Kauno apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui A. B. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo; institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė D. Z. (toliau – ieškovė) prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2577-814/2012 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. B. (toliau – atsakovas) nepilnametei dukrai E. B. 350 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, lėšų tvarkytoja skiriant ieškovę; priteisti ieškovei iš atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalių nepilnametės dukros poreikius sudaro išlaidos mokyklai, užklasinei veiklai, maistui, aprangai, sveikatai, poilsio ir laisvalaikio organizavimui, būsto eksploatavimui ir kitos išlaidos. Dukra išranki maistui, maistas pagal jos poreikį gaminamas namuose kiekvieną dieną, taip pat dukra iš namų nešasi užkandžius į mokyklą, dukrai dėl odos problemų yra reikalingos specialios veido priežiūros priemonės (prausikliai, tonikai ir pan.), todėl maistui ir higienai per mėnesį išleidžia 250 Eur; dukra mokykloje valgo pietus, jeigu nebūna popamokinės veiklos, pavalgo šalia mokyklos esančioje kavinukėje ir per mėnesį išleidžia 40 Eur. Dukra lanko sportinių šokių būrelį (40 Eur), taip pat ruošiantis pasirodymams lanko papildomas šokių valandas (1 val. papildomai 5 Eur), paprastai per mėnesį lanko papildomai 2 šokių pamokas (2 val.). Taip pat dukra lanko matematikos būrelį (1 val. 10 Eur), todėl per mėnesį išleidžia 60 Eur. Dukros gyvybės kaupiamojo draudimo mėnesinė įmoka 50 Eur. Dukrai tenkanti komunalinių mokesčių dalis yra 100 Eur per mėnesį, tenkanti buto nuomos dalis yra 75 Eur. Dukros mėgstamos pramogos: kinas, pasibuvimas su draugėmis picerijoje ir pan. (apie 25 Eur savaitgaliui), todėl per mėnesį reikia 100 Eur. Dukrai diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl per mėnesį reikia 50 Eur skiriamiems vaistams pirkti.

Išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių. Metinės išlaidos dukros poreikiams patenkinti yra išlaidos šokių pasirodymams, nes yra nuomojamos suknelės, perkami bateliai, taip pat į šią kainą įskaičiuotos išlaidos išvykoms į pasirodymus ir pan. 150 Eur; dukros gimtadienio šventės organizavimas, taip pat dukra yra kviečiama į draugių gimtadienius 100 Eur; dukra bent vieną kartą per metus (dažniausiai vasaros laikotarpiu) vyksta į jos pasirinktą stovyklą 200 Eur; rūbai, avalynė (keičiantis sezonui) per metus 500 Eur; bent kelis kartus per metus dukra eina į kirpyklą pasikirpti plaukų galiukų 20 Eur; kultūrinės pramogos, knygos, mokyklos išvykos (ekskursijos) 100 Eur.

Dukros mėnesinės išlaidos sudaro 735 Eur, o metinės išlaidos sudaro 1 070 Eur, todėl dukros išlaikymui abu tėvai turėtų skirti iš viso apie 824,17 Eur per mėnesį. Ieškovė gauna vaiko pinigus, t. y. 96 Eur, todėl šia suma yra mažintina vaiko išlaikymo suma tenkanti abiem tėvams.

