Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. O. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. O. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. S. dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovui A. S. dėl leidimo atlikti servitutinio kelio remonto darbus be atsakovo sutikimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Žuveisa“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Argumentuoja, kad pateikė teismui duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir apie gaunamas pajamas nieko nenuslėpdamas. Pažymi, kad gyvena kaime, savo ūkyje, todėl jam nereikia didelių išlaidų gyvenamojo būsto išlaikymui, be to, užsiaugina daug maisto produktų savo asmeninėms reikmės. Viliasi, kad pinigų pavyks gauti iš žemės sklypo pardavimo, bet tai greičiausiai gali įvykti pavasarį, kai suaktyvėja žemės sklypų pirkimas, taigi objektyviai negali pateikti įrodymų apie ketinamus sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sandorius tol, kol nesuras realaus pirkėjo.

Pažymi, kad kreipėsi finansinės paramos į savo motiną, kuri 2023 m. spalio 30 d. jam suteikė 1 000 Eur piniginę paramą, kadangi neseniai pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Tą pačią dieną jis pervedė A. S. 1 135 Eur. Taip pat pažymi, kad šiuo atveju iš jo yra priteista ne skola, išlaikymas ar pan., o tik bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, todėl kasacinio teismo išaiškinimai apie interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir pan. šioje konkrečioje byloje turi šiek tiek kitokią prasmę. Nurodo, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, todėl klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Mano, jog yra teisinis pagrindas 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimo sumokėjimą išdėstyti dalimis per 24 mėnesius, sumokant kas mėnesį po 250 Eur.

Argumentuoja, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.

Pažymi, kad ieškovas veikia kaip pelno siekiantis verslininkas, planavęs eksploatuoti smėlio karjerą, kuriam keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Dėl to verslininkas savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką, taip pat ir tais atvejais, kai prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo paties verslininko. Reikšdamas ieškinį pareiškėjas (ieškovas) nurodė, kad tvenkinių kasimo darbams ir smėlio išvežimui būtina suremontuoti (pagerinti) per A. S. žemės sklypą vedantį kelią, nuimant augalinį sluoksnį ir užvežant smėlio bei žvyro mišinį, įrengiant kelio pakraščiuose vandens nutekėjimo griovius, nepažeidžiant kelio išmatavimų. Pareiškėjas visus šiuos kelio remonto (pagerinimo) darbus planavo atlikti savo pastangomis ir lėšomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovo veiksmai, kuriems atlikti jis prašė teismo leidimo, vertintini ne kaip kelio remontas, bet kaip kelio tiesimas (įrengimas). Taigi, akivaizdu, kad tokie kelio tiesimo (įrengimo) darbai, o po to ir planuotas smėlio karjero eksploatavimas pareikalautų milžiniškų išlaidų, nes reikėtų įsigyti brangią specialiąją techniką (ekskavatorius, buldozerius, sunkvežimius), samdyti darbininkus, tad visos šios pareiškėjo planuotos išlaidos būtų dešimtis kartų didesnės, nei kasacinio teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Mano, kad pareiškėjas neatskleidžia tikrųjų duomenų apie savo turtinę padėti, nurodo, kad jo pajamas sudaro vos 320,38 Eur socialinės išmokos (285,49 Eur netekto darbingumo / invalidumo pensija ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka), tačiau atskirajame skunde nurodo sutinkantis kas mėnesį mokėti po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nors akivaizdu, kad tokiu atveju neliktų lėšų net būtiniausių pragyvenimo poreikių tenkinimui. Teigia, kad pareiškėjas vykdo ūkinę veiklą, galbūt deklaruoja pasėlius ir gauna už juos išmokas, taigi, gauna papildomas pajamas, kurias galbūt nuslėpė nuo teismo. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros apie tai, ar gauna išmokas už pasėlius, taip pat nepateikė savo banko sąskaitų išrašų apie gaunamas įplaukas ir turimas santaupas. Mano, kad projekto vykdymui ruošęsis pareiškėjas turėjo tam suplanuotas nemažas lėšas, tačiau negavęs leidimo ginčo kelio tiesimui slepia tikrąsias disponuojamas lėšas ir prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tiesiog bando atitolinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, savo nepatogumus bando perkelti atsakovui (suinteresuotam asmeniui), nors šis dar prieš dvejus metus patyrė didžiąją bylinėjimosi išlaidų, kurias pareiškėjas siūlo padengti dar po dvejų metų, naštą.

