- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- 2-876-425/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. B., A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo, pažeidimų pašalinimo bei teisingo 200 000 Lt padarytos žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V. B. ir A. B. 2010-05-26 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami:
pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublika pažeidė ieškovų V. B. ir A. B. teises į veiksmingą teisinę gynybą ir saviraiškos laisvę bei vykdė diskriminaciją ir taikė dvigubus teisingumo standartus ieškovo V. B. pateikto Vilniaus apygardos teismui ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-4838-104/2010 dėl žalos atlyginimo atžvilgiu;
pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublika pašalino padarytus pažeidimus tik padavus Vilniaus apygardos teismui šį ieškinį;
Šalies argumentai
3. priteisti ieškovui V. B. iš atsakovo Lietuvos Respublikos 150 000 litų patirtos neturtinės žalos atlyginimą ir ieškovui A. B. 50 000 1itų patirtos neturtinės atlyginimą. 4. Sprendimo vykdymą pavesti atsakovo Lietuvos respublikos atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai. Regreso tvarka atlygintą žalą išieškoti iš Vilniaus apygardos teismo teisėjų A.Urbanavičienės ir H. Jaglinskio atsakovo Lietuvos respublikos naudai
Ieškovai nurodė, kad ieškovas V. B. 2010-03-24 su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismui kreipėsi teisminės gynybos į Vilniaus apygardos teismą dėl Konvencijos ir Konstitucijos nuostatų pažeidimo pripažinimo administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2010, pažeidimų pašalinimo bei patirtos žalos atlyginimo. Ieškinyje ieškovas V. B. nurodė, kad civilinę bylą ves pats ir per atstovą ieškovą A. B.. Šiai aplinkybei patvirtinti prie ieškinio kaip priedas buvo pateiktas V. B. 2009-11-03 išduotas pas notarą patvirtintas įgaliojimas A. B..
Vilniaus apygardos teismas atsisakė pateikti informaciją apie ieškinio eigą ieškovo V. B. atstovui pagal Įgaliojimą A. B. dėl to, kad jis nėra dalyvaujantis civilinėje byloje asmuo. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2010 04 21 rašte Nr. GR-119, Vilniaus apygardos teismo l.e. civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas H. Jaglinskis 2010 05 14 rašte atsisakė pateikti informaciją ieškovo V. B. įgaliotam atstovui ieškovui A. B. apie minėto ieškinio eigą ir pateikti atitinkamus priimtus procesinius sprendimus. Šias aplinkybes patvirtina pridedami 2010 04 21 ir 2010 05 14 raštai.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl minėtų Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų A.Urbonavičienės ir H. Jaglinskio veiksmų ieškovai 2010-05-21 ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjams A.Urbonavičienei bei H. Javlinskiui dėl žalos atlyginimo kreipėsi teisminės gynybos į Vilniaus apygardos teismą dėl Konvencijos ir Konstitucijos nuostatų pažeidimo pripažinimo bei pažeidimų pašalinimo bei teisingo atlyginimo priteisimo. Vilniaus apygardos teismo teisėja N. Cikoto 2010 05 31 rašte Nr. 2-4838-104/2010 pranešė ieškovo V. B. atstovui pagal įgaliojimą A. B. apie 2010 04 02 iškeltą civilinę bylą Nr2-4838-104/2010.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieškovo V. B. teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir vesti bylą per atstovą A. B. Civilinio proceso kodekso 5, 37,51 str. pagrindu. Taip pat pažeidė ieškovų V. B. ir A. B. teises LR CK 2.132-2.151str. ir lygybę prieš įstatymą ir teismą buvo neteisėtai atsisakyta pateikti ir gauti informaciją išduoto įgaliojimo pagrindu. Vilniaus apygardos teismo neteisėtus veiksmus patvirtina šio teismo 2010-05-31 raštas Nr. 2-4838-585/2010, kuris, ieškovų manymu, patvirtina teismą įvykdžius diskriminaciją ir dvigubus standartus ieškovų atžvilgiu, tuo ieškovams V. B. ir A. B. buvo padaryta neturtinė žala, kurią privalo atlyginti Lietuvos Respublika.
