Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovei I. P., jos atstovams advokatams Laimonui Straukai, Linai Tamošaitienei, Aušrai Pilionei, Vytautei Linaburgienei (nuotoliniu būdu),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinius atsakovams I. P. ir G. J. dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko atskyrimo nuo tėvo, taip pat atsakovės I. P. ieškinį atsakovui G. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei I. P. (buvusi pavardė – J.) dėl motinos valdžios apribojimo. Ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašo laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią jos nepilnametei dukrai K. J., nustatyti K. J. gyvenamąją vietą laikinosios globėjos E. J. gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovai I. P. ir G. J. yra nepilnametės K. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. I. P. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir kito jos sūnaus G. P. nepriežiūros iki 2016 m. balandžio 20 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2017 m. lapkričio 24 d. I. P. šeima vėl įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 25 d. jos šeimai taikyta atvejo vadyba, kuri baigta tuo pagrindu, kad K. J. buvo perduota tėvui G. J. ir šeimoje neliko vaikų iki 18 metų. Nuo 2022 m. spalio 10 d. iki šiol I. P. vėl taikoma atvejo vadyba, paslaugas jai teikia Alytaus socialinių paslaugų centras. Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimu buvo nutraukta I. P. ir G. J. santuoka, jų dukros K. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. J., taip pat nustatyta atsakovės bendravimo su dukra tvarka, iš jos priteistas išlaikymas dukrai.

1.2. Ieškovas 2022 m. birželio 1 d. gavo trečiojo asmens E. J. prašymą paskirti ją laikinąja K. J. globėja, nes vaiko tėvui G. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o vaiko motina nuo teisėsaugos slapstosi užsienyje, todėl vaikas liko be įstatyminių atstovų. Ieškovo prašymu, Plungės apylinkės teismas leido paimti K. J. iš I. P. ir G. J.. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-686 K. J. nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja paskirta teta E. J..

1.3. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu nėra pašalintos abejonės dėl atsakovės I. P. psichinės sveikatos būklės. Atsakovei nustatytas 30 proc. darbingumo lygis dėl jai konstatuotos (duomenys neskelbtini), nors pagal ekspertų išvadas nuo šios ligos atsakovė I. P. yra pasveikusi, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, atsakovės emocinė būsena kinta, jai būdingos pykčio reakcijos, impulsyvumas, neracionalumas ir tai lemia jos gebėjimą tinkamai pasirūpinti dukra. Atsakovė pas gydytoją reguliariai nesilanko, vaistų nevartoja, savo sveikatos būklei nėra kritiška.

1.4. Ieškovas taip pat nurodo, kad nuo 2022 m. birželio 29 d. atsakovė tik keletą kartų buvo tiesiogiai susitikusi su dukra Kretingos socialinių paslaugų centre, kiti jos susitikimai vyko nuotoliniu būdu, dažnai šie susitikimai neįvyksta dėl atsakovės kaltės, dalį susitikimų nutraukė specialistai dėl netinkamo ir impulsyvaus atsakovės elgesio. Atsakovė nededa pakankamai pastangų, kad kuo daugiau laiko bendrautų su dukra, todėl vaiko ir motinos ryšys silpnas, vaikas nebenori bendrauti su motina. Nors atsakovė vykdo pagalbos plane numatytas priemones, tačiau galbūt nesupranta pagrindinio jai taikomų priemonių tikslo. Atsakovė nėra piktybiškai nusišalinusi nuo savo dukros auklėjimo, tačiau išlaikymo jai neteikia, todėl per laikinosios globos laikotarpį padėtis iš esmės nepasikeitė, atsakovė neįgyvendina savo pareigų vaikui, neatliepia būtinųjų vaiko poreikių.

1.5. Įvertinęs atsakovės I. P. medicininę istoriją, jos psichologinę ir emocinę būseną (konfliktiška, emocionali, trūksta racionalumo, adekvatumo), taip pat tai, kad atsakovės ir jos dukros ryšys nėra stiprus, atsakovė neteikia išlaikymo dukrai, jos materialinė padėtis sunki, ji tinkamai nesupranta vaiko poreikių, neturi reikalingų įgūdžių rūpintis vaiku, ieškovas daro išvadą, kad šiuo metu atsakovė I. P. negali savarankiškai tinkamai pasirūpinti dukra ir tai sudaro pagrindą riboti jai motinos valdžią. Kadangi ateityje padėtis gali pasikeisti, motinos valdžios apribojimas turėtų būti laikinas.

2. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. J. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo (prijungta civilinė byla Nr. e2-5349-666/2023). Ieškovas ieškiniu teismo prašo atskirti nepilnametę K. J. nuo tėvo G. J., priteisti iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai išlaikyti iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2.1. Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad Alytaus socialinių paslaugų centre 2019 m. kovo 5 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta nepilnametę K. J. paimti iš motinos I. P. dėl nesaugios aplinkos ir perduoti ją tėvui, kuris tuo metu jau buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Nuo tada atsakovas G. J. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), o vaiko motina liko gyventi (duomenys neskelbtini). Atsakovas G. J. dukrą augino su savo mamos ir seserų pagalba. Nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2021 m. lapkričio 10 d. atsakovo G. J. šeimai taikyta atvejo vadyba, kuri baigta taikyti tuo pagrindu, jog šeima gali savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir interesus. Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimu buvo nutraukta atsakovų santuoka, jų dukros K. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. J..

2.2. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad nuo 2022 m. gegužės 17 d. atsakovui G. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau jis nuteistas laisvės atėmimo bausme. Dėl šių objektyvių aplinkybių atsakovas negali rūpintis dukra ir vykdyti tėvo pareigų vaikui. Kadangi dukros ir tėvo ryšys yra artimas, pagal galimybes jie bendrauja tiek telefonu, tiek įkalinimo įstaigoje, iki suėmimo nebuvo fiksuota netinkamo vaiko priežiūros faktų, vaiko atskyrimas nuo tėvo šiuo atveju geriausiai atitiktų nepilnametės K. J. interesus.

2.3. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu atsakovas išlaikymo dukrai neteikia. Nors jo galimybės dalyvauti darbo rinkoje yra apribotos dėl įkalinimo, tačiau jis yra sveikas, jauno ir darbingo amžiaus, todėl iš jo turėtų būti priteistas 150 Eur dydžio per mėnesį mokamas išlaikymas dukrai.

3. Atsakovė I. P. su ieškovo ieškiniu dėl motinos valdžios apribojimo nesutinka, todėl prašo jį atmesti. Atsakovė taip pat pareiškė ieškinį atsakovui G. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (prijungta civilinė byla Nr. e2-1613-1142/2023), juo atsakovė teismo prašo: 1) pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimu nustatytą nepilnametės K. J. gyvenamąją vietą ir jos gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. P.; 2) priteisti iš atsakovo G. J. išlaikymą nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) nustatyti, kad atsakovo G. J. bendravimas su nepilnamete dukra K. J. vyksta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka, įvertinus atsakovui priimtą teismo nuosprendį.

3.1. Atsakovė I. P. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas remiasi 2017-2020 metais buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau šiuo metu sprendžiant klausimą dėl motinos valdžios ribojimo faktinė situacija yra iš esmės pasikeitusi. Ieškovas ieškinyje nurodo melagingas aplinkybes apie tai, kad atsakovė yra naudojusi smurtą prieš vaiką, nors 2018 metais pati atsakovė buvo pripažinta nukentėjusiąja nuo smurto artimoje aplinkoje, o smurto prieš vaiką faktas niekada nebuvo nustatytas. Nuo gimimo iki pusantrų metų ji dukrą augino viena, atsakovas tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje ir jokios pagalbos neteikė. Tuo metu valstybės institucijos aktyviai kišosi į jos gyvenimą, taikė jai institucinį mobingą. Atsakovui išėjus iš kalėjimo, 2019 metais vaikas iš jos neteisėtai paimtas (pagrobtas) ir perduotas tėvui. Buvęs sutuoktinis ir jo giminės nevykdė teismo sprendimo dėl jos bendravimo su dukra tvarkos, kliudė jai matytis su vaiku, tačiau ieškovas nieko nedarė, kad padėtų atsakovei palaikyti ryšį su vaiku, todėl tai lėmė ryšio su dukra susilpnėjimą. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovė kada nors būtų netinkamai vykdžiusi motinos pareigas.

