Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui A. B. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Priėmus ieškinį, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas iš dalies ir nutarta iki galutinio teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2577-814/2012 priteistą iš A. B., nepilnamečiam vaikui materialinio išlaikymo dydį, padidinant jį iki 250 Eur per mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2577-814/2012 nutarto išieškoti ieškovei iš atsakovo materialinio išlaikymo dydį nepilnametei dukrai iš 58 Eur į 350 Eur dydžio materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. iki dukros pilnametystės; priteisė iš atsakovo ieškovei 2 659 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 79 Eur žyminio mokesčio.

29. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateiktuose apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei jos patirtų išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo teisine pagalba, dalies, t. y. 2 155,31 Eur išlaidų sumos, nes ieškovei, kaip laimėjusiais bylą šaliai, turėjo būti priteistos visos jos patirtos išlaidos, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais. Tuo tarpu, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė nepagrįstai didelę išlaidų, susijusių su ieškovei teikta teisine pagalba, sumą, kuri, atsakovo vertinimu, turėtų būti sumažinta iki 1 595,40 Eur sumos, nes nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir išlaidų sumą sumažinti, atsižvelgti į tai, jog byla nebuvo sudėtinga nei teisės taikymo, nei įrodinėjimo prasme, o duomenų spręsti, jog atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas, nebuvo.

30. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šalių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo atliktą šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ne)buvimo

31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 14 punktas).

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato/ advokato padėjėjo pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir pagrįstos, teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir šį straipsnį aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertina, ar nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tuo atveju, kai yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas pritaiko principo „pralaimėjęs moka“ išimtį ir užtikrina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų sąžiningas. Jeigu teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių, teismas priteisia šalies realiai patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023).

34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.1.–8.20 punktuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

35. Byloje nėra ginčo ir į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė byloje iš viso patyrė 4814,31 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 2 659 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir laiko, jog jai turi būti priteistos visos jos patirtos teisinės pagalbos išlaidos, tuo tarpu atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismo iš jo ieškovei priteista teisinės pagalbos išlaidų suma per didelė ir turėtų būti sumažinta iki 1 595,40 Eur sumos.

36. Taigi šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl ieškovės prašytų priteisti išlaidų už jai suteiktas teisines paslaugas sumažinimo (pirmosios instancijos teismui dalį išlaidų pripažinus nepagrįstomis ir perteklinėmis)/ nepakankamo sumažinimo (atsakovo vertinimu). Vertinant ieškovės (apeliantės) argumentus dėl nepagrįsto teisinės pagalbos išlaidų sumažinimo, nepriteisiant dalies jos patirtų išlaidų, taip pat atsakovo (apelianto) argumentus dėl per mažo ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų sumažinimo, pažymėtina, kad nors teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, jog asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, visgi pernelyg didelis ir nepagrįstas šalies išlaidavimas yra nepateisinamas ir netoleruojamas. Visais atvejais teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio atstovavimo išlaidos yra priteisiamos laimėjusiai bylos šaliai iš pralaimėjusios bylos šalies. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neatitinkančius toliau aptariamos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo suformuotos kasacinio teismo praktikos ieškovės argumentus, kad atsakovas yra atsakingas už visas ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas vien dėl to, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas pilna apimtimi.

37. Apeliantė (ieškovė) akcentavo, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, su kuo savo sprendime sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Visgi šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad Rekomendacijos nustato būtent maksimalius dydžius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą ir vien ta aplinkybė, kad maksimalūs užmokesčio dydžiai nėra viršijami, savaime nesudaro pagrindo bylą išnagrinėjusiam teismui priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą. Pagal Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (Rekomendacijų 2.1 punktas); teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (Rekomendacijų 2.2 punktas); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (Rekomendacijų 2.3 punktas); būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (Rekomendacijų 2.4 punktas); ginčo sumos dydį (Rekomendacijų 2.5 punktas); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį (Rekomendacijų 2.6 punktas); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (Rekomendacijų 2.7 punktas); šalių elgesį proceso metu (Rekomendacijų 2.8 punktas); advokato darbo laiko sąnaudas (Rekomendacijų 2.9 punktas); kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2.10 punktas). Taigi, nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

38. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisinių paslaugų, už kurias prašoma atlyginti, pobūdį, pagrįstai vertino, jog išlaidos už ieškovės atstovės susipažinimą su teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, klientės informavimą, konsultaciją dėl nutarties vykdymo pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą 37,81 Eur; už susipažinimą su vaiko teisių išvada ir klientės informavimą pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą 37,81 Eur; už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu ir klientės informavimą pagal 2024 m. spalio 31 d. sąskaitą faktūrą 37,81 Eur; iš viso 113,43 Eur, negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ir jų atlyginimo išlaidų (113,43 Eur sumos) iš atsakovo nepriteisė. Apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas atlyginimo už šias paslaugas, savo sprendimo šioje dalyje nemotyvavo ir neįvardijo, kokių ieškovės į bylą pateiktų procesinių dokumentų sudedamoji dalis šios paslaugos yra. Priešingai, iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad aptartas paslaugas pirmosios instancijos teismas priskyrė prie ieškovei suteiktos pirminės konsultacijos dėl vaiko išlaikymo priteisimo ir padidinimo, kuri nurodyta 2024 m. gegužės 31 d. sąskaitoje ir ataskaitoje prie šios sąskaitos, pat prie suteiktos konsultacijos bylos vedimo klausimais pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą, pagal kurias ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas teismas priskyrė prie pagrįstų teisinės pagalbos išlaidų ir priteisė ieškovei iš atsakovo. Be to, apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovės atstovės susipažinimą su vaiko teisių išvada ir klientės informavimą, susipažinimą su atsakovo atsiliepimu yra pagrindas priskirti prie ieškovės atstovės pasirengimo bylos nagrinėjimui išlaidų, kurios įtrauktos į 2025 m. sausio 5 d. sąskaitą faktūrą ir kartu nėra pagrindo vertinti kaip savarankiškų teisinių paslaugų, kurių išlaidas turėtų atlyginti atsakovas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei 113,43 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų, detalizuotų aukščiau.

40. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti teismo posėdį ar prašymo įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 64 punktas). Atsižvelgdamas į paminėtą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei 75,63 Eur už prašymo dėl nuotolinio teismo posėdžio parengimą pagal 2024 m. gruodžio 3 d. sąskaitą faktūrą, nes poreikis dėl tokio prašymo rengimo buvo nulemtas ir apspręstas išimtinai pačios ieškovės, be to, nurodytas dokumentas iš esmės yra techninio pobūdžio, o jo parengimas iš ieškovės atstovės nepareikalavo specialių teisinių žinių, todėl atsakovui neturi tekti tokio prašymo, kurio parengimo poreikį lėmė išimtinai ieškovės veiksmai, našta. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, vien ta aplinkybė, kad atitinkamą prašymą teismas priėmė savaime nesukuria prašymą pateikusiam asmeniui teisės į išlaidų už šio prašymo parengimą atlyginimą bylos išsprendimo to asmens naudai atveju.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės. Tai yra ne visos advokatui ar advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 59, 60 punktai).

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, parengtas prašymas dėl privalomosios mediacijos vykdymo iš esmės yra techninio pobūdžio dokumentas, kurio parengimas nereikalauja specialių teisinių žinių ir kuriame iš esmės užtenka nurodyti šalių duomenis, todėl tai, kad ieškovė nusprendė tokio prašymo parengimui naudotis advokato padėjėjo teisine pagalba, nesudaro pagrindo priteisti šių išlaidų už tokio pobūdžio prašymo parengimą iš atsakovo, be to, nurodytos išlaidos ieškovės patirtos dar iki kreipimosi į teismą, todėl jų nėra pagrindo priskirti prie teisinės pagalbos išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kurios yra susijusios su procesinių dokumentų, skirtų teismui, parengimu ir atstovavimu teisme. Taigi ieškovės prašytos priteisti 113,44 Eur išlaidos pagal 2024 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą už parengtą prašymą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismas jų pagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovo.

