- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-15
- Bylos Nr.
- e2A-708-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01252-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė, Milda Skersienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės, Larisos Šimanskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinius atsakovams (duomenys neskelbtini) dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko atskyrimo nuo tėvo, taip pat atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei (duomenys neskelbtini) (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)) dėl motinos valdžios apribojimo. Patikslintu ieškiniu teismo prašė laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią jos nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini), nustatyti (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinosios globėjos (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir kito jos sūnaus (duomenys neskelbtini) nepriežiūros iki (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo (duomenys neskelbtini) šeima vėl įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo (duomenys neskelbtini) jos šeimai taikyta atvejo vadyba, kuri baigta tuo pagrindu, kad (duomenys neskelbtini) buvo perduota tėvui (duomenys neskelbtini) ir šeimoje neliko vaikų iki 18 metų. Nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol (duomenys neskelbtini) vėl taikoma atvejo vadyba, paslaugas jai teikia Alytaus socialinių paslaugų centras. (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dukros (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta atsakovės bendravimo su dukra tvarka, iš jos priteistas išlaikymas dukrai. Ieškovas (duomenys neskelbtini) gavo trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) prašymą paskirti ją laikinąja (duomenys neskelbtini) globėja, nes vaiko tėvui (duomenys neskelbtini), o vaiko motina (duomenys neskelbtini), todėl vaikas liko be įstatyminių atstovų. Ieškovo prašymu, (duomenys neskelbtini) leido paimti (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja paskirta teta (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigė, kad šiuo metu nėra pašalintos abejonės dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės. Atsakovei nustatytas (duomenys neskelbtini), nors pagal ekspertų išvadas nuo šios ligos atsakovė (duomenys neskelbtini) yra pasveikusi, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, atsakovės emocinė būsena kinta, jai būdingos pykčio reakcijos, impulsyvumas, neracionalumas ir tai lemia jos gebėjimą tinkamai pasirūpinti dukra. Atsakovė pas gydytoją reguliariai nesilanko, vaistų nevartoja, savo sveikatos būklei nėra kritiška. Ieškovas taip pat nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė tik keletą kartų buvo tiesiogiai susitikusi su dukra (duomenys neskelbtini), kiti jos susitikimai vyko nuotoliniu būdu, dažnai šie susitikimai neįvyksta dėl atsakovės kaltės, dalį susitikimų nutraukė specialistai dėl netinkamo ir impulsyvaus atsakovės elgesio. Atsakovė nededa pakankamai pastangų, kad kuo daugiau laiko bendrautų su dukra, todėl vaiko ir motinos ryšys silpnas, vaikas nebenori bendrauti su motina. Nors atsakovė vykdo pagalbos plane numatytas priemones, tačiau galbūt nesupranta pagrindinio jai taikomų priemonių tikslo. Atsakovė nėra piktybiškai nusišalinusi nuo savo dukros auklėjimo, tačiau išlaikymo jai neteikia, todėl per laikinosios globos laikotarpį padėtis iš esmės nepasikeitė, atsakovė neįgyvendina savo pareigų vaikui, neatliepia būtinųjų vaiko poreikių. Įvertinęs atsakovės (duomenys neskelbtini) medicininę istoriją, jos psichologinę ir emocinę būseną (konfliktiška, emocionali, trūksta racionalumo, adekvatumo), taip pat tai, kad atsakovės ir jos dukros ryšys nėra stiprus, atsakovė neteikia išlaikymo dukrai, jos materialinė padėtis sunki, ji tinkamai nesupranta vaiko poreikių, neturi reikalingų įgūdžių rūpintis vaiku, ieškovas mano, kad šiuo metu atsakovė (duomenys neskelbtini) negali savarankiškai tinkamai pasirūpinti dukra ir tai sudaro pagrindą riboti jai motinos valdžią. Kadangi ateityje padėtis gali pasikeisti, motinos valdžios apribojimas turėtų būti laikinas.
3. Taip pat ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo (prijungta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas ieškiniu teismo prašo atskirti nepilnametę (duomenys neskelbtini) nuo tėvo (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai išlaikyti iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
4. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre(duomenys neskelbtini) vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta nepilnametę (duomenys neskelbtini) paimti iš motinos (duomenys neskelbtini) dėl nesaugios aplinkos ir perduoti ją tėvui, kuris tuo metu jau buvo (duomenys neskelbtini). Nuo tada atsakovas (duomenys neskelbtini) išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), o vaiko motina liko gyventi (duomenys neskelbtini) Atsakovas (duomenys neskelbtini) dukrą augino su savo mamos ir seserų pagalba. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovo (duomenys neskelbtini) šeimai taikyta atvejo vadyba, kuri baigta taikyti tuo pagrindu, jog šeima gali savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir interesus. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta atsakovų santuoka, jų dukros (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje taip pat nurodoma, kad nuo 2022 m. (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini) paskirta (duomenys neskelbtini), vėliau jis nuteistas (duomenys neskelbtini). Dėl šių objektyvių aplinkybių atsakovas negali rūpintis dukra ir vykdyti tėvo pareigų vaikui. Kadangi dukros ir tėvo ryšys yra artimas, pagal galimybes jie bendrauja tiek telefonu, tiek įkalinimo įstaigoje, iki suėmimo nebuvo fiksuota netinkamo vaiko priežiūros faktų, vaiko atskyrimas nuo tėvo šiuo atveju geriausiai atitiktų nepilnametės (duomenys neskelbtini) interesus. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu atsakovas išlaikymo dukrai neteikia. Nors jo galimybės dalyvauti darbo rinkoje yra apribotos dėl įkalinimo, tačiau jis yra sveikas, jauno ir darbingo amžiaus, todėl iš jo turėtų būti priteistas 150 Eur dydžio per mėnesį mokamas išlaikymas dukrai.
