Kauno apylinkės teismo nutartis

2012-11-28 · Civilinė byla Nr. 2-2869-598/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-11-28Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-28
Bylos Nr.
2-2869-598/2012
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02473-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Pareiškėjas
A. B.
Civilinė byla Nr. 2-2869-598/2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02473-2012-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 128.11.; 129.1.; 129.4.; 117.1.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 28 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio N. A. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į antstolį N. A. su skundu prašydamas panaikinti antstolio jo 2012 m. rugsėjo 26 d. raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00802, bei įpareigoti antstolį N. A. perskaičiuoti vykdymo išlaidas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas ir pateikti vykdymui CPK 610, 655-656, 659 str. pagrindu teisingus raginimą ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą minėtoje vykdymo byloje.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012-09-26 raginimu nurodytoje vykdymo byloje jis yra įpareigotas per 10 dienų nuo raginimo gavimo sumokėti 25,32 Lt pagal vykdomąjį dokumentą ir 98 Lt vykdymo išlaidų pagal 2012-09-26 pateiktą vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Raginimas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra neteisėti ir nepagrįsti, nes pažeistos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos. Pažeistas sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 p., pagal kurį vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu išieškojimuose, kai išieškoma suma yra nuo 10 iki 50 litų negali viršyti 20 Lt, o raginime ir vykdymo išlaidų apskaičiavime minėta suma viršija 20 Lt, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta ir turi būti atitinkamai sumažinta. Šį pažeidimą sistemingai neteisėtai vykdo antstolis N. A. skolininko atžvilgiu, kai kiti antstoliai nepažeidžia minėtos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos ir dėl to pagal suformuotą išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo praktiką tokia antstolio N. A. nebaudžiama taktika turi būti nutraukta ir jis įpareigotas perskaičiuoti neteisėtas ir nepagrįstas vykdymo išlaidas, o išieškojimas sustabdytas iki įsigalios teismo priimtas procesinis sprendimas.

Antstolis N. A., CPK 510 str. nustatyta tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2012 m. spalio 22 d. patvarkymu atsisakė patenkinti skundą ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Jonavos rajono apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad jis priėmė vykdyti įsiteisėjusio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, todėl remiantis CPK 18 str., antstolis turėjo teisę reikalauti, jog skolininkas įvykdytų įsiteisėjusį teismo sprendimą. Bet kuriuo atveju skolininkas privalėjo pats, be atskiro antstolio raginimo, įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl skolininko reikalavimas panaikinti raginimą tik dėl to, kad jis nesutinka su vykdymo išlaidų skaičiavimais, yra nepagrįstas, nes skolininkas iš esmės neskundžia nei paties sprendimo ar jo vykdymo privalomumo, nei raginime nustatyto termino teismo sprendimui įvykdyti. Raginimas yra tik informatyvaus pobūdžio procesinis dokumentas, kuris iš esmės nepakeičia jokių skolininko teisių bei teisėtų interesų. Raginime nurodyta vykdymo išlaidų suma, nepažeidžia jokių pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų, susijusių su jo pareiga įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kadangi atitinka realią galimybę įvykdyti vykdomąjį dokumentą, o CPK nustatyta kita vykdymo išlaidų dydžio nustatymo, vykdymo ir išieškojimo teisminės kontrolės tvarka. Iš esmės skolininko skundžiamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00802 yra identiškas vykdymo išlaidų apskaičiavimui kuris buvo analizuojamas Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2410-814/2011 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-2390-259/2011, su tuo skirtumu, kad padidėjo vartojimo kainų indekso dydis, kuriuo pagrindu vykdymo išlaidos indeksuotos teisės aktų nustatyta tvarka. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelės 4. eilėje apskaičiuotos ir indeksuotos šios lentelės pirmame (būtinos vykdymo išlaidos) ir antrame (papildomos vykdymo išlaidos) punktuose nurodytos vykdymo išlaidos: 40 Lt dydžio būtinų vykdymo išlaidų ir 20 Lt papildomų vykdymo išlaidų, indeksuotos taikant 136,5 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą, kuris galiojo skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą ((40+20)+36,5proc.= 81,90Lt). 20 Lt papildomų vykdymo išlaidų suma kaip pagrindas buvo paimta atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 p. reikalavimus, nors realiai vykdomojoje byloje buvo patirta daug daugiau papildomų vykdymo išlaidų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 p. nurodyti apribojimai taikomi tik apskaičiuojant papildomas vykdymo išlaidas ir netaikomi skaičiuojant pašto (kurjerių) ir banko paslaugų už išieškotų lėšų pervedimą išlaidas, todėl kitos vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos pašto (kurjerių) ir banko paslaugų už išieškotų lėšų pervedimą išlaidos buvo apskaičiuotos atsižvelgiant į faktines išlaidas, bei sudarė 16,09 Lt. Apskaičiuota vykdymo išlaidų suma (81,90+16,09=97,99) buvo suapvalinta iki sveikojo skaičiaus Sprendimų vykdymo instrukcijos 64 p. nustatyta tvarka ir sudarė 98 Lt.