3.2. Nuo 2019 metų, kai vaikas buvo perduotas atsakovui G. J., atsakovei buvo atliktos keturios ekspertizės ir visos jos patvirtino, kad atsakovė gali rūpintis savo dukra. Šioje byloje taip pat buvo paskirta ir atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje aiškiai konstatuota, kad dėl atsakovei diagnozuotų ligų ji gali savarankiškai prižiūrėti ir auginti dukrą. Gavus šias ekspertų išvadas, užuot padėjęs vaikui grįžti į šeimą, ieškovas patikslino ieškinį ir deda visas pastangas, kad dukra negrįžtų pas atsakovę ir gyventų pas globėją. Ji lankosi pas gydytoją, šiuo metu vaistų nevartoja. Ji kreipėsi į Neįgalumo nustatymo tarnybą, kad jai būtų panaikintas neįgalumas, nes ji yra pasveikusi, tačiau jokio atsakymo negavo. Atsakovė neigia rašiusi globėjai žinutes apie dukrai siųstą užkerėtą lėlę ar talpinusi socialiniuose tinkluose vaizdo įrašų su jos matomais vaiduokliais, tai buvo tik jos buvusio draugo pokštas. Atsakovės teigimu, ji yra diskriminuojama dėl sveikatos būklės, tuo pažeidžiant jos lygias teises ir tarptautinius teisės aktus.

3.3. Atsakovė su dukra daugiausia bendrauja nuotoliniu būdu dėl objektyvių priežasčių, t. y. iš pradžių į tiesioginius susitikimus atsakovė negalėjo atvykti dėl jai taikytos kardomosios priemonės, dėl kurios ji negalėjo išvykti iš savo gyvenamosios vietos, vėliau į susitikimus negalėjo atvykti, nes nuo 2023 m. kovo mėnesio mokėsi socialinio darbuotojo padėjėjos specialybės, 2023 m. birželio 12 d. – liepos 20 d. atliko praktiką (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, kad atsakovė neatvyksta į susitikimus su dukra, tačiau nenurodo, kad laikinoji vaiko globėja E. J. ne visada užtikrina dukros dalyvavimą susitikimuose, be svarbių priežasčių neatveda vaiko į susitikimus su motina, teigdama, kad vaikas neva susirgo. Be to, atsakovės ir dukros bendravimą riboja didelis atstumas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šį bendravimą dar labiau riboja laikinoji vaiko globėja E. J., kuri nuveža dukrą į susitikimus su tėvu, tačiau kontaktinius susitikimus su atsakove riboja. Be to, pastaruoju metu globėja dar ir nuteikinėja dukrą prieš atsakovę.

3.4. Atsakovė vykdo visas pagalbos plane numatytas priemones, t. y. lanko psichologo konsultacijas, vykdo individualią veiklą, 2019 ir 2023 metais baigė tėvystės įgūdžių programą, daug skaito ir domisi apie vaikų auginimą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje, įgijo socialinio darbuotojo padėjėjo specialybę. Dėl to ji gali tinkamai pati pasirūpinti savo dukra ir gyventi kartu su ja. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad jos gyvenamoji vieta vaikui nėra tinkama. Pažymi, kad iki 2023 m. liepos mėnesio socialinė darbuotoja jos namuose net nesilankė, nes ji buvo išvykusi dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos pabaigoje atsakovė grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), atliko savo būsto remontą, todėl gali vaikui sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas. Ji deda visas pastangas, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą, todėl nėra jokio pagrindo riboti jai motinos valdžią.

3.5. Atsakovės nuomone, šiuo metu jos santykiai su dukra dviprasmiški – esant globėjai, vaikas prieš ją būna nusiteikęs priešiškai. Nesant šalia globėjos, ji su dukra bendrauja sklandžiai, kartu piešia ar užsiima kitomis veiklomis, dukra ją vadina mama, neleidžia išeiti ir pan. Ji stengiasi bendrauti su dukra per įvairias veiklas (piešimą ir pan.). Pripažįsta, kad ryšys su dukra šiuo metu yra susilpnėjęs.

3.6. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad ji neteikia išlaikymo dukrai. Pagal teismo sprendimą išlaikymo lėšas ji turi mokėti G. J., o vaiko globėja paskyrus E. J., ji nenurodė banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti išlaikymo lėšas. Prie dukros išlaikymo atsakovė prisidėjo atveždama jai maisto ir žaislų, mezgė jai kojines, pirko rūbus, o globėja E. J. tam neprieštaravo. Dar būdama užsienyje atsakovė siuntė dukrai siuntas su rūbais ir žaislais. Jos finansinė padėtis sunki, todėl teikti išlaikymą pinigais neturi galimybės. Atsakovė šiuo metu gyvena iš 336 Eur neįgalumo išmokos, apie 50-150 Eur per mėnesį gaunamų individualios veiklos pajamų už senyvo amžiaus žmonių priežiūrą, taip pat mamos D. P. teikiamos paramos (apie 300-400 Eur). Pažymi, kad daugiau kaip pusę savo gaunamų pajamų per mėnesį atsakovė išleidžia vykdama į susitikimus su dukra (duomenys neskelbtini).

3.7. Atsakovės teigimu, valdžios institucijos netinkamai vykdo savo pareigas, neužtikrina tinkamos pagalbos atkuriant jos ir dukros ryšį, sąmoningai teikia melagingus duomenis ir siekia atimti vaiką iš mamos bei apgyvendinti jos dukrą pas globėją. Atsakovė valstybės institucijų veiksmus vertina ir kaip politinį atsakovės persekiojimą dėl jos visuomeninės veiklos.

3.8. Atsakovei nėra suprantama, kodėl ieškovas prašo tik atskirti dukrą nuo tėvo G. J., tačiau nesiekia apriboti jam tėvo valdžios. Pažymi, kad vaiko tėvas ilgą laiką darė nusikaltimus, už kuriuos vėliau buvo nuteistas, todėl tokie veiksmai turi būti vertinami kaip veikimas prieš dukros interesus ir sudaro pagrindą neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukrai. Kadangi atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir negali rūpintis dukra, o vaiko tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus, dėl pasikeitusios faktinės situacijos turėtų būti pakeista Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimu nustatyta K. J. gyvenamoji vieta, ją nustatant su motina. Nustačius dukros gyvenamąją vietą su motina, iš atsakovo G. J. turėtų būti priteistas 100 Eur dydžio išlaikymas dukrai bei nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka.

4. Atsakovas G. J. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimais dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko atskyrimo nuo tėvo, o su atsakovės I. P. ieškiniu nesutinka. Sutinka, kad dukra būtų nuo jo atskirta, tačiau ieškovo reikalaujamas išlaikymo dydis galėtų būti mažesnis. Jis buvo sudaręs santuoką su atsakove, tačiau faktiškai kartu su ja negyveno nei vienos dienos. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos, jis su dukra išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovė liko gyventi (duomenys neskelbtini). Dukra su juo gyveno nuo pusantrų metų. Paaiškino, kad nuo 2022 m. gegužės mėnesio jis yra laisvės atėmimo vietoje. Šiuo metu pats išlaikyti dukros negali, dukrą išlaikyti jam padeda artimieji (sutuoktinė, mama, sesuo). Dirbti šiuo metu negali, nes laisvės atėmimo vietoje darbą gauti sunku dėl darbo vietų trūkumo. Savo turto jis neturi, jokių pajamų negauna. Su dukra bendrauja. Mano, kad dukrai su motina nebūtų saugu, ji nesugebėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, dukra nebūtų pamaitinta, nes pati atsakovė neturi iš ko išgyventi ir nesugeba savimi pasirūpinti. Iki jo suėmimo atsakovė su dukra bendraudavo labai retai, per 3 metus buvo atvažiavusi gal 4 kartus, panašiai tiek pat kartų bendravo nuotoliniu būdu. Jis nežino priežasčių, kodėl atsakovė tiek mažai bendraudavo su dukra. Atsakovės ir dukros ryšys yra silpnas, vaikas atsakovę vadina „dukryte“, mama jos niekada nevadino, o su atsakove ji bendrauja tik kaip su žaidimų objektu. Atsakovė išlaikymo dukrai nėra teikusi, tačiau į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo jis nesikreipė, nes galėjo dukra pasirūpinti vienas. Mano, kad šiuo metu jo dukrai geriausia būtų su jo seserimi E. J..