43. Ieškovė už prašymų (2024-11-05 Nr. DOK-129971, 2025-01-13 Nr. DOK-4877, 2025-01-15 Nr. DOK-5844) dėl papildomų dokumentų (rašytinių įrodymų) prijungimo parengimą ir už prašymo (2025-01-14 Nr. DOK-5476) dėl dokumentų išreikalavimo ir baudos atsakovui parengimą iš viso prašė priteisti 1 550,31 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė šiais prašymais pateikė įrodymus, kurie turėjo būti pateikti kartu su ieškiniu, nes pateikiant ieškinį teismui nebuvo pateiktas nepilnamečio vaiko gimimo liudijimas, pažyma iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos dėl ieškovei mokamų išmokų, pažymos apie dukrai diagnozuotą ligą, draudimo polisas, tuo tarpu CPK 135 straipsnio dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovės atstovė ataskaitoje (e. bylos t. 3, b. l. 26) nurodė, kad rengdama ieškinį ji užtruko 6 val., todėl laikė, kad visų šių prašymų surašymas yra susijęs su ieškinio rengimu ir dokumentų, kurie turėjo būti pateikti kartu su ieškiniu, pateikimu, taip pat pažymėjo, kad pateikti su prašymu skelbimai dėl buto nuomos ir banko išrašai dėl atsakovo mokamų lėšų, dėl kurių nebuvo ginčo byloje, atsakovas neginčijo buto nuomos mokesčio dydžio ir jo sumokėtų lėšų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokių prašymų surašymas iš ieškovės atstovės nereikalavo specialių teisinių žinių, o duomenys apie nekilnojamąjį turtą buvo prijungti teismo iniciatyva šiuos duomenis gavus teismui iš VĮ Registrų centras, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino, kad paslaugos už prašymų Nr. DOK-129971, Nr. DOK-4877, Nr. DOK-5476, Nr. DOK-5844 surašymą negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, nes jos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su aptartu pirmosios instancijos teismo teisinės pagalbos išlaidų pagal paminėtus prašymus vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos atlyginti išlaidos už prašymų dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, nes yra perteklinės, kadangi yra nulemtos pačios ieškovės apsisprendimo po ieškinio pateikimo vėliau į bylą dar teikti papildomus įrodymus, kurie buvo susiję su ieškinio pagrindu ir dalyku, tačiau ieškovės nebuvo pateikti kartu su ieškiniu, nors visapusiški ir detalūs duomenys apie ieškovės turtinę padėtį ir nepilnametės dukros poreikius yra būtini sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą ir, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, su ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis susiję ir joms patvirtinti teikiami duomenys turėjo (ir galėjo) būti pateikti kartu su ieškiniu. Nors įstatymas nedraudžia šaliai naudotis jai įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis (tame tarp – ir teikti įrodymus), tačiau tai savaime nereiškia, kad visais atvejais jai neabejotinai bus atlyginamos išlaidos, patirtos įgyvendinant šias teises. Atskirai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2024 m. gruodžio 11 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą papildomai į bylą pateikti pajamų deklaraciją, todėl ieškovės prašymas (2025-01-14 Nr. DOK-5476) dėl pakartotinio dokumentų išreikalavimo ir baudos atsakovui už dokumentų nepateikimą skyrimo nebuvo būtinas, nes tiek nustatytu terminu nepateiktų dokumentų klausimas, tiek procesinių sankcijų už jų nepateikimą klausimas neišvengiamai būtų sprendžiamas 2025 m. sausio 15 d. paskirto teismo posėdžio metu, nepriklausomai nuo ieškovės rašytinio prašymo pateikimo ar nepateikimo. Be to, paminėtas ieškovės prašymas (Nr. DOK-5476) yra iš esmės lakoniško pobūdžio, todėl prašoma už šio prašymo parengimą priteisti 302,50 Eur suma, apeliacinio teismo vertinimu, neatitinka procesinio dokumento pobūdžio ir nėra adekvati parengto dokumento turiniui. Kartu apeliacinės instancijos teismas laiko šio prašymo parengimą perteklinėmis paslaugomis, kurių atlyginimo našta neturi tekti atsakovui, nors jis ir yra bylą pralaimėjusioji šalis.

