- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-890-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01530-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- V. O.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Žuveisa“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo V. O. ieškinį atsakovui A. S. dėl leidimo atlikti servituto kelio remonto darbus be atsakovo sutikimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Žuveisa“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. O. pateikė teismui ieškinį, prašė leisti jam be atsakovo A. S. sutikimo atlikti servituto kelio, esančio atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro (duomenys neskelbtini), remonto darbus, nepažeidžiant kelio matmenų, ir priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
Šalies argumentai
1.1. Ieškovas nurodė, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame atsakovui, apskrities viršininko 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 4-1394-(1.3), kad būtų galima patekti į ieškovo žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini), yra įteisintas kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), jo plotas 0,12 ha. Ieškovas jam priklausančiame žemės sklype planuoja kasti naudingąsias iškasenas, tam yra parengtas techninis projektas „Tvenkinių sistemos įrengimas“. (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrajame plane sklype yra pažymėta naudingųjų išteklių teritorija; be to, (duomenys neskelbtini) yra išdavusi statybos leidimą įrengti tvenkinių sistemą. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 16 d. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Žuveisa“ išdavė leidimą naudoti Medalių telkinio smėlio išteklius ir 2020 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą pradėti (duomenys neskelbtini) telkinio išteklių naudojimo plano rengimą, planavimo organizatorė – UAB „Žuveisa“. Bendrovę įsteigė ieškovas, jam priklauso 100 proc. bendrovės akcijų. Šiuo metu servituto kelio būklė yra labai prasta, todėl tam, kad ieškovas galėtų vykdyti tvenkinių kasimo darbus ir smėlio išvežimą, būtina kelią suremontuoti, t. y. pagerinti, nuimant augalinį sluoksnį ir užvežant smėlio ir žvyro mišinį ir įrengiant kelio pakraščiuose vandens nutekėjimo griovius, nepažeidžiant kelio matmenų. Ieškovas šiuos darbus atliks savo sąskaita. Darbams atlikti reikia žemės sklypo, per kurį eina servituto kelias, savininko A. S. sutikimo. Ieškovas į atsakovą kreipėsi telefonu, prašydamas atsakyti, ar jis neprieštaraus servituto kelio pagerinimui, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas. Ieškovo atstovė 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo pagerinti servituto kelią. Laiškas atsakovui buvo įteiktas, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Ieškovo nuomone, dėl šių kelio darbų atsakovo teisėti interesai pažeisti nebus – kelias bus pagerintas, nes bus padengtas nauja saugia danga; kelias nebus praplatintas ar kitaip pažeisti jo matmenys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino: leido ieškovui V. O. be atsakovo A. S. sutikimo atlikti 2009 m. kovo 5 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-1394-(1.3) pagrindu įregistruoto servituto kelio, esančio atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro (duomenys neskelbtini), remonto darbus, nepažeidžiant kelio matmenų; priteisė iš atsakovo A. S. ieškovui V. O. 2 211,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, jog atsakovo žemės sklype nustatyto kelio servituto vietoje yra galimybė pravažiuoti ir važiuojama transporto priemonėmis, todėl nusprendė, kad nustatytu kelio servitutu ieškovas naudojasi.
2.2. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu patvirtino (duomenys neskelbtini )smėlio telkinio išteklių naudojimo planą. Tuo pačiu įsakymu nusprendė pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinę naudojimo paskirtį ir žemės gelmių išteklių naudojimo laikotarpiui nustatė paskirtį – kita; naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos.
2.3. Teismas pažymėjo, jog atsakovas laikosi pozicijos, kad, rengiant planą, dėmesys buvo skiriamas ieškovo numatyto projekto įgyvendinimui, o atsakovo sklype nustatytam kelio servitutui dėmesys skiriamas nebuvo. Atsakovo nuomone, plano sąlygos ir sprendiniai įtakos galiojančiam kelio servitutui ir servituto keliui neturi. Teismas nurodė neturintis pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija. Išanalizavęs galiojantį planą ir jo priedus, teismas nustatė, kad vienas plano planavimo uždavinių – numatyti žaliavos transportavimo kelius. Tam buvo parengta transporto schema su patekimo keliais. Iš schemos ir plane esančio aiškinamojo rašto matyti, kad įvažiavimo (išvažiavimo) kelias į (iš) ieškovui priklausantį sklypą (priklausančio sklypo) bus formuojamas šiaurės rytinėje žemės sklypo dalyje esančio 4,0 m pločio servituto lauko keliuko pagrindu, jis eina per atsakovui priklausantį žemės sklypą, kelias bus sustiprintas ir pritaikytas sunkiasvoriam transportui judėti. Sąlygos (dėl žaliavos transportavimo kelių) buvo pateiktos svarstyti Aplinkos apsaugos agentūrai, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės administracijai. Visos institucijos pritarė plano sąlygoms dėl žaliavos transportavimo kelių. Teismas konstatavo, jog akivaizdu, kad planu patvirtintos ne tik ieškovo sklype numatyto karjero įrengimo ir veiklos vykdymo techninės sąlygos, bet ir karjerui veikti reikalingų kitų sprendinių įgyvendinimo sąlygos, taip pat ir žaliavos transportavimo servituto keliu.
