Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-263-372/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-15
Bylos Nr.: e2A-263-372/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02970-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: T. A., (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

2.1.3.8Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis

Civilinė byla Nr. e2A-263-372/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02970-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8.; 2.6.10.5.2.17.; 2.8.1.7.; 3.2.4.11. 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovių T. A., (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-85-650/2022 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo atsakovėms T. A., (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių, patirtų dėl neteisėto komercinės paslapties naudojimo, atlyginimo ir įpareigojimo atsakoves nutraukti neteisėtus veiksmus, procese tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Linkuvos mėsa“, Linkuvos žemės ūkio bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių hidrogeologija“, uždaroji akcinė bendrovė „Asektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Jubana“, uždaroji akcinė bendrovė „S. J. ir partneriai“, uždaroji akcinė bendrovė „Mechanizmų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Smagurių namai“, mažoji bendrija „Medžio aidas“, uždaroji akcinė bendrovė „Pakruojo parketas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kanrugė“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kanrugėlė“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Agroekologija“, R. G. ūkis, uždaroji akcinė bendrovė „Grebėstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Slėnis“, uždaroji akcinė bendrovė,,Isma“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių sunkvežimių servisas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, ieškinio patikslinimu atsakovėms T. A. ir (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių, patirtų dėl neteisėto komercinės paslapties naudojimo, atlyginimo ir įpareigojimo atsakoves nutraukti neteisėtus veiksmus. Teismo prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovių 17077,00 Eur nuostolių atlyginimo; 2) įpareigoti atsakoves nutraukti ieškovės (duomenys neskelbtini) komercinės paslapties naudojimą – uždrausti T. A. ir (duomenys neskelbtini) pačioms tiesiogiai ir/ arba per susijusius asmenis sudaryti sutartis su ieškovės (duomenys neskelbtini) klientais bei įpareigoti (duomenys neskelbtini) nutraukti sutartis su ieškovės (duomenys neskelbtini) klientais: UAB „Linkuvos mėsa“, Linkuvos žemės ūkio bendrove (toliau – ŽŪB), UAB „Šiaulių hidrogeologija“, UAB ,,Asektas“, UAB ,,Jubana“, UAB ,,S. J. ir partneriai“, UAB „Mechanizmų centras“, UAB „Smagurių namai“, mažąja bendrija (toliau – MB) „Medžio aidas“, UAB „Pakruojo parketas“, UAB ,,Kanrugė“, UAB ,,Kanrugėlė“, UAB ,,Agroekoligija“, R. G. ūkiu, UAB „Grebėstas“, UAB „Slėnis“, UAB ,,Isma“, UAB „Mažeikių sunkvežimių servisas“; 3) priteisti iš atsakovės T. A. 5 % dydžio metines palūkanas, o iš atsakovės (duomenys neskelbtini) – 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad teikia darbo saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų, profesinės rizikos vertinimo paslaugas, darbų saugą, gaisrinę saugą ir darbo santykius reglamentuojančių dokumentų būklės įvertinimo ir kt. paslaugas, taip pat teikia konsultacijas darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos bei su darbo santykiais susijusiais klausimais.

3. Ieškovė nurodė, kad 2016-02-08 tarp jos ir atsakovės T. A. buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovė buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini). Nuo 2018-12-20 atsakovė papildomai pradėjo eiti ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė dirbo bendrovės padalinyje (duomenys neskelbtini). Jos pareigos buvo prižiūrėti įmones, su kuriomis ieškovė buvo pasirašiusi ilgalaikes bendradarbiavimo sutartis, pačiai vesti derybas ir sudaryti sutartis su klientais, teikti darbų saugos ir gaisrinės saugos paslaugas, pristatyti ieškovės paruoštus darbų saugos bei gaisrinės saugos dokumentus įmonėms ir pan. 2020 m. kovo mėnesį ieškovė pastebėjo, kad atsakovė pradėjo rinkti ir kaupti įvairią bendrovės dokumentaciją, gamybos skyriaus specialistų prašyti įvairių dokumentų, kurių pagal jos pareigybės funkcijas jai nereikėjo, kopijų. Priežasčių, kodėl dokumentai buvo kaupiami, atsakovė nenurodė ir nuo 2020 m. kovo mėnesio į darbą nebėjo dėl nedarbingumo. 2020-05-08 atsakovė pateikė prašymą atleisti ją iš pareigų. 2020-05-12 ji buvo atleista nuo 2020-05-13.

4. Ieškovė nurodė, kad netrukus dalis jos klientų pradėjo nutraukinėti bendradarbiavimo sutartis. Beveik visų klientų prašymai buvo iš esmės analogiški. Paaiškėjo, kad 2020-07-16 buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), kurios vienintelė akcininkė, steigėja ir vienintelė darbuotoja yra būtent atsakovė T. A.. Ši įmonė užsiima kaip ir ieškovės veikla – teikia darbo saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos paslaugas. Ieškovės nuomone, atsakovė T. A. aktyviai perviliojo ieškovės klientus, kuriems paslaugas pradėjo teikti būtent jos įsteigta įmonė.

5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė T. A., žinodama ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, tyčia nuslėpdama nuo ieškovės, įsteigė su ieškove tiesiogiai konkuruojantį ūkio subjektą (duomenys neskelbtini) ir atskleidė bei teikė šiai įmonei ieškovės konfidencialią informaciją – ieškovės klientų duomenis, kainas, gamybos (DSS dokumentų parengimo), pardavimų metodus ir kt., pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą saugoti konfidencialią informaciją. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pažeidė pareigą nenaudoti kito ūkio subjekto komercinės paslapties bei perviliojo ieškovės klientus. Dėl šių neteisėtų atsakovių veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Darbo sutartimi atsakovė T. A. įsipareigojo be atskiro raštiško darbdavio sutikimo (tiek galiojant darbo sutarčiai, tiek 5 metus po jos pasibaigimo) neatskleisti jokiai trečiai šaliai ir dėti visas galimas pastangas apsaugoti nuo paviešinimo ar atskleidimo bet kokią darbdavio ar su darbdaviu susijusios bendrovės bet kokią konfidencialią informaciją. Ieškovės vertinimu, ji turi teisę į nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma už 5 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo darbo sutarties su atsakove pasibaigimo dienos.

6. Ieškovė nurodė, jog prašo priteisti iš atsakovių žalos atlyginimą solidariai. Žala buvo patirta dėl atsakovių bendrais veiksmais padarytų neteisėtų veiksmų – ieškovės komercinės paslapties atskleidimo, jos įgijimo ir panaudojimo, atliekant nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Ieškovė nurodė, jog taip pat prašo įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) nutraukti komercinės paslapties naudojimą.

7. Ieškovė nurodė, jog savo komercine paslaptimi laiko informaciją apie klientus ir jiems teikiamas paslaugas, mokamą mokestį ir jo dydį, klientams taikomas nuolaidas, bendrovės ir klientų apyvartą (pajamas), pelną, bendrovės bei kitą bendrovės klientų pateiktą ar su klientais dirbant sužinotą informaciją. Tokia informacija apie klientus atitinka komercinės paslapties apibrėžtį, kadangi ieškovės klientų sąrašai, jų kontaktiniai duomenys, sutartys su klientais, informacija apie klientams taikomas kainas bei nuolaidas, jų poreikius ir kt. nėra skelbiami viešai. Ieškovės Darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis atsakovė T. A. buvo supažindinta, yra apibrėžta informacija, kuri laikoma konfidencialia; (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose Nr. 41, su kuriais atsakovė taip pat buvo supažindinta, apibrėžta konfidenciali informacija; ieškovės Darbo tvarkos taisyklėse taip pat aiškiai nurodyta bendrovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos saugojimo tvarka. Ieškovės nuomone, ji ėmėsi protingų priemonių informacijai apie klientus apsaugoti, jos veiksmai ir pastangos buvo protingos bei pakankamos. Ieškovės informacija apie klientus suteikia jai pranašumą prieš kitus ūkio subjektus ir turi didelę komercinę vertę. A. T. A. neabejotinai buvo žinoma, kokią informaciją ieškovė laiko konfidencialia ir sudarančia įmonės komercinę paslaptį. Atsakovė buvo susipažinusi su visais darbdavio lokaliniais norminiais aktais, pareigybės aprašymais ir įsipareigojusi jų laikytis.

8. Ieškovė nurodė, kad darbo sutartimi atsakovė T. A. įsipareigojo be atskiro raštiško darbdavio sutikimo, tiek galiojant darbo sutarčiai, tiek 5 metus po jos pasibaigimo, neatskleisti jokiai trečiai šaliai ir dėti visas galimas pastangas apsaugoti nuo paviešinimo ar atskleidimo bet kokią darbdavio ar su darbdaviu susijusios bendrovės bet kokią konfidencialią informaciją. Atsakovė taip pat įsipareigojo nei tiesiogiai, ne netiesiogiai nevilioti (t.y., nesiūlyti nutraukti sutarčių, sudarytų su darbdaviu, nesiūlyti sudaryti sutarčių su savimi bei kitais ūkio subjektais bei neužsiimti panašia viliojimo veikla) darbdavio klientų, kontrahentų, tiekėjų, konsultantų ir / ar darbuotojų. Tačiau akivaizdu, jog abu juridiniai asmenys veikia toje pačioje verslo srityje ir teikia iš esmės analogiškas paslaugas, todėl laikytinos konkurentėmis šių paslaugų srityje. Netrukus po (duomenys neskelbtini) įsteigimo ieškovės klientai, su kuriais dirbo atsakovė T. A., pradėjo nutraukinėti bendradarbiavimo sutartis. Būtent šiems buvusiems ieškovės klientams atitinkamai paslaugas pradėjo teikti atsakovė (duomenys neskelbtini). Būtent su šiais klientais ieškovės bendrovėje dirbo atsakovė T. A., kuri atskleidė bei perdavė ieškovės konfidencialią informaciją apie tuos pačius klientus (duomenys neskelbtini), o pastaroji šią informaciją neteisėtai panaudojo.

9. Ieškovės vertinimu, ji turi teisę į 17077,00 Eur nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma už 5 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo darbo sutarties su atsakove T. A. pasibaigimo dienos. Nuostoliai apskaičiuoti tokiu būdu: 1) nustatyta, kokia suma pinigų per mėnesį buvo uždirbama iš kiekvieno buvusio kliento, kuris nutraukė sutartį su ieškove ir sudarė sutartį su atsakove (duomenys neskelbtini); 2) apskaičiuota, kokią pinigų sumą ieškovė būtų uždirbusi iš kiekvieno savo buvusio kliento per laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (kiekvieno buvusio kliento individualiai) iki 2021-11-30 (pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo parengimo dienos), per šį laikotarpį būtų gauta 28297,41 Eur pajamų (be PVM); 3) ieškovės sąnaudos 28297,41 Eur (be PVM) dydžio pajamoms uždirbti yra 8206,00 Eur, kurias sudaro: 5942,00 Eur pardavimo savikaina ir 2264,00 Eur bendrosios ir administracinės sąnaudos; 4) toliau skaičiuotinas ikimokestinis pelnas, kuris gaunamas iš pajamų atėmus sąnaudas, reikalingas šioms pajamos uždirbti: 28297,00 Eur – 8206,00 Eur = 20091,00 Eur; 5) iš gautos ikimokestinio pelno sumos atimamas pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą apskaičiuotas 15 % dydžio pelno mokestis, kuris yra 3014,00 Eur ir gaunama grynojo pelno suma, kuri šiuo atveju yra 17077,00 Eur: 20091,00 Eur – 3014,00 Eur = 17077,00 Eur.

