Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio N. A. ir skolininko A. B. atskiruosius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2327-814/2012 dėl antstolio N. A. veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis N. A. 2012-07-23 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00481 panaikino 2012-07-10 patvarkymu taikytą areštą skolininko A. B. lėšoms, esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo, kad skolininkas ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius pateiktų antstoliui dokumentus, patvirtinančius tai, kad neišnyko šiame patvarkyme nurodytos aplinkybės, kurios buvo pagrindu panaikinti lėšų, esančių skolininko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), areštą; įpareigojo skolininką susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti vykdomąjį dokumentą, tame tarpe vykdyti lėšų išmokėjimą, pervedimą ir išėmimą iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra susiję su antstoliui žinoma pervedama pensija, lėšomis iš kurių išieškojimas pagal Civilinio proceso kodeksą negalimas ar lėšų pervedimu į antstolio N. A. depozitinę sąskaitą; įpareigojo atlikti tam tikrus veiksmus, t.y. ne rečiau, kaip vieną kartą per vieną kalendorinį mėnesį daryti išskaitas iš skolininko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių lėšų ir visas lėšas, jeigu jos nėra susiję su antstoliui žinoma pervedama pensija, lėšomis (pinigų sumomis) iš kurių išieškojimas pagal Civilinio proceso kodeksą negalimas ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį pervesti į antstolio N. A. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Antstolis N. A. atsiliepimu į skolininko A. B. skundą prašo jo netenkinti ir palikti A. B. skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nepakeistą; prijungti prie bylos apelianto pateiktus rašytinius įrodymus – 2012-08-20 Lietuvos antstolių rūmų raštą ir 2012-07-26 VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriaus raštą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2012-08-20 Lietuvos antstolių rūmų raštas patvirtina antstolio nurodytas aplinkybes, kad antstoliams nėra žinoma informacija apie sąskaitose esančių ir į jas pervedamų lėšų kilmę, paskirtį bei likutį iki atskiro tokios informacijos išreikalavimo. O toks duomenų išreikalavimas reikalauja papildomų vykdymo išlaidų. Šis raštas patvirtina, kad jokių drausminių pažeidimų antstolio veiksmuose nebuvo;Skolininko pateikti kiti įrodymai patvirtina informaciją apie išskaitas, kurios buvo darytos dar iki 2012-07-10, kai vykdomojoje byloje buvo taikytos priverstinio vykdymo priemonės ir visiškai nėra susijusios su išskaitomis pagal vykdomąjį dokumentą, kuris yra vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00481. Be to, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti tuos įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui;Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo išnagrinėti civilinės bylos, nes jis yra apskundęs raginimą įvykdyti sprendimą, kadangi pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, jog 2012-05-09 išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą – Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-01 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.2-10650-584/2011 dėl 227,05 Lt išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojo valstybės naudai (vykd.b.t.1 b.l.2). 2012-05-11 antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd.b.t.1 b.l.3), paskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios sudarė 152 Lt, bei išsiuntė skolininkui A. B. raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, o taip pat siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas (vykd.b.t.1 b.l.5-6). Skola sumokėta nebuvo. 2012-07-10 antstolis A. A. priėmė patvarkymus areštuoti lėšas skolos ir vykdymo išlaidų sumai, esančias Swedbank, AB, AB DNB banke, ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą, patvarkymuose taip pat nurodė, jog remiantis CPK 624 straipsnio 3 dalimi, 689 straipsnio 1dalimi, yra areštuojama 750,05 Lt suma (vykd.b.t.1 b.l.24-26). Antstolis 2012-07-10 priėmė patvarkymą Nr. V/TA-DU-886 dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. B. valstybės naudai ir jį išsiuntė VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriui (vykd.b.t.1 b.l.27). 