5. Atsakovė taip pat pareiškė ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (prijungta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), juo atsakovė teismo prašė: 1) pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą nepilnametės (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir jos gyvenamąją vietą nustatyti su motina (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) nustatyti, kad atsakovo (duomenys neskelbtini) bendravimas su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini) vyksta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka, įvertinus atsakovui priimtą teismo nuosprendį. Teigė, kad ieškovas nurodo melagingas aplinkybes apie tai, kad atsakovė yra naudojusi smurtą prieš vaiką, nors (duomenys neskelbtini) metais pati atsakovė buvo pripažinta nukentėjusiąja nuo smurto artimoje aplinkoje, o smurto prieš vaiką faktas niekada nebuvo nustatytas. Nuo gimimo iki pusantrų metų ji dukrą augino viena, atsakovas tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje ir jokios pagalbos neteikė. Tuo metu valstybės institucijos aktyviai kišosi į jos gyvenimą, taikė jai institucinį mobingą. Atsakovui išėjus iš kalėjimo, (duomenys neskelbtini) metais vaikas iš jos neteisėtai paimtas (pagrobtas) ir perduotas tėvui. Buvęs sutuoktinis ir jo giminės nevykdė teismo sprendimo dėl jos bendravimo su dukra tvarkos, kliudė jai matytis su vaiku, tačiau ieškovas nieko nedarė, kad padėtų atsakovei palaikyti ryšį su vaiku, todėl tai lėmė ryšio su dukra susilpnėjimą. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovė kada nors būtų netinkamai vykdžiusi motinos pareigas. Nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai vaikas buvo perduotas atsakovui (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo atliktos keturios ekspertizės ir visos jos patvirtino, kad atsakovė gali rūpintis savo dukra. Šioje byloje taip pat buvo paskirta ir atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje aiškiai konstatuota, kad dėl atsakovei diagnozuotų ligų ji gali savarankiškai prižiūrėti ir auginti dukrą. Gavus šias ekspertų išvadas, užuot padėjęs vaikui grįžti į šeimą, ieškovas patikslino ieškinį ir deda visas pastangas, kad dukra negrįžtų pas atsakovę ir gyventų pas globėją. Ji lankosi pas gydytoją, šiuo metu vaistų nevartoja. Ji kreipėsi į Neįgalumo nustatymo tarnybą, kad jai būtų panaikintas neįgalumas, nes ji yra pasveikusi, tačiau jokio atsakymo negavo. Atsakovė neigia rašiusi globėjai žinutes apie dukrai siųstą užkerėtą lėlę ar talpinusi socialiniuose tinkluose vaizdo įrašų su jos matomais vaiduokliais, tai buvo tik jos buvusio draugo pokštas. Atsakovės teigimu, ji yra diskriminuojama dėl sveikatos būklės, tuo pažeidžiant jos lygias teises ir tarptautinius teisės aktus. Nurodė, kad su dukra daugiausia bendrauja nuotoliniu būdu dėl objektyvių priežasčių, t. y. iš pradžių į tiesioginius susitikimus atsakovė negalėjo atvykti dėl jai taikytos (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji negalėjo išvykti iš savo gyvenamosios vietos, vėliau į susitikimus negalėjo atvykti, nes nuo (duomenys neskelbtini) kovo mėnesio mokėsi socialinio darbuotojo padėjėjos specialybės, (duomenys neskelbtini) atliko praktiką (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad vykdo visas pagalbos plane numatytas priemones, t. y. lanko psichologo konsultacijas, vykdo individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) metais baigė tėvystės įgūdžių programą, daug skaito ir domisi apie vaikų auginimą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje, įgijo socialinio darbuotojo padėjėjo specialybę. Dėl to ji gali tinkamai pati pasirūpinti savo dukra ir gyventi kartu su ja. Atsakovės nuomone, šiuo metu jos santykiai su dukra dviprasmiški – esant globėjai, vaikas prieš ją būna nusiteikęs priešiškai. Nesant šalia globėjos, ji su dukra bendrauja sklandžiai, kartu piešia ar užsiima kitomis veiklomis, dukra ją vadina mama, neleidžia išeiti ir pan. Ji stengiasi bendrauti su dukra per įvairias veiklas (piešimą ir pan.). Pripažįsta, kad ryšys su dukra šiuo metu yra susilpnėjęs. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad ji neteikia išlaikymo dukrai. Pagal teismo sprendimą išlaikymo lėšas ji turi mokėti (duomenys neskelbtini), o vaiko globėja paskyrus (duomenys neskelbtini), ji nenurodė banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti išlaikymo lėšas. Prie dukros išlaikymo atsakovė prisidėjo atveždama jai maisto ir žaislų, mezgė jai kojines, pirko rūbus, o globėja (duomenys neskelbtini) tam neprieštaravo. Atsakovės teigimu, valdžios institucijos netinkamai vykdo savo pareigas, neužtikrina tinkamos pagalbos atkuriant jos ir dukros ryšį, sąmoningai teikia melagingus duomenis ir siekia atimti vaiką iš mamos bei apgyvendinti jos dukrą pas globėją. Atsakovė valstybės institucijų veiksmus vertina ir kaip politinį atsakovės persekiojimą dėl jos visuomeninės veiklos. Atsakovei nėra suprantama, kodėl ieškovas prašo tik atskirti dukrą nuo tėvo (duomenys neskelbtini), tačiau