Ieškovės turimais duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) gauna pastovias mėnesines pajamas, kurios sudaro ne mažiau nei 1 300 Eur. Atsakovas verčiasi naudotų automobilių prekyba ir gauna papildomas pajamas. Ieškovės mėnesines pajamas sudaro 700 Eur darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokių kitokio pobūdžio pajamų ieškovė negauna. Atsakovo finansinės galimybės yra netgi geresnės nei ieškovės, todėl atsakovas šalių dukrai turėtų teikti didesnį išlaikymai, nei kad teikė iki šiol. Ieškovė viena augina dukrą, viena pakankamai ilgą laiką skiria vaikui daugiau piniginių lėšų, nei atsakovas. Tačiau atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, didėjančias maisto, paslaugų kainas, didėjančius dukros poreikius, ieškovei vienai išlaikyti dukrą ir patenkinti kiek galima labiau jos poreikius darosi vis sunkiau.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad šeima, kurioje auga vaikas, Tarnybai dėl vaiko teisių pažeidimų ir geriausių interesų neužtikrinimo yra žinoma. (duomenys neskelbtini) gautas mamos pranešimas, jog tėvas, gyvenantis skyriumi, galimai persekioja vaiką. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas iš policijos apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą A. B.. Tarnyba, reaguodama į gautus pranešimus, atliko Vaiko situacijos vertinimo anketą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Taip pat nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis: įvertinti psichologinės pagalbos poreikį vaikui ir inicijuoti atvejo vadybos procesą vaiko atstovams pagal įstatymą. D. Z. atsisakė atvejo vadybos proceso. A. B. priėmė specialistų pagalbą, jam paskirtos socialinės paslaugos.

Tarnybos specialistė susisiekė su atsakovu, kuris nurodė, kad su ieškiniu nėra susipažinęs. Tarnybos specialistei paaiškinus, kad šiuo metu yra paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, jis teigė, kad šiuo metu ir taip visą laiką moka po 250 Eur išlaikymą, nors priteista yra žymiai mažiau. Taip pat gimtadienio proga dukrai pervedė papildomai 100 Eur. Pasakojo, kad ieškovė kreipėsi į antstolius, norėdama pasipelnyti, tačiau gavo atsakymą, kad yra nemaža permoka. Atsakovo teigimu, jis sutiktų mokėti apie 300 Eur išlaikymą, jei ieškovė jam leistų bendrauti su dukra. Viskas priklauso nuo galimybių ir aplinkybių. Atsakovas pasakojo, kad ieškovė neleidžia jam bendrauti su dukra, ji nuteikinėja dukrą prieš jį. Dukra jam neatsiliepia, ieškovė neleido net dukrai gimtadienio proga padovanoti gėlių.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė D. R. teismo posėdyje išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ieškovė siekia pakeisti (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu nutarto išieškoti materialinio išlaikymo dydį, padidinant jį nuo 58 Eur iki 350 Eur.

Ieškovė savo reikalavimą padidinti mokamo materialinio išlaikymo dydį grindžia tuo, kad nepilnametė duktė auga, lanko mokyklą, todėl didėja jos poreikiai, be to didėjant produktų ir kitų būtinų prekių kainoms, atitinkamai didėja ir išlaidų vaiko išlaikymui dalis, o atsakovas materialinį išlaikymą teikia nereguliariai ir šis išlaikymas yra per mažas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005). Spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties.

Sprendžiant šį klausimą šioje byloje turi būti nustatyta, ar nuo 2012 m. rugsėjo mėn., kai buvo nustatytas 58 Eur dydžio išlaikymas vaikui, iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai ir šalių turtinė padėtis, ar ji pasikeitė tiek, kad būtų pagrindas keisti išlaikymo dydį.

Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po 2012 m. rugsėjo mėnesio ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, nes ieškovė teismo įsakymo priėmimo momentu nedirbo ir augino dukrą, o šiuo metu dirba ir gauna stabilias pajamas. Atsakovas šiuo metu dirba, gauna stabilias pajamas, turi įgijęs automobilį. Ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neįgijo, ieškovė neturi transporto priemonės.

Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami jauno ir darbingo amžiaus, neturintys esminių sveikatos sutrikimų, jiems nenustatytas nedarbingumo lygis, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti kito darbo ir padidinti savo pajamas arba paskirstyti savo gaunamas faktines pajamas taip, kad būtų užtikrinti jų nepilnamečių vaikų poreikiai.

Duomenys apie ieškovei ir atsakovui suteiktus kreditus teismui nepateikti.

Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamoje byloje šalių nepilnametė duktė gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei atsakovui kasdienių rūpesčių dalis bei finansinė našta išlaikant nepilnametį vaiką, nes gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino 2024 m. metais taikomą minimalią mėnesinę algą 924 Eur. Atskaičius mokesčius, ši alga yra 708,40 Eur, todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė šios sumos – 354,20 Eur (708,40 Eur : 2 = 354,20 Eur) tenkanti vienam tėvui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino 2025 m. metais taikomą minimalią mėnesinę algą 1 038 Eur. Atskaičius mokesčius, ši alga yra 777 Eur, todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė šios sumos – 388,50 Eur (777 Eur : 2 = 388,50 Eur) tenkanti vienam tėvui.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui šalių dukrai grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais ir padidėjusiomis kainomis. Ieškovė ieškinyje nurodė kas mėnesį dukros išlaikymui reikalinga išlaidų sumą, atsakovas ieškinį pripažino ir sutiko su ieškovės prašomu materialinio išlaikymo dydžiu. Ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydis ir jos prašomas priteisti išlaikymas iš atsakovo neviršija nustatytą optimalų kriterijų – vienos minimalios mėnesio algos (MMA).

Šalių duktė šiuo metu yra mokyklinio amžiaus, ieškovė siekia sudaryti jai materialines sąlygas tinkamam ugdymo procesui, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems vaiko gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jos laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Nepaneigiama, jog mokyklinio amžiaus vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingos didesnės išlaidos, nei lankančiam darželį. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus daugiau kaip 12 metų, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnametei dukrai natūraliai augant ir vystantis, padidėjo ir jai išlaikyti reikalingų lėšų suma, reikalinga jos būtinų poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra nustatyta priežastis, suponuojanti būtinybę padidinti priteistą materialinį išlaikymą vaikui iki 350 Eur dėl padidėjusių vaiko poreikių. Toks dydis nustatomas, taip pat atsižvelgiant į optimalų išlaikymo kriterijų – pusę nustatytos MMA ir į atsakovo sutikimą (CK 3.201 straipsnis).

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, šalių turtinę padėtį, į didėjančius augančio vaiko poreikius, į praėjusį daugiau nei dvylikos metų laikotarpį nuo išlaikymo dydžio nustatymo ir pasikeitusios šalyje ekonominės padėties (kainų augimo), teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį iš 58 Eur mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, į 350 Eur, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2024 m. rugsėjo 10 d. iki dukters pilnametystės (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė priteistų materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise buvo paskirta Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) įsakymu, todėl šioje byloje pakartotinai spręsti šį klausimą nėra pagrindo.

Atsakovui išaiškintina, kad šioje civilinėje byloje atsakovo prašymas permokos 14 361,21 Eur sumą įskaityti į vaiko išlaikymo dydį nesprendžiamas, nes atsakovas šiuo atveju turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto, patvirtinančio jo įvykdytą prievolę, nustatymo.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 yra patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Pagal kasacinio teismo praktiką, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas). Ne visos advokatui ar advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos. Kai byloje dalyvaujančio asmens patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius, nesant pagrindo nukrypti nuo šių dydžių, asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, paprastai sumažinant atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iki nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-969/2023, 75 punktas).

Nors išlaidos, patirtos pasitelkus byloje advokatą ar advokato padėjėją, pagal įstatymą yra laikomos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas palankus sprendimas, jas pagrindusi, įgyja teisę, kad jos būtų atlygintos, pažymėtina, kad ne visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 59 punktas).

Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

Ieškovė 2025 m. vasario 20 d. pateikė teismui prašymą (e. bylos t. 3, b. l. 18–42), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 4 814,31 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Grįsdama savo prašymą, ieškovė pateikė 2024 m. gegužės 31 d., 2024 m. liepos 31 d., 2024 m. rugsėjo 30 d., 2024 m. spalio 31 d., 2024 m. gruodžio 3 d., 2025 m. sausio 5 d. sąskaitas faktūras, ataskaitas prie jų ir sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimų nurodymus. Taip pat pateikė 2025 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą ir ataskaitą, paaiškinimą, jog ši sąskaita faktūra yra neapmokėta.

