- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-525-935/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24435-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- D. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Paužaitės, Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktais, 67 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, D. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti, dirbti, o netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant atlyginti padarytą turtinę žalą per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš D. K. UAB „L.“ priteista 17920 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Iš D. K. UAB „L.“ priteisti 700 Eur turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti UAB „L.“ priklausantį turtą, neketindamas sumokėti už elektronines cigaretes, 2023 m. gegužės 27 d. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), žodžiu susitarė su UAB „L.“ savininku S. N. iš jo nupirkti 12800 (32 dėžes) elektroninių cigarečių „Balmy 500“ po 1,40 Eur už vienetą, t. y. viso už 17920 Eur, po ko tą pačią dieną apie 18.00 val. paimti minėtos prekės atsiuntė pas S. N. vairuotoją L. M., kuris apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo bei kuris automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), kur į automobilį buvo pakrauta 12800 (32 dėžės) elektroninių cigarečių „Balmy 500“, kurias pristatė ir iškrovė (duomenys neskelbtini), tačiau jis (D. K.) už prekes nesumokėjo, tokiu būdu apgaule įgijo UAB „L.“ priklausantį svetimą turtą bei padarė UAB „L.“ 17920 Eur vertės turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio l dalyje, arba švelninti jam paskirtą bausmę.
3. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, jog nuteistasis, panaudodamas apgaulę, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įtraukė UAB „L.“ į šiai įmonei nenaudingą sandorį, kurio iš anksto neketino vykdyti, tokiu būdu užvaldė svetimą turtą, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, numatė kilsiančius padarinius bei jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Su pirmosios instancijos teismo pozicija nuteistasis nesutinka, nes baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis ketino apgauti UAB „L.“, atliko nusikalstamus veiksmus, atitinkančius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius.
4. D. K. teigia, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo įrodyta, jog jis, gavęs iš UAB „L.“ elektronines cigaretes, iš anksto žinojo, kad negalės atsiskaityti už gautas prekes, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių teigti, kad, sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį su S. N., nuteistasis turėjo išankstinę tyčią neatsiskaityti su UAB „L.“, taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis būtų tyčia kaip nors apsunkinęs S. N. galimybes ginti įmonės teises civilinio proceso nustatyta tvarka. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties sudarymo faktą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.
5. Apeliaciniame skunde tikinama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, jog tarp nuteistojo ir S. N. buvo sudaryta žodinė elektroninių cigarečių pardavimo tarpininkavimo sutartis, pagal kurią nuteistasis turėjo cigaretes parduoti tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek sandorio sudarymo metu, tiek po jo sudarymo D. K. neturėjo piniginių lėšų, kuriomis būtų galėjęs atsiskaityti už prekes, ir padarė išvadą, jog nuteistasis padarė nusikaltimą. Vis tik šiuo atveju buvo būtina įvertinti, kad nuteistasis pagal susitarimą su S. N. turėjo atsiskaityti tuomet, kai pinigines lėšas gautų iš elektroninių cigarečių pirkėjo. Pirkėjas nuteistąjį apgavo, su juo neatsiskaitė, todėl ir jis neturėjo galimybės atsiskaityti su S. N.. Nuteistojo nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos jokiais baudžiamojoje byloje užfiksuotais duomenimis.
6. D. K. atkreipia dėmesį į tai, kad jis po sandorio sudarymo nevengė kontakto su S. N.. Jis kurį laiką bijojo bendrauti su S. N., nes šis pradėjo jam grasinti ir ieškojo (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Apeliantas pabrėžia, kad jis visą laiką jautėsi atsakingas dėl susiklosčiusios situacijos bei sutiko sumokėti skolą. Jis iš karto nenurodė, kad su juo neatsiskaitė elektroninių cigarečių pirkėjas, nes jautėsi nepatogiai prieš S. N., tačiau vėliau jam paaiškino visą situaciją.
7. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino paties S. N. veiksmus. S. N. sutiko apeliantui perleisti akcizines prekes nesant jokio rašytinio susitarimo, t. y. be sutarties, kurioje būtų nurodytos šalių teisės ir pareigos, cigaretes pakrovė ne iš akcizinio sandėlio, o tiesiog iš savo namų, perdavęs cigaretes, neturinčiam teisės jomis disponuoti asmeniui, neišrašė sąskaitos faktūros ir nesiruošė jos išrašyti. Šiuo atveju kyla klausimas, ar, neišrašęs sąskaitos faktūros, S. N. turi teisę reikalauti sumokėti už elektronines cigaretes. Be to, patenkinus civilinį ieškinį, iš gautos sumos, priešingai nei apmokėjus sąskaitą, nebus sumokėti mokesčiai valstybei. S. N. teiginiai, kad jis sąskaitą faktūrą būtų išrašęs po pinigų sumokėjimo, kelia abejonių, nes nei nuteistasis, nei asmuo, kuriam buvo parduotos elektroninės cigaretės, neturėjo S. N. sąskaitos rekvizitų. Tokie veiksmai prieštarautų ir atsiskaitymų tvarkai, nes apmokėjimas turi būti įvykdomas pagal sąskaitą faktūrą, kuri yra pinigų mokėjimo pagrindas.
8. D. K. nesutinka su tuo, kad jis nedėjo jokių pastangų tam, jog bent iš dalies atsiskaitytų už gautas prekes su civiliniu ieškovu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis ne vieną kartą prašė S. N. atsiųsti sąskaitą, pagal kurią būtų galima sumokėti pinigus, tačiau tokia sąskaita nebuvo išrašyta. Tarp nuteistojo ir S. N. sudarytas sandoris pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus ir yra neteisėtas. Be to, D. K. pabrėžia, kad S. N. su juo neaptarė atsiskaitymo už elektronines cigaretes tvarkos ir sąlygų, elektronines cigaretes paėmė asmuo, kuris neatsiskaitė su apeliantu, o atsiskaitymas grynais pinigais nuo 2022 m. lapkričio 1 d. negali viršyti 5000 Eur.
9. Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, jog nuteistasis niekada neneigė, jog yra skolingas už įgytas bei perleistas prekes. Skolos negrąžinimas ar neatsiskaitymas laiku, nes asmuo tinkamai neįvertino savo galimybes, nėra laikomas nusikalstama veika, jei nenustatyta asmens tyčia neatsiskaityti už prekes ir kitų nusikalstamos veikos požymių. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų iš anksto planavęs neatsiskaityti su UAB „L.“, būtų ėmęsis veiksmų išvengti skolos grąžinimo. Šiuo atveju visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
10. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma tik civilinė atsakomybė, privalu vertinti tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė kito asmens apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį, ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.
11. D. K. yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, buvo šališkas, neįvertino jo asmenybės bei kitų svarbių aplinkybių, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistojo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvus bei tikslus.
12. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nusikaltimo pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai. Svarbiausi požymiai – objektyvieji, t. y. padarytos veikos pobūdis, padariniai, nusikalstamų veiksmų padarymo vieta, laikas ir kitos aplinkybės. Reikšmingi yra ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika nebuvo sukelti jokie negrįžtami padariniai, ji nebuvo smurtinio pobūdžio ar didelio masto, į ją nebuvo įtraukti kiti asmenys. Skiriant bausmę privalėjo būti atsižvelgta į tai, kad nėra nustatyta D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apeliantas anksčiau nebuvo teistas bei geranoriškai sutiko atlyginti padarytą žalą, naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų jis nėra padaręs.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, dirba pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) turgavietėje, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis yra charakterizuojamas neigiamai.
14. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė D. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai.
16. Pagal BK 182 straipsnį atsako ir tas, kas apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, t. y. lemti asmens, prieš kurį yra naudojama apgaulė, klaidą; 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158-303/2021, 2K-71-976/2022). Sukčiavimo atveju turto savininkas, valdytojas, asmuo, kurio žinioje yra turtas, dėl panaudotos apgaulės savanoriškai pats perleidžia turtą kaltininkui, nes mano, kad šis turi teisę jį gauti, arba priima sprendimą dėl turto perleidimo kaltininkui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019). Apgaulė gali pasireikšti anksčiau nurodytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y., turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019). Sukčiavimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas asmuo netenka turto, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263-696/2016, 2K-215-303/2017, 2K-158-303/2021).
17. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad D. K. su S. N., kuris yra UAB „L.“ vadovas, 2023 m. gegužės 27 d. susitarė, jog D. K. iš paminėtos įmonės įgis 12800 elektroninių cigarečių „Balmy 500“, kurių bendra vertė 17920 Eur, jas parduos turimam klientui ir atsiskaitys su UAB „L.“. Baudžiamojoje byloje taip pat yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad anksčiau nurodytas kiekis elektroninių cigarečių 2023 m. gegužės 27 d., apie 18.00 val., buvo pakrautas į L. M. valdomą transporto priemonę, tuomet pristatytas nuteistajam į jo nurodytą vietą, t. y. teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Ginčų nekyla ir dėl fakto, kad D. K. su cigarečių savininku už įgytas elektronines cigaretes neatsiskaitė.
18. D. K. tvirtina, kad jokios apgaulės prieš S. N. nenaudojo, jis iš tikrųjų ketino vykdyti ir vykdė žodinį susitarimą su UAB „L.“ vadovu, o atsiskaityti už gautas elektronines cigaretes negalėjo, nes pats buvo apgautas. Iš D. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis elektronines cigaretes tą pačią dieną, kai jos buvo atgabentos ir iškrautos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė pažįstamam ukrainiečiui, kurio kontaktinių duomenų nebegali nurodyti, nes juos prarado ir jų neatsimena, bei kuris už elektronines cigaretes neatsiskaitė (tokias aplinkybes nuteistasis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 102-103)). Nuteistasis teigė, kad tuomet, kai su S. N. susitarė dėl cigarečių įsigijimo ir paaiškino, kaip elektroninės cigaretės bus realizuotos, susisiekė su L. M., kuris turėjo pristatyti cigaretes į nurodytą vietą. Cigaretės ukrainiečio nurodymu iki 17.00 val. turėjo būti pristatytos į sandėlį, esantį Elektrėnuose, tačiau, kadangi cigarečių pasiėmimas užtruko, jos buvo nuvežtos į (duomenys neskelbtini). Vietą, į kurią turėjo būti atvežtos cigaretės, L. M. nurodė nuteistasis (t. 3, b. l. 124-125). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. K. versija apie elektroninių cigarečių pirkėją, šių cigarečių pristatymo vietos pakeitimo priežastis, prieštarauja baudžiamojoje byloje užfiksuotiems duomenims, kurie laikytini įrodymais.
19. Iš baudžiamojoje byloje esančio D. K. ir L. M. susirašinėjimo programėle „Telegram“ turinio matyti, kad D. K. L. M. 15.44 val. prašė krovinį atvežti į „grigus“ (Grigiškes) (čia pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) kaimas, kur galiausiai ir buvo nuvežtos cigaretės, yra netoli Grigiškių), o 16.44 val. jis atsiuntė nuotrauką su elektroninių cigarečių „Balmy“ pakuotėmis ir parašė: „gal jum kam reikia?“, „po 1.5“ (t. 2, b. l. 7-12). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. K. pasiūlymas įsigyti elektronines cigaretes, t. y. ieškojimas, kam jos galėtų būti parduotos už siūlomą kainą, tuo metu, kai su S. N. jau buvo susitarta dėl cigarečių įsigijimo ir jų paėmimo, kai S. N. buvo informuotas, jog yra žinoma, kam bus realizuotos cigaretės, leidžia teigti, kad iš tikrųjų jokio asmens, su kuriuo nuteistasis būtų susitaręs dėl elektroninių cigarečių pardavimo, nebuvo. Tuo pačiu teigtina, kad D. K. suklaidino S. N. dėl to, jog jis žino asmenį, kuriam galima parduoti elektronines cigaretes ir šis asmuo cigaretes įgis, su turto savininku bus atsiskaityta. Faktą, kad D. K. nei susitarimo su S. N. metu, nei tuo metu, kai jam buvo pristatytos elektroninės cigaretės, iš tikrųjų nebuvo susitaręs su jokiu asmeniu dėl šių cigarečių pardavimo, patvirtina ir liudytojo L. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme. Šis liudytojas nurodė, kad D. K. už krovinio atvežimą pasiūlė atsilyginti elektroninėmis cigaretėmis (t. 1, b. l. 190, 197-198, t. 2, b. l. 2-4, t. 3, b. l. 99-100). Tokiais baudžiamosios bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo nuosekliais teiginiais nėra jokio pagrindo nesivadovauti. Akivaizdu, kad siūlymas L. M. už suteiktą paslaugą atsiskaityti elektroninėmis cigaretėmis, kurios turėjo būti perduotos jų pirkėjui, yra nelogiškas ir dar kartą patvirtina, jog D. K. su niekuo nebuvo susitaręs dėl šių cigarečių pardavimo. Tuo pačiu nėra pagrindo vadovautis ir nuteistojo teiginiais apie priežastis, dėl kurių buvo pakeista krovinio važtaraštyje nurodyta krovinio iškrovimo vieta (t. 1, b. l. 21). Akivaizdu, kad nesant elektroninių cigarečių pirkėjo, nebuvo jokio pagrindo keisti ir jų pristatymo vietos, kuri buvo nurodyta S. N.. Be to, įvertintina ir tai, kad nuteistasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, apskritai neminėjo, jog buvo keičiama krovinio pristatymo vieta (t. 2, b. l. 102-103). Čia pastebėtina, kad iš anksčiau minėto D. K. ir L. M. susirašinėjimo matyti, jog nuteistasis 15.44 val. liudytojui nurodė krovinį vežti į Grigiškes, cigaretės, priklausančios UAB „L.