nesiekia apriboti jam tėvo valdžios. Pažymi, kad vaiko tėvas ilgą laiką darė nusikaltimus, už kuriuos vėliau buvo nuteistas, todėl tokie veiksmai turi būti vertinami kaip veikimas prieš dukros interesus ir sudaro pagrindą neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukrai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinius tenkino iš dalies. Atskyrė nepilnametę (duomenys neskelbtini) nuo jos tėvų (duomenys neskelbtini) Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) išlaikyti po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Iki teismo sprendimo byloje dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametei (duomenys neskelbtini) išlaikyti skiriamas lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti (duomenys neskelbtini). Atmetė atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškinio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Priteisė trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) iš atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) po 875 Eur bylinėjimosi išlaidų. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pakeistas (duomenys neskelbtini) nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. Teismo pagrindiniai motyvai:
6.1. Vien asmens psichinė liga ar sutrikimas savaime nėra pakankamas pagrindas atskirti vaikus nuo tėvų. Tuo labiau tai nesudaro pagrindo taikyti jiems terminuotą ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, nes asmens liga yra objektyvi aplinkybė, paneigianti esminę tėvų valdžios ribojimo sąlygą – kaltę dėl galbūt netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tai reiškia, kad vaikui atskirti dėl tėvų ar vieno iš jų ligos yra būtina nustatyti, kad esama vaiko tėvo (motinos) sveikatos būklė kelia realų pavojų vaikui. Įvertinęs byloje esančius medicininius dokumentus apie atsakovės (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę, ekspertizės akto išvadas bei teismo posėdyje išklausęs teismo ekspertės paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad vien medicininės priežastys, t. y. atsakovei diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai (duomenys neskelbtini), šiuo atveju nekelia tiesioginio ir realaus pavojaus jos dukrai (duomenys neskelbtini).
6.2. Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė sąmoningai ir piktybiškai yra nusišalinusi nuo bendravimo su dukra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose atsakovės teikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovės bendravimą su dukra iš dalies apsunkino anksčiau vykę konfliktai su vaiko tėvu. Pažymėjo, kad vaiko laikinosios globos metu atsakovė taip pat aktyviai siekė bendravimo su dukra, teikė prašymus teismui dėl laikinosios bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, jos keitimo, bendravimo laiko padidinimo, reiškė pretenzijas laikinajai globėjai dėl trukdymo bendrauti su dukra. Be to, byloje pareikštu ieškiniu atsakovė siekia dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ja.
6.3. Teismo vertinimu, anksčiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių ir argumentų visuma paneigia būtinąją tėvų valdžios apribojimo sąlygą – atsakovės (duomenys neskelbtini) kaltę, t. y. sąmoningą ir tyčinį jos nusišalinimą nuo pareigų nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) vykdymo. Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai nepagrindžia, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) sąmoningai ir tyčia vengia atlikti savo pareigas auklėti dukrą, piktnaudžiauja motinos valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu ar sąmoningai nesirūpina vaiku. Įvertinęs išimtinį tėvų valdžios apribojimo instituto pobūdį ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, nesant būtinųjų CK 3.180 straipsnio taikymo sąlygų ir neabejotinų atsakovės kaltę dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo pagrindžiančių įrodymų, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo laikinai riboti motinos valdžią atsakovei (duomenys neskelbtini).
6.4. Teismo vertinimu, esant tokiam atsakovės ir dukros santykiui, dabartinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir dukros grąžinimas atsakovei (duomenys neskelbtini) reikštų tai, kad vaikas atsidurtų šiuo metu jai svetima tapusioje aplinkoje, kurioje mergaitė nesijaustų saugi ir neabejotinai patirtų neigiamus emocinius išgyvenimus, dėl tokios traumuojančios patirties galinčius lemti ilgalaikes neigiamas pasekmes vaikui.
6.5. Nors ir nėra pagrindo laikinai riboti motinos valdžią atsakovei pagal CK 3.180 straipsnį, tačiau šiuo metu dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl ilgalaikio gyvenimo atskirai ir nereguliaraus bendravimo, nesusiformavusio atsakovės (duomenys neskelbtini) ir jos dukros (duomenys neskelbtini) tarpusavio ryšio, šiuo metu vaiko grąžinimas atsakovei (duomenys neskelbtini) neatitiktų geriausių (duomenys neskelbtini) interesų. Tai sudaro CK 3.179 straipsnyje numatytą pagrindą atskirti nepilnametę (duomenys neskelbtini) nuo jos mamos (duomenys neskelbtini).