2012-07-11 patvarkymu antstolis pareikalavo Swedbank, AB per 5 d. nuo patvarkymo gavimo momento pateikti duomenis reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, t.y. banko sąskaitos išrašą nuo 2012-06-01 iki 2012-07-11, kuriame atsispindėtų kokio pobūdžio piniginės lėšos užskaitomos (pervedamos) į A. B. sąskaitą (vykd.b.t.2 b.l.1). 2012-07-11 patvarkymu antstolis pareikalavo A. B. per 5 d. raštu pateikti duomenis apie jam priklausantį turtą, turtines teises (vykd.b.t.2 b.l.2). Anstolio N. A. kontoroje 2012-07 16 gautas A. B. skundas, kuriame skolininkas nurodė, jog iš jo sąskaitos, esančios Swedbank, AB buvo neteisėtai nurašytos lėšos - jo gaunama invalidumo pensija (vykd.b.t.2 b.l.7). 2012-07-16 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo pareikalavo iš A. B. nedelsiant raštu nurodyti banko sąskaitos numerį, į kurią yra pervedama skolininko pensija ir pateikti tai patvirtinančių dokumentų originalus (vykd. b.t.2 b.l.8). Tokių duomenų skolininkas antstoliui nepateikė. Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, antstolis priėmė 2012-07-23 patvarkymą, su kuriuo nesutinka skolininkas A. B.. Apeliantas A. B. nurodo, jog antstolis neteisėtai ėmėsi priverstinio skolos išieškojimo ir tai patvirtina į bylą pateikti jo rašytiniai įrodymai. Kaip matyti iš 2012-08-20 Lietuvos antstolių rūmų rašto Nr. S-10325-12502, ši institucija patvirtino, jog vykdant išieškojimą iš A. B. buvo taikytas lėšų, esančių banko sąskaitoje, areštas, tačiau nustačius, kad šios lėšos buvo areštuotos nepagrįstai, 2012-07-23 areštas buvo panaikintas, o išieškotos 308,44 Lt lėšos buvo grąžintos skolininkui. Be to, antstolis N. A. savo atsiliepime į skolininko atskirąjį skundą nurodė, jog 2012-10-31 VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriaus rašte nurodytos aplinkybės, kad pagal antstolio N. A. 2012-07-10 patvarkymą iš skolininko A. B. buvo išskaičiuotos 227,05 Lt, patvirtina informaciją tik apie tas išskaitas, kurios buvo darytos dar iki 2012-07-10, kai vykdomojoje byloje buvo taikytos priverstinio vykdymo priemonės. Šiuo metu, kaip matyti iš bylos duomeų,. tokios priemonės nėra taikomos. Tokios aplinkybės patvirtina, jog šiuo metu išskaitos iš skolininkui A. B. priklausančios pensijos nėra atliekamos. Nepagrįstu laikytinas ir kitas skolininko argumentas, kad antstolis nepagrįstai pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus, kadangi skolininkas nesutiko su vykdymo išlaidų paskaičiavimu ir tokį antstolio patvarkymą buvo apskundęs. Dėl šios priežasties skolininkas negalėjo ir neturėjo pareigos įvykdyti antstolio raginimo sumokėti skolą. Pažymėtina, kad skundo padavimas teismui nesustabdo antstolio pradėtų procesinių veiksmų, jeigu šiuo klausimu teismas nepriima atskiro sprendimo (CPK 510 str. 3 d.). Todėl suabejojus vykdymo procese atliekamais antstolio veiksmais ir siekiant, kad jie būtų atidėti, kartu su skundu teismui reikėtų pateikti ir prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Jeigu teismas tokį prašymą patenkina, nutartį būtina pateikti antstoliui. Tik remdamasis dokumentais antstolis galės sustabdyti procesinius veiksmus, kol teismas svarsto jų pagrįstumą. Kadangi, kaip matyti iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-11-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2870-598/2012 skolininkas stabdyti vykdymo veiksmų neprašė, todėl skolininkas nagrinėjamu atveju privalėjo įvykdyti antstolio raginimą sumokėti skolą. Taigi, iš to kas pasakyta, darytina išvada, jog nenustatyta, kad antstolis N. A. vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0165/12/00481 būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, dėl ko apelianto A. B. atskirasis skundas atmestinas. Nenustačius antstolio veiksmų neteisėtumo vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00481, atmestini ir apelianto A. B. prašymai priimti atskirąjį nutartį, pranešti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui dėl drausminės bylos iškėlimo bei pranešti prokurorui apie nusikaltimo požymius.