Atsiliepimas

10. A. T. A. ir (duomenys neskelbtini) atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje nepagrįstai vadovaujamasi ieškovės su atsakove T. A. sudarytos darbo sutarties 10.8 punkto nuostatomis. Ieškovė ir atsakovė nepasirašė konfidencialumo susitarimo ir, nutraukus darbus santykius, atsakovei nebuvo mokama kompensacija, susijusi su nekonkuravimu.

11. Atsakovės pažymėjo, jog ieškovė privalo įrodyti, ar jos nurodyta informacija atitinka komercinės paslapties formaliuosius reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad konfidencialia informacija laikoma darbuotojų aptarnaujamų įmonių pavadinimas, sudarytų sutarčių skaičius bei sumos, kitos informacijos atskleidimas, kurią darbuotojas sužinojo vykdydamas pareigas (tai numatyta ieškovės Darbo tvarkos taisyklėse, (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatose). Ieškovės nurodoma informacija, kurią atsakovė T. A. turi laikyti konfidencialia, yra neatsiejama jos gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi, todėl darbuotoja privalėjo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirbo pas ieškovę, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, tokia informacija gali būti be jokių apribojimų naudojama savo naudai ir interesais.

12. Atsakovės nurodė, kad ieškovė, kaip darbdavė, ir atsakovė T. A., kaip darbuotoja, nebuvo sudariusios jokio rašytinio susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos, kuriame būtų apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, darbdavio pareigos, padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos darbo sutarties 10.6 punkte tik nurodyta, jog darbuotojas be atskiro raštiško darbdavio sutikimo, tiek galiojant darbo sutarčiai, tiek 5 metus po jos pasibaigimo, turi neatskleisti jokiai trečiai šaliai ir dėti visas galimas pastangas apsaugoti nuo paviešinimo ar atskleidimo bet kokią darbdavio ar su darbdaviu susijusios bendrovės bet kokią konfidencialią informaciją. Ieškovė šiuo atveju riboja atsakovei galimybę naudotis informacija, kuri nėra komercinė paslaptis, galimybę laisvai pasirinkti verslą ir darbą.

13. Atsakovės nurodė, kad Darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis susipažino atsakovė T. A., nebuvo įtvirtinta nuostatų dėl dokumentų ruošimo ir registravimo tvarkos, klientų saugojimo tvarkos. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ėmėsi protingų priemonių informacijai apie klientus apsaugoti atsakovės darbo laikotarpiu. Informacija apie ieškovės sudarytas sutartis su klientais, atliekamus mokėjimus, įsiskolinimus buvo teikiama ieškovės darbuotojams kelis kartus per mėnesį, ieškovė nesiėmė jokių priemonių tokios informacijos apsaugojimui.

14. Atsakovės nurodė, kad ieškovė savo komercine paslaptimi laiko informaciją apie klientus ir jiems teikiamas paslaugas, mokamą mokestį ir jo dydį, klientams taikomas nuolaidas, bendrovės ir klientų apyvartą (pajamas), pelną, bendrovės bei kitą bendrovės klientų pateiktą ar su klientais dirbant sužinotą informaciją, tačiau ieškovės vidaus teisės aktuose (Darbo tvarkos taisyklėse ir (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatose) numatyta, kad konfidencialia informacija laikoma darbuotojų aptarnaujamų įmonių pavadinimas, sudarytų sutarčių skaičius bei sumos. Tiek ieškovės, tiek atsakovės teikiamų specifinių paslaugų (su darbuotojų sauga ir sveikata, gaisrine sauga susijusios paslaugos) poreikis reglamentuotas teisės aktuose, kurie aiškiai reglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Be to, ieškovės sutartys su klientais yra viešo pobūdžio ir tokie duomenys buvo teikiami ieškovės darbuotojams.

15. Dėl kitų ieškinio faktinių aplinkybių atsakovės papildomai nurodė, kad ieškovė teismui pateikė tarnybinį pranešimą, pasirašytą Ž. B., tačiau ji turėjo nedarbingumą, todėl faktiškai dirbti ir parašyti tarnybinį pranešimą galimybės neturėjo). Nuo 2020-03-16 atsakovė T. A. dirbo nuotoliniu būdu. Vykdydama darbo funkcijas, prašė atsiųsti vieno iš klientų nuskenuotus rizikos vertinimo matavimų rezultatus, kad galėtų pateikti klientui. Ieškovės vadovas niekada neklausė atsakovės informacijos dėl siunčiamų dokumentų, atvirkščiai, buvo priimtas įsakymas, kad karantino metu su klientais intensyviai bendraujama telefonu ir elektroniniu paštu. Nuo 2020-04-02 atsakovei buvo nustatytas nedarbingumas, jokių pasiaiškinimų pateikti neprašyta. A. T. A. 2017-12-12 susipažino su Darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Darbo tarybos narių. Ieškovė pateikė teismui pakeistas, koreguotas Darbo tvarkos taisykles, patvirtintas tik Ž. B.. Ieškovė nesilaikė Darbo tvarkos taisyklėse numatytos apmokėjimo tvarkos, atsiuntė įsakymą dėl įvedamos 3 darbo dienų savaitės, taip sumažindama atsakovės darbo dienų skaičių. Atsakovei nutraukus darbo santykius, ieškovė įmonėms, su kuriomis dirbo atsakovė, išsiuntė elektroninį pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovė išeina atostogų, prašė melagingai teigti, kad atsakovė atostogauja ir nenurodyti, kad (duomenys neskelbtini) nebedirba. Darbo santykiai buvo nutraukti 2021-05-13, atsakovė 2021-05-16 užsiregistravo į Užimtumo tarnybą, gavo paskyrimą susitikimui, gavo bedarbio išmokas, ieškojo darbo. Tik po dviejų mėnesių darbo paieškų, neradusi tinkamo darbo pasiūlymo, siekdama įvykdyti savo mokestinius įsipareigojimus, turėti pragyvenimo šaltinį, atsakovė 2020-07-16 įsteigė įmonę (duomenys neskelbtini). Dalis ieškovės nurodytų įmonių prašymus dėl bendradarbiavimo sutarčių nutraukimo su ieškove pateikė dar iki (duomenys neskelbtini) įsteigimo, dalis įmonių, kurios nutraukė bendradarbiavimo sutartis su ieškove, naujų sutarčių su (duomenys neskelbtini) nesudarė. Nėra pagrindo teigti apie atsakovių veiksmų neteisėtumą, taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovės neteisėtai panaudojo ir atskleidė komercinę paslaptį. Nenustačius atsakovių veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo atsakovėms taikyti civilinę atsakomybę.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovės papildomai nurodė, kad bendradarbiavimo sutartis su ieškove klientai nutraukė per įspėjime numatytą terminą (kai sudarytos neterminuotos sutartys) arba pasibaigus sutarčių terminui. Tretieji asmenys nutraukė bendradarbiavimo sutartis su ieškove dėl pačios ieškovės veiksmų ir galėjo sudaryti sutartis su bet kuriuo paslaugų tiekėju. Ieškovė nurodė spėjamus, o ne realius nuostolius, kurie atsirado tretiesiems asmenims nutraukus sutartis ar pasibaigus jų terminui. Nėra jokio pagrindo skaičiuoti nuostolių dydį už ieškovės nurodytą laikotarpį. Ieškovė nurodė, jog iš savo buvusių klientų būtų gavusi 28297,41 Eur pajamų (be PVM), sąnaudos šioms pajamoms uždirbti yra 8206,00 Eur (jas sudaro 5942,00 Eur pardavimo savikaina ir 2264,00 Eur bendrosios ir administracinės sąnaudos), tačiau šių sąnaudų pagrįstumui nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų. Ieškovė nepateikė finansinė atskaitomybės dokumentų (pelno (nuostolių) ataskaitų, balansų), kurie parodytų bendrą įmonės pelningumą. Ieškovės pateiktas bendro pobūdžio skaičiavimas neatskleidžia jos negauto pelno, yra iš esmės grindžiamas objektyvumo kriterijais neatitinkančiu skaičiavimu. Be to, ieškovė neįrodė priežastinio ryšį su atsakovių veiksmais dėl negauto pelno.

17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Slėnis“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) nutraukti sutartį su trečiuoju asmeniu. Pažymėjo, kad jokios žinomos ir disponuojamos komercinės informacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini), atsakovėms neatskleidė, sutartį su ieškove nutraukė dėl to, kad ieškovė, kaip sutarties vykdytoja, iš esmės vienašališkai nebeteikė paslaugų nuo 2020-01-01, pažeidinėjo sutarties sąlygas. Buvo nuspręsta sutartį nutraukti, pranešant apie tai 2020-05-27 raštu. Ieškovė dėl to nuostolių nepatyrė, nes už jos išrašytas sąskaitas buvo apmokėta. Susipažinus su įmonių komerciniais pasiūlymais, buvo pasirinktas optimaliausias variantas ir pasirašyta sutartis su (duomenys neskelbtini).

18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Kanrugėlė“, atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) nutraukti sutartį su trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad 2020 metų gegužę gavo pranešimą, kad vietoje ieškovės specialistės T. A. paskirtas naujas specialistas, tačiau jo darbas neatitiko įmonės poreikių, todėl trečiasis asmuo 2020-08-12 pateikė prašymą dėl sutarties nutraukimo. Darbų saugą tvarkėsi savarankiškai, tačiau trūkstant laiko, nuspręsta vėl ieškoti darbų saugos paslaugas teikiančios įmonės. Vyr. buhalterė susisiekė su atsakove T. A. ir sužinojo, kad ji atsidariusi savo įmonę. Aptarus sąlygas, nuo 2021-01-01 pasirašyta paslaugų teikimo sutartis.

19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „S. J. ir partneriai“ atsiliepimuose prašė atmesti ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) nutraukti sutartį su trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad per paskutinius 5 metus buvo pakeisti 5 ieškovės specialistai, aptarnaujantys jų įmonę, būtent atsakovė įdėjo daug darbo, gilinosi į kiekvieną iškilusią probleminę situaciją, visada padėdavo ir rengdavo mokymus vedėjoms, padėdavo su darbo grafikais, iškilus problemai, su ja galėdavo susisiekti po darbo ar savaitgalį. Dėl šios specialistės požiūrio ir darbo buvo nuspręsta nenutraukti sutarties ir toliau tęsti bendradarbiavimą su ieškove. 2020-05-14 buvo gautas elektroninis pranešimas, kad atsakovė išeina atostogauti ir paskirtas naujas specialistas. Buhalterei susiekus su atsakove, buvo gautas patikslinimas, jog ji nebedirba pas ieškovę. Ieškovės direktorius melavo. Naujo specialisto darbo kokybė netenkino, buvo nuspręsta ieškoti naujos įmonės. Vyr. buhalterei susisiekus su atsakove, buvo sužinota, kad atsakovė atsidarė savo įmonę, tada buvo nuspręsta pasirašyti sutartį su (duomenys neskelbtini).

20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Smagurių namai“ atsiliepime nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2020 m. gegužę gavo iš ieškovės pranešimą, kad atsakovė išeina atostogauti, paskirtas kitas specialistas. Paaiškėjo, kad atsakovė nebedirba, o (duomenys neskelbtini). Susidariusi situacija netiko, todėl buvo parašytas prašymas nutraukti sutartį su ieškove, pradėta ieškoti įmonės, dirbančios (duomenys neskelbtini). Atsitiktinai susitikta su atsakove, pasirašyta priežiūros sutartis.

