujinus bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjus bylą iš esmės, pareiškėjos teisinė padėtis nepasikeistų, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog prašomos atnaujinti procesą civilinės bylos sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens (nagrinėjamu atveju – pareiškėjos) teisių ar pareigų.Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, privalo patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2012 m. liepos 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1907-640/2012, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, o kasacinis teismas atsisakė priimti kasacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-20 nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo A. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 25 d. sprendimo peržiūrėjimo). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš esmės A. N. prašyme dėl proceso atnaujinimo dėsto motyvus, dėl kurių nesutinkama su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1907-640/2012, o ne kalbama apie jos teisių ar interesų, kaip neįtraukto į bylą asmens, pažeidimus. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, proceso atnaujinimo institutas negali būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai, peržiūrėti įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvus. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą civilinėje byloje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.