“ buvo paimtos apie 18.00 val. Vis tik apie cigarečių iškrovimo vietos pasikeitimą turto savininko atstovas, kuris surašė krovinio važtaraštį, niekaip nebuvo informuotas. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. K. iš tikrųjų turto savininko atstovui tikrovės neatitinkančią informaciją nurodė tam, jog galėtų užvaldyti svetimą turtą ir su juo laisvai elgtis pagal savo valią. Tuo pačiu yra paneigti ir nuteistojo parodymai, kad jis perdavė cigaretes asmeniui, kuris su juo nebeatsiskaitė, todėl ir nuteistasis neturėjo galimybės atsiskaityti su turto savininku.
Žemesnės instancijos teismas
20. Iš liudytojo S. N. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad po to, kai D. K., kuris jam buvo nurodęs, jog turi klientą, pirksiantį elektronines cigaretes, buvo perduotos cigaretės, nuteistasis dingo, nebendravo mobiliojo ryšio telefonu, tik siuntė balso pranešimus, kuriuose teigė, jog yra sąžiningas žmogus, kad jis yra sužeistas (t. 3, b. l. 62-63). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas taip pat teigė, kad po to, kai elektroninės cigaretės buvo perduotos D. K., šis dingo, su juo nebepavyko susisiekti mobiliojo ryšio telefonu (t. 1, b. l. 98-99), jis D. K. ragino atiduoti pinigus už prekes, o nuteistasis jam iš pradžių žadėjo, kad viskas bus gerai, o tuomet dingo (t. 1, b. l. 109-110). Aptarti liudytojo S. N. parodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis vengė bendravimo su turto savininko atstovu, priežasčių, dėl kurių nėra mokami pinigai už gautas prekes, nenurodė. Pastebėtina ir tai, kad pats D. K. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, jog jis neinformavo S. N., kad jį apgavo tariamai surastas cigarečių pirkėjas (t. 2, b. l. 103).
21. Faktą, kad D. K. vengė bendravimo su S. N. ir tuo pačiu jam nenurodė, kodėl neatsiskaito už gautas prekes, iš dalies patvirtina liudytojų S. C. bei T. S. parodymai. Iš liudytojos S. C. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jos žiniomis po to, kai D. K. buvo perduotos elektroninės cigaretės, S. N. pradėjo jo ieškoti, nes su nuteistuoju nebepavyko susisiekti telefonu. Liudytoja paskambino savo pažįstamam, kuris jai nurodė, jog D. K. išgėrinėja ir vis dar turi elektronines cigaretes (t. 3, b. l. 102-103). Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad S. N. po kelių dienų, kai susipažino su D. K., jai paskambino ir pasakė, jog jam nepavyksta susisiekti su nuteistuoju. Po savaitės ar dviejų savaičių D. K. draugas jai pasakė, kad D. K. turi cigaretes, jų dar nepardavė, jas laiko namuose ir S. N. gali šias cigaretes atgauti (t. 1, b. l. 162). Iš T. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad į jį kreipėsi S. C., kuri prašė padėti susisiekti su nuteistuoju. Liudytojui po kelių dienų pavyko susisiekti su D. K., kuris nurodė, jog vartoja alkoholį ir viską sutvarkys. Nuteistasis jam galimai sakė, kad cigaretės dar yra pas jį ar jis cigaretes grąžins (t. 3, b. l. 104). Pažymėtina, kad aptarti liudytojų parodymai, juos vertinant su D. K. ir L. M. susirašinėjimo programėle „Telegram“ turiniu, liudytojo L. M. nurodytomis aplinkybėmis, dar kartą leidžia daryti išvadą, jog D. K. iš tikrųjų 2023 m. gegužės 27 d. jokiam ukrainiečiui elektroninių cigarečių neperdavė, o visomis ar dalimi šių cigarečių disponavo ir praėjus kelioms dienoms po to, kai jas tariamai pardavė asmeniui, kuris su juo neatsiskaitė. Tokia aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad D. K. suvokė, jog, suklaidinęs S. N., savo naudai neteisėtai neatlygintinai gavo turtą ir neabejotinai numatė, kad dėl to turto savininkas patirs turtinės žalos, bei to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