6.6. Kadangi nenustatyta aplinkybių, kad iki suėmimo atsakovas būtų netinkamai vykdęs pareigas dukrai, taip pat nesant nei vieno iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios ribojimo pagrindų, teismas neturi pagrindo riboti atsakovo (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukrai. Įvertinus tai, kad dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės atsakovas (duomenys neskelbtini) šiuo metu negali gyventi kartu su dukra, ieškinio reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) atskyrimo nuo tėvo (duomenys neskelbtini) tenkinamas.
6.7. Faktiškai vaikas jau ilgą laiką gyvena globėjos gyvenamojoje vietoje, kur jai yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, iki teismo sprendimo byloje dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
6.8. Išlaikymas nepilnametei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) priteistas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuris šiuo metu yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Ieškovas ieškiniu neprašo pakeisti minėtu teismo sprendimu iš atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydžio, todėl šis klausimas nesprendžiamas. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį bei vaiko poreikius, ieškovo prašomą išlaikymo dydį, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistina ieškovo prašoma suma, t. y. po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
6.9. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu nepilnametė (duomenys neskelbtini) yra atskiriama nuo motinos (duomenys neskelbtini), o pagal CK 3.179 straipsnio 3 dalį atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, atsakovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir su tuo susiję išvestiniai jos ieškinio reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo. 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo skundžiamas dalis civilinėje byloje Nr. e2-40-1142/2024 panaikinti ir priimti naują sprendimą; priteisti iš ieškovo Valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas už apeliantės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Nors ekspertai nurodė, jog atsakovės sveikata leidžia auginti ir rūpintis dukra, tačiau teismas padarė kitokią išvadą - kad atsakovės sveikata trukdo auginti ir rūpintis dukra. Šis teismo motyvas parodo, jog teismas pasielgė šališkai, atmetė ekspertų išvadą ir lyg būdamas didesnis specialistas už teismo psichologijos ir psichiatrijos ekspertus padarė savo išvadą dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) sveikatos būsenos, t. y. padarė išvadą visiškai priešišką specialistų ekspertų išvadai.
7.2. Teismas nusprendė atskirti nuo atsakovės (duomenys neskelbtini) dukrą nenustatęs konkretaus vaiko atskyrimo pagrindo, nes atsakovė yra sveika, dirbanti, turinti gyvenamąjį būstą, neturinti priklausomybių, nebendraujanti su asmenimis, kurie darytų neigiamą įtaką jai, sugebanti savarankiškai spręsti iškilusias problemas, sugebanti bendrauti. Visa tai parodo, kad nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovė turėtų būti atskirta nuo vaiko.
7.3. Teismo išvada, kad dėl ir jos dukros (duomenys neskelbtini) tarpusavio ryšio, šiuo metu vaiko grąžinimas atsakovei (duomenys neskelbtini) neatitiktų geriausių (duomenys neskelbtini) interesų nėra teisinga, nes vaikui gyventi su biologine mama būtų geriau, nei su mergaitei tolima giminaite - tėvo seserimi (duomenys neskelbtini), kuri neaugino vaiko ir neturi noro mergaitę auginti.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Jei teismas būtų ištyręs tinkamai įrodymus, būtų atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nuo dukros gyvena už (duomenys neskelbtini) kilometrų ir jai, kaip dirbančiam asmeniui, sudėtinga buvo laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir atvykti iš (duomenys neskelbtini) tam, kad dviem valandoms galėtų pabendrauti su dukra. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovei, auginusiai dukrą iki (duomenys neskelbtini) metų, yra nutrūkęs su vaiku artimas ryšys, ir jį atstatyti esant tokioms aplinkybėms, kai mamos su vaiku bendravimui trukdo(duomenys neskelbtini), kai bendravimui su vaiku numatytos tik kelios valandos savaitėje ir kai mama neturi objektyvių galimybių vykdyti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką dėl atsakovei taikomų kardomųjų priemonių ir didelio atstumo. Taigi, esant įvardintoms aplinkybėms,, jokia moteris nebūtų sugebėjusi atstatyti ryšio su vaiku, todėl mamos ir vaiko ryšį teismas turėjo vertinti objektyviau, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus.
7.5. Atskyrimas nuo vaiko negali būti taikomas neribotam laikui, o turi turėti terminą, kol tam tikra priežastis, trukdanti auginti vaiką, išnyks. Šiuo atveju iš skundžiamo teismo sprendimo neaiški ne tik atsakovės nuo vaiko atskyrimo priežastis, bet neaišku ir kuriam laikui ji atskiriama nuo vaiko, kokios priežastys, trukdančios auginti vaiką, turi išnykti.
7.6. Dukra iš jos paimta buvo jai nežinant apie civilinės bylos inicijavimą dėl dukros paėmimo, nežinant ir apie inicijuotą teismo procesą dėl dukros paėmimo ir šiai civilinėje byloje nedalyvaujant. Atsakovė tuo metu buvo užsienyje, teismo procesinių dokumentų negavo ir negalėjo dalyvauti teismo procese.
7.7. Atsakovė siekia susigrąžinti dukrą ir auginti pati, tam ji turi visas sąlygas - dirba, neturi žalingų įpročių, turi tinkamą būstą, todėl aukštesniojo teismo prašo panaikinti teismo sprendimą dėl jos atskyrimo nuo vaiko ir tenkinti jos priešieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir tėvo su vaiku bendravimo tvarkos nustatymo.