Ieškovė nurodytu laikotarpiu prašo priteisti ne už visas jai suteiktas paslaugas, nurodytas ataskaitose, ir nurodo, kad prašo priteisti ieškovei už 2024 m. gegužės 28 d. suteiktą pirminę konsultaciją dėl vaiko išlaikymo priteisimo (padidinimo) trukusią 1 val. 50 min., 228,75 Eur + 21 % = 276,79 Eur; už 2024 m. gegužės 28 d. parengtą prašymą dėl privalomos mediacijos vykdymo dėl vaiko išlaikymo padidinimo 93,75 Eur + 21% = 113,44 Eur; už 2024 m. liepos 11 d. ir 2024 m.

liepos 26 d. ieškinio dėl išlaikymo padidinimo rengimą 750,00 Eur + 21 % = 907,50 Eur; už 2024 m. rugsėjo 11 d. konsultaciją bylos klausimais (dėl priimto ieškinio, bylos eigos aptarimas, dėl papildomų dokumentų į bylą pateikimo galimybių) 31,25 Eur + 21% = 37,81 Eur; už 2024 m.

rugsėjo 16 d. susipažinimą su 2024 m. rugsėjo 16 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klientės informavimą, konsultaciją dėl nutarties vykdymo 31,25 Eur + 21% = 37,81 Eur; už

2024 m. rugsėjo 25 d. susipažinimą su vaikų teisių išvada (DOK-112089), klientės informavimą

31,25 Eur + 21% = 37,81 Eur; už 2024 m. spalio 17 d. susipažinimą su atsakovo atsiliepimu, klientės informavimą 31,25 Eur + 21% = 37,81 Eur; už prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo rengimą (DOK-129971) 531,25 Eur + 21 % = 642,81 Eur; už 2024 m. lapkričio 5 d. prašymo dėl nuotolinio teismo posėdžio rengimą (DOK-129973) 62,50 Eur + 21 % = 75,63 Eur, už prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo rengimą (DOK-4877), už prašymo dėl dokumentų prijungimo parengimą (DOK-5844), už prašymo dėl dokumentų išreikalavimo parengimą

(DOK-5476) 750,00 Eur + 21% = 907,50 Eur (3 vnt. / 302,50 Eur); už pasirengimą (2024 m.

gruodžio 10 d. 2 val.) ir atstovavimą byloje (2024 m. gruodžio 11 d. nuo 8.36 val. iki 10.38 val.)

250 Eur + 21 % = 302,50 Eur; 250 Eur + 21 % = 302.50 Eur; už taikos sutarties sąlygų derinimą (2024 m. gruodžio 19 d.), už prašymo (ir patikslinto prašymo) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą (DOK-5953) 250 Eur + 21% = 302,50 Eur; už pasirengimą bylai (2 val.) ir atstovavimą teisme (2025 m. sausio 15 d. nuo 13.35 val. iki 16.52 val.) 625 Eur + 21% = 756 Eur.

Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už jos atstovės susipažinimą su teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, klientės informavimą, konsultaciją dėl nutarties vykdymo pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą 37,81 Eur; už susipažinimą su vaiko teisių išvada ir klientės informavimą pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą 37,81 Eur, už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu ir klientės informavimą pagal 2024 m. spalio 31 d. sąskaitą faktūrą 37,81 Eur, iš viso 113,43 Eur. Ieškovei buvo suteikta pirminė konsultacija dėl vaiko išlaikymo priteisimo ir padidinimo, kuri nurodyta 2025 m. gegužės 31 d. sąskaitoje ir ataskaitoje prie šios sąskaitos, suteista konsultacija bylos vedimo klausimais pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą, todėl teismas įvertinęs aukščiau nurodytų paslaugų pobūdį, konstatuoja, kad šios paslaugos negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, nes jos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas, todėl 113,43 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ieškovei iš atsakovo nepriteistina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