Antstolis N. A. byloje kelia klausimą dėl CPK 624 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytų priverstinių vykdymo priemonių taikymo pagrįstumo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino antstolio N. A. 2012 m. liepos 23 dienos patvarkymą panaikinti lėšų areštą ir įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, dalyje dėl skolininko A. B. įpareigojimo ne rečiau, kaip vieną kartą per vieną kalendorinį mėnesį daryti išskaitas iš skolininko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių lėšų ir visas lėšas, jeigu jos nėra susiję su antstoliui žinoma pervedama pensija, lėšomis (pinigų sumomis) iš kurių išieškojimas pagal Civilinio proceso kodeksą negalimas ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį pervesti į antstolio N. A. depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini). Antstolis atskirajame skunde nurodo, jog šios priemonės taikymas yra būtinas, kadangi Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema neveikia, dėl to antstolis neturi galimybių gauti informacijos apie skolininko atsiskaitomojoje sąskaitoje esančių lėšų kilmę. Šis antstolio argumentas laikytinas pagrįstu. Kaip matyti, Lietuvos antstolių rūmai 2012-08-20 rašte patvirtino, jog saugodami savo klientų privatumą, bankai neteikia antstoliams informacijos apie sąskaitose esančių ir į jas pervedamų lėšų kilmę, paskirtį bei likutį. Antstolio pateikti paaiškinimai patvirtina, jog Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema, kuri leis antstoliams nustatyti piniginių lėšų, esančių skolininkų sąskaitose, rūšį, kilmę, galimai pradės veikti tik 2013-07-01. Tai reiškia, jog antstolis šiuo metu gali nustatyti tik tą faktą, jog sąskaitoje yra atitinkama pinigų suma, tačiau ar tai yra lėšos, iš kurių galima išieškoti, antstolis duomenų neturi. Taigi, tokiu atveju, antstoliui lieka tik atlikti vykdymo veiksmus, numatytus CPK 689 straipsnyje. Atsižvelgiant į tokią situaciją, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolio reikalavimas , kuria A. B. buvo įpareigotas ne rečiau, kaip vieną kartą per vieną kalendorinį mėnesį daryti išskaitas iš skolininko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių lėšų ir visas lėšas, jeigu jos nėra susiję su antstoliui žinoma pervedama pensija, lėšomis (pinigų sumomis) iš kurių išieškojimas pagal Civilinio proceso kodeksą negalimas ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį pervesti į antstolio N. A. depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), yra perteklinis. Pripažintina, jog šiuo atveju tik pats skolininkas, turėdamas informaciją apie savo gaunamas pajamas, jų kilmę bei paskirtį, savo veiksmais galėtų vykdymo procesą padaryti operatyvesnį ir efektyvesnį. Kadangi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, skolininkas A. B. su antstoliu nebendradarbiavo, neteikė jam jokios informacijos apie savo gaunamas pajamas, darytina išvada, jog antstolio pritaikyta priverstinio vykdymo priemonė - įpareigojimas ne rečiau, kaip vieną kartą per vieną kalendorinį mėnesį daryti išskaitas iš skolininko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių lėšų ir visas lėšas, jeigu jos nėra susiję su antstoliui žinoma pervedama pensija, lėšomis (pinigų sumomis) iš kurių išieškojimas pagal Civilinio proceso kodeksą negalimas ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį pervesti į antstolio N. A. depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvo visiškai pagrįsta. Šiuo atveju taip pat pritartina antstolio išsakytai pozicijai, kad skolininkui tinkamai vykdant antstolio taikytą, tačiau pirmosios instancijos teismo panaikintą, priverstinio vykdymo priemonę, būtų išvengta papildomų vykdymo išlaidų. CPK 689 straipsnis nustato tvarką, kuria vadovaujantis antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines sumas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose, pas asmenis, bei jas areštuoja. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui persiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 str. 1 d.). Taigi, bet kokiu atveju, antstolis tikrindamas skolininko sąskaitos būklę, pagal CPK 689 straipsnio nuostatas privalo priimti patvarkymą, kuris yra prilyginamas turto arešto aktui. Tai sudaro pagrindą antstoliui skaičiuoti papildomas vykdymo išlaidas, kurios vėliau bus išieškotos iš skolininko, be to, laikinai bus apribotos ir visos atsiskaitomojoje sąskaitoje esančios skolininko lėšos. O tokie antstolio veiksmai gali sukelti dar intensyvesnius teisminius ginčus ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas tenkina antstolio N. A. atskirąjį skundą ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį pakeičia, panaikina skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas panaikino antstolio N. A. 2012-07-23 patvarkymą panaikinti lėšų areštą ir įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, dalyje dėl skolininko A. B. įpareigojimo ne rečiau, kaip vieną kartą per vieną kalendorinį mėnesį daryti išskaitas iš skolininko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių lėšų ir visas lėšas, jeigu jos nėra susiję su antstoliui žinoma pervedama pensija, lėšomis (pinigų sumomis) iš kurių išieškojimas pagal Civilinio proceso kodeksą negalimas ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį pervesti į antstolio N. A. depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini); šioje dalyje klausimą išsprendžia iš esmės - skolininko A. B. skundą atmeta (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria teismas panaikino antstolio N. A. 2012-07-23 patvarkymą panaikinti lėšų areštą ir įpareigoti skolininką A. B. atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, dalyje dėl skolininko A. B. įpareigojimo ne rečiau, kaip vieną kartą per vieną kalendorinį mėnesį daryti išskaitas iš skolininko A. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių lėšų ir visas lėšas, jeigu jos nėra susiję su antstoliui žinoma pervedama pensija, lėšomis (pinigų sumomis) iš kurių išieškojimas pagal Civilinio proceso kodeksą negalimas ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį pervesti į antstolio N. A. depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini). Šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės - skolininko A. B. skundą atmesti.

Likusią Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.