2.4. Iš plano 16 priedo matyti, kad 300 metrų ilgio servituto kelyje žaliavai įvežti / išvežti numatyta naudotis 3 metrų kelio pločiu iš 4 metrų esamo servituto kelio. Teismas konstatavo, kad patvirtinto ir suderinto plano nuostatos dėl naudojimosi servituto keliu atitinka apskrities viršininko 2009 m. kovo 5 d. įsakymo pagrindu įregistruotą kelio servitutą (nustatytas kelio plotas 0,12 ha) ir Civilinio kodekso 4.119 straipsnio 2 dalį.
2.5. Teismas pažymėjo, jog atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad atsakovo žemės sklype esantis nustatytas kelio servitutas patenka į 25 metrų pločio zoną, skaičiuojant nuo Tenenio upės kranto, taigi dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 11 punkte numatyto draudimo negali būti pritaikytas važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis smėlio telkiniui eksploatuoti. Tačiau tokią atsakovo poziciją paneigia tiek faktinės aplinkybės, tiek įstatymo straipsnio išimtys.
2.6. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu kėlė versiją, kad nustatytas kelio servitutas (jo plotas ir plotis) apima palei upę einantį 2 metrų pločio pėsčiųjų taką. Su tokia pozicija teismas nesutiko. 2009 m. sausio 14 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-194-(1.3) pagrindu įregistruotas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), jo plotas 0,01 ha. Taigi 2 metrų pločio pėsčiųjų takas yra atskiras servituto kelias, nustatytas kitu administraciniu aktu.
2.7. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl to, kad atlikus servituto kelio darbus bus pakeista atsakovui priklausančio žemės sklypo paskirtis. Plane aiškiai numatyta, kad kelio sustiprinimas – tai žvyro užpylimas ar smėlio sutankinimas. Dėl minėtų darbų savaime žemės sklypo paskirtis nepasikeis; be to, plane nėra numatyti jokie servituto kelio turinio ar apimties pakeitimai. Tai, kad atsakovas negalės apdirbti viso savo žemės sklypo, nereiškia, kad pasikeis žemės sklypo paskirtis. Tai reiškia, kad atsakovas galbūt patirs atitinkamų suvaržymų ir (ar) nuostolių.
2.8. Teismas konstatavo, kad ieškovo naudojimasis kelio servitutu sumažina atsakovo galimybę naudotis tik maža sklypo dalimi; tai, teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovo interesų derinimo ir proporcingumo principų nepažeidžia, nes atsakovas, savo teisių suvaržymą grindžiantis tuo, kad praras dalį pajamų iš nušienautos pievos deklaravimo, turi galimybę spręsti dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atsakovo galimybės naudotis visu savo sklypu sumažinimas yra pagrįstas galiojančiu administraciniu aktu ir institucijų patvirtintu planu. Taigi atsakovo galimybės naudotis visu savo sklypu sumažinimas yra ne tik pagrįstas, bet ir teisėtas. Byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad atitinkamas servituto kelio remonto būdas turėtų įtakos atsakovo teisių sumažinimo mastui. Dėl servituto kelio remonto darbų nei kelio servituto apimtis, nei jo turinys ar paskirtis nebus pakeisti.
2.9. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad naudodamasis galiojančiu kelio servitutu ir tokį kelią sutvirtindamas neproporcingai nesuvaržys atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Neatlikęs servituto kelio remonto darbų, ieškovas negalės naudotis kelio servitutu savo teisėms ir teisėtiems interesams įgyvendinti. Būtinybę sustiprinti servituto kelią numato institucijų patvirtintas planas. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad, sustiprinus servituto kelio dangą, bus pažeistos melioracijos sistemos, vandens nutekėjimo keliai. Manytina, kad institucijoms tvirtinant planą buvo atsižvelgta į atsakovo nurodytas aplinkybes. Kitokių aplinkybių byloje nenustatyta.
2.10. Teismas konstatavo, jog, šalims nesutariant dėl servituto kelio darbų atlikimo, yra pagrindas leisti ieškovui be atsakovo sutikimo atlikti servituto kelio remonto darbus, nepažeidžiant kelio matmenų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų visų instancijų teismuose, atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
3.1. Atsakovas mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad abu sprendime minimi servituto keliai nepersidengia: tiek kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, tiek 0,12 ha ploto kelio servitutas nustatyti administraciniais aktais, juos priėmusios institucijos (ar jų teisių perėmėjos) tokios informacijos teismui nesuteikė.