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. J. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu dėl motinos valdžios apribojimo sutinka, su atsakovės I. P. ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nesutinka, o dėl ieškinio dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo priteisimo prašo spręsti teismo nuožiūra.

5.1. Atsakovės elgesys, sveikatos būklė, vengimas atlikti pareigas auklėti dukrą, piktnaudžiavimas mamos valdžia, galimo smurtinio elgesio apraiškos, ryšio su dukra nepalaikymas sudaro pagrindą laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią. Atsakovė pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką su dukra bendrauja nereguliariai, vaiko sveikata nesidomi. Visuma aplinkybių patvirtina, kad atsakovė šiuo metu savarankiškai negali pasirūpinti dukra ir nededa pakankamai pastangų situacijai pakeisti bei savo ir dukros ryšiui sustiprinti. Bendraudama su dukra atsakovė pradeda konfliktuoti, tada specialistai bendravimą nutraukia. Atsakovė teismo priteisto išlaikymo dukrai neteikia, yra nupirkusi tik mažos vertės dovanų, todėl vaiką šiuo metu išlaiko tik ji, t. y. laikinoji globėja. Nors anksčiau teismo priteistas išlaikymo dydis yra mažas, tačiau atsižvelgdama į atsakovės turtinę padėti, sveikatos būklę, jai nustatytą neįgalumą, trečiasis asmuo neprašo didinti išlaikymo sumos.

5.2. Byloje yra prieštaringi duomenys apie atsakovės sveikatos būklę – teismo ekspertai teigia, kad atsakovė yra pasveikusi nuo jai diagnozuotos ligos, tačiau atsakovei vis dar yra nustatytas neįgalumas ir dalinis darbingumas.

5.3. Atsakovų dukros K. J. ir laikinosios globėjos santykiai yra labai geri, vaikas ne kartą vaiko teisių apsaugos specialistams yra nurodęs, kad nori likti gyventi su globėja, jos šeimoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti. Dėl to vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su trečiuoju asmeniu E. J., taip pat turėtų būti išspręstas uzufrukto teisės vaiko lėšoms tvarkyti klausimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovai I. P. ir G. J. yra nepilnametės K. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), tuo metu atsakovui G. J. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimu atsakovų santuoka nutraukta, jų dukros K. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. J., taip pat nustatyta atsakovės I. P. bendravimo su dukra tvarka, iš jos priteistas išlaikymas dukrai po 100 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai faktiškai kartu niekada negyveno ir dukros kartu neaugino. Atsakovės I. P. šeima 2017 m. lapkričio 24 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. birželio 25 d. nepilnametė K. J. buvo laikinai paimta iš motinos ir apgyvendinta su laikinaisiais globėjais. 2018 m. spalio 10 d. buvo priimtas sprendimas grąžinti mergaitę į šeimą, šeimos nariams tęsti socialines paslaugas, sudarytas pagalbos planas, 2018 m. spalio 15 d. K. J. grąžinta motinai I. P.. 2019 m. kovo 5 d. Alytaus socialinių paslaugų centre vykusiame atvejo vadybos posėdyje buvo nutarta mažametę K. J. paimti iš motinos I. P. dėl vaikui nesaugios aplinkos ir perduoti ją tėvui G. J.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2022 m. gegužės mėnesio K. J. gyveno kartu su tėvu G. J..

7. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovui G. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o atsakovė I. P. tuo metu buvo išvykusi gyventi į užsienį, todėl K. J. likus be įstatyminių atstovų, o vėliau nustačius, kad atsakovė I. P. dėl sveikatos būklės negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. ir 2022 m. spalio 14 d. nutartimis leista paimti nepilnametę K. J. iš atsakovų G. J. ir I. P.. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-686 K. J. nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja paskirta teta E. J. (atsakovo G. J. sesuo), su kuria vaikas gyvena ir šio sprendimo priėmimo metu. Nuo 2022 m. spalio 10 d. iki šiol I. P. taikoma atvejo vadyba, socialines paslaugas jai teikia Alytaus socialinių paslaugų centras.

Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų

8. Byloje yra pareikšti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus reikalavimai laikinai apriboti atsakovei I. P. motinos valdžią nepilnametei dukrai K. J., atskirti nepilnametę K. J. nuo tėvo G. J. ir priteisti iš tėvo išlaikymą nepilnametei dukrai. Byloje taip pat pareikštas atsakovės I. P. reikalavimas pakeisti 2021 m. kovo 26 d. teismo sprendimu nustatytą nepilnametės dukros gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su motina, priteisti iš atsakovo G. J. išlaikymą dukrai ir nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarką, pagal kurią vyktų jos bendravimas su tėvu vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Vadinasi, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje pareikštų reikalavimų pobūdį bei aktyvų teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, šioje byloje teismas nėra saistomas ieškiniais apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų ir sprendimą priims atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir nepilnametės K. J. interesus. Pažymėtina, kad apie tokią galimybę byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti 2022 m. lapkričio 24 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ir 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės.

Dėl tėvų valdžios apribojimo ir (ar) vaiko atskyrimo nuo tėvų

10. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

11. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nurodyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Šiame straipsnyje nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

12. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota tokiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis įstatyme įtvirtintas aplinkybių sąrašas yra baigtinis. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Tai reiškia, kad nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Dėl atsakovės I. P.

13. Šioje byloje pareikštu pradiniu ieškiniu iš pradžių buvo prašoma atskirti nepilnametę K. J. nuo motinos I. P. dėl atsakovės sveikatos būklės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino ieškinį ir prašo laikinai apriboti atsakovės valdžią nepilnametei dukrai. Kaip laikino motinos valdžios apribojimo pagrindą ieškovas nurodo esamas abejones dėl atsakovės sveikatos būklės, jos psichologinę ir emocinę būseną (ieškovo teigimu, atsakovė yra konfliktiška, emocionali, jai trūksta racionalumo ir adekvatumo), silpną ryšį su dukra, išlaikymo neteikimą ir vengimą bendrauti su vaiku, reikalingų įgūdžių pasirūpinti dukra nebuvimą.

14. Kartu su pradiniu ieškiniu teismui buvo pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 29 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad atsakovei diagnozuota (duomenys neskelbtini). VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 1 d. ir 2024 m. sausio 22 d. pažymose apie I. P. medicininius duomenis nurodyta, kad atsakovei nustatyta (duomenys neskelbtini). Šiose pažymose nurodoma, kad atsakovė sveikatos būklei nėra pakankamai kritiška, paskutinį kartą vaistai jai skirti 2023 m. kovo 16 d., pas psichiatrą nesilanko, gydymą dažnai nutraukia. Iš byloje esančio Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos išrašo matyti, kad atsakovei nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2055 m. kovo 25 d. nustatytas 35 proc. (iš pradžių 30 proc.) darbingumo lygis dėl (duomenys neskelbtini) diagnozės. Kartu su ieškiniu teismui taip pat pateiktas atsakovų santuokos nutraukimo byloje atsakovei atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės aktas (atlikta 2020 m. rugsėjo 30 d. – spalio 21 d.), kuriame nurodyta, kad atsakovė yra pasveikusi nuo jai diagnozuoto lėtinio psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte pažymima, kad nenustatyta požymių, jog atsakovė dėl savo psichikos sveikatos negalėtų savarankiškai pasirūpinti dukros buitimi, dienotvarke, auklėjimu, ugdymu ir kitų jos poreikių supratimu ir tenkinimu.