Pažymi, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo daug nekilnojamųjų daiktų: 13 žemės sklypų ir gyvenamąjį namą, kiemo statinius bei fermą. Teigia, kad žemės sklypai yra ypač likvidus nekilnojamas turtas, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad yra paskelbęs bent apie vieno savo žemės sklypo pardavimą, taip pat nepateikė neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie savo finansinį pajėgumą atsiskaityti dalimis per 24 mėnesių laikotarpį. Prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžiamas iš esmės tik pareiškėjo deklaratyviais teiginiais. Pareiškėjas nepateikė visų įrodymų apie realią savo turtinę padėtį, o atskirojo skundo argumentai laikytini abstrakčiais ir deklaratyviais, kadangi neparemti jokiais realiais ir objektyviais įrodymais.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė išimtinio atvejo, sudarančio pagrindą teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti. Mano, kad pareiškėjas dėsto tik deklaratyvius teiginius, jog siekia parduoti žemės sklypą, tačiau dėl nekilnojamojo turto rinkoje esančio sąstingio to padaryti šiuo metu negali. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog yra paskelbęs apie parduodamą žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išdėstyto teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apelianto teigimu, jis neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimo iš karto, tačiau siekia teismo sprendimą įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas apelianto išdėstytus argumentus vertina kaip nesudarančius teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Sutiktina su apeliantu, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).

Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priverstiniu teismo sprendimo vykdymu yra siekiama realiai įvykdyti teisingumą, t. y. pašalinti (kompensuoti) tą žalą, tą išieškotojo teisių pažeidimą, kurį anksčiau savo veiksmais ar neveikimu padarė skolininkas. Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad skolininkas neturi piniginių lėšų atsiskaityti su išieškotoju, paprastai nėra pagrindas išdėstyti, juolab ilgam terminui, teismo sprendimo vykdymą, ypač tais atvejais, kai skolininkas turi kito likvidaus turto, kurį realizavęs galėtų atsiskaityti su išieškotoju.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 13 žemės sklypų bei gyvenamasis namas, kiemo statiniai ir pastatas – ferma. Taigi, pareiškėjas turi pakankamai turto, kurį realizavęs galėtų nesunkiai atsiskaityti su suinteresuotu asmeniu (atsakovu). Teigdamas, kad pinigų atsiskaityti su suinteresuotu asmeniu tikisi gauti pardavęs žemės sklypą, apeliantas neprideda jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, skelbimų apie parduodamus sklypus ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas nedėjo pastangų kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, neieškojo kitų galimybių, beveik iš karto (po savaitės) nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties priėmimo padavė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir tik jau po ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo kreipėsi į savo motiną pagalbos ir atsakovui 2023 m. spalio 30 d. sumokėjo dalį – 1 135 Eur – priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad atsakovas nepateikė visų duomenų apie savo tikrąją turtinę padėtį. Tokią išvadą patvirtina paties apelianto skunde dėstomos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai. Apeliantas nurodo, kad dvejus metus būtų pajėgus mokėti po 250 Eur kas mėnesį, pirmosios instancijos teismui nurodė, kad būtų pajėgus mokėti po 300 Eur kas mėnesį, tačiau aplinkybė, kad jo mėnesio pajamas sudaro tik maždaug 320,38 Eur socialinės išmokos (285,49 Eur netekto darbingumo / invalidumo pensija ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka), paneigia jo teiginius. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog likusios sumos pareiškėjui neužtektų net būtiniausiems minimaliems poreikiams patenkinti nepaisant to, kad jis gyvena kaime ir, kaip teigia, už būsto išlaikymą daug mokėti nereikia, o dalį maisto užsiaugina pats. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad apelianto turtinė padėtis galėtų pagerėti ateityje (CPK 178 straipsnis). Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, ar yra vedęs, apie sutuoktinės pajamas ir turtą, nepateikė turimų banko sąskaitų išrašų, duomenų apie turimas santaupas ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai, kad jis planavo užsiimti verslu, eksploatuoti smėlio karjerą, dėl to įsteigė įmonę ir planavo gauti pajamas, niekaip nepaneigia apelianto pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą bei nesudaro teisinio pagrindo išdėstyti jo vykdymą. Suinteresuotas asmuo pagrįstai nurodo, kad ieškovui, kaip verslininkui, keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, taip pat ir reikalavimas prisiimti neigiamą verslo riziką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš pareiškėjo (ieškovo) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi priteistas kaip iš fizinio asmens, o ne iš pareiškėjo įsteigtos įmonės. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto dėstomi teiginiai apie jo įkurtą įmonę ir jos finansinę padėtį, apie planuoto verslo sunkumus neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą dvejiems metams, atsakovas, kurio naudai priteistas bylinėjimosi išlaidų, patirtų ieškovui inicijavus teisminį procesą, atlyginimas, ilgą laiką toliau patirs nuostolius, taigi, nėra jokio teisinio pagrindo ieškovui suteikti pranašumą prieš atsakovą išdėstant sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą būtų nukrypta nuo CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, sumenkintas pats teismo sprendimo vykdymo privalomumas (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, jog teismo sprendimo nevykdymas nėra savo turtinių interesų apsaugojimas ir negali būti laikomas rūpinimusi teisėtais interesais.

Konstatuotina, kad apeliantas nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Nesant atsakovo sutikimo išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą, laikytina, jog apelianto prašymo patenkinimas pažeistų suinteresuoto asmens (atsakovo), kaip pareiškėjo kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Pažymėtina, jog šalims nedraudžiama tartis dėl skolos grąžinimo dalimis vykdymo procese.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Suinteresuotas asmuo A. S. prašo priteisti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtų išlaidų atlyginimą ir pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo V. O. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą suinteresuoto asmens A. S. naudai.