Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-10 · Civilinė byla Nr. 2S-955-230/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-10
Bylos Nr.
2S-955-230/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-955-230/2013
Pirmosios instancijos teisėja Banga Bartkienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-137-598/2013 pagal pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotiems asmenims – antstoliui N. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl neteisėtų antstolio veiksmų.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į antstolį N. A. su skundu, prašydamas panaikinti 2012-11-08 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2012-11-08 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, 2012-11-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdymo bylose Nr. 0165/12/00481, Nr. 0165/12/00802, Nr. 0165/12/00803 ir 2012-11-08 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0165/12/00802, Nr. 0165/12/00803. Nurodė, kad antstolio 2012-11-08 patvarkymu dėl skolos išieškojimo nurodytose vykdomosiose bylose suinteresuoti asmenys buvo neteisėtai ir nepagrįstai įpareigoti iš jam priklausančios invalidumo pašalpos išieškoti 1 247,37 Lt nurodant, kad 471,42 Lt neteisėtai ir nepagrįstai jau buvo pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2012-11-08 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme nurodyta, kad išieškoti 471,42 Lt yra paskirstyti suinteresuotam asmeniui VMI prie LR FM ir kaip vykdymo išlaidos antstoliui. 2012-11-08 bendrame vykdymo išlaidų paskaičiavime nurodytose vykdomosiose bylose Nr. 0165/12/00481, Nr. 0165/12/00802, Nr. 0165/12/00803 nurodyta išieškoti iš jo invalidumo pašalpos 925 Lt. 2012-11-08 patvarkyme dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bylose Nr. 0165/12/00802 ir Nr. 0l65/12/00803 nurodyta, kad apskaičiuotų vykdymo išlaidų rūšys ir dydžiai nurodyti pridedamame vykdymo išlaidų apskaičiavime, tačiau jame nurodytas bendras trijų vykdymo išlaidų rūšių ir dydžių apskaičiavimas. Minėti procesiniai dokumentai, pareiškėjo nuomone, yra nepagrįsti ir neteisėti, o išieškojimas iš pareiškėjo invalidumo pašalpos turi būti nutrauktas dėl šių priežasčių: 1) pagal LR CPK 739 str. negalima išieškoti pinigų iš sumų, kurios priklauso jam kaip invalidumo pašalpa, ir tai nustatyta 2012-10-18 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2327-814/2012, nagrinėjant jo skundą dėl antstolio veiksmų vykdymo byloje Nr. 0l65/12/00481. Todėl iki nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2327-814/2012 turi būti sustabdyti vykdymo veiksmai nurodytoje vykdomojoje byloje, išieškojimas iš pareiškėjo invalidumo pašalpos turi būti nutrauktas, o neteisėtai ir nepagrįstai išieškoti 471,42 Lt grąžinti iš suinteresuoto asmens VMI prie FM; 2) 2012-05-14 vykdymo išlaidų paskaičiavime byloje Nr. 0165/12/00481 prie raginimo įvykdyti sprendimą buvo apskaičiuotos vykdymo išlaidos 152 Lt, dėl ko buvo paduotas skundas, kuris nebuvo išnagrinėtas dėl jam nežinomų priežasčių. Todėl nepagrįstai ir neteisėtai buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai ir 2012-07-10 vykdymo išlaidų paskaičiavime iš jo invalidumo pensijos nurodyta išieškoti nepagrįstus ir neteisėtus 523 Lt, nors prašė sustabdyti išieškojimą nurodytoje vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas jo skundas dėl 152 Lt vykdymo išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo, kad galėtų įvykdyti raginimą ir sumokėti teisingai paskaičiuotas vykdymo išlaidas nurodytoje byloje Nr. 0165/12/00481. Todėl vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje turi būti sustabdyti, o išieškojimas iš invalidumo pensijos uždraustas; 3) 2012-09-26 vykdymo išlaidų apskaičiavime vykdymo byloje Nr. 0165/12/00802 prie raginimo įvykdyti sprendimą jis buvo įpareigotas sumokėti 98 Lt vykdymo išlaidų antstoliui, o 2012-09-26 vykdymo išlaidų apskaičiavime byloje Nr. 0165/12/00803 prie raginimo įvykdyti sprendimą buvo įpareigotas sumokėti 135 Lt vykdymo išlaidas antstoliui. Tačiau jis skundais užginčijo neteisėtą ir nepagrįstą vykdymo išlaidų paskaičiavimą ir prašė panaikinti neteisėtus ir nepagrįstus minėtus patvarkymus. Jonavos rajono apylinkės teisme yra dėl to pradėtos dvi civilinės bylos Nr. 2-2869-598/2012 ir Nr. 2-2870-598/2012 ir iki neįsiteisės procesiniai sprendimai nurodytose civilinėse bylose turi būti sustabdyti vykdymo veiksmai nurodytose vykdymo bylose, nes