3.2. Skundžiamame sprendime nėra paneigtos pirmajame teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendime padarytos išvados apie tai, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo žemės sklype kelio, kuriam nustatytas servitutas, būklė labai prasta ir ieškovas neturi galimybių jo naudoti savo poreikiams pagal šiuo metu nustatytą servituto turinį; be to, ieškovas, net ir suremontavęs servitutu nustatytą kelią, sunkiasvorėmis transporto priemonėmis į jam priklausantį žemės sklypą patekti neturi jokių galimybių, nes pagal servitutą, kuriuo nustatyta teisė naudotis pėsčiųjų taku, transporto priemonės važiuoti negali. Teismas nurodė, kad kelio servitutas atsakovo žemės sklype administraciniais aktais nustatytas 2009 metais, kai tiek ieškovo, tiek atsakovo sklypai buvo žemės ūkio paskirties. Tokia kelio servituto apimtis – ieškovui per atsakovo žemės sklypą su žemės ūkio technika patekti į savo sklypą ir jame vykdyti žemės ūkio veiklą – atitiko abiejų šalių lūkesčius. Ieškovui pakeitus žemės sklypo paskirtį, pasikeitė ir kelio servituto naudojimo poreikis. Ieškovui pakeitus savo žemės sklypo naudojimo paskirtį, atsakovo žemės sklype nustatytas kelio servitutas automatiškai negali būti priderintas prie viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal naują paskirtį. Šiuo metu nustatytu kelio servitutu ieškovas naudojasi, kelio būklė tinkama vykdyti žemės ūkio veiklą, o atsakovo teisės niekaip nėra suvaržytos – jis savo žemės sklypu naudojasi pagal paskirtį ir jį visą deklaruoja kaip specialios paskirties pievą. Jei ieškovas atliktų remonto darbus, atsakovas akivaizdžiai netektų galimybės naudotis jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Toje vietoje negalėtų vykdyti žemės ūkio veiklos (šienauti ir pan.), realiai sumažėtų jo deklaruojamo sklypo plotas ir gaunamos išmokos. Iš esmės pasikeistų kelio servituto naudojimo pobūdis, intensyvumas, jo apkrovos, būtų pažeistos atsakovo teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Taip būtų sudaryti dideli nepatogumai tarnaujančiojo daikto savininkui (atsakovui).
3.3. Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Šilutės rajono savivaldybės administracija pagal savo kompetencijas neturėjo vertinti ir iš šių institucijų pateiktų išvadų ir suderinimų matyti, kad ir nevertino (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plano dalies dėl rengėjo planuojamo žaliavos transportavimo per atsakovo žemės sklypą vedančiu servituto lauko keliuku. Taigi nė viena iš institucijų nevertino, kokį poveikį aplinkai gali sukelti ieškovo planuojamas servituto lauko keliuko remontas, ar plano organizatorius turi kompetenciją vykdyti tokius darbus, kokį poveikį šio kelio remontas turės atsakovo teisėtiems interesams, ar yra kitas alternatyvus kelias žaliavoms transportuoti iš / į ieškovo žemės sklypą.
3.4. (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plane nebuvo pateikti duomenys apie galimybę žaliavą transportuoti kitu keliu, išvengiant atsakovo teisių ribojimo. Ieškovo žemės sklypas gali būti tinkamai eksploatuojamas, į jį patenkant nuo krašto kelio Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda Nr. 141 vietinės reikšmės keliu iki (duomenys neskelbtini) kaimo.
3.5. Ieškovo reikalavimas negalėjo būti patenkintas dėl to, kad ieškovas iš tikrųjų siekia atsakovo žemės ūkio paskirties žemės sklype įrengti naują kelią, pritaikytą važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms. Ieškovo nurodyti darbai: žemės derlingojo sluoksnio nuėmimas, žvyro ir smėlio užvežimas ir sutankinimas, reiškia ne seno kelio remontą, o naujo kelio įrengimą. Ieškovas byloje bandė įrodinėti, kad per atsakovo žemės sklypą vedantis kelias yra labai prastos būklės, todėl neva reikia jį sutvarkyti, pritaikant naujai ieškovo ūkinei veiklai, tačiau realiai atsakovo žemės ūkio paskirties žemės sklype tokio inžinerinio statinio – kelio su visais privalomais elementais – nėra, o vien dokumentuose egzistuojantis įrašas apie kelio servitutą pats savaime negali šios vietos paversti keliu. Atsakovo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, ir kelio su visais priklausančiais elementais tiesimas reikštų atsakovo žemės sklypo paskirties pakeitimą.
3.6. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie norimo remontuoti kelio techninio projektavimo sąlygas, ruošiamą ar jau paruoštą ir suderintą projektą, kelio remonto projekto ekspertizę, numatytas kelio apsaugos zonas, neaišku, kaip planuojama užtikrinti hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimą, kad intensyviai važinėjant sunkiasvoriam transportui nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas.
3.7. Nei teismas, nei planą vertinusios institucijos nenumatė to, kad vien sunkvežimio plotis įprastai siekia apie 2,55 m, todėl dėl savo matmenų sunkvežimiais vykdyti iki keliasdešimt tonų sveriančių krovinių transportavimą tokiame siaurame vos 3 metrų pločio kelyje yra nei fiziškai įmanoma, nei saugu. Tam, kad ieškovas galėtų su sunkiasvoriu krovininiu transportu (bendroji masė 20 tonų ir daugiau) intensyviai vežti žaliavą (smėlio krovinius), esamo lauko keliuko, einančio per atsakovo žemės sklypą, nepakaktų, todėl tam turėtų būti tiesiamas ne mažiau kaip 10–12 m pločio vietinės reikšmės kelias, jame sunkiasvorės transporto priemonės galėtų saugiai prasilenkti, nenuvažiuodamos į atsakovo žemės sklypą.