15. Esant prieštaringų duomenų apie atsakovės sveikatą ir siekiant nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su dabartine atsakovės psichikos sveikatos būkle, byloje buvo paskirta ir atlikta kompleksinė teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė. Teismo ekspertizės akte nurodoma, kad šiuo metu atsakovei I. P. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), jos būsena stabili, psichozės simptomų nėra. Ekspertų teigimu, dėl nustatyto psichikos sutrikimo I. P. gali savarankiškai auginti, prižiūrėti savo dukrą K. J., pasirūpinti dukros buitimi, dienotvarke, auklėjimu, ugdymu ir kitų jos poreikių supratimu ir tenkinimu, o I. P. susirgimų pobūdis ir psichologinės ypatybės nedaro žalingo poveikio mažametei dukrai K. J.. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. – 2020 m. spalio 21 d. atliktos teismo ekspertizės metu atsakovei paneigta (duomenys neskelbtini) diagnozė. Teismo posėdyje apklausta teismo ekspertė S. Š. patvirtino savo rašytines išvadas ir paaiškino, kad dabartinė atsakovės psichikos sveikatos būklė nesudaro jai kliūčių savarankiškai rūpintis dukra, atsakovė yra kritiška savo sveikatos būklei, o lankytis pas psichiatrą ir vartoti vaistus ji turėtų tik pagal poreikį.

16. Teismas pažymi, kad vien asmens psichinė liga ar sutrikimas savaime nėra pakankamas pagrindas atskirti vaikus nuo tėvų. Tuo labiau tai nesudaro pagrindo taikyti jiems terminuotą ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, nes asmens liga yra objektyvi aplinkybė, paneigianti esminę tėvų valdžios ribojimo sąlygą – kaltę dėl galbūt netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tai reiškia, kad vaikui atskirti dėl tėvų ar vieno iš jų ligos yra būtina nustatyti, kad esama vaiko tėvo (motinos) sveikatos būklė kelia realų pavojų vaikui. Šioje byloje teismo ekspertai savo kompetencijos ribose pateikė išimtinai medicininį atsakovės sveikatos būklės vertinimą ir savo išvadas apie tai, ar medicininiu požiūriu atsakovė galėtų pasirūpinti savo dukra be kitų asmenų pagalbos, ar jos sveikatos būklė kelia pavojų dukrai. Taigi ekspertizės metu nustatyta, kad medicininiu požiūriu atsakovės sveikatos būklė nedaro tiesioginio žalingo poveikio mažametei dukrai K. J.. Nors atsakovei vis dar yra nustatytas tik 35 proc. darbingumo lygis dėl jai diagnozuotos (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė savaime nei patvirtina, nei paneigia dabartinę atsakovės sveikatos būklę, o pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą galėtų būti pagrindas atitinkamoms institucijoms spręsti klausimą dėl atsakovei nustatyto neįgalumo pagrįstumo. Įvertinęs byloje esančius medicininius dokumentus apie atsakovės I. P. sveikatos būklę, ekspertizės akto išvadas bei teismo posėdyje išklausęs teismo ekspertės paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad vien medicininės priežastys, t. y. atsakovei diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai (duomenys neskelbtini)), šiuo atveju nekelia tiesioginio ir realaus pavojaus jos dukrai K. J..

17. Kadangi ieškinys dėl motinos valdžios apribojimo grindžiamas ne tik atsakovės sveikatos būkle, bet ir tuo, kad atsakovė neteikia išlaikymo dukrai, vengia su ja bendrauti, neturi tinkamų įgūdžių vaiko poreikiams užtikrinti, o jų tarpusavio ryšys yra silpnas, toliau turi būti vertinama, ar atsakovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią savo nepilnametei dukrai. Tuo atveju, jeigu motinos valdžia nėra įgyvendinama tinkamai, būtina nustatyti, ar tokiuose atsakovės veiksmuose (neveikime) yra jos kaltė.

18. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė su dukra faktiškai gyveno tik apie vienerius metus, t. y. nuo dukros gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. kovo 5 d. (laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. spalio 15 d. vaikas buvo apgyvendintas su laikinaisiais globėjais). Iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad 2019 m. kovo 5 d. Alytaus miesto socialinių paslaugų centre vykusiame atvejo vadybos posėdyje buvo nutarta mažametę K. J. paimti iš atsakovės dėl vaikui nesaugios aplinkos ir perduoti ją tėvui G. J.. Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovų santuokos nutraukimo byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo K. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. J. jo gyvenamojoje vietoje, nustatyta motinos bendravimo tvarka su dukra savaitgaliais Kretingos socialinių paslaugų centre. Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimu K. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. J., taip pat nustatyta atsakovės I. P. bendravimo su dukra tvarka, pagal kurią atsakovė turi teisę bendrauti su dukra pirmą ir trečią mėnesio antradienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val. ir trečiadienį nuo 8.30 val. iki 11.30 val. Kretingos socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialinei darbuotojai, tėvui G. J. ar jo artimiesiems. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021 metais atsakovė buvo išvykusi gyventi į užsienį, o į Lietuvą grįžo 2022 m. rudenį. Teismo posėdyje atsakovas G. J. nurodė, kad iki jo suėmimo atsakovė su dukra bendraudavo labai retai, per 3 metus buvo atvažiavusi gal 4 kartus, nuotoliniu būdu su dukra bendraudavo taip pat retai. Iškėlus šią bylą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovės bendravimo su dukra tvarka. Pagal šią tvarką atsakovė su dukra gali bendrauti pirmą ir trečią mėnesio antradienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val. ir trečiadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val. Kretingos socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui, taip pat gali bendrauti nuotoliniu būdu pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.00 val. iki 16.30 val. Kretingos socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pagal laikiną bendravimo tvarką atsakovė tiesiogiai susitikti su dukra į Kretingos socialinių paslaugų centrą buvo atvykusi tik 7 kartus, dalis nuotolinių susitikimų neįvyko dėl pačios atsakovės kaltės (nesilaikant nustatytos informavimo apie būsimą susitikimą tvarkos ir pan.).

19. Aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovė betarpiškai kartu su dukra galėjo bendrauti tik tuo laikotarpiu, kai gyveno kartu su ja, t. y. nuo dukros gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. kovo 5 d. (neįskaitant laikotarpio, kai vaikas iš atsakovės buvo paimtas ir apgyvendintas su laikinaisiais globėjais). Vėliau atsakovės bendravimas su dukra galėjo vykti tik teismo nustatyta tvarka. Vis dėlto, iš bylos duomenų matyti, kad ir teismų nustatyta tvarka atsakovės bendravimas su dukra buvo tik epizodinis ir nereguliarus, o ir dalis vykusių susitikimų (tiek tiesioginių, tiek nuotolinių) turėjo būti nutraukta dėl netinkamo atsakovės elgesio, sukeltų konfliktinių situacijų ir pan.

20. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimą ir teikusi dukrai po 100 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Teismo posėdyje atsakovas G. J. ir trečiasis asmuo E. J. nurodė, kad atsakovė apskritai nėra skyrusi pinigų dukrai išlaikyti. Atsakovė neneigė, kad išlaikymo pinigais dukrai neteikia, tačiau tvirtino, kad prie dukros išlaikymo prisideda nupirkdama jai daiktų, rūbų, susitikimų metu nupirkdama maisto. Vis dėlto, atsakovė neįrodė, kad jos teikiama parama materialiniais daiktais užtikrino būtinųjų dukros poreikių patenkinimą tokia apimtimi, kiek tai buvo nustatyta Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimu. Tai patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė išlaikymo pareigą savo dukrai.