7.8. Kadangi skundžiamame sprendime konstatuojama, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) mažai bendravo su dukra, teikia teismui susitikimo su vaiku (duomenys neskelbtini) protokolus, įrodančius, jog atsakovė dažnai vyko ir bendravo su dukra. Taip pat atsakovė teikia teismui sąskaitą - faktūrą, įrodančią, kad atvykus pas vaiką apgyvendinimo paslaugos jai kainuoja 60,00 Eur ir autobuso kvitą, įrodantį, kad kelionė pas dukrą iš (duomenys neskelbtini) kainuoja 14,60 Eur (į vieną pusę). Taip pat atsakovė teikia aukštesniajam teismui garso įrašą, kuriame kalba atsakovės dukra ir iš jos kalbos matyti, kad tėtis ir kiti artimieji vaikui nuteikinėja vaiką prieš mamą, bei vaikui teigia, kad mama yra bloga. Garso įrašas darytas mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Taip pat atsakovė, siekdama įrodyti, kad 2023 metais vaiko negalėdavo aplankyti dėl jai taikomų (duomenys neskelbtini), teikia teismui (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023-03-15 nutartį.
7.9. Atsakovės (duomenys neskelbtini) turtinė padėtis sunki, ji gyvena viena ir gauna nedideles pajamas, todėl 875 Eur priteisimas iš jos (duomenys neskelbtini) naudai yra atsakovei skausminga. Aukštesniojo teismo prašo peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą ir sumažinti arba panaikinti priteistas minėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Atsakovės pozicija yra deklaratyvaus pobūdžio, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad įvertinęs byloje esančius medicininius dokumentus apie atsakovės sveikatos būklę, ekspertizės akto išvadas bei teismo posėdyje išklausęs teismo ekspertės paaiškinimus, padarė išvadą, kad vien medicininės priežastys, t. y. atsakovei diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai ((duomenys neskelbtini)), šiuo atveju nekelia tiesioginio ir realaus pavojaus jos dukrai (duomenys neskelbtini), tačiau teismo vertinimu, su atsakovės sveikatos būkle susijusios aplinkybės šiuo atveju yra itin reikšmingos sprendžiant klausimą dėl atsakovės kaltės (ne)buvimo CK 3.180 straipsnio taikymo prasme.
8.2. Atsakovė yra pakankamai konfliktiška, tai apsunkina bendravimą, prisitaikymo galimybes. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė tinkamai nesirūpina savo sveikata, reguliariai nesilanko pas gydytojus, nevartoja paskirtus medikamentus, darytina išvada, kad atsakovė iki šiol nėra savikritiška savo sveikatos būklei. Šios aplinkybės gali turėti įtakos atsakovės elgesiui, susijusiam su jos galimybėmis tinkamai pasirūpinimu mažamečiu vaiku.
8.3. Atsakovė viso šios civilinės bylos nagrinėjimo metu akcentavo savo teises į vaiką, tačiau pareigų tinkamai vaiko atžvilgiu neįgyvendino ir neįgyvendina iki šiol, nors tėvystė ir motinystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Akcentuotina ir tai, kad atsakovei buvo teikiama visokeriopa pagalba, tačiau jai trūko nuoseklumo, vidinio suinteresuotumo atsakingai ir pareigingai vykdyti savo, kaip motinos pareigas.
8.4. Teismas teisingai sprendime nurodė, kad apeliantė su dukra faktiškai gyveno tik apie vienerius metus, nuo dukros (duomenys neskelbtini) atėmus laikotarpį (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas teisingai nustatė, kad atsakovė savo pareigas nepilnametei dukrai vykdė netinkamai, t. y. nebendravo su dukra tiek, kiek esamomis aplinkybėmis objektyviai buvo galima ir būtina, taip pat tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Šios aplinkybės turėjo įtakos tiek atsakovės gebėjimui tinkamai suprasti ir atliepti vaiko poreikius, tiek atsakovės ryšiui su dukra išlaikyti ir stiprinti.
8.5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės ir vaiko emocinis ryšys yra nutrūkęs arba ypatingai silpnas ir galimai atsakovei trūksta įgūdžių rūpintis vaiku, suprasti ir atliepti vaiko emocinius poreikius. Per laikinosios globos laikotarpį, atsakovės ir vaiko bendravimas buvo nenuoseklus epizodinis. Atsakovė nedėjo visų pastangų, kad kuo daugiau laiko bendrautų su dukra tiesiogiai. Galimai atsakovė nesuprato ar nenorėjo suprasti, kaip svarbu šiuo atveju palaikyti ryšį su vaiku ne tik nuotoliniu būdu, bet ir gyvai, jį puoselėti.
8.6. Ne kartą laikinosios globos laikotarpiu bendravimas su vaiku buvo nutrauktas dėl pačios atsakovės netinkamo elgesio, ne kartą mama vaiko akivaizdoje elgėsi impulsyviai emocionaliai, ne kartą mama vaiko akivaizdoje išreiškė nepasitenkinimą, kad vaikas jos nevadina mama ir pan., tokiu būdu vaikui sukeliant neigiamus išgyvenimus, emocijos.
8.7. Atsakovei buvo teikiama visokeriopa pagalba, buvo sudarytos sąlygos įrodyti, kad ji geba pasirūpinti vaiku, kad vaiko ryšys su ja yra atkurtas ir stiprus, tačiau iš byloje esančiu duomenų matyti, kad atsakovei to nepavyko padaryti.