3.8. Ieškovas neturi teisės ir įgaliojimų projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti ar taisyti (remontuoti) kelią, kurio būklė turėtų atitikti reikalavimus keliui, pritaikytam važiuoti sunkiasvore technika; be to, jis nepateikė jokių techninių skaičiavimų, projektų, kaip jo numatomi kelio remonto darbai būtų atlikti, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės dėl leidimo atlikti tokius kelio remonto darbus.
3.9. Teismas leido ieškovui naudoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį viršutinį žemės sluoksnį be jokių apribojimų, suvaržymų. Ieškovui suteikiama teisė nevaržomai disponuoti viršutiniu žemės sluoksniu 0,12 ha atsakovo žemės sklype. Taip pažeidžiamos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
3.10. Teismas ignoravo ir visiškai nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju atsakovo žemės sklype nustatyto kelio servituto apie 28,40 m ilgio dalis patenka į paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą, todėl joje išvis draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto. Šioje (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje nei faktiškai, nei teisiškai negali būti vykdomas ieškovo planuojamas krovininių transporto priemonių eksploatavimas. Tai, kad, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, servituto kelias, einantis upės pakrante, nuo pat pradžios ieškovo buvo naudojamas motorinėms transporto priemonėms, nereiškia, kad tai buvo daroma teisėtai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo.
3.11. Ieškovas siekia naudotis kelio servitutu komercinei veiklai vykdyti, tačiau teismas net nesvarstė kelio servituto atlygintinumo klausimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos agentūra prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepime nurodė, jog yra įgaliotas vykdyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytas atsakingos institucijos funkcijas. Poveikio aplinkai vertinimo procese yra priimamas sprendimas – nustatyta tvarka priimamas nustatytos formos dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina ar neleistina pasirinktoje vietoje. 2020 m. balandžio 30 d. raštu Nr. (30.2)A4E-3558 Agentūra pateikė išvadą dėl (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumento – specialiajam planui strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neprivalomas. 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (30.2)-A4E-7805 Agentūra pagal kompetenciją pritarė (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plano sprendiniams, kurie pateikti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (plano aiškinamojo rašto 5 ir 8 puslapyje pateikta informacija dėl privažiuojamojo kelio).
4.2. Agentūra derino išteklių naudojimo planus, taip pat ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, vadovaudamasi Aplinkos apsaugos agentūros nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų patvirtinimo“. Agentūrai pagal kompetenciją nepriskirta nagrinėti klausimų dėl žemės nuosavybės, žemės valdymo ir naudojimo, žemės tvarkymo ir administravimo, taip pat žemės valdymo ir naudojimo teisių.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovas nurodo, jog teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl dviejų kelio servitutų.
5.2. Teismo sprendime pažymėta, kad apie prastą kelio būklę bylos nagrinėjimo metu paaiškino pats atsakovas. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad nėra taip svarbu, kokia kelio būklė. Ieškovas, kurio naudai nustatytas kelio servitutas, turi ne tik teisę, bet ir pareigą prižiūrėti ir taisyti kelią, tai įtvirtinta Civilinio kodekso normose.
5.3. Apelianto argumentas, jog ieškovas 2020 m. lapkričio 30 d. kartu su prašymu dėl papildomų dokumentų nepateikė (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plano, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl susisiekimo su ieškovo žemės sklype planuojama teritorija per atsakovo žemės sklypą nustatytu kelio servitutu, todėl šie duomenys nebuvo visapusiškai ir išsamiai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme, nepagrįstas. Priešingai, nei teigia apeliantas, ieškovo planas byloje pateiktas, ir teismas jį atidžiai ir visapusiškai išnagrinėjo. Teismas padarė išvadą, jog yra akivaizdu, kad plane patvirtintos įgyvendinti ne tik ieškovo sklype numatyto karjero įrengimo ir veiklos vykdymo techninės sąlygos, bet taip pat ir karjerui veikti reikalingų kitų sprendinių įgyvendinimo sąlygos, taip pat ir dėl žaliavos transportavimo servituto keliu.
5.4. Apeliantas nepagrįstai kritikuoja Valstybinės teritorijų planavimo tarnybos priimtus sprendimus ir daro absurdišką išvadą, kad nė viena iš institucijų nevertino, kokį poveikį aplinkai gali sukelti ieškovo planuojamas servituto lauko keliuko remontas, ar plano organizatorius turi kompetenciją vykdyti tokius darbus, kokį poveikį šio kelio remontas turės atsakovo teisėtiems interesams, ar yra kitas alternatyvus kelias žaliavoms transportuoti iš / į ieškovo žemės sklypą.
5.5. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra nustatyta ir įrodyta, kad ieškovas turi racionalesnį ir labiau protingumo ir teisingumo principus atitinkantį privažiavimo prie savo sklypo kelią. Aplinkybė, jog yra galimybė pravažiuoti per (duomenys neskelbtini) kaimą yra ir taip pasiekti ieškovo žemės sklypą, savaime nereiškia, kad yra pagrindas paneigti ieškovo teisę naudotis kelio servitutu. Be to, ieškovas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus atsakymą, kad bendro naudojimo kelio, kuris numatytas 2022 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 17VĮ-39-(14.17.2) patvirtintame (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte, įrengti galimybės nėra.