21. Taigi byloje pateikti įrodymai (Alytaus miesto socialinių paslaugų centro, Kretingos socialinių paslaugų centro duomenys, pagalbos planai, kita atvejo vadybos medžiaga, atsakovo G. J., trečiojo asmens E. J., liudytojos R. R. paaiškinimai ir kt.) patvirtina, kad atsakovė I. P. savo pareigas nepilnametei dukrai vykdė netinkamai, t. y. nebendravo su dukra tiek, kiek esamomis aplinkybėmis objektyviai buvo galima ir būtina, taip pat tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Akivaizdu, kad aptartos aplinkybės neabejotinai turėjo įtakos tiek atsakovės gebėjimui tinkamai suprasti ir atliepti vaiko poreikius, tiek atsakovės ryšiui su dukra išlaikyti ir stiprinti.

22. Kaip minėta anksčiau, tėvų valdžiai CK 3.180 straipsnio pagrindu riboti privalo būti nustatytas ne tik netinkamas pareigų vaikui vykdymo faktas, bet ir tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių tėvas (motina) nevykdo savo pareigų – ar dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (ligos, laikino darbo praradimo), ar dėl priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023).

23. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl atsakovės kaltės, visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad atsakovei I. P. yra konstatuotas socialinės pagalbos poreikis. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nuo 2022 m. spalio 10 d. iki šiol I. P. taikoma atvejo vadyba, socialines paslaugas jai teikia Alytaus socialinių paslaugų centras, nustatyta tvarka organizuojami atvejo vadybos posėdžiai bei sudaromi pagalbos šeimai planai. Byloje esančiame Alytaus miesto socialinių paslaugų centro 2023 m. kovo 14 d. rašte Nr. SD-1441 nurodyta, kad dirbdami su I. P. specialistai dažnai susiduria su jos nuotaikų kaita, kartais jai sudėtinga išgirsti specialistų rekomendacijas ir priimti teikiamą pagalbą. Centro specialistų nuomone, dėl chaotiško ir instinktyvaus elgesio atsakovė turi ribotas galimybes priimti ir naudotis tiksline pagalba ir paslaugomis.

24. Iš byloje pateiktos atvejo vadybos medžiagos matyti, kad 2022 m. spalio 19 d. atvejo vadybos posėdžio metu I. P. rekomenduota Alytaus moterų krizių centro specialistų pagalba (psichologo ir teisininko konsultacijos), ieškoti darbo, lankyti gydytojo–psichiatro konsultacijas, efektyvios tėvystės mokymus Alytaus miesto socialinių paslaugų centre, bendrauti su dukra K. J., susitikimus derinti su Kretingos socialinių paslaugų centro globos koordinatore. 2023 m. kovo 30 d. pagalbos plane fiksuoti 2023 m. kovo 30 d. atvejo vadybos posėdžio metu specialistų paaiškinimai, jog atsakovė stengiasi, kad dukra grįžtų pas ją, stengiasi vykdyti pagalbos plane numatytus įsipareigojimus. Taip pat fiksuoti su atsakove dirbusios socialinės darbuotojos R. R. paaiškinimai, kad atsakovė lankėsi pas psichiatrą, baigė efektyvios tėvystės įgūdžių mokymus, pradėjo mokytis socialinio darbuotojo padėjėjos specialybės, noriai bendrauja su socialine darbuotoja. Atvejo vadybos posėdžio metu nutarta tęsti socialinės priežiūros paslaugas, atsakovei pateiktos rekomendacijos. Alytaus miesto socialinių paslaugų centro 2023 m. rugsėjo 27 d. pagalbos plane fiksuoti 2023 m. rugsėjo 27 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu specialistų teikti paaiškinimai, kad atsakovė vykdė pagalbos plane numatytus įsipareigojimus. Pagalbos plane konstatuojama, kad atsakovei turi būti tęsiamos socialinės priežiūros šeimai paslaugos, atsakovei rekomenduota lankyti Moterų krizių centre psichologo konsultacijas, užtikrinti savo užimtumą, t. y. išlaikyti darbo vietą, mokėti už būstą susidariusias skolas, laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos su dukra K. J., susitikimus derinti su Kretingos socialinių paslaugų centro globos koordinatore.

25. Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. R. (su atsakove nuo 2022 m. spalio iki 2024 m. sausio mėnesio dirbusi socialinė darbuotoja) nurodė, kad bendraujant su atsakove jai trūkdavo racionalumo, būdavo sunku susikalbėti, tačiau atsakovė iš esmės vykdė plane numatytus įsipareigojimus, priėmė teikiamas socialines paslaugas, iš kurių labiausiai jai buvo reikalinga psichologinė pagalba. Teisme apklausta Alytaus miesto moterų krizių centro konsultantė N. R. patvirtino, kad atsakovė lankė psichologo konsultacijas ir priėmė centro teikiamą pagalbą. Ieškovas taip pat neneigia aplinkybės, kad pagalbos plane numatytus įsipareigojimus atsakovė vykdė. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pagal savo galimybes ir supratimą priima specialistų pagalbą ir rodo tam tikras pastangas spręsti savo problemas.

26. Antra, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė sąmoningai ir piktybiškai yra nusišalinusi nuo bendravimo su dukra. Iš byloje pateiktų antstolės Vidos Daugirdienės surašytų aktų matyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovė siekė priverstinio teismo sprendimo dalies dėl bendravimo su dukra vykdymo (antstolės Vidos Daugirdienės 2020 m. rugsėjo, 2021 m. liepos mėn. aktai dėl bendravimo su vaiku, 2021 m. sausio 22 d. reikalavimas vykdyti teismo sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose atsakovės teikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovės bendravimą su dukra iš dalies apsunkino anksčiau vykę konfliktai su vaiko tėvu. Pažymėtina, kad vaiko laikinosios globos metu atsakovė taip pat aktyviai siekė bendravimo su dukra, teikė prašymus teismui dėl laikinosios bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, jos keitimo, bendravimo laiko padidinimo, reiškė pretenzijas laikinajai globėjai dėl trukdymo bendrauti su dukra. Be to, byloje pareikštu ieškiniu atsakovė siekia dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ja.

27. Trečia, nors byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimą ir teikusi dukrai po 100 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, tačiau teismo posėdyje atsakovas G. J. pripažino, jog niekada nereikalavo išlaikymo iš atsakovės, priverstinio vykdymo proceso dėl išlaikymo išieškojimo neinicijavo, nes pats galėjo pasirūpinti ir rūpinosi dukros išlaikymu. Byloje nėra duomenų, kad ir šiuo metu būtų pradėtas priverstinis vykdymo procesas dėl K. J. išlaikymo išieškojimo iš atsakovės. Be to, iš byloje esančių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį matyti, kad ilgą laiką atsakovė niekur nedirbo, atsakovės teigimu, jos pajamas šiuo metu sudaro jai mokama apie 336 Eur dydžio išmoka dėl neįgalumo, 50-150 Eur per mėnesį gaunamos individualios veiklos pajamos už senyvo amžiaus žmonių priežiūrą, taip pat atsakovės mamos D. P. teikiama finansinė parama. Su atsakove dirbusios socialinės darbuotojos R. R. surašytuose šeimos aplankymo aktuose nurodyta, kad atsakovės pajamas sudaro neįgalumo išmoka ir vienišo asmens išmoka. Atsakovė nuolat naudojasi maisto produktų parama iš „Maisto banko“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats ieškovas ieškinyje nurodo faktines aplinkybes apie tai, kad atsakovės materialinė padėtis sunki, ji naudojasi „Maisto bankas“ parama, todėl šiuo pagrindu nereiškia jai reikalavimo dėl ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo padidinimo. Taigi nors atsakovė turi pareigą išlaikyti savo dukrą, tačiau byloje pateikti įrodymai apie jos turtinę padėtį leidžia daryti išvadą, jog šios pareigos nevykdymas iš dalies nulemtas ir atsakovės turtinės padėties. Be to, byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad atsakovė nors ir nepakankamai, tačiau stengėsi prisidėti prie dukros poreikių tenkinimo kartais nupirkdama jai maisto, rūbų ir kitų daiktų.