priešingu atveju iš anksto yra žinoma, kad pareiškėjo skundai bus atmesti ir dėl to Jonavos rajono apylinkės teismas kartu su antstoliu 2012-11-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimu iš anksto organizuotai prievartauja atlyginimą antstoliui už minėtų vykdymo bylų įvykdymą. Todėl iki neįsiteisės procesiniai sprendimai nurodytose civilinėse bylose, vykdymo veiksmai vykdymo bylose Nr. 0165/12/00802 ir Nr. 0165/12/00803 turi būti sustabdyti, o išieškojimas iš invalidumo pašalpos uždraustas, panaikinant minėtus 2012-11-08 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2012-11-08 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, 2012-11-08 vykdymo išlaidų bendrą apskaičiavimą, 2012-11-08 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0165/12/00481, Nr. 0165/12/00802, Nr. 0165/12/00803.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolis N. A., CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2012 m. lapkričio 29 d. patvarkymu atsisakė patenkinti skundą ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Jonavos rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis N. A. vykdo išieškojimą iš skolininko A. B. išieškotojui valstybei pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-01 vykdomąjį raštą Nr. 2-10650-584/2011 dėl 227,05 Lt išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0165/12/00481), pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-06-25 vykdomąjį raštą Nr. 2-876-425/2010, dėl 25,32 Lt išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0165/12/00802) ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-29 vykdomąjį raštą Nr. A2-12132-886/2011 dėl 70 Lt išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0165/12/00803). Antstolis N. A. 2012 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. V/TA-DU-886 dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00481, adresuotu VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriui, pareikalavo iš skolininko A. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davinių sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti: 1) 70 proc. nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą; 2) nuo 20 iki 50 proc. nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo, priklausomai nuo vykdomųjų dokumentų skaičiaus. Išieškojimo mastas – 750,05 Lt. Duomenų apie tai, kad dėl šio patvarkymo teisėtumo būtų paduotas pareiškėjo skundas, vykdomojoje byloje nėra. Vėliau antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad yra pradėtos kelios vykdomosios bylos to paties skolininko atžvilgiu ir pasikeitė išieškotina bendra suma, 2012-11-08 patvarkyme dėl skolos išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0165/12/00481, Nr. 0165/12/00802, Nr. 0165/12/00803, pareikalavo pagal VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriui pateiktą minėtą 2012-07-10 patvarkymą Nr. V/TA-DU-886 iš skolininko A. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų išskaičiuoti bendrai 1 247,37 Lt: 1) 70 proc. nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą; 2) 50 proc. nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. Antstolis taip pat pažymėjo, kad pagal minėtą 2012-07-10 patvarkymą į antstolio depozitinę sąskaitą jau buvo pervesta 471,42 Lt išieškotinos sumos dalis.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus, kad pagal CPK 739 str. negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso jam kaip invalidumo pašalpa, kas buvo nustatyta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2327-814/2012, ir kol nebus išnagrinėta ši civilinė byla, vykdymo veiksmai turi būti sustabdyti, o išieškojimas iš invalidumo pašalpos turi būti nutrauktas, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ši byla Jonavos rajono apylinkės teisme yra išnagrinėta, 2012-10-18 priimta nutartis, kuri, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2S-174-259/2013) pakeista ir pareiškėjo skundas buvo atmestas. Teismas nurodė, kad antstolio 2012-11-08 patvarkyme dėl skolos išieškojimo nebuvo nurodytas reikalavimas išieškoti iš skolininko gaunamos invalidumo pensijos. Antstolis, vadovaudamasis CPK 733 – 743 str. nustatyta tvarka, nurodė vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, todėl tik išskaitas vykdanti institucija, šiuo atveju VSDFV Kauno skyrius, turėjo pareigą nustatyti, iš kokių konkrečių skolininko pajamų turi būti daromos išskaitos, nurodytos antstolio patvarkyme.