8.8. Atsakovė prie apeliacinio skundo pateikia papildomus įrodymus. Vienas iš jų yra garso įrašas, kuris neva pagrindžia, kad atsakovė kalba su dukra. Tačiau pasiklausius garso įrašo, akivaizdu, kad šiame įraše kalbasi atsakovė su savo sūnumi, nes ji pati į vaiką kreipiasi sūnau, (duomenys neskelbtini), ir t.t., todėl tokie įrodymai negali būti priimti kaip pagrindžiantys atsakovės nurodytas aplinkybes. Dėl kitų prašomų prijungti papildomų dokumentų Skyrius palieka spręsti teismo nuožiūrai.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
9.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien medicininės priežastys, t. y. atsakovei diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai ((duomenys neskelbtini)), šiuo atveju nekelia tiesioginio ir realaus pavojaus jos dukrai(duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Teismas teisingai įvertino, kad atsakovė niekada nėra skyrusi pinigų dukrai išlaikyti. Nors byloje atsakovė teigė, jog prie dukros išlaikymo prisideda nupirkdama jai daiktų, rūbų, susitikimo metu nupirkdama maisto, tačiau pirmos instancijos teismas laikė, jog ji neįrodė, kad jos teikiama parama materialiais daiktais užtikrino būtinųjų dukros poreikių patenkinimą tokia apimtimi, kaip buvo nustatyta teismo sprendimu.
9.3. Iš byloje esančių nepilnamečio vaiko ir apeliantės susitikimų protokolų akivaizdu, kad nepilnametis vaikas neidentifikuoja apeliantės kaip savo mamos, ne kartą Vaiko teisių apsaugos specialistams nurodė, kad su apeliante gyventi nenorėtų, nurodo, kad jos mama yra trečiasis asmuo.
9.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad biologinė nepilnametės mama su dukra gyveno tik apie metus. Nuo (duomenys neskelbtini) nepilnametė gyveno su tėvu, o nuo (duomenys neskelbtini) iki pat šiol nepilnametis vaikas gyvena trečiojo asmens šeimoje, kuri išimtinai rūpinasi nepilnamečio vaiko interesais.
9.5. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui taikius (duomenys neskelbtini) priemones, apeliantei buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimą, kuriuo nustatyta jos ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka. Nepaisant to, apeliantė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą dėl kardomosios priemonės pakeitimo tik (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei po pusės metų, tokiu būdu negali būti pateisinamas atsakovės nebendravimas su dukra.
9.6. Trečiasis asmuo sutinka, jog apeliantei yra sudėtinga į kiekvieną susitikimą atvykti 300 kilometrų, tačiau apeliantei primintina, jog ne trečiasis asmuo ar nepilnametė dukra sukūrė šią situaciją. Be to, kaip ir matyti iš bylos duomenų, apeliantė neišnaudojo visų galimybių su dukra bendrauti nuotoliniu būdu.
Žemesnės instancijos teismas
9.7. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 35 punkte nurodyta, kad atskiriama nuo dukros (duomenys neskelbtini) dėl ilgalaikio gyvenimo atskirai ir nereguliaraus bendravimo nesusiformavusio tarpusavio ryšio. Ši vaiko teisių apsaugos priemonė taikoma iki tol, kol apeliantė savo pastangomis, priimant specialistų rekomenduojamą ir teikiamą pagalbą, atkuriant emocinį ryšį su nepilnamete dukra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl žodinio nagrinėjimo
13. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus.
15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
16. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantės pateiktais naujais įrodymais grindžiami jos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
17. Taip pat 2024 m. birželio 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir rašytinius įrodymus bei prašė juos prijungti prie bylos.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi. Teismui išėjus į pasitarimų kambarį, jokie įrodymai negali būti teikiami ir prijungiami prie bylos, todėl šis apeliantės 2024 m. birželio 21 d. pateikti paaiškinimai ir įrodymai neprijungtini prie bylos.
19. Dėl apeliantės pateikto garso įrašo pažymėtina, kad garso įrašas yra prijungtas prie bylos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės identifikuoti tarp kurių asmenų vyksta pokalbis, šis įrašas nevertintinas kaip įrodymas šioje byloje.
Faktinės aplinkybės
20. Nustatyta, kad atsakovai yra nepilnametės(duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), tuo metu atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovų santuoka nutraukta, jų dukros (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, taip pat nustatyta atsakovės bendravimo su dukra tvarka, iš jos priteistas išlaikymas dukrai po 100 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai faktiškai kartu niekada negyveno ir dukros kartu neaugino. Atsakovės šeima (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo (duomenys neskelbtini) nepilnametė (duomenys neskelbtini) buvo laikinai paimta iš motinos ir apgyvendinta su laikinaisiais globėjais. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas sprendimas grąžinti mergaitę į šeimą, šeimos nariams tęsti socialines paslaugas, sudarytas pagalbos planas, (duomenys neskelbtini) grąžinta atsakovei. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre vykusiame atvejo vadybos posėdyje buvo nutarta mažametę (duomenys neskelbtini) paimti iš motinos dėl vaikui nesaugios aplinkos ir perduoti ją tėvui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su tėvu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi atsakovui paskirta (duomenys neskelbtini) priemonė – (duomenys neskelbtini), o atsakovė tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) likus be įstatyminių atstovų, o vėliau nustačius, kad atsakovė dėl sveikatos būklės negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimis leista paimti nepilnametę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iš atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja paskirta teta (duomenys neskelbtini) (atsakovo sesuo), su kuria vaikas gyvena ir šiuo metu. Nuo(duomenys neskelbtini) iki šiol atsakovei taikoma atvejo vadyba, socialines paslaugas jai teikia (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras.
