Tauragės apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žuviesa“ atstovams V. O. ir advokatei A. U.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovui A. S. dėl leidimo atlikti servitutinio kelio remonto darbus be atsakovo sutikimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Žuveisa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Trečiasis asmuo UAB „Žuveisa“ atsiliepimo per teismo nustatytą terminą, nepateikė.

6. Tauragės apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo V. O. atsakovui A. S. 2550 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2022-03-03 nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo 2021-10-07 sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas konstatavo, kad Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo planas, jo dalys, kuriomis apeliaciniame skunde rėmėsi ieškovas, ieškovo nebuvo pateiktos į bylą, jų įtaka byloje sprendžiamam klausimui dėl būtinumo atlikti kelio tvirtinimo darbus nebuvo išsamiai ištirta ir visapusiškai įvertinta pirmosios instancijos teisme. Taip pat konstatuota, kad rengiant minėtą planą, buvo sprendžiamas klausimas dėl susisiekimo su ieškovo žemės sklype planuojama teritorija per atsakovo žemės sklypą nustatytu kelio servitutu, tačiau šie duomenys byloje pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti trūkumai negali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nes tam reikia į bylą pateikti įrodymus, kad jie būtų tiesiogiai ištirti, bet tai turi būti padaryta pirmosios instancijos teisme.

8. 2022-05-19 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi iš bylos nagrinėjimo pašalintas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Vietoje minėto asmens, į procesą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukta Aplinkos apsaugos agentūra.

14. Trečiojo asmens UAB „Žuviesa“ atstovai direktorius V. O. ir advokatė A. U. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

15. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl leidimo be atsakovo sutikimo atlikti atsakovo žemės sklype kelio servitutu nustatyto kelio remonto darbus.

16. Rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad: ieškovui V. O. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Saugų k. v., esantis (duomenys neskelbtini) r. sav.; atsakovui A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Saugų k. v., esantis (duomenys neskelbtini).; ieškovo ir atsakovo sklypai ribojasi; atsakovui priklausančiame nurodytame žemės sklype yra nustatyti du kelio servitutai: 1) kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), plotas 0,01 ha, įregistruotas 2009 m. sausio 14 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-194-(1.3) pagrindu; 2) kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), plotas 0,12 ha, įregistruotas 2009 m. kovo 5 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-1394-(1.3) pagrindu.

17. Nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija 2009 m. gegužės 18 d. statytojui V. O. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-37-090518-00072 tvenkinių sistemos įrengimui adresu Medaliai, Šilutės r. Ieškovas V. O. yra trečiojo asmens UAB „Žuveisa“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 16 d. išdavė leidimą Nr. KN-20-1 naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, kuriuo UAB „Žuveisa“ leista naudoti Klaipėdos apskrities Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1-401 buvo patvirtintas Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo planas ir nuspręsta dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo.

18. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius 2017-05-11 rašte Nr. 17SD-3016-(14.48.10) teigiama, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Saugų sen., Šilutės r. sav., administraciniu aktu - Apskrities viršininko 2007-05-14 įsakymu Nr. 4-2639-(1.3) yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,158 ha, nėra nustatyti kiti apribojimai ir sąlygos, todėl ta vieta, kur taikomas servitutas gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiu, vesti gyvulius Tenenio upės pakrante (2 metro pločio pakrante). Išnagrinėjus Šilutės rajono Saugų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, skyriaus archyve saugomus dokumentus (abrisą, preliminarų planą), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame nuosavybės teise A. S., administraciniu aktu - Apskrities viršininko 2009-03-05 įsakymu Nr. 4-l394-(1.3), įteisintas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,12 ha, patekti į V. O. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Saugų sen., Šilutės r. sav., kelio vieta nustatyta prie minėto žemės sklypo ribos rytų pusėje (6 m pločio), taip pat Apskrities viršininko 2009-01-14 įsakymu Nr. 4-194-(1.3) įteisintas kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,01 ha, ta vieta, kur taikomas servitutas gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiu, vesti gyvulius Tenenio upės pakrante (2 metro pločio pakrante). Jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis 4 metrų pločio keliu.