Taip pat antstolis savo patvarkyme kelia teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų prieštaravimo įstatymui klausimą ir nurodo, kad bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas ir bendrosios kompetencijos teismas turi nutartimi kreiptis j administracinį teismą, prašydamas patikrinti ar Sprendimų vykdymo instrukcija ta apimtimi, kuria nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima teisingai atlygint už darbą antstoliams vykdžiusiems įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, kai papildomų vykdymo išlaidų suma viršijo Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.1 p. nustatytą ribą, neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00802 esančiais duomenimis nustatyta, kad antstoliui N. A. buvo pateiktas vykdyti Panevėžio apygardos teismo 2012-06-25 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-876-425/2010 dėl 25,32 Lt skolos (teismo turėtų išlaidų) iš skolininko A. B. išieškojimo išieškojo valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai (vykd. b.l. 2). Antstolis, nenustatęs LR CPK 651 str. 2 d. numatytų kliūčių dokumento priėmimui, 2012-09-25 patvarkymu jį priėmė ir 2012-09-26 raginimu įvykdyti sprendimą antstolis skolininkui pranešė apie tai, kad skolininko atžvilgiu yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas bei paragino jį per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 25,32 Lt skolos ir 98,00 Lt vykdymo išlaidų (vykd. b.l. 6). Antstolio raginimas kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą įteiktas 2012-10-02 pareiškėjo šeimos nariui registruota pašto siunta (vykd. b.l. 8,9).

Pareiškėjas (skolininkas) A. B. skundžia antstolio priimtą procesinį dokumentą - raginimą įvykdyti teismo sprendimą tik dalyje dėl vykdymo išlaidų dydžio paskaičiavimo, nurodydamas, kad raginime ir vykdymo išlaidų apskaičiavime minėta papildomų išlaidų suma viršija 20 Lt, pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 p. reikalavimus, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta ir turi būti atitinkamai sumažinta.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, taip pat aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

CPK 609 str. 2 d. nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal teisingumo ministro 2011-11-14 įsakymu Nr. 1R-265 patvirtintos naujos Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos 67 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Instrukcijos 43.1 p. nustato, kad išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 iki 50 litų, papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 20 litų. Todėl vykdymo išlaidų paskaičiavimas siunčiant skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą neturi prieštarauti minėtoms Instrukcijos nuostatoms.

Iš vykdomojoje byloje esančio 2012-09-26 Vykdymo išlaidų apskaičiavimo (vykd. b.l. 5) matyti, kad antstolis paskaičiavo ir raginime įvykdyti sprendimą nurodė: būtinas vykdymo išlaidas – 40 Lt ir papildomas vykdymo išlaidas – 20 Lt, kurių indeksuota bendra suma (taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą – 136,5) yra 81,90 Lt. Kitos antstolio paskaičiuotos išlaidos (Instrukcijos 65 p.) yra 16,09 Lt, todėl paskaičiuota bendra (suapvalinta) siūlomų skolininkui sumokėti vykdymo išlaidų suma yra 98,00 Lt, kuri buvo nurodyta ir raginime įvykdyti sprendimą.

Pagal CPK 82 str. 1 d. sprendimo vykdymo išlaidos yra indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Instrukcijos 40 punkte, kuriame nurodyta, kad šioje Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Antstolis šiuo atveju 60,00 Lt vykdymo išlaidų sumą indeksavo pritaikęs 136,5 ketvirčio vartojimo kainų indeksą, kas neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, todėl vykdymo išlaidų suma – 81,90 Lt (be kitų faktinių išlaidų) paskaičiuota teisingai. Pažymėtina, kad Instrukcijos 40 p. nenumato išimčių vykdymo išlaidų indeksavimui ir nustato, kad yra indeksuojamos visos šioje Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška.