5.6. Neteisingas apelianto teiginys, kad byloje ieškovas pareiškė reikalavimą leisti suremontuoti esamą kelią, jį pritaikant važiuoti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, – ieškovas tokio reikalavimo nereiškė.
5.7. Ieškovo nuomone, teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, užtikrinantį žemės sklypų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys ir ieškovui V. O. be atsakovo A. S. sutikimo leista atlikti 2009 m. kovo 5 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-1394-(1.3) pagrindu įregistruoto servituto kelio, esančio atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, nepažeidžiant kelio matmenų.
9. Iš bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. Ieškovui V. O. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovo ir atsakovo sklypai ribojasi; atsakovui priklausančiame žemės sklype nustatyti du kelio servitutai: 1) kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), plotas – 0,01 ha, įregistruotas 2009 m. sausio 14 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-194-(1.3) pagrindu; 2) kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), plotas – 0,12 ha, įregistruotas 2009 m. kovo 5 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-1394-(1.3) pagrindu.
10. Šilutės rajono savivaldybės administracija 2009 m. gegužės 18 d. statytojui V. O. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-37-090518-00072 įrengti tvenkinių sistemą (duomenys neskelbtini). Ieškovas V. O. yra trečiojo asmens UAB „Žuveisa“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 16 d. išdavė leidimą Nr. KN-20-1 naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, UAB „Žuveisa“ leista naudoti Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1-401 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo planas ir nuspręsta dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo.
11. Iš Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto, skyriaus archyve saugomų dokumentų (abriso, preliminaraus plano), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. S., administraciniu aktu – apskrities viršininko 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 4-l394-(1.3) – nustatytas kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas), plotas – 0,12 ha, kad būtų galima patekti į V. O. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); kelio vieta nustatyta prie minėto žemės sklypo ribos rytų pusėje (6 m pločio). Taip pat apskrities viršininko 2009 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 4-194-(1.3) įteisintas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), plotas – 0,01 ha; vieta, kur taikomas servitutas, galima eiti pėstiesiems, važiuoti dviračiu, vesti gyvulius (duomenys neskelbtini) upės pakrante (2 metro pločio pakrante).
12. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas jo sutikimo dėl servituto kelio, esančio atsakovui priklausančiame žemės sklype, pagerinimo, motyvuodamas tuo, jog labai prasta kelio būklė. Be to, nurodė, jog, siekiant vykdyti tvenkinių kasimo darbus ir smėlio išvežimą, kelią būtina suremontuoti. Atsakovas nesutiko su atsakovo inicijuojamu servituto kelio remontu.
13. Kaip nustatyta Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui.
14. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). Jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu (CK 4.119 straipsnio 2 dalis).
15. Vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 2 dalimi, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). CK 4.113 straipsnio 1 dalies reglamentavimas taip pat numato, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Taigi servituto nustatymas yra sietinas su viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį užtikrinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl servituto santykių teisinio reglamentavimo yra išaiškinta, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą; sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).
16. Civilinio kodekso 4.114 straipsnyje reglamentuojama servituto turėtojo pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovo žemės sklype administracinio akto pagrindu yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas). Antstolio K. K. 2021 m. balandžio 9 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog vietovėje (atsakovo žemės sklype) koordinačių ašių X:6146790.07 ir Y:340403.78 susikirtime yra pieva ant (duomenys neskelbtini) upės kranto; (duomenys neskelbtini) upės šlaitai statūs; kai kur (duomenys neskelbtini) upės šlaituose yra vandens išgraužų požymių. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad provėžos kelyje išryškėja tik vasaros sezono metu, kai ieškovas intensyviau naudojasi kelio servitutu – šienauja, važiuoja į savo sklypą traktoriumi. Šių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo žemės sklype nustatyto kelio servituto vietoje yra galimybė pravažiuoti ir važiuojama transporto priemonėmis, ir padarė, kolegijos vertinimu, pagrįstą išvadą, jog ieškovas naudojasi nustatytu kelio servitutu.
18. Ieškovas poreikį atlikti remonto darbus (pagerinimas nuimant augalinį sluoksnį, užvežant smėlio ir žvyro mišinį, įrengiant kelio pakraščiuose vandens nutekėjimo griovius) kelio servituto vietoje grindė tuo, kad pasikeitė ieškovui priklausančio žemės sklypo paskirtis, ieškovas siekia vykdyti tvenkinių kasimo darbus, išvežti iškastą smėlį, taigi remonto darbai būtini dėl labai prastos kelio būklės.
19. Atsakovas nesutinka, jog ieškovas atliktų kelio remonto darbus. Kolegija, įvertinusi tai, jog Civiliniame kodekse servituto turėtojui nustatyta pareiga remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, o kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, mano, jog atsakovas šiuo atveju turėjo įrodyti, jog servituto turėtojo ketinami atlikti darbai neproporcingai apribos atsakovo kaip sklypo savininko teises.
20. Kaip jau minėta, ieškovas poreikį remontuoti kelią grindė tuo, jog kelio būklė labai prasta ir, nesuremontavęs kelio, jis negalėtų naudoti savo sklypo pagal paskirtį. Į bylą pateikti įrodymai (kelio nuotraukos, prie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos nuotraukos) pakankami patvirtinti prastą kelio būklę: kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, kelias vietomis apsemtas, išryškėjusios gilios vandeningos provėžos minkštame viršutiniame žemės sluoksnyje.
21. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. S5-20 „Dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“ nusprendė pradėti (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plano rengimą, planavimo organizatore paskyrė UAB „Žuveisa“. Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės administracija patvirtino teritorijų planavimo sąlygas. Atlikus visuomenės informavimo procedūrą, paruošta visuomenės dalyvavimo ataskaita (pasiūlymų ir pastabų iš visuomenės gauta nebuvo). Teritorijų planavimo komisija 2020 m. rugsėjo 16 d. pritarė Naudojimo plano derinimui. Suderintas žemės gelmių Naudojimo planas buvo pateiktas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, ji, atlikusi išsamų pateikto dokumento sprendinių ir jo rengimo metu atliktų viešinimo ir derinimo procedūrų vertinimą, parengė ir pateikė Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 16 d. patikrinimo aktą, jame pritarė Naudojimo plano patvirtinimui. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu patvirtino (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo planą, taip pat nusprendė pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės gelmių išteklių naudojimo laikotarpiui nustatyti paskirtį – kita, naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos.
22. Kaip matyti iš plano ir jo priedų, vienas iš planavimo uždavinių buvo numatyti žaliavos transportavimo kelius. Tam buvo parengta transporto schema su patekimo keliais. Iš schemos ir plano aiškinamojo rašto matyti, kad įvažiavimo (išvažiavimo) kelias į (iš) ieškovui priklausantį sklypą (priklausančio sklypo) būtų formuojamas šiaurės rytinėje žemės sklypo dalyje esančio 4,0 m pločio servituto lauko keliuko, einančio per atsakovui priklausantį sklypą, pagrindu; keliukas būtų sustiprintas ir pritaikytas sunkiasvoriam transportui judėti. Privažiuojamasis kelias būtų su žvyro arba sutankinto smėlio danga ir nuolat prižiūrimas. Iš plano 16 tekstinio priedo „Susisiekimo schemos“ matyti, kad žaliavoms išvežti numatoma naudotis 300 metrų ilgio ir 3 metrų pločio servituto keliu.
23. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog plano nuostatos dėl naudojimosi servituto keliu atitinka 2009 m. kovo 5 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-1394-(1.3) pagrindu įregistruotą kelio servitutą apimtį – 0,12 ha, taigi administraciniu aktu nustatyto kelio servituto apimtis, kelią sutvirtinus, nesikeis.
24. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju atsakovo žemės sklype nustatyto apie 28,40 m ilgio kelio servituto dalis patenka į paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą, todėl joje išvis draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto. Atsakovo teigimu, šioje (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje nei faktiškai, nei teisiškai negali būti vykdomas ieškovo planuojamas krovininių transporto priemonių eksploatavimas. Tai, kad, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, servituto kelias, einantis upės pakrante, nuo pat pradžios ieškovo buvo naudojamas motorinėms transporto priemonėms, atsakovo nuomone, nereiškia, kad tai buvo daroma teisėtai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo. Kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus. Pirma, pažymėtina, jog kelio servitutas nagrinėjamu atveju yra nustatytas administraciniu aktu, galiojantis ir naudojamas, atsakovas nereiškia reikalavimo dėl servituto panaikinimo ir pakeitimo. Be to, kolegijos vertinimu, šiam atsakovo nurodytam draudimui (vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto) nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 11 punkto a papunktyje nurodyta išimtis, jog ribojimas netaikomas ir gali būti važiuojama mažesniu, negu nurodyta, atstumu, jeigu motorinėmis transporto priemonėmis važiuojama ar jos statomos čia esančiuose keliuose, gatvėse, aikštėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad dalis servituto kelio patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos zoną, kurioje pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio nuostatas draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, taip pat nustatomi papildomi ribojimai ir draudimai. Vertinant ieškovo numatomų atlikti darbų teisėtumą, aktuali 100 straipsnio 4 punkto b papunkčio išimtis, kuri numato, jog draudimas apsaugos juostoje statyti statinius ir įrengti įrenginius netaikomas, kai statomi ir (ar) įrengiami hidrotechnikos statiniai, vandens matavimo stotys, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginiai ir statiniai, požeminio vandens vandenvietės, informaciniai ženklai, stendai, pėsčiųjų takai, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą kertantys keliai ir inžineriniai tinklai, tiltai, sodybose ar prie jų – lieptai, uostuose ir prieplaukose – jų statiniai, prie vidaus vandenų kelių – vidaus vandenų transporto priemonių degalų pripildymo statiniai ir (ar) įrenginiai. Tuo tarpu, įvertindama ieškovo numatomos vykdyti veiklos vietos atžvilgiu teisėtumą, kolegija pažymi, jog išteklių naudojimo planas buvo suderintas su kompetentingomis institucijomis ir patvirtintas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu, taigi nėra jokio pagrindo kvestionuoti ieškovo numatomos vykdyti veiklos teisėtumą. Taigi atsakovo argumentai, susiję su vandens telkinių apsaugos zonose taikomais veiklos ribojimais, atmestini tiek tuo aspektu, jog ginčo servituto kelias yra galiojantis ir nenuginčytas, tiek tuo aspektu, jog nagrinėjamai situacijai taikytinos nurodytos įstatymo išimtys.