21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Jubana“ atsiliepime nesutiko su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) nutraukti sutartį su trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad gavo pranešimą iš ieškovės, kad paskirta specialistė išeina atostogauti, paskirtas kitas specialistas. Susisiekus su atsakove, paaiškėjo, kad ji pas ieškovę nebedirba. Paskirtas naujas specialistas lūkesčių nepateisino, todėl buvo nuspręsta nutraukti sutartį su ieškove ir ieškoti naujos įmonės. Administratorei susisiekus su atsakove, sužinota, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis.

22. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Kanrugė“ atsiliepime nesutiko su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) nutraukti sutartį su trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad gavo pranešimą, jog yra paskirtas naujas specialistas. Su tuo specialistu dirbo, tačiau jo darbu nebuvo patenkinti, todėl pateikė prašymą dėl sutarties nutraukimo. Administratorė - buhalterė susisiekė su atsakove ir sužinojo apie jos darbą (duomenys neskelbtini). Buvo pasirašyta sutartis.

23. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Šiaulių hidrogeologija“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad susisiekė su atsakove, norėjo sužinoti, kada ji grįš į darbą. Gavo patikslinimą, kad ji pas ieškovę nebedirba, dirba (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo nusprendė nutraukti sutartį dėl ieškovės nesąžiningo elgesio, melavimo apie darbuotojos atostogas, neinformavimo, kad atsakovė jau nebedirba.

24. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Linkuvos mėsa“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad gavo pranešimą, jog ieškovės specialistė išeina atostogauti, paskirtas naujas specialistas. Susisiekus atsakovė patikslino, kad nebedirba. Su nauju specialistu bendros kalbos nerasta, todėl bendradarbiavimo sutartį nuspręsta nutraukti. Nauja sutartis pasirašyta su (duomenys neskelbtini).

25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, R. G. ūkis atsiliepime nesutiko su reikalavimu nutraukti pasirašytą paslaugų teikimo sutartį. Nurodė, kad gavo pranešimą, jog paskirta specialistė išeina atostogauti, paskirtas naujas specialistas, kuris neatitiko lūkesčių. Nutrūkus sutarčiai, pradėta ieškoti naujos įmonės, pasirašyta paslaugų teikimo sutartis su (duomenys neskelbtini).

26. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Asektas“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę nutraukti pasirašytą paslaugų teikimo sutartį. Nurodė, kad jų įmonė paprašė nutraukti sutartį su ieškove dėl susidariusios sunkios finansinės situacijos dėl Covid 19 pandemijos. Išėjus darbuotojui, turinčiam darbų saugos specialisto pažymėjimą, vėl teko ieškoti tokias paslaugas teikiančios įmonės. Susisiekus su atsakove, ji nurodė, kad nebedirba pas ieškovę. Sužinojus, kad atsakovė atidarė savo įmonę, nuspręsta dirbti su ja.

27. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Pakruojo parketas“ atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis. Nurodė, kad gavo pranešimą dėl atsakovės atostogų ir naujo specialisto paskyrimo. Sužinojus, kad atsakovė pas ieškovę nebedirba ir turi atsidariusi savo įmonę, nusprendė sutartį su ieškove nutraukti ir pasirašyti sutartį su atsakovės įkurta bendrove.

28. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, Linkuvos ŽŪB atsiliepime nesutiko su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) nutraukti su trečiuoju asmeniu pasirašytą paslaugų teikimo sutartį. Nurodė, kad sutartis su ieškove buvo nutraukta dėl to, kad naujai paskirtas specialistas neatitiko įmonės lūkesčių. Buvo ieškoma nauja darbų saugos paslaugas teikianti įmonė. Susisiekus su atsakove sužinota, kad ji įsteigė savo įmonę, sutartis pasirašyta su atsakovės įmone.

29. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Agroekologija“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gavo pranešimą, jog atsakovė išeina atostogauti, paskirtas naujas specialistas. Direktorei susiekus su atsakove, ji patikslino, kad nutraukė darbo santykius. Ieškovės paskirtas naujas specialistas lūkesčių nepateisino, kilo abejonių dėl jo kompetencijos, buvo priimtas sprendimas nutraukti sutartį su ieškove. Susisiekus su atsakove, priimtas sprendimas dėl tolesnio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties pasirašymo.

30. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, MB „Medžio aidas“ atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad gavo pranešimą dėl atsakovės atostogų, susisiekus asmeniškai paaiškėjo, kad ji išėjo iš darbo. Paskirto naujo specialisto darbo metodai neatitiko lūkesčių, todėl ieškota kitų įmonių.

31. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Grebėstas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gavo pranešimą, kad su jais dirbanti specialistė išeina atostogauti, paskirtas naujas specialistas. Susiekus su atsakove, buvo sužinota, kad ji nebedirba pas ieškovę. Dėl pasikeitusios ekonominės situacijos, sumažėjusios darbų apimties, darbuotojų, buvo nuspręsta atsisakyti papildomų išlaidų ir sutartį su ieškove nutraukti. Pagausėjus darbams, gavus naujų užsakymų, atsirado poreikis vėl samdyti darbų saugos įmonę. Pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad atsakovė turi savo įmonę, su ja ir buvo pasirašyta paslaugų sutartis.

32. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovių pusėje, UAB „Mechanizmų centras“ atsiliepimuose į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl sudarytos su atsakove (duomenys neskelbtini) sutarties nutraukimo ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gavo pranešimą dėl atsakovės atostogų, susisiekus sužinojo, kad ji išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini). Sužinojus, kad atsakovė atsidarė savo įmonę, susitiko ir nusprendė toliau dirbti su (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

33. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovių T. A. ir (duomenys neskelbtini) 8538,50 Eur nuostoliams atlyginti; priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. A. 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (8538,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (8538,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti; priteisti ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių 256,00 Eur žyminio mokesčio (po 128,00 Eur iš kiekvienos atsakovių) ir 4009,36 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbos teikimu byloje (po 2004,68 Eur iš kiekvienos atsakovių); priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 1079,93 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbos teikimu byloje; priteisti valstybei iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 89,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisti valstybei iš atsakovių T. A. ir (duomenys neskelbtini) 89,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis, t.y., po 44,80 Eur iš kiekvienos atsakovės.

34. Teismas nurodė, kad iki 2014-11-14 galiojusi komercinės paslapties redakcija netaikytina nagrinėjamos bylos atveju, nes ieškovės įrodinėjami atsakovės T. A., kaip buvusios darbuotojos, neteisėti veiksmai (komercinės paslapties neteisėtas panaudojimas, nesąžininga konkurencija, įsteigiant savo įmonę ir į ją perviliojant ieškovės klientus) apima 2020–2021 metų laikotarpį.

35. Teismas darė išvadą, kad ieškovė, nors ir neturėjo pasitvirtinusi komercinių paslapčių sąrašo, savo konfidencialią informaciją įtvirtino ir saugojo teisinėmis priemonėmis. Teismas vertino, kad nagrinėjamai bylai aktuali konfidenciali informacija, kurią sudaro žinios apie esamus ir potencialius ieškovės klientus, apie konkrečias sutartis su klientais, ieškovės atliekamų darbų ir paslaugų darbo saugos srityje apimtis, jų kainynai ir pan.

36. Teismas sprendė, kad informacija apie bendrovės klientus suteikia ieškovei pranašumą prieš kitus ūkio subjektus ir turi didelę komercinę vertę, tokiai informacijai apie klientus sukaupti reikalingos reikšmingos pastangos ir investicijos, kitiems asmenims nežinant šios informacijos, ieškovei yra lengviau konkuruoti pasinaudojant šia sukaupta informacija. Teismas pažymėjo, jog atmestini atsakovių argumentai, kad už tokios informacijos atkleidimą ir panaudojimą atsakovei savo versle negali kilti jokių teisinių padarinių.

37. Teismas nurodė, kad informacija apie bendrovės klientus turi realią komercinę vertę, atsakovei tai buvo žinoma. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) naudojosi (duomenys neskelbtini) klientais, šias aplinkybes patvirtina 18 įmonių sutarčių su (duomenys neskelbtini) nutraukimas ir analogiškų sutarčių su (duomenys neskelbtini) sudarymas, todėl akivaizdu, kad ši informacija apie klientus, jų kontaktus, paslaugų poreikius darbo saugos srityje bei jų įkainius atsakovės T. A. buvo gauta dirbant ieškovės įmonėje.

38. Teismas sprendė, kad atsakovei turėjo būti žinoma ir suprantama, kad ieškovės komercinę paslaptį sudarantys duomenys suteiks jos įsteigtai (duomenys neskelbtini) aiškų konkurencinį pranašumą; atsakovės nurodyti argumentai dėl jos išėjimo iš darbo, ankstesnė turima atsakovės darbinė patirtis ir įgytos kompetencijos nepateisina atsakovės veiksmų dėl ieškovės komercinės paslapties atskleidimo, panaudojimo savo kuriamame versle ir daugumos ieškovės klientų (duomenys neskelbtini) perėmimo.

39. Teismas konstatavo, kad atsakovės tinkamai nebendradarbiavo nei su ieškove, nei su teismu, pasirinko poziciją šiame ginče neatskleisti visų su jos vykdomu privačiu verslu susijusių duomenų ir tuo požiūriu atsakovės negali būti laikomos sąžiningomis.

40. Teismas sprendė, kad atsakovės T. A. veiksmai turi būti vertinami ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 116 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatų aspektu, bet ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normų pagrindu, nes ginčo specifiką suponuoja buvę šalių darbiniai santykiai, iš jų kilę susitarimai dėl nekonkuravimo.

41. Teismas nurodė, kad atsakovės įsipareigojimas dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo bet kuriai trečiajai šaliai ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimas apėmė du laikotarpius – laikotarpį, iki įsigaliojant naujajam DK, laikotarpį, jau įsigaliojus DK, taip pat ir 2018-06-01 naujos redakcijos CK 1.116 straipsnio 2 dalies normai, nustatančiai, kokia informacija nelaikoma komercine paslaptimi. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjui naujai reglamentavus susitarimus dėl konfidencialios informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, neatskleidimo tretiesiems asmenims ir nekonkuravimo, bylos šalys buvo laisvos inicijuoti 2016-02-08 sudarytos darbo sutarties sąlygų pakeitimą tokiu būdu, kad tokie susitarimai atitiktų naująjį įstatyminį reglamentavimą arba bent jam neprieštarautų, tačiau to nesiekė. Šalims nepakeitus 2016-02-08 darbo sutartimi 10.8 papunktyje įtvirtintų sąlygų, kaip susitarimo, darytina išvada, kad nuo 2017-07-01 susitarimas dėl nekonkuravimo ir toliau galiojo, tačiau jo nuostatos, kurios prieštarauja imperatyvioms DK normoms, arba kuriomis pažeidžiama bylos šalių pusiausvyra, negali būti taikomos.

42. Teismas iš esmės sutiko, kad atsakovė turi galimybę po darbo sutarties nutraukimo kurti savo verslą ir konkuruoti su ieškove toje pačioje rinkoje, ir vertino iš dalies nepagrįstais atsakovių atsikirtimus, jog sutartyje aptartu nekonkuravimo laikotarpiu darbdaviui nepradėjus mokėti nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui, toks nekonkuravimo susitarimas nebesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Teismas akcentavo, kad nesukelia tokiam darbuotojui materialiųjų teisinių pasekmių tik sąžiningas konkuravimas su buvusiu darbdaviu, o nagrinėjamu atveju nustatytas atsakovės T. A. veiksmų neteisėtumas dėl ieškovės komercinę paslaptį sudarančios konfidencialios informacijos atskleidimo ir jos panaudojimo savo įsteigtoje įmonėje.