22. Šio procesinio sprendimo 16 pastraipoje jau buvo minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Teismų praktikoje būtent esminės apgaulės panaudojimas prieš turto savininką, teisėtą valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, yra laikomas pagrindiniu požymiu, skiriančiu sukčiavimą nuo civilinio delikto ir darančiu turto įgijimą nusikalstamu. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad D. K. sąmoningai melagingai S. N. nurodė, jog jis žino asmenį, kuris pageidauja įsigyti ir įsigis elektronines cigaretes, už cigaretes bus atsiskaityta per kelias dienas jas pardavus, jos bus vežamos į (duomenys neskelbtini), nors iš tikrųjų buvo nuvežtos į kitą vietą, apie kurią S. N. nebuvo informuotas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokios klaidingos informacijos nurodymas yra vertintinas kaip esminė apgaulė, turėjusi lemiamos įtakos S. N. apsisprendimui dėl UAB „L.“ priklausančio turto perdavimo nuteistajam. Teigtina, kad šiuo atveju nuteistasis tik imitavo ketinimus susisaistyti civiliniais teisiniais santykiais su kitu subjektu ir dalyvavimą tokiose teisiniuose santykiuose, iš tikrųjų neketindamas vykdyti ir nevykdydamas savo įsipareigojimų.
23. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad vienu iš kriterijų, padedančiu atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-66-648/2018, 2K-179/2013 ir kt.). Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27-788/2021, 2K-127-489/2017, 2K-429-788/2016 ir kt.). Be to, siekiant įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje, taikytinas ir kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos).
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog UAB „L.“ atstovas veikė itin nerūpestingai ir neatidžiai, o civilinio ieškovo galimybės ginti savo pažeistas teises nebuvo apsunkintos. Tvirtinti, kad rašytinės sutarties su D. K. sudarymas, cigarečių pakrovimas iš akcizinio sandėlio ir (ar) sąskaitos faktūros išrašymas, įvertinus aplinkybes, aptartas šio procesinio sprendimo 19-21 pastraipose, kaip nors būtų užtikrinęs nuteistojo pažadų vykdymą, nėra pagrindo. Kita vertus, S. N. apie tai, kad nuteistasis gali padėti parduoti elektronines cigaretes (turimų cigarečių likutį, kurio dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nebuvo galima realizuoti Lietuvos Respublikos rinkoje), sužinojo iš S. C., su kuria anksčiau palaikė draugiškus santykius, perduodant elektronines cigaretes buvo surašytas krovinio važtaraštis, kuriame buvo nurodyta, kokios prekės, koks jų kiekis yra perduodamas ir kur jos buvo vežamos, kam šios prekės buvo perduotos. Akivaizdu ir tai, kad S. N. suvokė, jog D. K. iš gautų cigarečių pardavimo ir pats ketino uždirbti, o su UAB „L.“ bus atsiskaityta piniginėmis lėšomis, kurios turėjo būti gautos nuteistajam pardavus cigaretes asmeniui, su kuriuo dėl šių cigarečių įsigijimo jų perdavimo nuteistajam metu jau buvo susitarta. Taigi S. N. turėjo pagrindo manyti, kad sudarytas žodinis susitarimas bus vykdomas. Aplinkybė, kad nuteistasis neneigia skolos, sutinka atlyginti padarytą žalą, nepaneigia fakto, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje. Čia būtina įvertinti tai, kad D. K. po elektroninių cigarečių perdavimo slapstėsi nuo turto savininko atstovo, kuris buvo suklaidintas ir dėl elektroninių cigarečių išgabenimo vietos, nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, taip pat ir atsiradusių iš anksčiau jo padarytų nusikaltimų, jis neturi jokio nekilnojamojo ar vertingesnio kilnojamojo turto, nuo 2023 m. balandžio 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. jis registravosi Užimtumo tarnyboje, šiuo metu, pasak paties nuteistojo, dirba pagal verslo liudijimą, tačiau jo pajamos nėra didelės (1000-2000 Eur). Taigi UAB „L.“ galimybės ginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo ir yra apsunkintos. Pažymėtina, kad kreditoriaus apdairumo ir jo teisinės padėties apsunkinimo, atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, kriterijai yra vertintini kaip papildomi, kurių reikšmė, nustačius esminę apgaulę, didesnės reikšmės neturi.