Atsižvelgiant į tai, kad antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavime taikyta neindeksuota papildomų išlaidų suma neviršijo 20,00 Lt, pareiškėjo argumentas, kad šiuo atžvilgiu buvo pažeista Instrukcijos nustatyta vykdymo išlaidų skaičiavimo tvarka, yra laikytinas nepagrįstu ir skundas šioje dalyje yra atmestinas. Taip pat teismas pažymi, kad raginimas įvykdyti sprendimą savo esme yra tik informatyvaus pobūdžio procesinis dokumentas, skolininkui nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Vykdymo išlaidos iš skolininko yra išieškomos atskiru antstolio patvarkymu, kuris atitinkamai gali būti skundžiamas CPK 510 str. nustatyta tvarka (CPK 611 str. 2 ir 3 d. Instrukcijos 41 p.). Todėl panaikinti antstolio reikalavimo vien dėl galimo neteisingo vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir siūlymo jas sumokėti, nėra pagrindo.

Nors pareiškėjo skunde nurodytas galimas teisės pažeidimo faktas nepasitvirtino, tačiau vadovaudamasis LR CPK 594 straipsnio nuostatomis, bei plačiau susipažinęs su antstolio vykdomu vykdymo išlaidų skaičiavimu iki priverstinio vykdymo veiksmų pradžios, t.y. rengiant raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, teismas, išeidamas už skundo reikalavimo ribų, turi pareigą pasisakyti ir dėl kitų išlaidų, nurodytų 2012-09-26 Vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumente, pagrįstumo.

Raginime įvykdyti teismo sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavime yra nurodyta bendra vykdymo išlaidų suma – 98 Lt, į kurią yra įskaičiuotos kitos išlaidos (pašto ir bankinių pavedimų), kurių bendra suma yra 16,09 Lt. Šioje dalyje antstolio atliktas išlaidų paskaičiavimas yra iš dalies nepagrįstas. Instrukcijos 65 p. nustato, kad kitos šios Instrukcijos 3 lentelėje nenurodytos vykdymo išlaidos (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, vežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos atsižvelgiant į antstolio faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Tokiu atveju siunčiant raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą geruoju, antstolis neturi teisinio pagrindo nurodyti galimas kitas vykdymo išlaidas (pašto ir banko pavedimų) kurios numatomos turėti ateityje, nes į kitas išlaidas gali būti įskaitomos tik faktinės vykdymo išlaidų paskaičiavimo metu turėtos išlaidos, šiuo atveju jos negali viršyti dviejų pašto siuntų išlaidų dydžio – 3,27 Lt, nurodyto Vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelės 5.1 p. Pažymėtina, kad kitų faktinių išlaidų dydžio nuspėti ar suplanuoti iš anksto neįmanoma, nes pavyzdžiui per raginime nustatytą terminą skolininkui įvykdžius sprendimą ir sumokėjus skolą į išieškotojo (ne į antstolio) sąskaitą, antstoliui netektų išieškotų lėšų pervesti į išieškotojo sąskaitą, todėl visiškai nepagrįstomis taptų antstolio paskaičiuotos išlaidos už bankinius pavedimus ir pan. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolio 2012-09-26 Vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir 2012-09-26 Raginimas įvykdyti sprendimą dalyje dėl siūlomų sumokėti 12,82 Lt kitų faktinių vykdymo išlaidų (Vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelės 5.2-5.8 p.) laikytinas nepagrįstu ir antstolis yra įpareigotinas šioje dalyje ištaisyti vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

Dėl antstolio patvarkyme nurodyto motyvo, kad teismas neturi vadovautis 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, kurios prieštarauja įstatymui ir teismo pareigos kreiptis į administracinį teismą patikrinti ar Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos kuriomis nėra nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų galima teisingai atlygint už darbą antstoliams vykdžiusiems įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, kai papildomų vykdymo išlaidų suma viršijo Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.1 p. nustatytą ribą, neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, teismas plačiau nepasisako, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas bei nėra nustatytos CPK 3 str. 4 d. numatytos aplinkybės, t.y. kad atitinkamas norminis teisės aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Be to pažymėtina, kad teismas konkrečiu atveju vadovavosi ne Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, pirmosios redakcijos nuostatomis ir konkrečiai jos 34.1 p., kuriuo remiasi antstolis, o Sprendimų vykdymo instrukcijos nauja redakcija, patvirtinta LR teisingumo ministro 2011-11-14 įsakymu Nr.1R-265, kurios nuostatos taikytinos nagrinėjant šią bylą ir kurios 34.1 p. visiškai nereglamentuoja antstolio patvarkyme nurodytų ribojimų neviršyti nustatyti papildomų išlaidų sumos ribą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., 513 str., 594 str., teismas,

nutaria:

Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00802 antstolio N. A. 2012-09-26 Vykdymo išlaidų apskaičiavimas dalyje dėl 12,82 Lt kitų faktinių vykdymo išlaidų paskaičiavimo (Vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelės 5.2-5.8 p.) yra nepagrįstas ir antstolis N. A. yra įpareigojamas šioje dalyje ištaisyti vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Banga Bartkienė