28. Ketvirta, nors byloje nenustatyta, kad atsakovės sveikatos būklė šiuo metu keltų tiesioginę grėsmę nepilnametei K. J. (šio sprendimo 16 punktas), tačiau, teismo vertinimu, su atsakovės sveikatos būkle susijusios aplinkybės šiuo atveju yra itin reikšmingos sprendžiant klausimą dėl atsakovės kaltės (ne)buvimo CK 3.180 straipsnio taikymo prasme. Teismo ekspertų diagnozuotas atsakovės sveikatos sutrikimas, teismo ekspertizės akte pateikta atsakovės sveikatos būklės charakteristika, jos medicininė istorija ir teismo posėdyje ekspertės pateikti paaiškinimai apie atsakovės sveikatos sutrikimui būdingus požymius leidžia teigti, jog atsakovės sveikatos būklė taip pat iš dalies lemia jos gebėjimą tinkamai identifikuoti vaiko poreikius, apsunkina jos gebėjimą priimti socialinės priežiūros paslaugas, taip pat įgūdžių rūpintis dukra susiformavimą. Iš teismo ekspertizės akto turinio matyti, kad nors ekspertinio vertinimo metu nebuvo nustatyta psichologinių ypatumų, kurie tiesiogiai keltų grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui, tačiau atsakovės elgesyje stebima elgesio, emocijų, specifiniai mąstymo sutrikimai, kurie būdingi (duomenys neskelbtini). Atsakovės apibendrinimų lygis neaukštas, asmenybė egocentriška, menko emocinio brandumo, steniška, linkusi afektų rigidiškumui, aplinkinių kaltinimui, polinkiui jų veiksmuose įžvelgti galima negeranoriškumą jos atžvilgiu. Šias ekspertų išvadas atitinka ir su atsakove dirbusios socialinės darbuotojos R. R. teismo posėdyje teikti paaiškinimai, kad bendraujant su atsakove ji stokojo racionalumo, taip pat Alytaus miesto socialinių paslaugų centro 2023 m. kovo 14 d. rašte Nr. SD-1441 nurodytos aplinkybės, kad su I. P. dirbantys specialistai dažnai susiduria su jos nuotaikų kaita, dėl chaotiško ir instinktyvaus elgesio atsakovė turi ribotas galimybes priimti ir naudotis tiksline pagalba ir paslaugomis. Minėtas teismo ekspertų išvadas iš esmės atspindi ir atsakovės procesinis elgesys teismo posėdžių metu, t. y. spontaniškumas, nesugebėjimas tinkamai išklausyti teismo ir kitų proceso dalyvių, jų pertraukinėjimas, nereagavimas į daugkartines teismo pastabas ir kt. Iš teismo posėdyje atsakovės teiktų paaiškinimų visumos matyti, kad atsakovė situacijos vertinimą pateikia per savo asmeninių interesų prizmę, o ne koncentruojasi į geriausius dukros interesus ir jų patenkinimą. Visa tai leidžia teigti, kad atsakovės negebėjimas tinkamai suvokti ir atliepti vaiko poreikius, netinkamas pareigų dukrai vykdymas, ribotas socialinės pagalbos priemonių priėmimas iš dalies yra nulemtas ir atsakovės sveikatos būklės.

29. Teismo vertinimu, anksčiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių ir argumentų visuma paneigia būtinąją tėvų valdžios apribojimo sąlygą – atsakovės I. P. kaltę, t. y. sąmoningą ir tyčinį jos nusišalinimą nuo pareigų nepilnametei dukrai K. J. vykdymo. Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai nepagrindžia, kad atsakovė I. P. sąmoningai ir tyčia vengia atlikti savo pareigas auklėti dukrą, piktnaudžiauja motinos valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu ar sąmoningai nesirūpina vaiku. Įvertinus išimtinį tėvų valdžios apribojimo instituto pobūdį ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, nesant būtinųjų CK 3.180 straipsnio taikymo sąlygų ir neabejotinų atsakovės kaltę dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo laikinai riboti motinos valdžią atsakovei I. P..

30. Nors byloje nenustatyta pagrindo laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią CK 3.180 straipsnio pagrindu, tačiau, kaip minėta šio sprendimo 9 punkte, pagal CK 3.183 straipsnio 2 dalį teismas nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir nepilnametės K. J. interesus.

31. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės K. J. šiuo metu grįžti pas biologinę motiną svarbią reikšmę turi dabartinis atsakovės santykis su dukra. Vertindamas šiuo metu susidariusią padėtį dėl atsakovės I. P. santykio su dukra K. J., teismas atsižvelgia į jau anksčiau minėtas aplinkybes, kad atsakovė I. P. kartu su dukra gyveno tik kiek daugiau nei vienerius metus, t. y. nuo dukros gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. kovo 5 d. (neįskaitant laikotarpio, kai vaikas iš atsakovės buvo paimtas ir apgyvendintas su laikinaisiais globėjais), kai vaikas buvo perduotas tėvui G. J.. Vėliau dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos atsakovė su dukra tiesiogiai galėjo bendrauti tik teismo nustatyta tvarka Kretingos socialinių paslaugų centre dalyvaujant socialiniam darbuotojui arba vaiko tėvui. Bylos duomenys patvirtina, kad ir šis bendravimas buvo tik epizodinis ir nereguliarus. Tai reiškia, kad jau daugiau nei 5 metus atsakovė I. P. faktiškai negyvena su dukra, o per šį laikotarpį jų bendravimas nebuvo nuolatinis ir nepertraukiamas. Akivaizdu, kad susiklosčiusi faktinė situacija lėmė, kad šiuo metu visiškai nėra susiformavęs atsakovės I. P. ir jos dukros K. J. emocinis ryšys.

32. Šią teismo išvadą patvirtina byloje esantys Kretingos socialinių paslaugų centro pateikti atsakovės susitikimų su dukra protokolai, iš kurių matyti, kad nepilnametė K. J. neidentifikuoja atsakovės I. P. kaip savo motinos (pvz., 2024 m. sausio 11 d., 17 d., vasario 21 d., 22 d. susitikimų protokolai). Pažymėtina, kad bendraudama su vaiko teisių apsaugos specialistais K. J. kaip savo mamą nurodo globėją E. J., o atsakovę I. P. įvardina kaip savo draugę arba „dukrytę“. Paklausta, ar norėtų gyventi su mama I., mergaitė iš karto atsako, kad I. nėra jos mama, nes jos mama yra E. (2024 m. sausio 17 d. vaiko situacijos vertinimo anketa). Byloje esančiuose dokumentuose, kuriuose ne kartą buvo fiksuota mažametės K. J. nuomonė šiai bylai aktualiais klausimais, matyti aiškus vaiko noras gyventi globėjos gyvenamojoje vietoje, kurią ji identifikuoja kaip savo šeimos namus kol, vaiko teigimu, tėtis yra išvykęs dirbti. Su mergaite dirbusios psichologės S. K. 2024 m. kovo 20 d. pažymoje taip pat nurodoma, kad vaikas kaip savo mamą įvardina globėją E. J., o apie biologinę mamą visiškai nekalba, jos nepiešia šeimos paveiksle, nedėlioja žaidimuose apie šeimą. Psichologės nuomone, atskyrimas nuo globėjos K. J. būtų intensyvus stresinis išgyvenimas ir galbūt trauminė patirtis. Iš 2024 m. vasario 26 d., 29 d., kovo 7 d. atsakovės susitikimų su dukra protokolų matyti, kad pastaruoju metu nepilnametė K. J. apskritai nerodo noro bendrauti su atsakove.

33. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2019 m. kovo mėnesio nepilnametės K. J. teisių įgyvendinimą bei jos interesų tenkinimą iš esmės užtikrino tik jos tėvo G. J. šeima (pats tėvas G. J., jo sesuo E. J., kiti artimieji), tuo tarpu atsakovės I. P. vaidmuo dukros gyvenime buvo tik epizodinis. Visa tai lėmė, kad šiuo metu dukra neturi ryšio su savo biologine mama ir nepripažįsta jos kaip savo šeimos narės. Teismo vertinimu, esant tokiam atsakovės ir dukros santykiui, dabartinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir dukros grąžinimas atsakovei I. P. reikštų tai, kad vaikas atsidurtų šiuo metu jai svetima tapusioje aplinkoje, kurioje mergaitė nesijaustų saugi ir neabejotinai patirtų neigiamus emocinius išgyvenimus, dėl tokios traumuojančios patirties galinčius lemti ilgalaikes neigiamas pasekmes vaikui.