25. Apelianto teiginiai, kad jo galimybes atsiskaityti UAB „L.“ apsunkino tai, kad S. N. neišrašė sąskaitos faktūros už perduotas elektronines cigaretes, yra nepagrįsti ir nelogiški. Šiuo atveju nėra aišku, kaip sąskaitos faktūros, kuria įforminamas prekių tiekimas ir kurią iš tikrųjų pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo nuostatas prekes pateikęs asmuo privalo surašyti nedelsiant, kai yra pateikiamos prekės, išrašymas būtų pakeitęs nuteistojo, kuris, kaip jau buvo minėta, apgavo S. N. ir tik imitavo ketinimus susisaistyti civiliniais teisiniais santykiais ir dalyvavimą tokiose teisiniuose santykiuose, galimybes vykdyti deklaruotus įsipareigojimus. Be to, pats D. K. pirmosios instancijos teisme net kelis kartus teigė, kad jis S. N. nurodė, jog šis turės išrašyti sąskaitą faktūrą, kurią cigarečių pirkėjas apmokės (t. 3, b. l. 125, 126, 127, 130), tuo pačiu nuteistasis nurodė ir tai, kad nei savo duomenų, nei tariamo elektroninių cigarečių pirkėjo duomenų S. N. nedavė (t. 3, b. l. 127, 131). Teigtina ir tai, kad nustačius, jog D. K. padarė nusikaltimą, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, sąskaitos faktūros išrašymas yra beprasmis veiksmas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesivadovauti S. N. teiginiais, kad jis neišrašė sąskaitos faktūros, nes, supratęs, jog yra apgautas, jis norėjo apsunkinti galimybes cigaretes užvaldžiusiems asmenims jomis disponuoti, t. y. išvežti į užsienį (t. 1, b. l. 109-110).
26. Nuteistasis tvirtina, kad jis neturėjo UAB „L.“ banko sąskaitos rekvizitų, kurie nurodomi sąskaitoje faktūroje, todėl nebuvo įmanoma pervesti piniginių lėšų už perduotas elektronines cigaretes. Vis tik čia pastebėtina, kad apie tai, jog su UAB „L.“ turėjo būti atsiskaityta bankiniu pavedimu, kurį turėjo atlikti tariamas cigarečių pirkėjas, nuteistasis nurodė tik pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 126), o ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant jo paties pasirinktam gynėjui, jis teigė, kad su tariamu cigarečių pirkėju pats susitarė, jog už cigaretes bus atsiskaityta grynaisiais (t. 2, b. l. 103). Taigi paties nuteistojo parodymai dėl to, kokiu būdu turėjo būti atsiskaityta už jam perduotas cigaretes, yra prieštaringi. Kita vertus, šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad nuteistasis iš tikrųjų neketino vykdyti savo įsipareigojimų, tuo pačiu ir kokiu nors būdu atsiskaityti už įgytą turtą. Pastebėtina ir tai, kad iš S. N. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jam nebuvo jokio skirtumo, kaip bus atsiskaityta už elektronines cigaretes, t. y. bankiniu pavedimu ar grynaisiais (t. 3, b. l. 64). Tokią pačią aplinkybę S. N. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 109-110).
27. Teisėjų kolegija, apibendrindama visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir D. K. išteisinti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir kitų klausimų.
28. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes, skirdamas bausmę, netinkamai įvertino jo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes. Su tokia pozicija nėra jokio pagrindo sutikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismo nešališkumo principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-171-1073/2018). Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti vien proceso šalies ar šalių nuomonės nepakanka, o turi būti nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą, t. y. abejonė dėl teismo nešališkumo (tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju nešališkumo aspektais) turi būti pagrįsta. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad asmens teisė į teisingą (sąžiningą) bylos nagrinėjimą nereiškia tokio asmens teisės į konkretų bylos nagrinėjimo rezultatą arba į tai, kad teismas pritartų tam tikram, jo procesinę poziciją atitinkančiam duomenų vertinimui. Taigi vien tai, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, vertina ją kaip per griežtą, nėra pagrindas konstatuoti, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. K. paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Nuteistajam bausmė buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirtoji bausmė yra teisinga ir nelaikytina aiškiai per griežta, ji atitinka nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.
30. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta D. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Pastebėtina, kad nuteistojo apgaulės būdu įgyto turto vertė yra artima didelei baudžiamajame įstatyme numatytai turto vertei (BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20000 Eur) dydžio sumą). D. K. anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnis), jis yra teistas du kartus, naują nusikalstamą veiką padarė dvidešimt antrą dieną po to, kai jam buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas už sunkaus nusikaltimo ekonomikai ir verslo tvarkai, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymą (t. 2, b. l. 131-134) ir septynioliktą dieną po to, kai jam buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 2, b. l. 136-139). Nuteistasis yra baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 120-122). Akivaizdu, kad ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nuteistajam taikytos teisinio poveikio priemonės pageidaujamo rezultato nedavė, nesustabdė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad D. K. šiuo atveju tikslingiausia skirti griežčiausią BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės atėmimą, tačiau jos dydį nustatyti šiek tiek mažesnį nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.
31. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nebuvo sukelti nepataisomi padariniai, nuteistasis sutiko atlyginti padarytą žalą (D. K. iki šiol nėra atlyginęs net dalies žalos), jis dirba, yra jauno amžiaus, nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, veika nebuvo smurtinio pobūdžio (tuo atveju, jeigu veika būtų smurtinio pobūdžio, nuteistajam kiltų kitokios teisinės pasekmės), nuteistasis veikė vienas (čia pastebėtina, kad darant nusikalstamą veiką vis tik buvo pasinaudota asmeniu, kuris nežinojo apie apelianto nusikalstamus veiksmus), įvertinus šio procesinio sprendimo 30 pastraipoje aptartas aplinkybes, nėra pagrindas švelninti D. K. paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, aptartos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šiuo atveju yra tikslinga atidėti dvejiems metams, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 8 punktuose numatytas pareigas bei BK 67 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę.
32. Nuteistajam paskirtos pareigos bei baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkamos BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų kompleksiniam įgyvendinimui. Pareigų bei baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas D. K. užtikrins tiek jo paties, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą. Pareigos dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje vykdymas užtikrins, kad D. K. turės pajamų, iš kurių galės tenkinti savo būtiniausius poreikius, drausmins nuteistąjį, sulaikys nuo neteisėtų veiksmų nuosavybei darymo bei sudarys sąlygas atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Dalyvavimas elgesio pataisos programoje padės nuteistajam koreguoti savo elgesį teigiama linkme, padės jam geriau suprasti savo veiksmų ir dėl jų galinčių kilti bei kylančių pasekmių ryšį. Pareigos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo vykdymas drausmins D. K. ir leis bausmę vykdančiai institucijai efektyviai kontroliuoti, kaip yra vykdomos kitos pareigos. Baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas užtikrins civilinio ieškovo interesų įgyvendinimą, įpareigos nuteistąjį tinkamai vykdyti pareigą – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, turės auklėjamąjį poveikį.
33. Vilniaus apygardos teismui po teismo posėdžio, kuris vyko 2024 m. lapkričio 5 d., buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2024 m. lapkričio 6 d., Nr. APD-2024-10986). Šioje pažymoje nurodyta, kad iš nuteistojo valstybės naudai priteistina 87,50 Eur suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 322 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. D. K. gynėja Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo nutrauktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas D. K., nes nuteistasis pats susirado ir pasikvietė jį ginti kitą advokatę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo paties nuteistojo pasirinkta gynėja. Esant aptartoms aplinkybėms išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodytos sumos iš nuteistojo nėra tikslinga.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodytos 87,50 Eur sumos už D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš šio nuteistojo neišieškoti.