19. 2020-07-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius rašte Nr. 17SD-3353-(14.17.104) nurodė, kad dėl nustatyto kelio servituto paskirties bei naudojimosi patekti į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., Saugų sen., Šilutės r. sav., bei augalinio sluoksnio nuėmimo ir gero grunto užvežimo, ieškovas turi galimybę su žemės sklypo (kadastro Nr. 8857/0008:315) savininku sudaryti sandorį, o jeigu nepavyks sudaryti sandorio, turi teisę kreiptis į teismą.

20. Ieškovas 2020-08-03 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas jo sutikimo dėl servitutinio kelio, esančio atsakovui priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinimo, motyvuodamas, jog labai prasta kelio būklė. Be to nurodė, jog siekiant vykdyti tvenkinių kasimo darbus ir smėlio išvežimą, būtina minėtą kelią remontuoti.

21. Duomenų, kad atsakovas būtų išreiškęs savo sutikimą dėl servitutinio kelio pagerinimo byloje nepateikta.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnio 1 dalis numato, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). Jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu (CK 4.119 straipsnio 2 dalis). CK 4.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta servituto turėtojo pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą.

23. Vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 2 dalimi, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). CK 4.113 straipsnio 1 dalies reglamentavimas taip pat numato, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Taigi, servituto nustatymas yra sietinas su viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį užtikrinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl servituto santykių teisinio reglamentavimo yra išaiškinta, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą; sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 3 157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas). Iš to matyti, kad viešpataujančiojo daikto savininkui suteikiama teisė naudotis tarnaujančiuoju daiktu sietina su tuo, kiek tai būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį.

24. Nagrinėjamu atveju, rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad atsakovo žemės sklype administracinio akto pagrindu yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas).

25. Antstolio Kęstučio Košio 2021-04-09 surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 5 punkte nurodyta, kad vietovėje (atsakovo žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) koordinačių ašių X:6146790.07; Y:340403.78 susikirtime, yra pieva ant Tenenio upės kranto. Konstatuota, kad Tenenio upės šlaitai statūs (fotofiksacija Nr.9;11;12), kai kur Tenenio upės šlaituose yra vandens išgraužų požymiai (fotofiksacija Nr.10;13). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad provėžos išryškėja tik vasaros sezono metu, kai ieškovas intensyviau naudojasi kelio servitutu – šienauja, važiuoja į savo sklypą traktoriumi. Provėžų buvimą patvirtino ir pats atsakovas, teigdamas, kad ne kartą matė atitinkamas provėžas, sudarytas ūkio technikos.

26. Išdėstyto pagrindu konstatuotina, kad atsakovo žemės sklype nustatyto kelio servituto vietoje yra galimybė pravažiuoti ir važiuojama transporto priemonėmis, todėl spręstina, kad nustatytu kelio servitutu ieškovas naudojasi.

27. Ieškovas poreikį atlikti kelio servituto vietoje remonto (pagerinimo, nuimant augalinį sluoksnį ir užvežant smėlio ir žvyro mišinį bei įrengiant kelio pakraščiuose vandens nutekėjimo griovius) darbus grindžia aplinkybėmis, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo paskirtis keitėsi ir, ieškovui siekiant savo žemės sklype vykdyti tvenkinių kasimo darbus ir smėlio išvežimą, nurodomi remonto darbai būtini dėl labai prastos kelio būklės kelio servituto vietoje.

28. Nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. S5-20 „Dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“ (toliau – Sprendimas) nusprendė pradėti Šilutės rajono Medalių smėlio telkinio išteklių naudojimo plano rengimą, planavimo organizatoriumi paskyrė UAB „Žuveisa“. Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės administracija, patvirtino teritorijų planavimo sąlygas. Atlikus visuomenės informavimo procedūrą paruošta visuomenės dalyvavimo ataskaita (pasiūlymų ir pastabų iš visuomenės gauta nebuvo). Teritorijų planavimo komisija 2020 m. rugsėjo 16 d. pritarė Naudojimo plano derinimui. Suderintas žemės gelmių Naudojimo planas buvo pateiktas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri atlikusi pateikto dokumento sprendinių ir jo rengimo metu atliktų viešinimo bei derinimo procedūrų išsamų vertinimą, parengė ir pateikė Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 16 d. patikrinimo aktą, kuriuo pritarė Naudojimo plano tvirtinimui. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu patvirtino Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo planą. Tuo pačiu Įsakymu taip pat nusprendė pakeisti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės gelmių išteklių naudojimo laikotarpiui nustatyti – kitą, naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos. Išeksploatavus žemės gelmių išteklių žemę rekultivuoti, o rekultivavus – žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį planuojama pakeisti į vandens ūkio paskirties žemę (b. l. 92-93).

29. Pažymėtina, kad atsakovas siekė nuginčyti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. 1-401 ir tuo tikslu kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pastarojo teismo 2021-06-17 sprendimu atsakovo skundas atmestas, konstatavus, kad atsakovas nedalyvavo specialiojo teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūrose ir neteikė atitinkamų skundų kompetentingoms institucijoms dėl Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių naudojimo plano (toliau ir – Planas) sprendinių, nors tokia galimybė jam buvo suteikta.

30. Atsakovas nuosekliai laikosi pozicijos, kad rengiant Planą, dėmesys buvo skiriamas išimtinai ieškovo (jo sklype) numatyto projekto įgyvendinimui, o atsakovo sklype nustatyto kelio servitutui dėmesys skiriamas nebuvo. Atsakovo nuomone, Plano sąlygos ir sprendiniai neįtakoja galiojančio kelio servituto ir jokios įtakos servitutiniam keliui neturi. Su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti.

31. Išanalizavus galiojantį Planą ir jo priedus, nustatyta, kad vienas Plano planavimo uždavinių – numatyti žaliavos transportavimo kelius (žr. Plano įvado – Planavimo uždavinių 6 punktą). Tuo pagrindu parengta transporto schema su patekimo keliais (žr. tekstinį priedą Nr. 16). Iš minėtos schemos ir pačiame Plane esančio Aiškinamojo rašto (žr. Plano 19 psl.) aiškiai matyti, kad įvažiavimo-išvažiavimo kelias į/iš ieškovui priklausantį sklypą bus formuojamas šiaurės rytinėje žemės sklypo dalyje esančio 4,0 m pločio servitutinio lauko keliuko pagrindu, kuris eina per atsakovui priklausantį žemės sklypą, kuris (kelias) bus sustiprintas ir pritaikytas sunkiasvoriam transportui judėti. Minėtos sąlygos (dėl žaliavos transportavimo kelių) buvo pateiktos svarstymui Aplinkos apsaugos agentūrai, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės administracijai. Visos prieš tai minėtos institucijos Plano sąlygoms dėl žaliavos transportavimo kelių pritarė.

32. Akivaizdu, kad Planu patvirtintos įgyvendinti ne tik ieškovo sklype numatyto karjero įrengimo ir veiklos vykdymo techninės sąlygos, bet, taip pat, karjerui veikti reikalingų kitų sprendinių įgyvendinimo sąlygos – be kita ko – dėl žaliavos transportavimo servitutiniu keliu.

33. Plano tekstiniame priede Nr. 16 aiškiai matyti, kad 300 metrų ilgio servitutiniame kelyje žaliavos, reikalingos karjero funkcionavimui, įvežimas/išvežimas numatytas vykdyti (transportui važiuoti) naudojantis 3 metrų kelio pločiu iš 4 metrų esamo servitutinio kelio.

34. Konstatuotina, kad minėtos patvirtinto ir suderinto Plano nuostatos dėl naudojimosi servitutiniu keliu atitinka 2009 m. kovo 5 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-1394-(1.3) pagrindu įregistruotą kelio servitutą, kurio kelio plotas 0,12 ha, bei CK 4.119 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. 300 metrų ilgio servitutinio kelio atkarpa, Planu numačius tokios atkarpos 4 metrų naudojimo kelio plotį (iš kurio realiai numatyta naudoti tik 3 metrų servitutinio kelio plotį), atitinkamai sudaro 0,12 ha servitutinio kelio plotą. Išdėstyto pagrindo konstatuotina, kad minėtų administraciniu aktu nustatyto kelio servituto apimtis, dėl ieškovo numatytos veiklos, kelią sustiprinus, nesikeis.