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vaiko atskyrimas nuo vieno iš tėvų gali būti ir viena iš laikinų priemonių, kuri leistų veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio. Dėl to, siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytą teisės normą, CK 3.179 straipsnyje įtvirtintą objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiškinti plačiai – tėvo ir vaiko ryšio praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su tėvu gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal CK 3.179 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/202 53 p.).

35. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, anksčiau nurodytus argumentus bei aptartą kasacinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad nors ir nėra pagrindo laikinai riboti motinos valdžią atsakovei pagal CK 3.180 straipsnį, tačiau šiuo metu dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl ilgalaikio gyvenimo atskirai ir nereguliaraus bendravimo nesusiformavusio atsakovės I. P. ir jos dukros K. J. tarpusavio ryšio, šiuo metu vaiko grąžinimas atsakovei I. P. neatitiktų geriausių K. J. interesų. Tai sudaro CK 3.179 straipsnyje numatytą pagrindą atskirti nepilnametę K. J. nuo jos mamos I. P..

36. Teismas pažymi, kad tėvų ir vaiko atskyrimas yra laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų. Nagrinėjamu atveju pirmiausia pačios atsakovės pastangomis, priimant specialistų rekomenduojamą ir teikiamą pagalbą, padedant vaiko globėjui, turi būti tinkamai atkurtas (sukurtas) K. J. ir I. P. ryšys, kuriam susiformavus mergaitė identifikuotų atsakovę kaip savo mamą ir būdama jos aplinkoje jaustųsi saugi, ir tik tada galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl vaiko grąžinimo atsakovei.

Dėl atsakovo G. J.

37. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo atskirti nepilnametę K. J. nuo tėvo G. J., priteisti iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai išlaikyti iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas kaip vaiko atskyrimo nuo tėvo pagrindą nurodo tai, kad atsakovas G. J. nuo 2022 m. gegužės 17 d. buvo suimtas, o vėliau nuteistas laisvės atėmimo bausme, todėl dėl šių objektyvių aplinkybių jis negali rūpintis dukra ir vykdyti tėvo pareigų vaikui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas G. J. ir jo atstovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko.

38. Byloje nustatyta, kad nuo 2019 m. kovo 5 d. nepilnametė K. J. faktiškai gyveno kartu su tėvu G. J., teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimu jos gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Iš byloje esančios medžiagos, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi G. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-941/2023 G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme 9 metams 7 mėnesiams. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 20 d. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas G. J. nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki šiol negali rūpintis savo dukra dėl jam taikyto suėmimo, o vėliau paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

39. Nors atsakovės I. P. procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad atsakovui G. J. turėtų būti neterminuotai apribota tėvo valdžia dukrai, tačiau iš ieškovo atstovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad dukros K. J. ryšys su tėvu yra artimas, pagal galimybes jie bendrauja tiek telefonu, tiek įkalinimo įstaigoje, iki suėmimo nebuvo fiksuota netinkamo vaiko priežiūros faktų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme už nusikalstamas veikas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su atsakovo dukra, todėl jo veiksmų teisinis vertinimas buvo atliktas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir šioje byloje teismas dėl to nepasisako. Kadangi nenustatyta aplinkybių, kad iki suėmimo atsakovas būtų netinkamai vykdęs pareigas dukrai, taip pat nesant nei vieno iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios ribojimo pagrindų, teismas neturi pagrindo riboti atsakovo G. J. tėvo valdžią dukrai. Įvertinus tai, kad dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės atsakovas G. J. šiuo metu negali gyventi kartu su dukra, ieškinio reikalavimas dėl K. J. atskyrimo nuo tėvo G. J. tenkinamas (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

40. Atsakovams išaiškintina, kad atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos įsiteisėjimo

41. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės K. J. laikinoji globėja yra E. J., faktiškai vaikas jau ilgą laiką gyvena globėjos gyvenamojoje vietoje, kur jai yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, iki teismo sprendimo byloje dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo K. J. gyvenamoji vieta nustatytina su trečiuoju asmeniu E. J. jos gyvenamojoje vietoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

42. Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

43. Išlaikymas nepilnametei K. J. iš atsakovės I. P. priteistas Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimu, kuris šiuo metu yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Ieškovas ieškiniu neprašo pakeisti minėtu teismo sprendimu iš atsakovės I. P. priteisto išlaikymo dydžio, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

44. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti nepilnametei K. J. iš atsakovo G. J. po 150 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

46. Akivaizdu, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., todėl šios aplinkybės nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nedetalizavo konkrečių vaiko poreikių. Teismo posėdžio metu laikinoji globėja E. J. taip pat nenurodė konkrečios lėšų sumos, kuri reikalinga vaikui išlaikyti. Ji paaiškino, kad jai yra mokama globos išmoka (trečiojo asmens teigimu, apie 500-600 Eur), bei išmoka vaikui („vaiko pinigai“), valstybės mokama išmoka dėl atsakovės neteikiamo išlaikymo.

47. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

48. Atsakovas G. J. įrodymų apie savo turtinę padėtį į bylą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokio turto neturi, o laisvės atėmimo vietoje dirbti šiuo metu negali dėl darbo vietų trūkumo. Pažymėtina, kad vien nepakankamai gera turtinė padėtis nepašalina atsakovo pareigos teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą, nes šiuo atveju prioritetiniais laikytini nepilnamečio vaiko interesai. Įrodymų, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti laisvės atėmimo vietoje, byloje nėra. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas siekė, tačiau dėl darbo vietų trūkumo ar kitų objektyvių priežasčių negalėjo pradėti dirbti laisvės atėmimo vietoje. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį bei vaiko poreikius, ieškovo prašomą išlaikymo dydį, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistina ieškovo prašoma suma, t. y. po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

49. Iki teismo sprendimo byloje dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nepilnametei K. J. išlaikyti skiriamas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti laikinajai globėjai E. J. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

50. Sprendimas dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovės I. P. ieškinio

51. Byloje taip pat pareikštas atsakovės I. P. ieškinys atsakovui G. J., kuriuo prašoma pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. sprendimu nustatytą nepilnametės K. J. gyvenamąją vietą ir jos gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. P., priteisti iš atsakovo G. J. išlaikymą nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatyti, kad atsakovo G. J. bendravimas su nepilnamete dukra K. J. vyksta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka, įvertinus atsakovui priimtą teismo nuosprendį.

52. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu nepilnametė K. J. yra atskiriama nuo motinos I. P., o pagal CK 3.179 straipsnio 3 dalį atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, atsakovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir su tuo susiję išvestiniai jos ieškinio reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

53. Šioje byloje Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovės I. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. J. tvarka. Šios laikinosios apsaugos priemonės pakeistos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi. Pagal teismo nustatytą laikiną atsakovės bendravimo su dukra tvarką, atsakovė I. P. gali bendrauti su dukra K. J. pirmą ir trečią mėnesio antradienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val. ir trečiadienį nuo 14.00 val. iki 16.00 val. Kretingos socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui, taip pat atsakovė gali bendrauti su dukra nuotoliniu būdu, naudojant elektroninio ryšio priemones, pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.00 val. iki 16.30 val. Kretingos socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui.

54. Atsakovė I. P. 2024 m. kovo 5 d. pateikė teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (DOK-6872), kuriuo prašo pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas, įtraukiant papildomą sąlygą dėl psichologo dalyvavimo atsakovės susitikimuose su dukra, nustatyti, kad nuotolinis bendravimas gali vykti ne tik iš Kretingos socialinių paslaugų centro. Taip pat prašoma nustatyti, kad vaiko globėja E. J. atveža vaiką kiekvieno mėnesio antrą savaitės šeštadienį nuo 12 val. iki 17 val. ir sekmadienį nuo 11 val. iki 14 val. į Alytaus globos centrą. Ieškovas ir trečiasis asmuo pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su atsakovės prašymu nesutinka.

55. Iš ieškovo atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad ir šiuo metu atsakovės susitikimuose su dukra pagal galimybes dalyvauja Kretingos socialinių paslaugų centro psichologas. Be to, pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką visų atsakovės susitikimų su dukra metu dalyvauja socialinis darbuotojas. Atsižvelgiant į tai, siekiant laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, šiuo atveju nėra pagrindo papildomai įtraukti privalomo psichologo dalyvavimo. Teismas pažymi ir tai, kad dėl galimybės atsakovės susitikimus su dukra organizuoti ne Kretingos socialinių paslaugų centre, taip pat dėl globėjos pareigos atvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) teismas jau yra pasisakęs 2023 m. rugsėjo 21 d., 2024 m. sausio 16 d. nutartyse. Nesant duomenų apie faktinės situacijos pasikeitimą, šis klausimas pakartotinai nespręstinas.

56. Įvertinus paminėtas aplinkybes, atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkintinas, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo paliktinos galioti 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios pakeistos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi.

57. Atsakovė I. P. 2024 m. vasario 14 d. teismui pateiktu prašymu (DOK-4736) prašo paskirti trečiajam asmeniui E. J. ir atsakovui G. J. baudą už melagingų parodymų davimą teisme. Įvertinęs teismo posėdyje atsakovo G. J. ir trečiojo asmens E. J. teiktus paaiškinimus, juos sugretinęs su kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais, teismas nenustatė šių asmenų melagingų parodymų davimo teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų subjektyvi nuomonė ir teismo posėdyje jų išsakyti siūlymai dėl byloje esančių įrodymų vertinimo nelaikytini melagingais parodymais teisme. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl baudų skyrimo netenkinamas.

58. Trečiojo asmens E. J. atstovas advokatas Romanas Lupeika teismo posėdyje (baigiamųjų kalbų metu) pateikė prašymą CPK 300 straipsnio pagrindu priimti atskirąją nutartį ir informuoti prokurorą apie galimą atsakovės I. P. sukčiavimą iš valstybės gaunant išmokas už jai nustatytą nedarbingumą, nors bylos įrodymai patvirtina, jog atsakovė nuo jai diagnozuotos ligos yra pasveikusi. Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal byloje esantį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos išrašą atsakovei nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2055 m. kovo 25 d. nustatytas 35 proc. (iš pradžių buvo 30 proc.) darbingumo lygis dėl (duomenys neskelbtini) diagnozės. Nors byloje esančiuose ekspertizės aktuose minėta diagnozė atsakovei paneigta, tačiau byloje nėra įrodymų, kad administraciniai sprendimai, kurių pagrindu atsakovei yra mokamos išmokos, būtų panaikinti ar pakeisti. Dėl to šiuo metu teismas negali daryti išvados apie išmokų gavimo neteisėtumą, atitinkamai spręsti dėl nusikaltimo požymių buvimo ir apie tai informuoti prokurorą. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl pranešimo prokurorui netenkintinas, trečiajam asmeniui išaiškinant, kad tai neužkerta kelio jai pačiai inicijuoti kreipimąsi į teisėsaugos institucijas tuo atveju, jeigu vis dėlto manoma, kad yra padaryta nusikalstama veika.

59. Pažymėtina ir tai, kad teismas sutinka su trečiojo asmens atstovo argumentais tuo aspektu, jog negali būti toleruojama situacija, kai valstybės lėšos yra skiriamos išmokoms, kurių pagrįstumas kelia abejonių. Atsižvelgiant į tai, priimtina atskiroji nutartis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos praneština apie šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su atsakovės sveikatos būkle ir jai nustatytu neįgalumo lygiu (CPK 299 straipsnis, Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 59 punktas).

60. Atsakovė I. P. 2024 m. sausio 15 d. pateikė teismui 4 ekrano nuotraukas, kuriose, atsakovės teigimu, buvo užfiksuotas iš vaiko globėjos gautų žinučių turinys, kuriame išsakomi grasinančio pobūdžio teiginiai vaikui (DOK-1461). Tuos pačius duomenis teismui 2024 m. sausio 30 d. pateikė ieškovas (DOK-3207), kurie buvo persiųsti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės pagal gautą anoniminį pranešimą. Šiuos duomenis teismui pateikė ir trečiojo asmens atstovas (DOK-1778). Teismo posėdžio metu atsakovė I. P. teigė šias žinutes gavusi iš E. J., tačiau ši posėdžio metu neigė siuntusi tokio turinio žinutes atsakovei ir teigė, kad žinučių turinys suklastotas internetinio tinklapio www.fakedetail.com ir jame esančios programinės įrangos pagalba. Kadangi nei šioje byloje, nei atlikus vaiko situacijos vertinimą nenustatyta, kad laikinosios globėjos E. J. aplinka vaikui būtų nesaugi bei kad ji būtų siuntusi tokio turinio žinutes atsakovei, priimtina atskiroji nutartis dėl prokuroro informavimo apie galbūt suklastotų duomenų teikimą teismui (CPK 300 straipsnis).

61. Po bylos išnagrinėjimo, teisme 2024 m. kovo 25 d. gautas trečiojo asmens E. J. atstovo prašymas dėl baudos skyrimo atsakovei už neviešų bylos duomenų viešinimą socialiniame tinkle „TikTok“. Pažymėtina, kad po bylos išnagrinėjimo teismas neturi pagrindo priimti ir sprendime vertinti naujus įrodymus (vaizdo įrašus), o bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas šiuo pagrindu dar labiau užvilkintų bylos nagrinėjimą. Dėl to teismas atsisako priimti po bylos išnagrinėjimo pateiktą prašymą ir vaizdo įrašus, tačiau ši medžiaga perduotina Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK spręsti klausimą, ar atsakovės veiksmuose nėra ANK 73 straipsnyje, 226¹ straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.

62. Po bylos išnagrinėjimo, teisme 2024 m. balandžio 4 d. gauti atsakovės I. P. papildomi paaiškinimai ir įrodymai. Kadangi šie įrodymai pateikti po bylos išnagrinėjimo, atidėjus teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, nesant pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės, atsakovės prašymą ir kartu su juo pateikus įrodymus teismas atsisako priimti (CPK 263 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

64. Ieškovas ir atsakovai I. P., G. J. šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (8.3Mr.)KORC-2022-05467 atsakovei I. P. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. (8.3Mr.)ATP-C-2023-11227 atsakovui G. J. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, visos su bylos nagrinėjimu susijusios valstybės išlaidos (žyminis mokestis, išlaidos už atsakovams suteiktą antrinę teisinę pagalbą, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) iš atsakovų valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

65. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. J., šioje byloje dalyvavusi ieškovo pusėje, pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1 750 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje pareikštų reikalavimų kiekį, trečiojo asmens atstovo teiktų procesinių dokumentų kiekį, jų pobūdį, atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas pripažįsta, jog trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos atstovo pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir šioje byloje nelaikytinos per didelėmis. Be to, vertinant patirtų atstovavimo išlaidų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad jos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytus maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į tai, iš esmės patenkinus ieškovo reikalavimus abiem atsakovams (ieškovo reikalavimai atsakovei iš esmės patenkinti, tik kitu teisiniu pagrindu), trečiajam asmeniui iš atsakovų priteistina po 875 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinius tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametę K. J. nuo jos tėvų I. P. ir G. J..

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo K. J. gyvenamąją vietą nustatyti su E. J. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo G. J. nepilnametei dukrai K. J. išlaikyti po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 16 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo byloje dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametei K. J. išlaikyti skiriamas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti E. J..

Atmesti atsakovės I. P. ieškinio dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.

Priteisti trečiajam asmeniui E. J. iš atsakovų I. P. ir G. J. po 875 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pakeistas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.