25. Atsakovas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nustatytas kelio servitutas apima pagal upę einantį 2 metrų pločio pėsčiųjų taką.
26. Kaip jau nurodyta, 2009 m. sausio 14 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-194-(1.3) pagrindu buvo įregistruotas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), plotas – 0,01 ha. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog 2 metrų pločio pėsčiųjų takas yra atskiras servituto kelias, nustatytas kitu administraciniu aktu, ir abu paminėti servituto keliai nepersidengia.
27. Kolegijos vertinimu, tai, kad abu servitutai nustatyti administraciniais aktais, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog servitutai nepersidengia. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, pakankamų teigti, jog aptariami servitutai nepersidengia, tačiau atsakovo nurodomas faktas dėl servitutų persidengimo nepagrindžia, jog numatomais atlikti kelio remonto darbais būtų pažeistas servituto naudotis pėsčiųjų taku turinys. Pagal Civilinio kodekso 4.119 straipsnio 1 dalį, kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. Pėsčiųjų tako servitutas nagrinėjamu atveju buvo nustatytas anksčiau priimtu administraciniu aktu nei nustatytas kelio tako servitutas. Atsižvelgiant į šį faktą ir į nurodytą teisinį reglamentavimą, kolegijos vertinimu, pėsčiųjų tako servitutu suteikiamos teisės apribotos nebus, nes keliu galima naudotis ir kaip pėsčiųjų taku.
28. Atsakovas nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų apie norimo remontuoti kelio gautas techninio projektavimo sąlygas, ruošiamą ar jau paruoštą ir suderintą projektą, kelio remonto projekto ekspertizę, numatytas kelio apsaugos zonas, neaišku, kaip planuojama užtikrinti hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimą, kad intensyviai važinėjant sunkiasvoriam transportui nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas; be to, ieškovas neturi teisės ir įgaliojimų projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti ar taisyti (remontuoti) kelią, kurio būklė turėtų atitikti reikalavimus keliui, pritaikytam važiuoti sunkiasvore technika; be to, jis nepateikė jokių techninių skaičiavimų, projektų, kaip jo numatomi kelio remonto darbai būtų atlikti, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės dėl leidimo atlikti tokius kelio remonto darbus. Kolegija, pasisakydama dėl šių atsakovo argumentų, pažymi, jog numatomų darbų tinkamas įforminimas ir įteisinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Iš ieškovo pateiktų duomenų yra aiški planuojamų atlikti darbų apimtis; atsakovas neįrodė, jog dėl tokių numatomų darbų būtų neproporcingai apribota jo nuosavybės teisė, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido ieškovui suremontuoti kelią be atsakovo sutikimo. Ieškovas atlikdamas darbus turės pasirūpinti tinkamu jų įforminimu ir įteisinimu (pavyzdžiui, kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo, jeigu to reikia pagal viešosios teisės aktus).
29. Kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nė viena iš planą vertinusių ir patvirtinusių institucijų nevertino, kokį poveikį kelio remontas turės atsakovo teisėtiems interesams, ar yra kitas alternatyvus kelias žaliavoms transportuoti iš / į ieškovo žemės sklypą. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė Aplinkos apsaugos agentūra, ji derino išteklių naudojimo planus, vadovaudamasi Aplinkos apsaugos agentūros nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų patvirtinimo“. Agentūrai pagal kompetenciją nepriskirta nagrinėti klausimų dėl žemės nuosavybės, žemės valdymo ir naudojimo, žemės tvarkymo ir administravimo, taip pat žemės valdymo ir naudojimo teisių. Tačiau pažymėtina, jog naudojimosi servitutu suteikiamomis teisėmis, servituto turėtojo pareigos remontuoti ir išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, tarnaujančiojo sklypo savininko nuosavybės teisės ribojimų proporcingumas yra civilinės teisės reguliuojami klausimai ir šios bylos nagrinėjimo dalykas.
30. Kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, jog teismas, pažeisdamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, leido ieškovui naudoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį viršutinį žemės sluoksnį be jokių apribojimų, suvaržymų. Kolegija pažymi, kad nuosavybė yra socialinis institutas ir ji negali tarnauti vien savininko interesams, ignoruojant kitų savininkų teisėtus interesus. Jeigu vieno asmens nuosavybės teisė yra kliūtis kitiems asmenims naudotis savo nuosavybės teise, tai viešasis interesas reikalauja, kad tokio savininko teisė būtų protingai ribojama. Servituto institutas leidžia užtikrinti protingą kelių skirtingų daiktų savininkų interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju atsakovo sklype yra nustatytas kelio servitutas, kuris yra naudojamas. Kaip jau minėta, servituto turėtojas saistomas pareigos tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Nei servituto nustatymas, nei jo priežiūros darbai neatima iš tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, taip pat teisės į nuostolių atlyginimą. Jeigu dėl servituto kelio remonto darbų atsakovas patirs nuostolių, jis turės teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.