Ieškovui V. B. buvo padaryta 150 0001itų neturtinė žala. Dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų sukeltų pergyvenimų ir sutrikusios sveikatos ieškovas V. B. buvo paguldytas nuo 2010 07 18 iki 2010 07 22 į Kauno miesto 2-ąją klinikinę ligoninę nervų skyrių, kas padarė ieškovui V. B. 50 000 litų neturtinę žalą. Ieškovui V. B. buvo padaryti 50 000 litų neturtinė žala dėl jo teisės vesti bylą ir gauti informaciją per atstovą bei teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimo. Be to ieškovui V. B. buvo padaryta 50 0001itų neturtinė žala dėl jo atžvilgiu vykdytos diskriminacijos ir lygybės prieš įstatymą ir teismą pažeidimo bei taikytų dvigubų teisingumo standartų, kai kitose bylose jo teisės nebuvo pažeistos vesti bylas ir gauti informaciją per atstovą išduoto įgaliojimo pagrindu bei veiksmingai ginti savo teises ir teisėtus interesus.
Ieškovui A. B. buvo padaryta 500001itų neturtinė žala dėl jo pažeistos teisės gauti informaciją išduoto įgaliojimo pagrindu, buvo vykdoma diskriminacija ir taikomi dvigubi teisingumo standartai jo kaip 2 grupės invalido atžvilgiu ir suvaržyta teisė atlikti atstovo pareiga dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalinčiam ginti savo teisių ir interesų tėvui V. B..
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, procesiniuose dokumentuose nesutiko su ieškovų V. B. ir A. B. ieškiniu dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimų pašalinimo bei teisingo atlyginimo priteisimo ir prašė ieškinio netenkinti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad įvertinant pinigais patirtas moralines skriaudas (nustatant materialų atlyginimą) būtina vadovautis proporcingumo principu, nes materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas negali atstoti, o juo labiau materialus turtas. Be to, paprastai, asmeniui, patyrusiam moralinę skriaudą, pakanka viešo pripažinimo, kad jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisėtai. Teismų praktikoje suformuota, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-01-02 sprendimas byloje Meilus v. Lietuva, pareiškimo Nr. 5316/99; LAT CBS 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. v. UAB, bylos Nr. 3K-7-2/2008. be to, teismų praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra naudojami šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (LAT CBS 2007-06-26 nutartis Nr. 3K-3-263/2007). Todėl net jeigu ir būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovų nurodomas neturtinės žalos dydis – 200 000 Lt aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus galimai padarytam pažeidimui ir prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir EŽTT praktikai šios kategorijos bylose.
Motyvuojamoji dalis
ieškovų V. B. ir A. B. ieškinys atmestinas
Iš byloje esančio notariškai patvirtinto įgaliojimo nustatyta, kad 2009-11-03 Įgaliojimu, patvirtintu Jonavos rajono 2-jo notarų biuro, ieškovas V. B. įgaliojo savo sūnų teisininką A. B. atstovauti visose teismo įstaigose, visose civilinėse bylose su visomis teisėmis, įstatyme suteiktomis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui, nukentėjusiajam ir t.t. (b.l. 4).
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė A.Urbanavičienė 2010 04 21 rašte Nr. G R-119, Vilniaus apygardos teismo l. e. civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas H. Jaglinskis 2010 05 14 rašte A. B. nurodė, kad teisme 2010-04-16 ir 2010-05-05 gauti A. B. pareiškimas ir pakartotinis pareiškimas, kuriuose prašoma informuoti apie V. B. ieškinio Lietuvos Respublikai, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismui eigą, tačiau teismai informacijos nesuteikė, padarę išvadą, kad A. B. nėra nurodytoje byloje dalyvaujančiu asmeniu (b.l. 2, 3).