Dėl ginčo
21. Nagrinėjamu atveju ginčija teismo sprendimo dalį, kuriuo nepilnametė (duomenys neskelbtini) atskirta nuo mamos, nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje, atmesta jos ieškinio dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, taip pat nesutinka su 875 Eur bylinėjimosi išlaidų iš jos trečiajam asmeniui priteisimo. Dėl kitos teismo sprendimo dalies ginčo nėra, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas pasielgė šališkai, atmetė ekspertų išvadą, kad ji gali auginti vaiką ir padarė išvadą visiškai priešišką specialistų ekspertų išvadai. Apeliantės argumentai atmestini.
23. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių, taikoma laikinai, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. Pažymėtina ir tai, kad teismas sprendžia dėl vienos iš tėvų valdžios apribojimo rūšių (vaikų ir tėvų atskyrimo arba tėvų valdžios apribojimo), taikydamas skirtingas procesines taisykles. Prašymai dėl vaikų ir tėvų atskyrimo nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka (CK 3.183 straipsnio 1 dalis), o ieškiniai dėl tėvų valdžios ribojimo – ginčo teisenos tvarka ((duomenys neskelbtini)409 straipsniai). Jei paaiškėja, kad yra pagrindas tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai apriboti, prašymas dėl vaiko atskyrimo perduodamas nagrinėti ieškinio teisena (CK 3.183 straipsnio 1 dalis). Skirtingų proceso taisyklių įtvirtinimas susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku bei įrodinėjimo ypatumais. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų yra siejamas su objektyviomis aplinkybėmis, kurioms susiklosčius tėvai laikinai negali rūpintis vaikais ir dėl šių aplinkybių nėra tėvų kaltės, įstatymas nustato operatyvų tokių prašymų nagrinėjimą supaprastinta tvarka.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad vien asmens (duomenys neskelbtini) sutrikimas savaime nėra pakankamas pagrindas atskirti vaikus nuo tėvų, tuo labiau tai nesudaro pagrindo taikyti jiems terminuotą ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, nes asmens liga yra objektyvi aplinkybė, paneigianti esminę tėvų valdžios ribojimo sąlygą – kaltę dėl galbūt netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tai reiškia, kad vaikui atskirti dėl tėvų ar vieno iš jų ligos yra būtina nustatyti, kad esama vaiko tėvo (motinos) sveikatos būklė kelia realų pavojų vaikui. Taip pat nurodė, kad šioje byloje teismo ekspertai savo kompetencijos ribose pateikė išimtinai medicininį atsakovės sveikatos būklės vertinimą ir savo išvadas apie tai, ar medicininiu požiūriu atsakovė galėtų pasirūpinti savo dukra be kitų asmenų pagalbos, ar jos sveikatos būklė kelia pavojų dukrai. Taigi ekspertizės metu nustatyta, kad medicininiu požiūriu atsakovės sveikatos būklė nedaro tiesioginio žalingo poveikio mažametei dukrai (duomenys neskelbtini).Nors atsakovei vis dar yra nustatytas tik (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis dėl jai diagnozuotos (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė savaime nei patvirtina, nei paneigia dabartinę atsakovės sveikatos būklę, o pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą galėtų būti pagrindas atitinkamoms institucijoms spręsti klausimą dėl atsakovei nustatyto neįgalumo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vien medicininės priežastys, t. y. atsakovei diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai ((duomenys neskelbtini)), šiuo atveju nekelia tiesioginio ir realaus pavojaus jos dukrai (duomenys neskelbtini) .
25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių atskyrė nepilnametę dukrą nuo jos motinos. Apeliantės argumentai atmestini.
26. Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti teismo vaidmenį šeimos bylose, nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. CPK 405 straipsnyje, reglamentuojančiame bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ypatumus, nustatyta, kad jeigu ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti patenkintas, tačiau nagrinėdamas bylą teismas nustato kitas aplinkybes, dėl kurių ieškinys gali būti patenkintas, gavęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, teismas ieškinį patenkina. Tai reiškia, kad teismo, nagrinėjančio klausimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar tėvų valdžios apribojimo, nesaisto nei ieškinio (prašymo) dalykas, nei faktinis pagrindas. Pažymėtina, kad šios kategorijos byloje teismo nevaržo ir teisinis reikalavimo pagrindas: kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CPK 135 straipsnio 1 dalis ir kitos civilinio proceso normos nenustato ieškovui pareigos nurodyti ieškinyje jo teisinį pagrindą, o jei ieškovas nurodo ieškinio teisinį pagrindą, tai jis teismui neprivalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginčą, jį keisti ir taikyti kitą, negu nurodė ieškovas, nes teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 60 punktą). Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas).