31. Atsakovas teigia, jog jo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, o kelio su visais priklausančiais elementais tiesimas reikštų atsakovo žemės sklypo paskirties pakeitimą. Pasisakydama dėl šio atsakovo argumento, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog dėl numatomų atlikti kelio darbų – žvyro užpylimo ar smėlio sutankinimo – žemės sklypo paskirtis savaime nepasikeis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, plane nėra numatyti jokie servituto kelio turinio ar apimties pakeitimai. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jis negalės apdirbti viso savo žemės sklypo, taip pat nesuponuoja prielaidos, kad dėl numatomų darbų pasikeis atsakovo žemės sklypo paskirtis. Servitutas neišvengiamai sukelia tam tikrus tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės apribojimus. Nustačius servitutą, tarnaujančiojo daikto savininkas netenka galimybės visa apimti naudotis savo daiktu, jo vertingosiomis savybėmis. Servitutas atsakovo sklype yra nustatytas administraciniu aktu ir ieškovo naudojamas – ieškovas žemės ūkio technika važinėja lauko keliu į savo sklypą. Atsakovas neįrodė, jog dėl ieškovo siūlomų remonto darbų jo teisės naudotis savo sklypo vertingosiomis savybėmis bus suvaržytos labiau, nei to reikalauja egzistuojančio servituto turinys. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas gali tartis su atsakovu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Teismas nurodė, jog siūlė ieškovui spręsti nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, susitariant su ieškovu arba pateikiant priešieškinį, tačiau atsakovas spręsti klausimą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsisakė.
32. Kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, jog ieškovas siekia naudotis kelio servitutu komercinei veiklai vykdyti, tačiau teismas net nesvarstė kelio servituto atlygintinumo klausimo. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas servituto nustatymo klausimas, todėl nebuvo jokio pagrindo spręsti ir jo atlygintinumo klausimą, o, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, spręsti klausimą dėl nuostolių, galbūt kilsiančių dėl ieškovo planuojamų darbų, atlyginimo užtikrinimo atsakovas atsisakė.
33. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo naudojimasis kelio servitutu apriboja atsakovo galimybę naudotis tik maža sklypo dalimi, taigi ieškovo ir atsakovo interesų derinimo ir proporcingumo principų nepažeidžia. Atsakovas, grindžiantis savo teisių suvaržymą tuo, kad praras dalį pajamų iš nušienautos pievos deklaravimo, turi galimybę reikalauti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atsakovas tokia galimybe nesinaudoja. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje neįrodyta, kad atitinkamas servituto kelio remonto būdas turėtų reikšmingos įtakos galiojančiu servitutu atsakovui nustatytų ribojimų mastui. Dėl numatomų servituto kelio remonto darbų nei kelio servituto apimtis, nei jo turinys nepasikeis.
34. Atsakovas teigia, jog (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plane nebuvo pateikti duomenys apie galimybę žaliavą transportuoti kitu keliu, išvengiant atsakovo teisių ribojimo; ieškovo žemės sklypas gali būti tinkamai eksploatuojamas, į jį patenkant nuo krašto kelio Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda Nr. 141 vietinės reikšmės keliu iki (duomenys neskelbtini) kaimo. Nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 17VĮ-1120-(14.17.2.) nuspręsta iki 2021 m. gruodžio 30 d. parengti Klaipėdos apskrities Šilutės rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą, jame turėtų būti išspręstas klausimas būtent dėl šio bendro naudojimo kelio nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki ieškovo žemės sklypo suprojektavimo. Kolegija pažymi, jog aplinkybe, kad yra galimybė pravažiuoti per (duomenys neskelbtini) kaimą ir taip pasiekti ieškovo žemės sklypą, negalima paneigti ieškovo teisės naudotis kelio servitutu. Kaip jau minėta, atsakovas nereiškia reikalavimo pakeisti servitutą ar jį panaikinti, todėl šiuo metu ieškovas turi teisę naudotis kelio servitutu suteikiamomis teisėmis, o galimybė pasiekti sklypą kitu būdu savaime neatima iš ieškovo teisės naudotis teisėtu ir galiojančiu servitutu. Kita vertus, ieškovo į bylą pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2022 m. gegužės mėn. atsakyme nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad galimybės patekti į suprojektuotą žemės sklypą, projektinis Nr. 1256, (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektu suprojektuotu keliu nėra. Taigi atsakovo teiginys, jog ieškovas turi galimybę patekti į savo sklypą kitu keliu, atmestinas kaip neįrodytas.
35. Remdamasi ankstesnėse nutarties dalyse nurodytais argumentais, įvertinusi tai, jog servituto turėtojas turi pareigą remontuoti ir išlaikyti daiktą, ieškovas įrodė tokios pareigos įgyvendinimo būtinybę, o atsakovas neįrodė, kad dėl ieškovo numatytų servituto kelio darbų atsakovo kaip sklypo savininko teisės ir teisėti interesai bus neproporcingai apriboti, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį ir suteikė jam teisę atsakovui priklausančiame sklype be jo sutikimo atlikti servituto kelio remonto darbus, nepažeidžiant kelio matmenų.
36. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
38. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 700 Eur advokato teisinės pagalbos, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus tokio pobūdžio išlaidų dydžio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovo priteistinas 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. O. iš atsakovo A. S. 700 Eur (septynis šimtų eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.