Ieškovė prašo priteisti už parengtą prašymą dėl privalomosios mediacijos vykdymą dėl vaiko išlaikymo padidinimo 113,44 Eur pagal 2024 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą, už prašymo dėl nuotolinio teismo posėdžio rengimą 75,63 Eur pagal 2024 m. gruodžio 3 d. sąskaitą faktūrą, už prašymo (ir patikslinto prašymo) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą 302,50 Eur pagal 2025 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą, iš viso 491,57 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos, nes prašymas dėl nuotolinio teismo posėdžio yra susijęs su ieškovės veiksmais ir atsakovui neturi tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas našta, nes nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, šių dokumentų parengimas iš ieškovės atstovės nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 64 punktas).

Ieškovė prašymu prašė priteisti iš atsakovo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su:

1. 2024 m. lapkričio 5 d. prašymu dėl papildomų dokumentų prijungimo (DOK-129971) (e. bylos t. 2, b. l. 1–12) 642,81 Eur. Šiuo prašymu ieškovė prašė prijungti prie bylos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenų bazės išrašą (e. bylos t. 2, b. l. 13), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis (e. bylos t. 2, b. l. 14), skelbimus apie butus (e. bylos t. 2, b. l. 15–23), medicininę pažymą (e. bylos t. 2, b. l. 24, 25), banko sąskaitos išrašus (e. bylos t. 2, b. l. 26–59, gimimo liudijimą (e. bylos t. 2, b. l. 60), pažymą apie šeimos sudėtį, tačiau tokios pažymos nepateikė, o pateikė iš VĮ Registrų centro gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis (e. bylos t. 2, b. l. 61, 62), pažymą apie gautas pajamas (e. bylos t. 2, b. l. 63). Ieškovė dėl šio prašymo prašo priteisti 642,81 Eur bylinėjimosi išlaidų;

2. 2025 m. sausio 13 d. prašymu dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo (DOK-4877) (e. bylos t. 2, b. l. 84–86) ieškovė prašė prijungti prie bylos pažymą apie pajamas (e. bylos t. 2, b. l. 87, 88), ieškovės pajamų deklaraciją (e. bylos t. 2, b. l. 89–91), medicininius duomenis iš e.sveikata, kurie pateikti be pavardės, ir neaiškiu eiliškumu (e. bylos t. 2, b. l. 91–100), draudimo liudijimą (polisą) Nr. 954997 (e. bylos t. 2, b. l. 103), mokėjimų už buto komunalines paslaugas kvitus (e. bylos t. 2, b. l. 104–106) ir specialiųjų sąlygų kainynus, draudimo išmokų apskaičiavimo lenteles, specialiąsias sąlygas (e. bylos t. 2, b. l. 109–158);

3. 2025 m. sausio 14 d. prašymu dėl dokumentų išreikalavimo (e. bylos t. 2, b. l. 164) (DOK-5476) ieškovė prašo pakartotinai įpareigoti atsakovą pateikti pajamų deklaracija už 2023 m. ir prašo skirti baudą atsakovui dėl pajamų deklaracijos nepateikimo.

4. 2025 m. sausio 15 d. prašymu dėl dokumentų prijungimo (DOK-5844) (e. bylos t. 2, b. l. 186) ieškovė prašo prijungti prie bylos draudimo pasiūlymą (e. bylos t. 2, b. l. 187, 188).

Ieškovė už prašymus Nr. DOK-4877, Nr. DOK-5476, Nr. DOK-5844 prašo priteisti 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, už kiekvieną prašymą po 302,50 Eur.