35. Atsakovas byloje, be kita ko, laikėsi pozicijos, kad atsakovo žemės sklype esantis nustatytas kelio servitutas, kurio apie 30 m. ilgio dalis patenka į 25 metrų pločio zoną, skaičiuojant nuo Tenenio upės kranto, dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 11 punkte numatyto draudimo negali būti pritaikytas važiavimui motorinėmis transporto priemonėmis smėlio telkinio eksploatavimui. Tačiau, nagrinėjamu atveju, tokią atsakovo poziciją paneigia tiek faktinės aplinkybės, tiek minėto įstatymo straipsnio atitinkamos išimtys.

36. 2009 m. kovo 5 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-1394-(1.3) pagrindu įregistruotas kelio servitutas, vadovaujantis CK 4.117 straipsniu, aiškiai numatė ieškovui teisę servitutiniu keliu naudotis antžeminėmis transporto priemonėmis. Ieškovui šienaujant pievą, iki žemės sklypo paskirties pakeitimo, savo sklype (šienavimo faktą patvirtina ir pats atsakovas), jis tai darė naudodamasis ūkio technika (traktoriais), kuri yra antžeminė motorinė transporto priemonė. Tam tikslui (šienavimui), jis pravažiuoti iki savo sklypo turėjo ir tai darė per atsakovo sklypą naudojantis servitutiniu keliu. Taigi servitutinis kelias, einantis upės pakrante, nuo pat pradžios ieškovo buvo naudojamas motorinėmis transporto priemonėmis, kurių rūšis (ar tai ūkio technika, ar lengvasis/sunkiasvoris automobilis) kelio naudojimo teisėtumui įtakos neturi. Tokia ieškovo teisę numatė, minėta, CK 4.117 straipsnis.

37. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 11 punkto c papunktis nustato, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus atvejus, kai vykdomi leistini žemės ar miškų ūkio, melioracijos, vidaus vandens kelių priežiūros ir statinių statybos darbai, nustatytose vietose – verslinė žvejyba. Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai statomi ir (ar) įrengiami statiniai ir (ar) įrenginiai, skirti naudingųjų iškasenų išgavimui iš paviršinio vandens telkinio dugno pagal patvirtintus žemės gelmių naudojimo planus (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 4 punkto f papunktis).

38. Išdėstyto pagrindu, atsižvelgiant į Planu numatytus sprendinius dėl karjero veiklos techninių sąlygų įgyvendinimo, spręstina, kad ieškovo projektui įgyvendinti numatytos transporto technikos judėjimas servitutiniu keliu Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų nepažeis, jas atitiks. Priešingu atveju, Planas, kuriame numatyta, kad karjere vykstantys darbai vyks arčiau nei 25 m (Plane nurodytas 15 metrų atstumas nuo upės), nebūtų patvirtintas aukščiau minėtų institucijų. Be kita ko, tiek Plane, tiek byloje pateiktuose Aplinkos apsaugos agentūros raštuose (pvz., atsiliepime į ieškinį) aiškiai nurodyta, kad Planui (kurio (Plano) dalis – servitutinio kelio naudojimas žaliavos transportavimui) strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neprivalomas. Aplinkos apsaugos agentūra 2020-09-09 raštu pritarė Plano sprendiniams, tame tarpe – dėl privažiavimo kelio prie ieškovo planuojamo karjero (žr. Aplinkos apsaugos agentūros atsiliepimo 4 psl.).

39. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu kėlė versiją, kad nustatytas kelio servitutas (jo plotas ir plotis) apima palei upę einantį 2 metrų pločio pėsčiųjų taką. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.

40. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009 m. sausio 14 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-194-(1.3) pagrindu įregistruotas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 0,01 ha. Taigi 2 metrų pločio pėsčiųjų takas yra atskiras servitutinis kelias, nustatytas kitu administraciniu aktu. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad abu minėti servitutiniai keliai nepersidengia. Juolab, kad Plane aiškiai numatyta, kad upės pakrantės apsaugos juostoje bus įrengta pylimo damba, užtikrinanti tiek pėsčiųjų tako neliečiamumą, tiek transporto priemonės judėjimą didesniu nuo upės ir minėto tako atstumu.

41. Atmestini atsakovo argumentai dėl to, kad atlikus servitutinio kelio atitinkamus (sustiprinimo) darbus bus pakeista atsakovui priklausančio žemės sklypo paskirtis. Pirmiausia, Plane aiškiai numatyta, kad kelio sustiprinimas tai - žvyro užpylimas ar smėlio sutankinimas. Dėl minėtų darbų, savaime žemės sklypo paskirtis nepasikeis, juolab, kad Planu nėra numatyti jokie servitutinio kelio turinio ar apimties pakeitimai. Antra, aplinkybė, kad atsakovas negalės pilna apimtimi apdirbti savo žemės sklypą, nereiškia, kad pasikeis žemės sklypo paskirtis. Tai reiškia, kad atsakovas, galbūt, patirs atitinkamus suvaržymus ir/ar nuostolius.

42. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, susitarimo su ieškovu ir/ar priešieškinio pateikimo, prašant atitinkamų nuostolių atlyginimą priteisti, atsakovui teismo buvo siūloma spręsti tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsakovas spręsti klausimą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo šioje byloje atsisakė.

43. Tuo tarpu pasisakant dėl atsakovo teisių ir teisėtų interesų suvaržymo, pažymėtina, kad savininko galimybė naudotis daiktu gali sumažėti nustačius galimybę daiktu ar jo dalimi naudotis ir kitam asmeniui servituto pagrindu (pvz., nustačius kelio servitutą susisiekimui, kaip yra šiuo atveju). Tokiu atveju tarnaujančiojo daikto savininkas netenka galimybės visa apimtimi naudotis savo daiktu, jo vertingosiomis savybėmis. Galimybė naudotis daiktu gali būti sumažinta (sumažėti) taip, kad savininkas apskritai neturėtų galimybės naudotis visu savo daiktu (pavyzdžiui, dėl nustatyto servituto savininkas netektų galimybės naudoti visą žemės sklypą, patalpas, pastatą ir kt.) ar esmine dalimi savininko teisių. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, ar apribojimai tik sumažina naudojimosi daiktu galimybes, ar iš viso pašalina galimybę naudotis daikto vertingosiomis savybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018).

44. Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad ieškovo naudojimasis kelio servitutu sumažina atsakovo galimybę naudotis tik maža dalimi jo sklypu, kas, teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovo interesų derinimo ir proporcingumo principų nepažeidžia, nes atsakovas, kuris grindžia savo teisių suvaržymą tuo, kad praras dalį pajamų iš nušienautos pievos deklaravimo, turi galimybę spręsti dėl atitinkamų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tai, kad atsakovas šioje byloje minėta galimybe nesinaudoja sąmoningai, savaime nereiškia, kad ieškovo naudojimasis kelio servitutu neproporcingai sumažina atsakovo galimybę naudotis savo teisėmis. Toks atsakovo galimybės naudotis visu savo sklypu sumažinimas yra pagrįstas galiojančiu administraciniu aktu bei aukščiau minėtų institucijų priimtais patvirtinimais Planui. Dėl to, atsakovo galimybės naudotis visu savo sklypu sumažinimas yra ne tik pagrįstas, bet ir teisėtas. Byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad atitinkamas servitutinio kelio remonto būdas (jį užpilant žvyru ir/ar ktitaip) turėtų įtakos atsakovo teisių sumažinimo mastui. Minėta, kad dėl atitinkamų servitutinio kelio remonto darbų nei kelio servituto apimtis, nei jo turinis ar paskirtis nebus pakeisti. Juolab, kad pasibaigus Plano įgyvendinimui, Plane numatyta pašalinti tai, kas buvo būtina tik Plano įgyvendinimui.