CPK 51str.1d. numato, kad asmenys gali vesti savo bylą teisme patys arba per atstovus. CPK 56str.1d.4p. numato, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti ir asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). 2009-11-03 Įgaliojime, patvirtintame Jonavos rajono 2-jo notarų biuro, nurodyta, kad A. B. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (b.l. 4), tai yra jis turi teisę vesti savo tėvo ieškovo V. B. bylą teisme.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. B. išduotą 2009-11-03 įgaliojimą atstovui A. B. atstovauti teisme civilinėse bylose patvirtino notarine tvarka (CPK 57str.2d.), tačiau ieškovas V. B. 2010-03-24 pateikdamas Vilniaus apygardos teismui ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismui kartu su ieškiniu nepateikė 2009-11-03 notariškai patvirtinto Įgaliojimo originalo arba patvirtinto įgaliojimo nuorašo. Tokia išvada darytina iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-4838-104/2010, kurioje teisėjas 2010-10-18 nutartimi nustatė, kad byloje esantis V. B. notaro patvirtintas įgaliojimas A. B. atstovauti V. B. interesus civilinėse bylose nėra originalus dokumentas, o tik atšviesta jo kopija. Todėl teismas ieškovą V. B. įpareigojo iki 2010-10-27 pateikti teismui tinkamai patvirtintą nurodyto įgaliojimo nuorašą tam, kad nekiltų abejonių dėl A. B. įgaliojimo (b.l. 87, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Vilniaus apygardos teismas toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-4838-104/2010 2010-11-10 priimtoje nutartyje nurodė, kad gautas A. B., kuris byloje pagal pavedimą atstovauja ieškovą V. B., prašymas procesinius dokumentus atsiųsti faksu. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo V. B. atstovo pagal pavedimą A. B. prašymą ir į tai, kad 2010-10-18 nutartimi nustatytas terminas yra pasibaigęs, nustatė naują terminą pareiškimo trūkumams pašalinti: tarp kurių ir ir įgaliojimo A. B. atstovauti V. B. interesus civilinėse bylose tinkamai patvirtintą nuorašą įpareigojo teismui pateikti iki 2010-11-22 (b.l. 88). Iš nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2010-10-18 ir 2010-11-10 nutarčių civilinėje byloje Nr.2-4838-585/2010 nustatyta, kad ieškovas V. B. iki pat 2010-11-11 nėra pateikęs teismui 2009-11-03 Įgaliojimo savo sūnui teisininkui A. B. atstovauti ieškovą visose teismo įstaigose, visose civilinėse bylose originalo arba tinkamai patvirtintos kopijos. CPK 114str.1d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.
Kadangi ieškovas V. B. Vilniaus apygardos teismui 2010-03-24 kartu su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismui nepateikė 2009-11-03 notariškai patvirtinto Įgaliojimo originalo arba tinkamai patvirtinto jo nuorašo, Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė A.Urbanavičienė 2010 04 21 rašte Nr. G R-119, Vilniaus apygardos teismo l. e. civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas H. Jaglinskis 2010 05 14 rašte ieškovo atstovui A. B. teisingai nurodė, kad A. B. nėra nurodytoje byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl teismas neturėjo teisės nedalyvaujančiam byloje asmeniui arba asmeniui, nesančiu dalyvaujančio byloje asmens atstovu, suteikti informaciją apie ieškovo V. B. bylos eigą, nes priešingu atveju būtų pažeistos ieškovo V. B. teisės ir įstatymo saugomi interesai į bylos medžiagos konfidencialumą ir teismo pareigą užtikrinti, kad nedalyvaujantys byloje asmenys neturėtų galimybės susipažinti su civilinės bylos medžiaga.
Aptartais motyvais atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas ieškovų ieškinio teiginys, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieškovų V. B. ir A. B. teises į veiksmingą teisinę gynybą ir saviraiškos laisvę bei vykdė diskriminaciją ir taikė dvigubus teisingumo standartus ieškovo V. B. pateikto Vilniaus apygardos teismui ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-4838-585/2010 dėl žalos atlyginimo atžvilgiu. Ieškovų nurodytais Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2010 04 21 raštu Nr. G R-119, l. e. civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas H. Jaglinskis 2010 05 14 raštu buvo pagrįstai atsisakyta suteikti informacija A. B., kadangi nei ieškovas V. B., nei jo atstovas nebuvo pateikę Vilniaus apygardos teismui 2009-11-03 notariškai patvirtinto Įgaliojimo originalo arba tinkamai patvirtinto jo nuorašo, kad teismui būtų pagrindas A. B. pripažinti tinkamu ieškovo V. B. atstovu byloje (CPK 51, 56 str.str.) ir suteikto jo prašomą informaciją apie ieškovo V. B. bylos eigą.
Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje Panevėžio apygardos teismas 2010-07-09 nutartimi nustatė terminą ieškovams ištaisyti ieškinio trūkumus ir nurodė, kad:
1. ieškovas V. B., prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 150 000 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimą, nepateikė jokių įrodymų apie jam padarytos turtinės žalos realumą, nepateikė įrodymų dėl jam padarytos turtinės žalos dydžio apskaičiavimo, nedetalizavo prašomos priteisti turtinės žalos padarymo aplinkybių, teismui atsisakius suteikti informacija V. B. atstovui A. B.;
2. ieškovai, prašydami priteisti po 25 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nepateikė jokių įrodymų apie prašomos priteisti neturtinės žalos objektyviąją pusę, numatytą CK 6.250str.1d. Ieškovų ieškinio motyvai, kad „buvo pažeista ieškovų teisės į saviraiškos laisvę, veiksmingą teisinę gynybą bei buvo vykdoma diskriminacija jų atžvilgiu dėl atsakovo Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų veiksmų“ turėtų būti labiau ir konkrečiau detalizuoti ir įrodinėjami prašomos priteisti neturtinės žalos atžvilgiu (b.l. 25).
Ieškovai 2010-08-06 patikslintame ieškinyje nurodė tik formalias aplinkybes ir vertinamus, kad V. B. buvo padaryta 150 0001itų neturtinė žala, kad dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų sukeltų pergyvenimų ir sutrikusios sveikatos ieškovas V. B. buvo paguldytas nuo 2010 07 18 iki 2010 07 22 į Kauno miesto 2-ąją klinikinę ligoninę nervų skyrių, kas padarė ieškovui V. B. 50 000 litų neturtinę žalą. Ieškovui V. B. buvo padaryti 50 000 litų neturtinė žala dėl jo teisės vesti bylą ir gauti informaciją per atstovą bei teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimo. Be to, ieškovui V. B. buvo padaryta 50 0001itų neturtinė žala dėl jo atžvilgiu vykdytos diskriminacijos ir lygybės prieš įstatymą ir teismą pažeidimo bei taikytų dvigubų teisingumo standartų, kai kitose bylose jo teisės nebuvo pažeistos vesti bylas ir gauti informaciją per atstovą išduoto įgaliojimo pagrindu bei veiksmingai ginti savo teises ir teisėtus interesus. ir Ieškovas A. B. prašė priteisti 50 000 1itų patirtos neturtinės žalos atlyginimą Nurodyti ieškovų ieškinio pagrindą pagrindžiantys teiginiai ir motyvai pripažintini deklaratyviais ir formaliais, nepagrįstais jokiais objektyviais įrodymais, o remiami vien tik subjektyviais ieškovų teiginiais. 2010-12-22 pateiktas ieškovo V. B. 2010-07-12 Išrašas iš medikinių dokumentų nurodo, kad V. B. gimęs 1924 m. (t.y. jis yra 86 metų), skundžiasi galvos svaigimu, lygsvaros sutrikimu, pas gydytojus nesilankė, jokių vaistų nenaudojo, išskyrus miegui naudotą klonezapamą. Išraše nurodytas ieškovo liga – lėtinė smegenų išsėmija (I 67.8). Pateiktas išrašas nesuteikia jokių įrodymų, kad ieškovų nurodyti teisingi Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2010 04 21 raštas Nr. G R-119 bei l. e. civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas H. Jaglinskis 2010 05 14 raštas galėjo turėti ar turėjo kokią nors neigiamą įtaką ieškovo V. B. sveikatos būklei. Niekuo nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas ieškinio reikalavimas, kad ieškovui V. B. buvo padaryta 50 0001itų neturtinė žala dėl jo atžvilgiu vykdytos diskriminacijos ir lygybės prieš įstatymą ir teismą pažeidimo bei taikytų dvigubų teisingumo standartų, kai kitose bylose jo teisės nebuvo pažeistos vesti bylas ir gauti informaciją per atstovą išduoto įgaliojimo pagrindu bei veiksmingai ginti savo teises ir teisėtus interesus, kadangi ieškovų nurodyta problema dėl informacijos nepateikimo buvo sąlygota pačių ieškovų veiksmų – nepateikimo kartu su ieškiniu 2009-11-03 Įgaliojimo originalo arba tinkamai patvirtinto jo nuorašo.
Virš aptartais motyvais ieškovų ieškinys kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas.
Kadangi ieškovų ieškinys atmestinas, vadovaujantis CPK 83str., 96 str. iš ieškovų į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 50,65 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaujantis CPK 83strf., 96str., 290-291 str.str.;
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Atmesti ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo, pažeidimų pašalinimo bei teisingo 200 000 Lt padarytos žalos ieškovams atlyginimo priteisimo.Priteisti iš V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 25,32 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.Sprendimo nuorašą nusiųsti šalims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.