27. Iš skundžiamo teismo spendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė vaiko atskyrimo nuo motinos priežastis. Sprendime nurodoma, kad atsakovė betarpiškai kartu su dukra galėjo bendrauti tik tuo laikotarpiu, kai gyveno kartu su ja, t. y. nuo dukros gimimo (duomenys neskelbtini) (neįskaitant laikotarpio, kai vaikas iš atsakovės buvo paimtas ir apgyvendintas su laikinaisiais globėjais). Vėliau atsakovės bendravimas su dukra galėjo vykti tik teismo nustatyta tvarka, atsakovės bendravimas su dukra buvo tik epizodinis ir nereguliarus, o ir dalis vykusių susitikimų (tiek tiesioginių, tiek nuotolinių) turėjo būti nutraukta dėl netinkamo atsakovės elgesio, sukeltų konfliktinių situacijų ir pan. Pažymėtina, kad atsakovė iš esmės ir pati pripažįsta, kad šiuo metu jos bendravimas su dukra komplikuotas, dukra su ja bendrauja nenoriai. Kaip byloje nustatyta, nuo (duomenys neskelbtini) vaikas buvo paimtas ir perduotas tėvui, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, taigi vaikas su atsakove negyvena nuo(duomenys neskelbtini), su dukra apeliantė bendravo tik epizodiškai, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko ir apeliantės ryšiai yra nutrūkę. Nors apeliantė nurodo, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo bendrauti su vaiku ((duomenys neskelbtini)), tačiau šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad apeliantė tik epizodiškai bendravo su vaiku ir jų ryšiai nėra susiformavę.
28. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kitaip tariant, vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą.
29. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.179 straipsnio 1 dalį, objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, yra pripažinęs tai, kad vaiko tėvai ilgą laiką negyveno kartu su vaiku, dėl to vaiko ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu nenori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003). Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje taip pat buvo spręsta dėl situacijos, kai vaikas po motinos žūties negyvena su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių (motinai esant gyvai tėvai gyveno skyrium) ir dėl to tarp vaiko ir tėvo neužsimezgė socialiniai dvasiniai vaiko ir tėvo ryšiai. Kasacinis teismas minėtoje byloje sutiko, kad tokios aplinkybės, jas įrodžius, galėtų būti pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2006) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020 54 punktą).
30. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apeliantės ryšys su vaiku yra nutrūkęs ir vaikas negali būti perduotas atsakovei, pagrįstai atskyrė nepilnametę apeliantės dukrą nuo motinos.
31. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
32. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tai pati tėvystė išlieka, taip pat tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neapribojo apeliantės galimybės bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tik tuo atveju, jeigu apeliantei būtų sudaromos kliūtys bendrauti su nepilnamečiu vaiku, apeliantė turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Be to, šis klausimas gali būti sprendžiamas, kai bus priimtas sprendimas dėl globėjo apeliantės nepilnametei dukrai paskyrimo.
34. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nenurodė termino, kuriam laikui nepilnametis vaikas bus atskirtas nuo motinos. Apeliantės argumentai atmestini.
35. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri leidžia veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas).
36. Esant nurodytai kasacinio teismo praktikai, teisėjų kolegija pažymi, kad neturi būti nurodytas konkretus vaiko atskyrimo terminas, nes tai siejama su priežasčių išnykimu. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju laikytina, jog priežasčių išnykimas galimas atsakovei atkūrus ryšius su savo nepilnamečiu vaiku. Pažymėtina ir tai, kad vaiko ir motinos atskyrimas yra laikina priemonė, šiose bylose priimti teismo sprendimai gali būti peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms. Bylos dėl vaiko ir motinos atskyrimo panaikinimo nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, todėl atsakovė, manydamas, kad išnyko objektyvios aplinkybės, sudariusios pagrindą ją ir vaiką atskirti, gali kreiptis į teismą dėl šios priemonės panaikinimo.
37. Apeliantė teigia, kad trečiasis (duomenys neskelbtini) blogai atlieka globėjos pareigas.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl globėjo skyrimo, taigi duomenys apie vaiko globėją gali būti reikšmingi byloje dėl globos nepilnametei skyrimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakyti šiuo klausimu neturi pagrindo.
39. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad vaikas paimtas jai nežinant apie nagrinėjamą bylą.
40. Iš (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties matyti, kad apeliantė teismo posėdyje dalyvavo, taip pat dalyvavo jos atstovas. Be to, apeliantė teikė skundus dėl procesinių sprendimų tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantei buvo žinoma apie bylos dėl leidimo paimti vaiką nagrinėjimą.
41. Apeliantė teigia, kad jos turtinė padėtis sunki, ji gyvena viena ir gauna nedideles pajamas, todėl 875 Eur priteisimas iš jos trečiojo asmens naudai yra neteisingas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Taigi, nors atsakovė ir buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau iš esmės tenkinus ieškovo ieškinį ir atmetus atsakovės ieškinį, ji privalo atlyginti kito byloje dalyvaujančio asmens, šiuo atveju trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, kad atsakovės ir trečiojo asmens interesai yra priešingi, byloje nėra duomenų, kad trečiojo asmens procesinis elgesys buvo netinkamas ir įstatymas nenumato galimybės mažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, todėl mažinti iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui nėra pagrindo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė trečiajam asmeniui dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų.
44. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
Dėl kitų argumentų
45. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą, šios išlaidos jai priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.