45. Byloje nėra nustatyta ir įrodyta, kad ieškovas turi racionalesnį ir protingumo bei teisingumo principus labiau atitinkantį privažiavimo prie savo sklypo, vežant naudingas iškasenas, kelią. Aplinkybė, jog per Medalių kaimą yra galimybė pravažiuoti ir tokiu būdu pasiekti ieškovo žemės sklypą, savaime nereiškia, kad yra pagrindas paneigti ieškovo teisę naudotis kelio servitutu. Kompetentingoms minėtoms institucijoms pritariant Planui, buvo atsižvelgta ne tik į susisiekimo galimybes, bet, taip pat, į susisiekimo pagrindu važiuosiančių transporto priemonių galimą įtaką visuomenės interesams ir aplinkai. Būtent tuo pagrindu, Plano projektas (jo sąlygos ir sprendiniai) buvo skelbiami viešai, leidžiant pasisakyti visuomenei. Minėta, jokių pretenzijų dėl Plano tvirtinimo nei iš visuomenės (tame tarpe – ir atsakovo), nei iš aplinką saugančių institucijų gauta nebuvo. Priešingai, Plano sąlygos ir sprendiniai, kaip atitinkantys visuomenės interesus ir aplinkos apsaugos kriterijus, buvo patvirtinti.

46. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad naudodamasis galiojančiu kelio servitutu ir tokį kelią sustiprindamas, neproporcingo atsakovo suvaržymų (teisių ir teisėtų interesų) neatliks (nepažeis). Juolab, kad atsakovas dėl galimybės naudotis visu savo sklypu sumažinimo, gali spręsti klausimą dėl atitinkamų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Ieškovas įrodė, kad neatlikdamas servitutinio kelio reikalingo sustiprinimo darbų, jis negalės naudotis kelio servitutu savo teisėms ir teisėtiems interesams (Plano numatytiems tikslams ir veiklai) įgyvendinti. Būtinybė atlikti servitutinio kelio sustiprinimą numato institucijų patvirtintas Planas. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad dėl ieškovo numatytų servitutinio kelio darbų jo teisės ir teisėti interesai bus neproporcingai pažeisti. Atsakovas neįrodė tos aplinkybės, kad sustiprinus servitutinio kelio dangą, bus pažeisti melioracijos sistemos, vandens nutekėjimo keliai. Manytina, kad Planui esant Teritorijų planavimo dokumentu, jį (Planą) patvirtinus visoms įgaliotoms institucijoms, buvo atsižvelgta į atsakovo nurodytas aplinkybes. Kitokių aplinkybių byloje nenustatyta, atsakovo neįrodyta.

47. Nesant tarp šalių sutarimo dėl reikalingų servitutinio kelio darbų atlikimo, spręstina, kad yra pagrindas leisti ieškovui be atsakovo sutikimo atlikti servitutinio kelio, esančio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Šilutės r.sav., nuosavybės teise priklausančiame atsakovui, remonto darbus, nepažeidžiant kelio išmatavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

48. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovo ieškinys patenkintas visa apimtimi, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos jo patirtos išlaidos.

49. Nustatyta, kad ieškovas patyrė sekančias bylinėjimosi ir su tuo susijusias išlaidas: 1,07 Eur pašto išlaidų; 75 Eur, mokėdamas žyminį mokestį už ieškinio padavimą; 85 Eur, mokėdamas žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą, 2050 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Viso ieškovas patyrė: 2211,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtų išlaidų dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2211,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

50. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovui V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo, atlikti 2009 m. kovo 5 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-1394-(1.3) pagrindu įregistruoto servitutinio kelio, esančio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)k., Šilutės r.sav., nuosavybės teise priklausančiame atsakovui, remonto darbus, nepažeidžiant kelio išmatavimų.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2211,07 Eur (du tūkstančius du šimtus vienuolika eurų ir 07 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.