Ieškovė šiais prašymais pateikė įrodymus, kurie turėjo būti pateikti kartu su ieškiniu, nes pateikiant ieškinį teismui nebuvo pateiktas nepilnamečio vaiko gimimo liudijimas, pažyma iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos dėl ieškovei mokamų išmokų, pažymos apie dukrai diagnozuotą ligą, draudimo polisas, nes CPK 135 straipsnio dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Ieškovės atstovė ataskaitoje (e. bylos t. 3, b. l. 26) nurodė, kad rengdama ieškinį ji užtruko 6 val., todėl visų šių prašymų surašymas yra susijęs su ieškinio rengimu ir dokumentų, kurie turėjo būti pateikti kartu su ieškiniu, pateikimu. Pateikti su prašymu skelbimai dėl buto nuomos ir banko išrašai dėl atsakovo mokamų lėšų, dėl kurių nebuvo ginčo byloje, atsakovas neginčijo buto nuomos mokesčio dydžio ir jo sumokėtų lėšų. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad tokių prašymų surašymas iš ieškovės atstovės nereikalavo specialių teisinių žinių, o duomenys apie nekilnojamąjį turtą buvo prijungti teismo iniciatyva šiuos duomenis gavus teismui iš VĮ Registrų centras, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas vertina, kad paslaugos už prašymų Nr. DOK-129971, Nr. DOK-4877, Nr. DOK-5476, Nr. DOK-5844 surašymą negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, nes jos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas, todėl 1 550, 31 Eur (642,81 Eur + 907,50 ? 1550,31 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma ieškovei iš atsakovo nepriteistina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: dėl pirminės konsultacijos dėl vaiko išlaikymo priteisimo 276,79 Eur sumai pagal 2024 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą; dėl ieškinio parengimo 907,50 Eur sumai pagal 2024 m. liepos 31 d. sąskaitą faktūrą, konsultacija bylos klausimais 37,81 Eur pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą, taikos sutarties sąlygų derinimas 75,65 Eur sumai ir pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas byloje 2024 m. gruodžio 11 d. 605 Eur sumai pagal 2025 m. sausio 5 d. yra ir pripažintinos pagrįstomis ir neviršijančiomis Rekomendacijų, todėl priteistina ieškovei iš atsakovo 1 902,75 Eur.

Ieškovė nurodo, kad pagal 2025 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą ji pasirašė susitarimą su (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarė 1 058,75 Eur sumą sumokėti per 60 dienų nuo 2025 m. vasario 20 d. ir teismui pateikia šį susitarimą (e. bylos t. 3, b. l. 43).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 756,25 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2025 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą dėl jos atstovės pasirengimo bylai ir atstovavimui 2025 m. sausio 15 d. teismo posėdyje, kuris užtruko 3 val.17 min. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje buvo padaryta pertrauka nuo 13 val. 54 min. iki 14 val. 39 min, nes ieškovės atstovė per šį laiką teikė savo atstovavimą patvirtinančius dokumentus, todėl teismo posėdis vyko trumpiau dėl ieškovės atstovės veiksmų. Tačiau teismo posėdis vyko ir 2025 m. vasario 21 d. nuo 9 val. 02 min. iki 9 val. 43 min, o ieškovės atstovė neprašo priteisti atstovavimo išlaidų, todėl teismas nurodyto ieškovės atstovės 2025 m. sausio 15 d. vykusio teismo posėdžio laiko netrumpina ir priteistinos sumos nemažina, atsižvelgiant į ieškovės atstovės dalyvavimą 2025 m. vasario 21 d. teismo posėdyje. Teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis, šios išlaidos atitinka Rekomendacijose numatytus dydžius, todėl jos priteistinos iš atsakovo ieškovei, atsižvelgiant ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus iš atsakovo ieškovei priteistina iš viso 2 659 Eur (1902,75 Eur + 756,25 Eur ? 2 659 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo priteistina valstybei 79 Eur žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio paduodant ieškinį teismui ieškovė yra atleista (CPK 83, 85 straipsniai, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje e2-2579-559/2025 panaikintinos (CPK 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsniu, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 149, 259-260, 265, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2577-814/2012 nutarto išieškoti ieškovei D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo dydį nepilnametei dukrai E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš 58 Eur į 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. iki E. B. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 659 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt devynių eurų) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 79 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje e2-2579-559/2025 panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje apeliaciniu skundu.