43. Teismas konstatavo, kad ir pati ieškovė nelaikytina visiškai sąžininga šalimi santykiuose su atsakove DK nuostatų aspektu ir siekiu be jokių papildomų kaštų, nesitariant dėl galimos piniginės kompensacijos mokėjimo buvusiai savo darbuotojai už nekonkuravimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, siekdama dominuoti šioje darbų saugos paslaugų rinkoje, negali remtis savo iniciatyva nustatytais darbo sutartimi tokiais draudimais, kurie iš esmės nepateisinamai ilgai (5 metus) draudžia naudoti įmonės konfidencialią ir su darbo funkcijomis susijusią įgytą kitą intelektinę informaciją darbo saugos srityje aukštos kvalifikacijos darbuotojai po darbo sutarties pasibaigimo. Teismas vertino, kad nepaneigti atsakovės argumentai dėl to, kad ji nebuvo tinkamai supažindinta su ieškovės dokumentų ir klientų duomenų saugojimo tvarka.

44. Teismas nurodė, kad vertina ir šalių darbo sutarties 10.6 papunkčio neatitikimą Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo, įsigaliojusiam 2018-06-01, 4 straipsniui, kuris numato neteisėto komercinių paslapčių gavimą, naudojimą ir atskleidimą. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė T. A., dirbdama pas ieškovę, pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo, neteisėtai rinko savo darbinių funkcijų atlikimui duomenis, sudarančius komercinę paslaptį, turėdama tikslą panaudoti informaciją ateityje po darbo sutarties pasibaigimo.

45. Teismas pažymėjo, jog ieškovės, kaip darbdavės, pasirinkti veiksmai prieš buvusią darbuotoją T. A., siekiant neteisinga informacija pakirsti jos dalykinę reputaciją bei eliminuoti ją, kaip būsimą konkurentę, toje pačioje paslaugų rinkoje, negali būti laikomi sąžiningais ir pateisinamais normalioje verslo praktikoje. Į bylą pateikti duomenys apie atsakovės įgytą išsilavinimą ir kvalifikaciją įrodo aplinkybes, kad būtent tokiai aukštos kompetencijos ir svarios darbinės patirties turinčiai darbuotojai turėjo būti taikomos DK 38 straipsnio nuostatos, t.y., ieškovei kilo pareiga spręsti dėl tinkamai kompensuojamo nekonkuravimo susitarimo su atsakove, jai pareiškus norą išeiti darbo.

46. Teismas akcentavo, jog atsižvelgia į tai, kad atsakovei T. A. nutraukiant darbo santykius su ieškove, galiojo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta darbuotojų pareiga ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpį nuo darbo santykių pasibaigimo neatskleisti darbdavio įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti. Teismas akcentavo, jog tokios pareigos pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų.

47. Teismas vertino, kad ieškovė, kaip nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo, savo pažeistas teises gali ginti reikšdama reikalavimą dėl nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, atlyginimo. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrindė savo nuostolių skaičiavimo terminus bei būdą, analizuojant grynąjį pelną, ir teismas neturi pagrindo atmesti šių atliktų paskaičiavimų dėl 17077,00 Eur negautų pajamų. Teismas nurodė, kad ieškovė pagrindė aplinkybes, kad jei atsakovė, darbuotoja, būtų tinkamai vykdžiusi savo pasirašytus įsipareigojimus ir nebūtų buvusio darbdavio komercinės paslapties atskleidusi bei jos panaudojusi įsteigtos savo įmonės veikloje, sudarydama naujas iš esmės analogišku ieškovės sutartims turiniu sutartis, naudodama ieškovės teiktų paslaugų kainynų duomenis, parengtą metodinę dokumentaciją pagal įmonės poreikius darbo saugos srityje, tikėtina, kad ieškovė būtų sėkmingai vykdžiusi prognozuojamus pardavimus prarastiems klientams ir gavusi atitinkamas pajamas.

48. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į ieškovės, kaip atsakovės T. A. darbdavės, naujojo DK nuostatų nesilaikymą atleidžiant darbuotoją iš darbo be jokios piniginės kompensacijos mokėjimo už nekonkuravimo susitarimą ir nepateisinamą normalioje verslo praktikoje 5 metų draudimą darbo sutarties pagrindu atsakovei saugoti ir nenaudoti ieškovės konfidencialios informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, priteistini iš atsakovių nuostoliai turėtų būti mažinami.

49. Teismas nurodė, kad turi pagrindą lygiomis dalimis paskirstyti šalims riziką dėl 2016 metais sudarytos darbo sutarties sąlygų (dėl nekonkuravimo susitarimo, dėl ieškovės komercinės paslapties saugojimo ir kitų draudimų nustatymo darbuotojui) vykdymo ir galimų nuostolių atsiradimo, pasikeitus tiek darbo teisinių santykių reglamentavimui, tiek įstatyminėms nuostatoms dėl nekonkuravimo, dėl komercinių paslapčių sampratos ir jų teisinės apsaugos. Teismas sprendė, kad ieškovės apskaičiuota 17077,00 Eur nuostolių suma abiem šalims paskirstoma vienodomis dalimis, t.y., po 8538,50 Eur, todėl šis ieškovės pagrindinis reikalavimas tenkinamas iš dalies. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant, kad bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, nes abiejų atsakovių veiksmų konkrečiu ginčo atveju neįmanoma atriboti, turi pagrindą priteisti ieškovės naudai solidariai iš abiejų atsakovių 8538,50 Eur ieškovės nuostolių atlyginimui.

50. Teismas darė išvadą, kad ir pati ieškovė galėjo elgtis aktyviai verslo rinkoje, siekdama neprarasti ar susigrąžinti prarastus klientus ir taip sumažinti dėl neįgyvendintų planuojamų paslaugų pardavimų atsirasiančius nuostolius. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nesiėmė visų tinkamų veiksmų tokiems nuostoliams sumažinti, tačiau reikalaudama jų visiško atlyginimo iš atsakovių, siekia ir uždraudimo atlikti atsakovėms bet kokius ieškovės komercinės paslapties atskleidimo ir naudojimo veiksmus ateityje, taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) nutraukti visus sutartinius santykius su trečiaisiais asmenimis, kaip buvusiais perviliotais ieškovės klientais.

51. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jos nurodyta konfidenciali informacija, sudaranti komercinę paslaptį apie klientų sąrašus, su jais sudarytų paslaugų sutartis, paslaugų kainas ir tų įmonių poreikius bei darbų apimtis, yra dar aktuali, praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo atsakovės T. A. įsteigtos įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos, bei, kad neteisėtas ieškovės komercinės paslapties naudojimas vis dar suteikia atsakovėms neteisėtą komercinį pranašumą prieš ieškovę. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir įpareigoti atsakoves nutraukti tolesnį ieškovės komercinės paslapties naudojimą – uždrausti atsakovėms pačioms tiesiogiai ir / arba per susijusius asmenis sudaryti sutartis su ieškovės klientais bei įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) nutraukti sutartis su ieškovės klientais.

52. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų bandžiusi prarastus klientus (trečiuosius asmenis) susigrąžinti, siūlydama jiems palankesnes sąlygas, taikydama atitinkamas nuolaidas ar siekdama atnaujinti santykius kitais būdais. Teismas konstatavo, kad pati ieškovė turėtų prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos ieškovės sutartiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenims, kurių didžioji dauguma neigė atsakovių nesąžiningą konkurenciją ieškovės atžvilgiu, rėmėsi verslo subjektų sutarčių sudarymo ir nutraukimo laisvės principais, nurodė netinkamą ieškovės teikiamų paslaugų kokybę, nebendradarbiavimą, be to, paslaugų abonementinį mokestį už kiekvieną mėnesį iki sutarties nutraukimo tretieji asmenys apmokėjo, tuo sumažindami ieškovei nuostolių dydį. Teismas pažymėjo, jog vien tik ieškovės nurodyta hipotetinė situacija ir tikimybė, kad ji ir toliau būtų dar pakankamai ilgą laiką bendradarbiavusi su visais turimais klientais, neatitinka akivaizdumo kriterijaus.

53. Tenkinęs iš dalies pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš atsakovių, teismas nurodė turįs pagrindą patenkinti ir ieškovės išvestinį reikalavimą, susijusį su atitinkamų metinių palūkanų priteisimu abiem atsakovėms nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

54. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pagrindinis ieškovės turtinis reikalavimas tenkinamas 50 proc., o kiti reikalavimai laikyti išvestiniais, atitinkamai patenkintų ir atmestų pagrindinių reikalavimų daliai paskirstytinos ir šalių turėtos bei pateisintos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

55. Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl 17077,00 Eur nuostolių atlyginimo tenkinti ir priteisti juos ieškovei solidariai iš atsakovių; priteisti ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

55.1. Ieškovė įrodė ir teismas konstatavo, jog ieškovė patyrė 17077,00 Eur dydžio nuostolius negautų pajamų forma dėl atsakovių neteisėtų veiksmų. Ieškovė nurodė, kaip apskaičiavo ir pagrindė savo patirtų nuostolių dydį negautų pajamų forma, taikant grynojo pelno skaičiavimo metodą. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškovės patirtus nuostolius mažinti net 50 proc. Ieškovės patirti nuostoliai nėra kildinami iš nekonkuravimo susitarimo pažeidimo, ieškovės reikalavimai atsakovėms dėl nuostolių atlyginimo reiškiami dėl atsakovių atliktų neteisėtų veiksmų – neteisėto ir nesąžiningo ieškovės komercinės paslapties atskleidimo, perdavimo, gavimo ir panaudojimo.

55.2. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog šalims nepakeitus darbo sutartimi 10.8 papunktyje įtvirtintų sąlygų, kaip susitarimo, darytina išvada, kad nuo 2017-01-01 susitarimas dėl nekonkuravimo ir toliau galiojo, tačiau jo nuostatos, kurios prieštarauja imperatyvioms DK, normoms arba kuriomis pažeidžiama bylos šalių pusiausvyra, negali būti taikomos. Tai – vienas iš argumentų, kurių pagrindu teismas net 50 proc. mažino ieškovei priteistinų jos patirtų nuostolių dydį. Darbo sutarties 10.8 punktu atsakovė T. A. įsipareigojo nei tiesiogiai, ne netiesiogiai nevilioti (t.y., nesiūlyti nutraukti sutarčių, sudarytų su darbdaviu, nesiūlyti sudaryti sutarčių su savimi bei kitais ūkio subjektais, neužsiimti panašia viliojimo veikla) darbdavio klientų, kontrahentų, tiekėjų, konsultantų ir / ar darbuotojų. Vadovaujantis DK 38 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2017-06-15), darbo sutarties 10.8 punktas šiai teisės normai neprieštarauja (DK 38 straipsnis numato galimybę šalims susitarti dėl nekonkuravimo plačiąją prasme, t.y., draudimo savarankiškai verstis veikla, analogiška darbdavio veiklai). Teismui nustačius ir pripažinus, jog atsakovės ieškovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtai atskleidė ir pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi), nėra jokio teisinio pagrindo mažinti ieškovės patirtus nuostolius, šalims nesudarius DK 38 straipsnyje numatyto nekonkuravimo susitarimo.