Pareiškėjo argumentus, kad jo atžvilgiu neteisėtai buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai ir iš jo invalidumo pensijos nepagrįstai nurodyta išieškoti 523 Lt, nors jis buvo padavęs skundą dėl antstolio 2012-05-14 vykdymo išlaidų paskaičiavimo vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00481, kuris nebuvo išnagrinėtas ir pareiškėjas negavo atsakymo raštu, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas vykdomosios bylos Nr. 0165/12/00481 ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad pareiškėjo 2012-06-30 skundas buvo išnagrinėtas antstolio 2012-07-10 patvarkymu, perduotas Jonavos rajono apylinkės teismui ir teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2028-813/2012 skundas buvo paliktas nenagrinėtas, pareiškėjui nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų. Pareiškėjas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2274-230/2012 buvo atmestas.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas neginčija vykdymo išlaidų paskaičiavimo pagrįstumo ar jų dydžio. Pažymėjo, kad civilinėse bylose Nr. 2-2869-598/2012 ir Nr. 2-2870-598/2012 buvo išnagrinėti du analogiški pareiškėjo skundai dėl antstolio N. A. priimtų procesinių dokumentų - raginimų įvykdyti teismo sprendimus dalyse dėl vykdymo išlaidų dydžio paskaičiavimo vykdomosiose bylose Nr. 0165/12/00802 ir Nr. 0165/12/00803. Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo priimtų nutarčių minėtose civilinėse bylos buvo paduoti atskirieji skundai, iš kurių yra išnagrinėtas skundas civilinėje byloje Nr. 2-2870-598/2012. Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartimi (Nr. 2S-444-510/2013) Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nutartis buvo panaikinta, o civilinė byla Nr. 2-2870-598/2012 nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis formuojama teismų praktika, nutartyje nurodė, kad antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui, t. y. raginimas įvykdyti sprendimą ir prie jo pridėtas vykdymo išlaidų paskaičiavimas negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes sprendė, kad tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti 2012-11-08 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, 2012-11-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir 2012-11-08 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0165/12/000481, Nr.0165/12/00802, Nr. 0165/12/00803 dėl to, kad pareiškėjas yra pateikęs skundus vykdomosiose bylose Nr. 0165/12/00802, Nr. 0165/12/00803 dėl nepagrįsto vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir tuo pagrindu Jonavos rajono apylinkės teisme yra pradėtos dvi civilinės bylos Nr. 2-2869-598/2012 ir Nr. 2-2870-598/2012, nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - skundą patenkinti. Nurodo, kad nutartis nepagrįsta, neteisėta, priimta netinkamai taikius procesinės teisės normas, todėl turi būti panaikinta dėl šių argumentų:

1) nutartis priimta pažeidžiant CPK 18 str., 182 str. 2 p., 279 str., kadangi pirmosios instancijos teismas iš naujo nustatinėjo ir nagrinėjo jau įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytus faktus ir aplinkybes. Nurodo, kad Jonavos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2347-814/2012 ir 2012-10-18 priėmė nutartį, kurioje nustatė, kad pagal CPK 739 str. invalidumo pensija priskirtina prie pinigų sumos, iš kurios negalima išieškoti skolą valstybei bei vykdymo išlaidas. Teismas, šia nutartimi tenkindamas pareiškėjo skundą iš dalies, panaikino antstolio patvarkymą dalyje, kuria pareiškėjas įpareigotas ne rečiau, kaip vieną kartą per vieną kalendorinį mėnesį daryti išskaitas iš jo sąskaitoje esančių lėšų, jeigu jos nėra susiję su antstoliui žinoma pervedama pensija, iš kurios pagal CPK negalima išieškoti, o likusioje dalyje skundą atmetė. Dėl teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė, todėl įsiteisėjo ir liko nepakeisti 2012-10-18 nutartimi nustatyti faktai ir aplinkybės, kad išieškoti skolą valstybei ir vykdymo išlaidas iš invalidumo pensijos negalima. Todėl nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad invalidumo pensija nepatenka į CPK 739 str. nurodytų pinigų sumų, iš kurių negalima vykdyti išieškojimo, sąrašą. Pareiškėjas tai pat nesutinka su teismo argumentu, kad vykdant išskaitas pagal antstolio 2012-11-08 patvarkymą, kuriame antstolis nenurodė reikalavimo išieškoti iš invalidumo pensijos, pareigą nustatyti, iš kokių pajamų gali būti daromos išskaitos, turėjo išskaitas vykdantis VSDF Kauno skyrius.

2) Nutartimi pažeidžiami CPK 6, 7 str., Konstitucijos 23, 29, 109 str.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis N. A. prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė visas teismo nustatytas bylos aplinkybes, įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2327-814/2012 nesukūrė jokio precedento, kadangi tai nėra analogiška byla. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-2327-814/2012 visi pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti. Antstolis nepažeidė jokių įstatymo reikalavimų, kadangi patvarkyme nereikalavo daryti išskaitas iš sumų, numatytų CPK 739 straipsnyje. Antstolis nevertina, ar skolininkui lėšas išmokantis asmuo teisingai daro išskaitas iš skolininko gaunamų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Esminis atskirojo skundo argumentas susijęs su tuo, kad įsiteisėjusia Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2327-814/2012 yra konstatuota, kad pareiškėjo gaunama invalidumo pensija priskirtina prie CPK 739 straipsnyje nurodytų pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti skolą valstybei bei vykdymo išlaidas. Todėl ši aplinkybė yra prejudicinis faktas, kurio nereikia įrodinėti iš naujo, ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo ja vadovautis.

Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti tų aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, ir tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą proceso teisės normą, laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. A. v. Varėnos 1–asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2327-814/2012 nagrinėjo pareiškėjo A. B. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti antstolio N. A. 2012-07-23 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00481. Šiuo patvarkymu antstolis panaikino 2012-07-10 patvarkymu taikytą areštą skolininko A. B. sąskaitoje esančioms lėšoms, pareikalavo, kad skolininkas ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius pateiktų antstoliui dokumentus, patvirtinančius tai, kad neišnyko šiame patvarkyme nurodytos aplinkybės, kurios buvo pagrindu panaikinti lėšų, esančių skolininko sąskaitoje areštą; įpareigojo skolininką susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti vykdomąjį dokumentą, tame tarpe vykdyti lėšų išmokėjimą, pervedimą ir išėmimą iš šios sąskaitos, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra susiję su antstoliui žinoma pervedama pensija, lėšomis, iš kurių išieškojimas pagal CPK negalimas ir lėšų pervedimu į antstolio depozitinę sąskaitą; įpareigojo atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. ne rečiau, kaip vieną kartą per vieną kalendorinį mėnesį daryti išskaitas iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų ir visas lėšas, jeigu jos nėra susiję su antstoliui žinoma pervedama pensija, lėšomis (pinigų sumomis), iš kurių išieškojimas pagal CPK negalimas, ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį pervesti į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą. Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-10-18 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino antstolio 2012-07-23 patvarkymo dalį, kuria panaikintas lėšų areštas, ir skolininkas įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, dalyje dėl skolininko įpareigojimo ne rečiau, kaip vieną kartą per vieną kalendorinį mėnesį daryti išskaitas iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų ir visas lėšas, jeigu jos nėra susiję su antstoliui žinoma pervedama pensija, iš kurių išieškojimas pagal CPK negalimas, ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-174-259/2013 apeliacine tvarka išnagrinėjęs antstolio N. A. ir skolininko A. B. atskiruosius skundus dėl 2012 m. spalio 18 d. nutarties, 2013 m. sausio 31 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį pakeitė: panaikino nutarties dalį, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundą ir šioje dalyje klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo skundą atmetė, likusią nutarties dalį paliko nepakeistą. Nors apeliacinės instancijos teismas 2012 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas, paliko nepakeistą, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įsiteisėjusia Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartimi (t. y. ta nutarties dalimi, kurią apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą) civilinėje byloje Nr. 2-2327-814/2012 reikėjo vadovautis nagrinėjamoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir atkreipia apelianto dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartimi jo nurodytus skundo argumentas, kad skolos išieškojimas yra vykdomas iš jo invalidumo pensijos, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi byloje nebuvo pateikta duomenų, kad iš šios rūšies pajamų yra vykdomas išieškojimas. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad pagal CPK 739 str. invalidumo pensija priskiriama prie pinigų sumos, iš kurios išieškoti skolą valstybei bei išieškoti vykdymo išlaidas, negalima, t. y. teismas nurodė, kad šis CPK straipsnis draudžia išieškoti iš asmens gaunamos invalidumo pensijos, tačiau, kaip minėta, teismas nenustatė, kad šis draudimas išieškant iš pareiškėjo skolas buvo pažeistas. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko ir apeliacinės instancijos teismas ir šioje dalyje 2012-10-18 nutartį paliko nepakeistą. Tokiu būdu, teismas, 2012 m. spalio 18 d. nutartyje nurodydamas teisės normą, jokių aplinkybių ar faktų CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme nenustatė. Apeliantas skunde teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog invalidumo pensija nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytų pinigų sumų, iš kurių negalima vykdyti išieškojimo, sąrašą. Šis teiginys pagrįstas, kadangi, kaip minėta, pagal CPK 739 straipsnį invalidumo pensija priskiriama prie pinigų sumos, iš kurios išieškoti skolą negalima, tačiau tai nesudaro pagrindą skundą tenkinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog antstolio 2012-11-08 patvarkyme nebuvo nurodytas reikalavimas išieškoti iš invalidumo pensijos. Antstolis, vadovaudamasis CPK 733 – 743 straipsniuose nustatyta tvarka, nurodė vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, todėl išskaitas vykdantis VSDFV Kauno skyrius turi pareigą nustatyti, iš kokių konkrečių skolininko pajamų turi būti daromos išskaitos, nurodytos antstolio patvarkyme. Pirmosios instancijos teismas duomenų, kad yra vykdomas išieškojimas, pažeidžiant CPK 739 straipsnio nuostatas, nenustatė, tokių duomenų ir įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Jonavos rajono teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė