- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Teismo nutartis
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- e2VP-5513-1148/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01530-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Michail Volčkov
- Pareiškėjas
- V. O.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
- Ieškovas
- V. O.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. O. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. S. dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties įvykdymo išdėstymo, civilinėje byloje Nr. e2-1166-1148/2022, pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovui A. S. dėl leidimo atlikti servitutinio kelio remonto darbus be atsakovo sutikimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. O. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė leisti jam be atsakovo A. S. sutikimo atlikti servitutinio kelio, esančio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui, remonto darbus, nepažeidžiant kelio išmatavimų bei priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškinys tenkintas, buvo leista V. O. be atsakovo A. S., sutikimo, atlikti (duomenys neskelbtini), Apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-1394-(1.3) pagrindu įregistruoto servitutinio kelio, esančio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui, remonto darbus, nepažeidžiant kelio išmatavimų, taip pat priteisė iš A. S. ieškovui V. O. 2211,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, (duomenys neskelbtini) nutartimi Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartį ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo V. O. atsakovui A. S. 7135 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
5. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas V. O. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi priteistą 7135 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumokėjimą išdėstyti dalimis per 24 mėnesius, kas mėnesį mokant po 300 Eur, paskutinį mėnesį – 235 Eur.
6. Pareiškėjas nurodo, jog dėl sunkios finansinės padėties šiuo metu neturi galimybės sumokėti visas iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Jis santaupų neturi, be to finansinę padėtį apsunkino ilgai užsitęsęs teisminis procesas, dėl kurio negalėjo pradėti vykdyti Šilutės rajono Medalių smėlio telkinio išteklių naudojimo plano, iš kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ planavo gauti pajamas. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ negauna jokio pelno. Nors V. O. nuosavybės teise priklauso 16 nekilnojamojo turto objektų (gyvenamasis namas ir žemės ūkio paskirties sklypai), tačiau greitu laiku parduoti nekilnojamąjį turtą nėra jokios galimybės, kadangi nekilnojamojo turto rinkoje šiuo metu yra sąstingis. Nurodo, kad jo vienintelės pajamos yra netekto darbingumo/invalidumo pensija 285,49 Eur ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu su pareiškėjo prašymu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas veikia kaip verslininkas ir numatęs eksploatuoti smėlio karjerą, jis veikė kaip pelno siekiantis ūkio subjektas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Nemaža dalis bylinėjimosi išlaidų buvo patirta dar 2020 m. Pareiškėjas šiai dienai dar negrąžino bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo priteistos iš jo panaikintais teismo sprendimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas netenkintinas
8. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.
9. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, jog CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-626-378/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
10. Sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo klausimą, galioja šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 36 punktas).
11. Pareiškėjas V. O., pateikdamas teismui šį prašymą, pateikė (duomenys neskelbtini) Pelno nuostolių ataskaitą, kuria nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pratyrė 59 Eur nuostolių. Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, kad pareiškėjui V. O. nuosavybės teise priklauso 13 žemės sklypų bei gyvenamasis namas, kiemo statiniai ir pastatas ferma. Pareiškėjas nurodo, kad greitu laiku parduoti nekilnojamąjį turtą jam nėra jokios galimybės dėl nekilnojamojo turto rinkoje esančio sąstingio. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų apie ketinamus sudaryti turto pardavimo sandorius. Taip pat pareiškėjas V. O. pateikė „Sodra“ pažymą, kuria nustatyta, kad V. O. mėnesio pajamos yra 320,38 Eur, kurias sudaro netekto darbingumo/invalidumo pensija 285,49 Eur ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka. Pareiškėjas V. O. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad artimiausioje ateityje jo turtinė padėtis gali pasikeisti, ženkliai pagerėti ir jam atsiras galimybė sumokėti bylinėjimosi išlaidas, jas jų sumokėjimą išdėsčius. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kaip jis, netekęs beveik visų gaunamų pajamų ir kaip teigia esantis sunkioje finansinėje padėtyje, ketina sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas per 24 mėnesius, turint omenyje, kad jam pačiam tokių atveju neliks lėšų pragyvenimui. Teismo nuomone, tai rodo, kad pareiškėjo finansinė padėtis nėra tokia, kokią ją nurodo pareiškėjas, pareiškėjas neatskleidžia visos savo turtinės padėties, kuri, teismo vertinimu, yra, labiau tikėtina, geresnė, nei nurodoma. Pažymėtina ir tai, kad nuo kasacinio teismo priimtos nutarties, kuria priteistas 7135 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, iki šiol nėra įmokėta nei viena priteistų bylinėjimosi išlaidų įmoka, kas teismo vertinimu, įrodo, kad pareiškėjas, prašydamas išdėstyti bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą, elgiasi nesąžiningai. Teismo vertinimu, išdėsčius minėtos nutarties vykdymą nepagrįstai bus pažeistos suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesais, neproporcingai suvaržytos jo teisės į patirtų išlaidų atlyginimą.
12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė išimtinio atvejo fakto, sudarančio pagrindą teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti. Dėl to pareiškėjo V. O. prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo V. O. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.