55.3. Nors darbo sutartimi atsakovė T. A. įsipareigojo ieškovės komercinę paslaptį saugoti 5 metus po darbo santykių pasibaigimo, ieškovė reiškė reikalavimą atlyginti nuostolius, patirtus tik per vienerių metų laikotarpį (kelių buvusių klientų atžvilgiu keliais mėnesiais daugiau). Ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma už 5 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo darbo sutarties su atsakove pasibaigimo dienos. Šioje byloje ieškovė reikalauja iš atsakovių nuostolių tik už laikotarpį nuo 2020-05-10 (nuo šios datos nutraukta pirmoji sutartis) iki 2021-11-30 (pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo parengimo dienos), tik kai kurių buvusių klientų atžvilgiu keliais mėnesiais daugiau nei vienerių metų laikotarpis. Ieškovė žalą, patirtą negautų pajamų forma, prašo priteisti ne dėl visų, o tik dėl 18 perviliotų klientų. Atsakovėms ir toliau tęsiant neteisėtus veiksmus, ieškovė turi teisę inicijuoti naują teisminį ginčą ir reikšti reikalavimus dėl žalos, patirtos dėl visų perviliotų klientų už 5 metų laikotarpį. Ieškovei šioje byloje reikalaujant nuostolių atlyginimo negautų pajamų formą už daugiau nei 3 kartus trumpesnį laikotarpį, negu atsakovė įsipareigojo saugoti ieškovės konfidencialią informaciją, nėra jokio teisinio pagrindo per šį laikotarpį ieškovės patirtus nuostolius dar kartą mažinti pusiau.

55.4. Darbo sutarties nuostatos neprieštarauja Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymui. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog darbo sutarties 10.6 papunktis tariamai neatitinka Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio, todėl neteisėtai mažino iš atsakovių priteistinų ieškovės patirtų nuostolių dydį.

55.5. A. T. A. buvo tinkamai supažindinta su klientų duomenų ir dokumentų saugojimo tvarka. Teismas be pagrindo mažino iš atsakovių priteistinų ieškovės patirtų nuostolių dydį dėl to, kad atsakovė buvo netinkamai supažindinta su ieškovės dokumentų ir klientų duomenų saugojimo tvarka.

55.6. Ieškovė pagal savo objektyvias galimybes stengėsi išsaugoti klientus. Buvę ieškovės klientai bendradarbiavimą nutraukė dėl to, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama atsakovės T. A., pasinaudodama jai žinoma konfidencialia, ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija apie bendrovės klientus, pasiūlė šiems klientams bendradarbiavimo sąlygas, naudingesnes už tas, kuriomis su jais bendradarbiavo ieškovė.

55.7. A. T. A. neteisėtai atskleidus bei perdavus atsakovei (duomenys neskelbtini) ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie bendrovės klientus, bei ją neteisėtai panaudojus savo įsteigtos įmonės veikloje ir tokiu būdu atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovės atžvilgiu, nepagrįstai išimtinai ieškovei yra perkeliama patirtų nuostolių didžioji dalis. Ieškovei palikta net 50 proc. dydžio jos realiai patirtų nuostolių suma, o atsakovėms, atlikusioms neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovės atžvilgiu, tenka tik po 25 proc. ieškovei sukeltų nuostolių sumos. Teismui priėmus tokį sprendimą, neabejotinai yra pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenurodė motyvų, kodėl ieškovės patirtų nuostolių sumą mažino būtent 50 proc. Priteistus iš atsakovių visus ieškovės patirtus nuostolius, atsakovės neproporcingų ar itin didelių finansinių sunkumų nepatirtų.

Atsiliepimas

56. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės T. A. ir (duomenys neskelbtini) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

56.1. Ieškovės nurodyta informacija buvo gauta išimtinai tik su darbinių funkcijų atlikimu. Informacija apie ieškovės klientus yra vieša ir viešai prieinama. A. T. A. įgytos žinios susijusios su darbinių funkcijų atlikimu.

56.2. Tiek ieškovė, teik atsakovė (duomenys neskelbtini) teikia paslaugas, kurios reglamentuojamos teisės aktų, ir jų teikimas iš esmės nulemtas teisinio reglamentavimo.

56.3. Atsakovės neinformavo, neskambino ir niekaip kitaip neieškojo kontaktų su ieškovės klientais.

56.4. Ieškovė ir atsakovė T. A. nepasirašė konfidencialumo susitarimo ir, nutraukus darbo santykius, jai nebuvo mokama kompensacija, susijusi su nekonkuravimu.

56.5. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ėmėsi protingų priemonių informacijai apie jos klientus apsaugoti.

56.6. Ieškovei yra žinomos sutarčių nutraukimo priežastys, jas aiškiai įvardino buvę ieškovės klientai.

56.7. Ieškovė nurodė spėjamus, o ne realius nuostolius, kurie atsirado tretiesiems asmenims nutraukus sutartis ar pasibaigus jų terminui. Ieškovės pateiktas nuostolių skaičiavimas neatitinka objektyvumo kriterijų ir akivaizdžiai „prasilenkia“ su ieškovės bendruoju pelningumu, todėl prašomas priteisti nuostolių dydis yra visiškai nepagrįstas.

57. Apeliaciniame skunde atsakovės (apeliantės) T. A. ir (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti visiškai; priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

57.1. Ieškovė nekėlė individualaus darbo ginčo dėl teisės ir savo galimai pažeistų teisių kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją negynė. Atsižvelgiant į tai, kad išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka nėra pasinaudojusi ir galėjo ja naudotis, į tai, kad ieškovės teisės kreiptis tiesiogiai į teismą dėl pareikšto reikalavimo DK normos nenumato, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir CPK 412 straipsnio 1 dalimi, ieškovės ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

57.2. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovės T. A. (dirbant pas ieškovę) sužinoti duomenys pasižymi slaptumu ir vertingumu. Ieškovės nurodyta informacija, kurią atsakovė turi laikyti konfidencialia, yra neatsiejama jos gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi, todėl atsakovė privalėjo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirbo pas ieškovę. Pasibaigus darbo santykiams, tokią informaciją atsakovė gali be jokių apribojimų naudoti savo naudai ir interesais. Ieškovė, kaip darbdavys, ir atsakovė T. A., kaip darbuotoja, nebuvo sudariusios jokio rašytinio susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos, kuriame būtų apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, darbdavio pareigos, padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Duomenys apie ieškovės klientus yra vieši ir viešai prienami. Tiek ieškovė, tiek atsakovė (duomenys neskelbtini) teikia darbo saugos paslaugas, kurios reglamentuotos teisės aktų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovei T. A. dirbant pas ieškovę buvo žinomos specifinės paslaugos. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ėmėsi protingų priemonių informacijai apie klientus apsaugoti. Ieškovės nurodyta informacija buvo gauta išimtinai tik su darbinių funkcijų atlikimu.

57.3. Įmonės, su kuriomis dirbo atsakovė T. A., sutartis nutraukė ne dėl atsakovių veiksmų. Tik po dviejų mėnesių darbo paieškų, neradusi tinkamo darbo pasiūlymo, siekdama įvykdyti savo mokestinius įsipareigojimus, turėti pragyvenimo šaltinį, atsakovė T. A. įsteigė įmonę (duomenys neskelbtini). Tretieji asmenys patvirtino, kad viena iš priežasčių, kodėl sutartys su ieškove buvo nutrauktos – vietoje nebuvo darbo saugos specialisto, sunku buvo komunikuoti ir t.t. Ieškovė ir atsakovė T. A. nebuvo pasirašiusios konfidencialumo susitarimo, nutraukus darbo santykius, atsakovei nebuvo mokama kompensacija, susijusi su nekonkuravimu. Nebuvo atliekami jokie aktyvūs veiksmai, kad buvę ieškovės klientai pasirinktų atsakovės (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas. Įmonės pačios ieškojo kontakto su atsakove T. A.. Tai iš esmės pripažįstama ir teismo sprendime nurodant, kad pati ieškovė turėtų prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos ieškovės sutartiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenims, kurių didžioji dauguma savo atsiliepimuose į ieškinį iš esmės ginče neigia atsakovių nesąžiningą konkurenciją ieškovės atžvilgiu. Teismas iš esmės pripažino, kad ieškovės klientai nutraukė bendradarbiavimo sutartis su ieškove dėl pačios ieškovės veiksmų, tačiau spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo, nustatydamas priežastinį ryšį, šias faktines aplinkybes ignoravo. Teismas netinkamai vertino priežastinio ryšio elementą, kadangi nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovės T. A. veiksmai lėmė, jog ieškovės klientai nutraukė sutartis su ieškove.

57.4. Ieškovė nurodė spėjamus, o ne realius nuostolius, kurie atsirado tretiesiems asmenims nutraukus sutartis ar pasibaigus jų terminui. Yra pagrindas teigti, kad ieškovės pateiktas nuostolių skaičiavimas neatitinka objektyvumo kriterijų ir akivaizdžiai „prasilenkia“ su ieškovės bendruoju pelningumu, todėl ieškovės prašomas priteisti nuostolių dydis yra visiškai nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

57.5. Teismas nurodė, kad pagrindinis ieškovės turtinis reikalavimas tenkinamas 50 proc., o kiti reikalavimai laikyti išvestiniais. Negalima sutikti, kad antrasis ieškovės reikalavimas yra išvestinis. Ieškovė pareiškė du reikalavimus – dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo nutraukti komercinės paslapties naudojimo bei sutarčių nutraukimo. Sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies – ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo nutraukti komercinės paslapties naudojimą bei sutarčių nutraukimo atmestas, o reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėjo būti sprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Atsiliepimas

58. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

58.1. Byloje buvo nagrinėjamas civilinis, o ne darbo ginčas, todėl ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka šiuo atveju netaikoma.

58.2. Ieškovės komercinė paslaptis, kuri sudaro konfidencialią informaciją ir kurią atsakovė T. A. neteisėtai atskleidė, o atsakovė (duomenys neskelbtini) neteisėtai panaudojo, negali būti laikoma neatsiejama atsakovės T. A. gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi, todėl ji turi pareigą saugoti šią informaciją įstatymų nustatyta tvarka.

58.3. A. T. A. buvo žinoma, kokia ieškovės informacija yra konfidenciali ir sudaro bendrovės komercinę paslaptį. Atsakovė buvo įsipareigojusi saugoti šią informaciją, ji buvo susipažinusi su visais darbdavio lokaliniais norminiais aktais, pareigybės aprašymais ir įsipareigojusi jų laikytis. Atsakovei susipažinus su vidiniais bendrovės dokumentais, buvo neabejotinai suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad šie duomenys yra bendrovės konfidenciali informacija. Atsakovė buvo įsipareigojusi saugoti bendrovės konfidencialią informaciją ir neturėjo teisės jos atskleisti.

58.4. Ieškovė savo konfidencialią informaciją saugojo teisinėmis priemonėmis – buvo sudarytas bendrovės konfidencialios informacijos sąrašas, jis buvo įtvirtintas net keliuose bendrovės vidiniuose dokumentuose – Kolektyvinėje sutartyje, Darbo tvarkos taisyklėse, (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose. Ieškovė savo konfidencialią informaciją saugojo ir techninėmis priemonėmis.

58.5. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad jai už nekonkuravimą nebuvo ir nėra mokama kompensacija, todėl darbo sutartyje įtvirtintas nekonkuravimo susitarimas nesukelia jai jokių materialiųjų teisinių padarinių. Tačiau atsakovei nebuvo reiškiami jokie reikalavimai dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atsakovei T. A. buvo reiškiamas dėl neteisėto ieškovės komercinės paslapties atskleidimo, o ne dėl pažeisto nekonkuravimo įsipareigojimo. Ieškinys buvo grindžiamas ne nekonkuravimo susitarimo pažeidimu, bet žalos padarymu konkuruojančiam subjektui atskleidus informaciją, sudarančią ieškovės komercinę paslaptį.

Šalies argumentai

58.6. Ieškovė tinkamai apskaičiavo ir pagrindė prašomos priteisti 17077,00 Eur žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės ir atsakovių (apeliančių) apeliaciniai skundai netenkintini.