44. Nustatyta, kad ieškovei suteiktos teisinės paslaugos ir išlaidų už konkrečias teisines paslaugas sumos buvo detalizuotos ir nurodytos ieškovės į bylą 2025 m. sausio 15 d. pateiktame prašyme ir 2025 m. vasario 20 d. patikslintame prašyme kartu su pridedamomis sąskaitomis. Už šių prašymų parengimą ieškovė prašė priteisti 302,50 Eur jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos vertinimu, sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, būtina atsižvelgti į tai, jog byla nebuvo sudėtinga, byloje buvo pareikštas tik vienas reikalavimas, atsakovas su ieškiniu iš dalies sutiko, o teisminio bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu sutiko visiškai, ieškovės atstovės pasirengimo bylai išlaidos įvertintos gana ženklia suma – virš 600 Eur už 4 val. Tai, kad prieš baigiant nagrinėti bylą ieškovės atstovė parengė rašytinį prašymą, kuriame detalizavo visas teisinės pagalbos išlaidas ir visas išrašytas sąskaitas, pagal kurias prašoma priteisti ieškovei teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra perteklinė paslauga: nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, atsakovo poziciją, tokį prašymą galėjo suformuluoti ir žodžiu teismo posėdžio metu, be to, tokios paslaugos išlaidas galima priskirti ir kaip patenkančias į pasirengimo nagrinėti bylą išlaidas, juolab kad šios išlaidos, kaip minėta, sudaro gana didelę sumą visų patirtų išlaidų kontekste. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pasirengimas bylos nagrinėjimui apima ir pareigą būti pasirengus nurodyti prašomą atlyginti teisinės pagalbos išlaidų sumą, paaiškinti tokios sumos apskaičiavimą, todėl esamoje situacijoje tokios paslaugos (formuluojant rašytinį prašymą) apmokėjimo našta negali tekti atsakovui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei 302,50 Eur už prašymo (ir patikslinto prašymo) dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą pagal 2025 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą.

45. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 17 punktas).

46. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 16 punktas). Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023 116 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 28 punktas).

47. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos nenustatė CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų. Priešingai, iš bylos duomenų nėra pagrindo teigti, jog ieškovė nesąžiningai pradėjo procesą, be to, atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko tik iš dalies ir ieškinį visiškai pripažino tik bylos teisminio nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos vertinimu, išnagrinėtos civilinės bylos duomenys nesudaro pagrindo netinkamo ieškovės procesinio elgesio faktui(-ams), kurį(-iuos) būtų galima vertinti kaip ieškovės nesąžiningumą, konstatuoti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo esamu atveju laiko nepagrįstais, nesudarančiais pagrindo mažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos toje dalyje, kurią tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino atitinkančia realumo, pagrįstumo ir būtinumo kriterijus, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir pagrindė sprendimą nepriteisti dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pagrįstai nenustatė pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, todėl ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

51. Atsižvelgus į tai, kad šalių apeliaciniai skundai atmesti, apeliacinės instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos šalims neatlyginamos.

52. Nustatyta, kad atsakovas pateiktą apeliacinį skundą apmokėjo 60 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apeliaciniu skundu skundė tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tuo tarpu procesinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų nėra traukiamas į ginčo sumą ir nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl atsakovui grąžintinas jo už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

ieškovės D. Z. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2025 m. balandžio 8 d. per Perlas Finance (mokėjimo užduoties Nr. Z026533).

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.