59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

60. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė T. A. 2016-02-08 darbo sutarties pagrindu buvo priimta į darbą pas (duomenys neskelbtini), darbo sutartis papildyta kitomis atsakovės pareigomis – nuo 2018-12-20 įdarbinta ir (duomenys neskelbtini). Darbo sutartimi tarp šalių sutartos ir pasirašytos kitos darbo sutarties sąlygos, savo turiniu atitinkančios darbdavio ir darbuotojo susitarimus dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo ir nekonkuravimo: 10.6 papunktyje susitarta, kad be atskiro raštiško darbdavio sutikimo, tiek galiojant darbo sutarčiai, tiek 5 metus po jos pasibaigimo, darbuotojas neatskleis jokiai trečiai šaliai ir dės visas galimas pastangas apsaugoti nuo paviešinimo ar atskleidimo bet kokias darbdavio ar su darbdaviu susijusios bendrovės bet kokią konfidencialią informaciją; 10.8 papunktyje numatyta, kad be aiškaus darbdavio raštiško sutikimo darbuotojas neturi teisės tiek tiesiogiai, tiek ir ne, verstis ta pačia veikla, kuria jis užsiėmė, užsiima ar užsiims, atlikdamas savo darbo funkcijas pagal darbo sutartį, taip pat dirbti konkuruojančiose su darbdaviu įmonėse ar versluose, juos konsultuoti, atstovauti, steigti, turėti tokiose įmonėse ar versluose akcijų, pajų, dalių, ar kitaip dalyvauti tokių konkuruojančių įmonių ar verslų veikloje; darbuotojas taip pat sutinka ir įsipareigoja nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesiekti įgyti bendro verslo ar neužsiminti bendru verslu su darbdavio klientais, kontrahentais, tiekėjais, konsultantais, buvusiais darbuotojais ar kitais asmenimis, susijusiais ar praeityje susijusiais su darbdaviu ar jos vykdoma veikla, taip pat nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nevilioti (t.y. nesiūlyti nutraukti sutarčių, sudarytų su darbdaviu, nesiūlyti sudaryti sutarčių su savimi bei kitais ūkio subjektais bei neužsiimti panašia viliojimo veikla) darbdavio klientų, kontrahentų, tiekėjų, konsultantų ir / ar darbuotojų; ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojas prisidėjo prie kliento, kontrahento, tiekėjo, konsultanto ir /ar darbuotojų ryšių su darbdaviu užmezgimo, ar ne, dirbdamas pas darbdavį darbuotojas įsipareigoja be išankstinio raštiško darbdavio leidimo tiesiogiai ar netiesiogiai nedirbti, nedalyvauti ir neveikti jokioje įmonėje ar versle už įmonės ribų; dėl nekonkuravimo įsipareigojimų po darbo santykių pasibaigimo darbuotojas įsipareigoja šias nuostatas vykdyti 24 mėnesius.

61. Į bylą pateiktos 2017-11-29 Darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis atsakovė T. A. supažindinta 2016-02-08, 2017-12-12; apibrėžta informacija, kuri laikoma konfidencialia (4 punktas su 13 papunkčių), taip pat bendrovės klientai, bendrovės kainos, bendrovės derybos bei sutartys, bendrovės laboratorijos akreditavimo dokumentai; įtvirtinta, kad draudžiama šią informaciją paskelbti visų rūšių informacinių technologijų pavidalu; turi būti užtikrinta, kad pašaliniai asmenys negalėtų susipažinti su įmonės veiklos neskelbtina informacija; draudžiama pašaliniams asmenims leisti likti patalpose vieniems. Analogiškos nuostatos apie tai, kas sudaro ieškovės konfidencialią informaciją, įtvirtintos ir (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose, su kuriais atsakovė T. A. supažindinta pasirašytinai 2016-02-08, 2017-02-01.

Nustatyta, kad atsakovė T. A. kreipėsi į ieškovę dėl darbo sutarties nutraukimo nuo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2020-05-12 ieškovės l. e. p. direktorė priėmė įsakymą atleisti T. A. iš einamų pareigų nuo 2020-05-13 pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu), išmokant jai priklausantį darbo užmokestį ir apmokant už nepanaudotas atostogas. Įrodymų, kad atsakovė T. A. kreipėsi į ieškovę dėl darbo užmokesčio dalies mokėjimo dėl komercinės paslapties neatskleidimo ir nekonkuravimo susitarimo vykdymo, atleidus ją iš darbo, į bylą nepateikta.

62. Nuo 2020-07-16 juridinių asmenų registre registruota (duomenys neskelbtini), kurios vienintelė akcininkė ir paskirta vadovė – T. A..

63. Ieškovė savo reikalavimų pagrindimui teikė nuostolių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė negautas pajamas nuo sutarčių nutraukimo iki 2021-11-30 (su PVM).

64. Ieškovė nurodė, kad nuostolius apskaičiavo tokiu būdu: nustatė, kokią sumą pinigų per mėnesį uždirbdavo iš kiekvieno savo buvusio kliento, kuris nutraukė sutartį ir sudarė sutartį su atsakove (duomenys neskelbtini); apskaičiavo, kokią pinigų sumą būtų uždirbusi iš kiekvieno savo buvusio kliento per laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (kiekvieno buvusio kliento individualiai) iki 2021-11-30 (pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo parengimo dienos). Ieškovė nustatė, jog iš savo buvusių klientų per būtų gavusi 28297,41 Eur pajamų (be PVM). Ieškovės sąnaudos šioms 28297,41 Eur (be PVM) dydžio pajamoms uždirbti yra 8206,00 Eur, kurias sudaro: 5942,00 Eur pardavimo savikaina ir 2264,00 Eur bendrosios ir administracinės sąnaudos. Toliau apskaičiuojamas ikimokestinis pelnas, kuris gaunamas iš pajamų atėmus sąnaudas, reikalingas šioms pajamos uždirbti: 28297,00 Eur – 8206,00 Eur = 20091,00 Eur. Iš gautos ikimokestinio pelno sumos atimamas pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą apskaičiuotas 15 % dydžio pelno mokestis, kuris yra 3014,00 Eur, gaunama grynojo pelno suma, kuri yra 17077,00 Eur: 20091,00 Eur - 3014,00 Eur =17077,00 Eur.

Dėl ginčo esmės

65. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė T. A., žinodama ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, tyčia nuslėpdama nuo ieškovės, įsteigė su ieškove tiesiogiai konkuruojantį ūkio subjektą (duomenys neskelbtini) ir atskleidė bei teikė šiai įmonei ieškovės konfidencialią informaciją – ieškovės klientų duomenis, kainas, gamybos (DSS dokumentų parengimo), pardavimų metodus ir kt., pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą saugoti konfidencialią informaciją. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pažeidė pareigą nenaudoti kito ūkio subjekto komercinės paslapties bei perviliojo ieškovės klientus. Dėl šių neteisėtų atsakovių veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma.

66. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. CK 1.116 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija. Komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato įstatymas (CK 1.116 straipsnio 3 dalis).

67. Nuo 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojusi nauja CK 1.116 straipsnio 3 dalies redakcija galimų priteisti nuostolių rūšių nedetalizuoja ir įtvirtina nuostatą, jog komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato įstatymas. Taigi, žalos atlyginimo klausimus nuo 2018 m. birželio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas (nurodyto įstatymo 8 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).

68. Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jis neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia komercinę paslaptį, privalo atlyginti komercinės paslapties turėtojui turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo. Nustatydamas turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, dydį, teismas atsižvelgia į komercinės paslapties turėtojo faktiškai patirtas komercinės paslapties sukūrimo, tobulinimo ir naudojimo išlaidas, jo negautas pajamas, fizinio ar juridinio asmens, neteisėtai gavusio, panaudojusio arba atskleidusio komercinę paslaptį, gautą naudą ir kitas svarbias aplinkybes (Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

69. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad CK 1.116 straipsnio prasme informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021).

70. Plėtojant praktiką dėl nurodytų požymių kasacinio teismo pažymėta, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

71. Komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl atskleidus duomenis apie įmonės klientus tretiesiems asmenims nukentėjusiai įmonei gali būti padaroma žalos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

72. Informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Kasacinio teismo praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto jau suformuota – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

73. Pažymėtina, kad paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 47 punktas).

74. Kasacinis teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, pasisakydamas dėl komercinės paslapties sampratos ir jos atribojimo nuo konfidencialios informacijos, yra nurodęs, jog informacija, kuri savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.), net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių. Taip pat pasisakė dėl konfidencialios informacijos apsaugos ypatumų, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021).

75. Bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas – įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

76. Ieškovė nurodė, jog savo komercine paslaptimi laiko informaciją apie klientus ir jiems teikiamas paslaugas, mokamą mokestį ir jo dydį, klientams taikomas nuolaidas, bendrovės ir klientų apyvartą (pajamas), pelną, bendrovės bei kitą bendrovės klientų pateiktą ar su klientais dirbant sužinotą informaciją. Informacija, kuri laikoma konfidencialia, apibrėžta ieškovės Darbo tvarkos taisyklėse, (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose Nr. 41.; ieškovės Darbo tvarkos taisyklėse taip pat nurodyta bendrovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos saugojimo tvarka. Ieškovės vertinimu, ji ėmėsi protingų priemonių informacijai apie klientus apsaugoti, jos veiksmai ir pastangos buvo protingos bei pakankamos. A. T. A. buvo žinoma, kokią informaciją ieškovė laiko konfidencialia ir sudarančia įmonės komercinę paslaptį, atsakovė buvo susipažinusi su visais darbdavio lokaliniais norminiais aktais, pareigybės aprašymais ir įsipareigojusi jų laikytis.

77. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovė, nors ir neturėjo pasitvirtinusi komercinių paslapčių sąrašo, visgi savo konfidencialią informaciją įtvirtino ir saugojo teisinėmis priemonėmis.

78. Į bylą pateiktos 2017-11-29 Darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis atsakovė T. A. supažindinta 2016-02-08, 2017-12-12, apibrėžta informacija, kuri laikoma konfidencialia (4 punktas su 13 papunkčių), taip pat bendrovės klientai, bendrovės kainos, bendrovės derybos bei sutartys, bendrovės laboratorijos akreditavimo dokumentai; įtvirtinta, kad draudžiama šią informaciją paskelbti visų rūšių informacinių technologijų pavidalu; turi būti užtikrinta, kad pašaliniai asmenys negalėtų susipažinti su įmonės veiklos neskelbtina informacija; draudžiama pašaliniams asmenims leisti likti patalpose vieniems. Analogiškos nuostatos apie tai, kas sudaro ieškovės konfidencialią informaciją, įtvirtintos (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose, su kuriais atsakovė T. A. supažindinta pasirašytinai 2016-02-08, 2017-02-01.

79. Be to, byloje nustatyta, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės T. A. buvo sudaryta 2016-02-08, tuo metu bendrovėje galiojo 2009-01-15 kolektyvinė sutartis Nr. 1, kurios 5.3 punkte buvo numatyta, jog: ,,Darbuotojai yra atsakingi už technologinių ir komercinių paslapčių, tokių kaip teikiamų paslaugų kainos, darbo užmokesčio dydis, bendrovės apyvarta ir kitų, saugojimą. Technologinių, komercinių paslapčių atskleidimas arba jų paviešinimas konkuruojančiai įmonei laikomas drausminiu nusižengimu už kurį skiriama drausminė nuobauda atleidimas iš darbo“. A. T. A. su šia sutartimi buvo supažindinta 2016-02-08.

80. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės nurodyti konkretūs duomenys atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius, t.y., informacija apie įmonės klientus, kontaktiniai duomenys, sprendimus dėl paslaugų poreikio priimantys asmenys ir jų kontaktiniai duomenys, informacija apie klientų mokumą, finansinę būklę, jų patikimumą, informacija apie konkrečiam klientui teikiamas konkrečias paslaugas (kokios paslaugos yra reikalingos konkrečiam klientui pagal jo vykdomos veiklos pobūdį), informacija apie numatomas klientų planuojamų užsakyti paslaugų apimtis, informacija apie kliento mokamą mokestį ir jo dydį, klientams taikomas nuolaidas, informacija apie įmonės ir klientų apyvartą (pajamas), pelną, informacija apie įmonės klientų pateiktą ar su klientais dirbant sužinotą informaciją (susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, teikiamų paslaugų ir jų kokybės reikalavimai). Nurodyta konfidenciali informacija suteikia ieškovei pranašumą prieš kitus ūkio subjektus ir turi didelę komercinę vertę.

81. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, tokiai informacijai apie klientus sukaupti reikalingos reikšmingos pastangos ir investicijos, o kitiems asmenims nežinant šios informacijos, ieškovei yra lengviau konkuruoti, pasinaudojant šia sukaupta informacija. Tokia informacija padeda bendradarbiauti su klientu, pasiūlyti jam poreikius atitinkančias paslaugas už optimalią kainą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėta informacija, kai su ja yra susipažįstama, netampa neatsiejama su ja susipažinusio darbuotojo gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti nurodytą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais.

82. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė minėtus duomenis apie klientus saugojo kaip komercinę paslaptį, dėjo protingas pastangas išsaugoti šios informacijos slaptumą. A. T. A. apie tai, kad ieškovės saugoma informacija turi realią komercinę vertę, buvo žinoma, ieškovė sudarė sąlygas atsakovei aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog atitinkama informacija yra slapta, užtikrina ieškovės pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, o atskleidus duomenis apie įmonės klientus tretiesiems asmenims, ieškovei gali būti padaroma žalos.

83. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) naudojosi (duomenys neskelbtini) klientais. 18 įmonių (trečiųjų asmenų procese) nutraukė sutartis su (duomenys neskelbtini) ir analogiškas sutartis sudarė su (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog akivaizdu, kad informacija apie klientus, jų kontaktus, paslaugų poreikius darbo saugos srityje bei jų įkainius atsakovės T. A. buvo gauta dirbant ieškovės įmonėje.

84. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog tam, kad būtų galima konstatuoti komercinės paslapties atskleidimą konkuruojančiam subjektui apie verslo partnerį, turi būti įrodyti ir nustatyti veiksmai, jog būtent dėl šios komercinę paslaptį sudarančios informacijos sužinojimo konkuruojantis subjektas sugebėjo užmegzti verslo santykius su ieškovės verslo partneriu ir tokiu būdu perimti partnerį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020).

85. Šiuo atveju darytina išvada, kad atsakovei T. A. buvo žinoma ir suprantama, kad ieškovės komercinę paslaptį sudarantys duomenys suteiks jos įsteigtai (duomenys neskelbtini) aiškų konkurencinį pranašumą. Atsakovė (duomenys neskelbtini), disponuodama atsakovės T. A. suteikta informacija, užmezgė verslo santykius su ieškovės klientais, juos perėmė ir pradėjo teikti analogiškas darbo saugos paslaugas toje pačioje rinkoje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytas atsakovės T. A. veiksmų neteisėtumas dėl ieškovės komercinę paslaptį sudarančios konfidencialios informacijos atskleidimo ir jos panaudojimo įsteigtoje įmonėje.

86. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje konkurentai apibrėžiami kaip ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad konkuruojančiais ūkio subjektais laikytini tiek esami, tiek ir galimi (potencialūs) konkurentai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-684/2020).

87. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) ir atsakovė (duomenys neskelbtini) veikia toje pačioje rinkoje, teikia analogiškas paslaugas.

88. Pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (3 punktas); siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui (4 punktas).

89. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudžiami veiksmai pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą visų pirma yra siejami su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, tokie veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ir tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018).

90. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė (duomenys neskelbtini) atliko veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, atsakovė nesilaikė sąžiningos konkurencijos ir pasinaudojo ieškovės komercinėmis paslaptimis bei veiklos įdirbiu, kad sudarytų sutartis su ieškovės klientais.

91. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl minėtų neteisėtų atsakovių veiksmų ieškovė patyrė nuostolių. Ieškovė, kaip nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo, savo pažeistas teises gynė reikšdama reikalavimą dėl nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė pagrindė savo nuostolių skaičiavimo terminus bei būdą, analizuojant grynąjį pelną, ir teismas neturi pagrindo atmesti atsakovės atliktų paskaičiavimų dėl 17077,00 Eur negautų pajamų, tačiau nagrinėjant ieškovės nuostolių atlyginimo klausimą, yra būtina atsižvelgti į proporcingumo, sąžiningumo, civilinių santykių subjektų interesų derinimo principus.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

92. Ieškovė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu nuostolių dydžiu. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymėjo, jog įrodė ir teismas konstatavo, kad ji patyrė 17077,00 Eur dydžio nuostolius negautų pajamų forma dėl atsakovių neteisėtų veiksmų. Ieškovės vertinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jos patirtus nuostolius mažinti net 50 proc. Ieškovės patirti nuostoliai nėra kildinami iš nekonkuravimo susitarimo pažeidimo, ieškovės reikalavimai atsakovėms dėl nuostolių atlyginimo reiškiami dėl atsakovių atliktų neteisėtų veiksmų – neteisėto ir nesąžiningo ieškovės komercinės paslapties atskleidimo, perdavimo, gavimo ir panaudojimo. Teismui nustačius ir pripažinus, jog atsakovės ieškovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, nėra jokio teisinio pagrindo mažinti ieškovės patirtus nuostolius, šalims nesudarius nekonkuravimo susitarimo. Ieškovė reikalauja nuostolių atlyginimo negautų pajamų formą už daugiau nei 3 kartus trumpesnį laikotarpį, negu atsakovė įsipareigojo saugoti ieškovės konfidencialią informaciją, todėl nėra jokio teisinio pagrindo per šį laikotarpį ieškovės patirtus nuostolius dar kartą mažinti pusiau. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog darbo sutarties 10.6 papunktis tariamai neatitinka Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio, todėl neteisėtai mažino iš atsakovių priteistinų ieškovės patirtų nuostolių dydį. Teismas be pagrindo mažino iš atsakovių priteistinų ieškovės patirtų nuostolių dydį dėl to, kad atsakovė buvo netinkamai supažindinta su ieškovės dokumentų ir klientų duomenų saugojimo tvarka. Ieškovė pagal savo objektyvias galimybes stengėsi išsaugoti klientus, ieškovės klientai bendradarbiavimą nutraukė dėl to, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama atsakovės T. A., pasinaudodama jai žinoma konfidencialia, sudarančia ieškovės komercinę paslaptį informacija apie bendrovės klientus, pasiūlė šiems klientams bendradarbiavimo sąlygas, naudingesnes už tas, kuriomis su jais bendradarbiavo ieškovė. A. T. A. neteisėtai atskleidus bei perdavus atsakovei (duomenys neskelbtini) ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie bendrovės klientus, bei ją neteisėtai panaudojus savo įsteigtos įmonės veikloje ir tokiu būdu atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovės atžvilgiu, nepagrįstai išimtinai ieškovei yra perkeliama patirtų nuostolių didžioji dalis.

93. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

94. Spręsdamas dėl ieškovės nuostolių atlyginimo, pirmosios instancijos teismas akcentavo proporcingumo, sąžiningumo, civilinių santykių subjektų interesų derinimo principus. Teismas sprendė, jog priteistini nuostoliai turėtų būti mažinami. Tokio sprendimo priežastimis nurodė: ieškovė, kaip atsakovės T. A. darbdavė, nesilaikė naujojo DK nuostatų, ir atleisdama darbuotoją iš darbo, nenumatė jokios piniginės kompensacijos mokėjimo už nekonkuravimo susitarimą; ieškovė numatė nepateisinamą normalioje verslo praktikoje 5 metų draudimą darbo sutarties pagrindu atsakovei saugoti ir nenaudoti ieškovės konfidencialios informacijos, sudarančios komercinę paslaptį. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė galėjo elgtis aktyviai verslo rinkoje, siekdama neprarasti ar susigrąžinti prarastus klientus ir taip sumažinti dėl neįgyvendintų planuojamų paslaugų pardavimų atsirasiančius nuostolius; ieškovė nesiėmė visų tinkamų veiksmų nuostoliams sumažinti, reikalaudama ne tik jų visiško atlyginimo, bet taip pat siekia ir uždraudimo atlikti atsakovėms bet kokius ieškovės komercinės paslapties atskleidimo ir naudojimo veiksmus ateityje bei įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) nutraukti visus sutartinius santykius su trečiaisiais asmenimis, kaip buvusiais perviliotais ieškovės klientais; byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų bandžiusi prarastus klientus susigrąžinti, siūlydama jiems palankesnes sąlygas, taikydama atitinkamas nuolaidas ar siekdama atnaujinti santykius kitais būdais. Teismas sprendė, kad ir pati ieškovė turi prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos ieškovės sutartiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kurie nurodė nebetinkamą teikiamų paslaugų kokybę, nebendradarbiavimą, melagingos informacijos skleidimą. Be to, ieškovei reikalaujant laikytis bendradarbiavimo sutarties nutraukimo įspėjimo terminų bei mokėti paslaugų abonementinį mokestį už kiekvieną mėnesį iki sutarties nutraukimo, tretieji asmenys nurodė taip padarę, taip sumažindami ieškovės nuostolių dydį.

95. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip darbdavė, nelaikytina visiškai sąžininga šalimi santykiuose su atsakove T. A., kaip darbuotoja. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė – kompetentinga ir darbinės patirties turinti darbuotoja, kuriai ieškovė ne tik nustatė neadekvatų 5 metų draudimą darbo sutarties pagrindu saugoti ir nenaudoti ieškovės konfidencialios informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, nesiėmė jokių priemonių spręsti, kad nekonkuravimo susitarimas su atsakove būtų tinkamai kompensuotas, bet ir skleidė apie atsakovę tikrovės neatitinkančią informaciją. Tokie ieškovės veiksmai negali būti laikomi sąžiningais ir pateisinamais normalioje verslo praktikoje ir vertintini kaip darbdavės nesąžiningumas, siekiant nepateisinamai suvaržyti kvalifikuoto darbuotojo teises.

96. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą lygiomis dalimis paskirstyti šalims riziką dėl tokių 2016 metais sudarytos darbo sutarties sąlygų (dėl nekonkuravimo susitarimo, dėl ieškovės komercinės paslapties saugojimo ir kitų draudimų nustatymo darbuotojui ) vykdymo ir galimų nuostolių atsiradimo, pasikeitus tiek darbo teisinių santykių reglamentavimui, tiek įstatyminėms nuostatoms dėl nekonkuravimo, dėl komercinių paslapčių sampratos ir jų teisinės apsaugos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proporcingumo, sąžiningumo, civilinių santykių subjektų interesų derinimo principais, pagrįstai ieškovės apskaičiuotą 17077,00 Eur nuostolių sumą abiem šalims paskirstė vienodomis dalimis po 8538,50 Eur, ir atsižvelgęs į tai, kad bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, priteisė ieškovės naudai solidariai iš abiejų atsakovių 8538,50 Eur ieškovės nuostolių atlyginimui.

Dėl atsakovių apeliacinio skundo

97. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovė nekėlė individualaus darbo ginčo dėl teisės ir savo galimai pažeistų teisių kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją negynė. Atsižvelgiant į tai, kad išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka nėra pasinaudojusi ir galėjo ja naudotis, į tai, kad ieškovės teisės kreiptis tiesiogiai į teismą dėl pareikšto reikalavimo DK normos nenumato, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir CPK 412 straipsnio 1 dalimi, ieškovės ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

98. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbuotojo materialinė atsakomybė bendriausia prasme atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo darbuotojas padaro darbdaviui žalą, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, o deliktinei civilinei atsakomybei pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį atsirasti yra būtinas specialus deliktas, t. y. komercinės paslapties atskleidimas ir (ar) panaudojimas. Pažymėtina, kad darbdavio komercinės paslapties atskleidimo ir (ar) panaudojimo veiksmai taip pat sudaro darbo pareigų pažeidimo sudėtį, tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog darbuotojo atsakomybė atskleidus komercinę paslaptį atsiranda pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Vadinasi, esminis aspektas, pagal kurį atskirtinas darbuotojo atsakomybės atsiradimo teisinis pagrindas, yra darbdavio įrodinėjamo teisės pažeidimo pobūdis: darbuotojas atsako pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį, jeigu darbdavio patirtos žalos atsiradimo pagrindas yra darbuotojo atlikti komercinės paslapties atskleidimo ir (ar) panaudojimo veiksmai, o kitais netinkamo darbo pareigų vykdymo, sukėlusio darbdaviui žalą, atvejais darbuotojas atsako bendrais pagrindais, t. y. pagal DK normas, reglamentuojančias materialinę atsakomybę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

99. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė atsakovių neteisėtais veiksmais. Ieškovė nurodė, kad atsakovė T. A. neteisėtai atskleidė bei perdavė atsakovei (duomenys neskelbtini) ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie įmonės klientus, neteisėtai ją panaudojo savo įsteigtos įmonės (duomenys neskelbtini) veikloje. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pažeidė pareigą nenaudoti kito ūkio subjekto komercinės paslapties bei perviliojo ieškovės klientus. Ieškovė ieškinio reikalavimą kildina iš atsakovių neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė neteisėtu komercinės paslapties atskleidimu ir jos panaudojimu.

100. Kaip jau minėta, darbuotojas atsako pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį, jeigu darbdavio patirtos žalos atsiradimo pagrindas yra darbuotojo atlikti komercinės paslapties atskleidimo ir (ar) panaudojimo veiksmai. Tai, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, padarytos žalos atlyginimo ir kt., tiesiogiai nustatyta ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė prašė atlyginti žalą, padarytą neteisėtai atskleidus ieškovės komercinę paslaptį konkuruojančiam ūkio subjektui ir neteisėtai ją panaudojus, tad byloje buvo nagrinėjamas civilinis, o ne darbo ginčas, todėl ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka šiuo atveju netaikoma.

101. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės nekėlė klausimo dėl tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo tvarkos. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovių civilinės atsakomybės klausimas, joms atlikus nesąžiningos konkurencijos veiksmus (neteisėtus veiksmus).

102. Atsakovės apeliaciniame skunde pažymėjo, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovės T. A. (dirbant pas ieškovę) sužinoti duomenys pasižymi slaptumu ir vertingumu.

103. Byloje nustatyta, kad dirbant pas ieškovę ir vykdant savo darbo funkcijas atsakovei T. A. buvo žinoma ieškovės konfidenciali informacija, kurią ieškovė laikė savo komercine paslaptimi: informaciją apie klientus (kontaktiniai duomenys, sprendimus dėl paslaugų poreikio priimantys asmenys ir jų kontaktiniai duomenys), informacija apie klientų mokumą, finansinę būklę, jų patikimumą, informacija apie konkrečiam klientui teikiamas konkrečias paslaugas (kokios paslaugos yra reikalingos konkrečiam klientui pagal jo vykdomos veiklos pobūdį), informacija apie numatomas klientų planuojamų užsakyti paslaugų apimtis, informacija apie kliento mokamą mokestį ir jo dydį, klientams taikomas nuolaidas, informacija apie bendrovės ir klientų apyvartą (pajamas), pelną, informacija apie bendrovės klientų pateiktą ar su klientais dirbant sužinotą informaciją (susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, teikiamų paslaugų ir jų kokybės reikalavimai).

104. Teismų praktikoje išaiškinta, jog komercinę vertę turi ne bendra informacija apie klientą (pavadinimas, adresas), o būtent duomenys apie tai, kokiomis sąlygomis ūkio subjektams teikiamos paslaugos ir parduodamos prekės, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie klientus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų / prekių užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl paslaugų / prekių užsakymo, kainų nustatymo, kokios yra planuojamos užsakymo apimtys, kokio tipo paslaugas ir prekes perka klientai ir kita. Akivaizdu, kad tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).

105. Informacijai apie klientus sukaupti reikalingos reikšmingos pastangos ir investicijos, o kitiems asmenims nežinant šios informacijos, ieškovei yra lengviau konkuruoti, pasinaudojant šia sukaupta informacija. Tokio pobūdžio informacija padeda bendradarbiauti su klientu, pasiūlyti jam poreikius atitinkančias paslaugas už optimalią kainą. Tokia informacija nėra viešai skelbiama ar kitaip viešai prieinama, ji turi realią komercinę vertę, todėl ji negali būti laikoma kaip neatsiejama atsakovės T. A. žinių ir įgūdžių dalis, kurią ji galėtų naudoti pasibaigus darbo santykiams.

106. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad ieškovės klientai nutraukė bendradarbiavimo sutartis su ieškove dėl pačios ieškovės veiksmų, tačiau spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo, nustatydamas priežastinį ryšį, šias faktines aplinkybes ignoravo. Teismas netinkamai vertino priežastinio ryšio elementą, kadangi nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovės T. A. veiksmai lėmė, kad ieškovės klientai nutraukė sutartis su ieškove.

107. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nustatyta ne tik tai, kad ir pati ieškovė turi prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos ieškovės sutartiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, bet ir tai, kad dėl neteisėtų atsakovių veiksmų ieškovė patyrė nuostolių. Pirmosios instancijos teismas nustatinėjo priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimą ir nustatė, kad priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl šiuo atveju taikytina civilinė atsakomybė, nustatytas priežastinis ryšys yra pakankamas jai taikyti.

108. Atsakovės apeliaciniame skunde pažymėjo, kad ieškovė nurodė spėjamus, o ne realius nuostolius, kurie atsirado tretiesiems asmenims nutraukus sutartis ar pasibaigus jų terminui. Yra pagrindas teigti, kad ieškovės pateiktas nuostolių skaičiavimas neatitinka objektyvumo kriterijų ir akivaizdžiai „prasilenkia“ su ieškovės bendruoju pelningumu, todėl ieškovės prašomas priteisti nuostolių dydis yra visiškai nepagrįstas.

109. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodytos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014). Grynasis pelnas – gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius, turi būti įrodytas ir laikytinas priteistina žala (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

110. Ieškovė detaliai nurodė, kaip apskaičiavo ir pagrindė savo patirtų nuostolių dydį negautų pajamų forma, taikant grynojo pelno skaičiavimo metodą. Ieškovė patirtus 17077,00 Eur dydžio nuostolius apskaičiavo tokiu būdu: 1) nustatė, kokią sumą pinigų per mėnesį uždirbdavo iš kiekvieno savo buvusio kliento, kuris nutraukė sutartį su ieškove ir sudarė sutartį su atsakove (duomenys neskelbtini) (remiantis sutartimi su kiekvienu buvusiu klientu); 2) apskaičiavo, kokią pinigų sumą būtų uždirbusi iš kiekvieno savo buvusio kliento per laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (kiekvieno buvusio kliento individualiai) iki 2021-11-30 (pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo parengimo dienos), nustatė, jog tokiu atveju iš savo buvusių klientų per šį laikotarpį būtų gavusi 28297,41 Eur pajamų, 3) skaičiavo sąnaudas, kurios susijusios su 28297,41 Eur (be PVM) pajamų uždirbimu, apskaičiuotos sąnaudos sudarė 8206,00 Eur, t. y. 5942,00 Eur pardavimo savikaina ir 2264,00 Eur bendrosios ir administracinės sąnaudos (šiai sąnaudų sumai mažinama ieškovės dėl atsakovių neteisėtų veiksmų patirtų negautų pajamų suma, kadangi pajamoms uždirbti ieškovė būtų patyrusi sąnaudų); 4) apskaičiavo ikimokestinį pelną, kuris gaunamas iš pajamų atėmus sąnaudas, reikalingas šioms pajamos uždirbti: 28297,00 Eur – 8206,00 Eur = 20091,00 Eur; 5) iš gautos ikimokestinio pelno sumos atėmė pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą apskaičiuotą 15 proc. dydžio pelno mokestį, kuris yra 3014,00 Eur, ir gavo grynojo pelno sumą, kuri šiuo atveju yra 17077,00 Eur: 28297,00 Eur – 5942,00 Eur – 2264,00 Eur - 3014,00 Eur = 17077,00 Eur.

111. Ieškovės negautų pajamų suma byloje yra patvirtinta įmonės buhalterine pažyma, pateikti skaičiavimai, kuriais remiantis apskaičiuotos ieškovės negautos pajamos. Negautų pajamų suma sumažinta išskaičiuojant grynąjį pelną, t. y. apskaičiuojant pardavimo savikainą, bendrąsias ir administracines sąnaudas, taip pat pelno mokestį. Apskaičiuotai sąnaudų sumai, nuostolių suma sumažinta. Tad šiuo atveju nepagrįstais laikytini atsakovių apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės pateiktas nuostolių skaičiavimas neatitinka objektyvumo kriterijų ir akivaizdžiai „prasilenkia“ su ieškovės bendruoju pelningumu, todėl ieškovės prašomas priteisti nuostolių dydis yra visiškai nepagrįstas.

112. Atsakovės apeliaciniame skunde nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo nuomone dėl patenkintų ieškinio reikalavimų bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

113. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog sąvoka „išvestinis reikalavimas“ teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtinta. Sąvoka „išvestinis“ reiškia kažką, kas yra išvestas iš kito („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ [interaktyvus]. <http://lkiis.lki.lt/>). Teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susijęs su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-127-781/2020, 2021 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-130-464/2021). Taigi, pagrindas konkretaus ieškinio reikalavimus kvalifikuoti kaip „pagrindinį“ ir „išvestinį“ yra šių reikalavimų tarpusavio ryšys, pagal kurį „pagrindinio“ reikalavimo patenkinimas tampa „išvestinio“ reikalavimo tenkinimo faktiniu pagrindu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).

114. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagrindinis ieškovės turtinis reikalavimas tenkinamas 50 proc., o kiti reikalavimai laikyti išvestiniais. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovių nuostolių atlyginimą ir įpareigoti atsakoves nutraukti ieškovės komercinės paslapties naudojimą – uždrausti atsakovėms pačioms tiesiogiai ir / arba per susijusius asmenis sudaryti sutartis su ieškovės klientais bei įpareigoti (duomenys neskelbtini) nutraukti sutartis su ieškovės klientais. Ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą yra pagrindinis ir neatsiejamai susijęs su reikalavimu įpareigoti atsakoves nutraukti ieškovės komercinės paslapties naudojimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog kiti ieškinio reikalavimai laikyti išvestiniais, todėl atitinkamai patenkintų ir atmestų pagrindinių reikalavimų daliai paskirstytinos ir šalių turėtos bei pateisintos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylos procesinės baigties

115. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

116. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, o dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; VdHv. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

117. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė Burbulienė Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė