- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-09
- Bylos Nr.
- A2-12132-886/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
- 124.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-369-877/2010 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. V. dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas A. B. prašo atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-369-877/2010, panaikinti šio teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo ieškinį atsakovei V. V. dėl garbės ir orumo gynimo ir moralinės žalos atlyginimo (4 t. 52-53 b.l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime padarytos trys aiškios teisės taikymo klaidos, sudarančios pagrindą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą:
Pirma. Sprendime padaryta aiški CPK 69 straipsnio taikymo ir aiškinimo klaida, nes sprendimas priimtas, kompetentingai institucijai - Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkui - neišnagrinėjus ieškovo pareiškimo nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją R. Liukaitytę, visą Kauno miesto apylinkės teismą ir Kauno apygardos teismą. Pirmos instancijos teismui pačiam išsprendus nušalinimo klausimą, bet neperdavus jo nagrinėti aukštesnės pakopos teismui, padaryta aiški procesinės teisės normos taikymo klaida.
Žemesnės instancijos teismas
Antra. Sprendime padaryta aiški įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo klaida, nes teismas nepagrįstai ir neteisėtai atleido atsakovę nuo pareigos įrodinėti ir įrodyti teiginio „šis pareiškimas buvo iš jos išgautas smurtu“ atitikimą tikrovei, kai atsakovė šį teiginį viešai paskleidė buvusiame dienraštyje „Tiesa” ir teismo posėdyje Vilniaus miesto 1-os apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-179/96 kaip liudytoja patvirtino, kad tikrai paskleidė viešai šį teiginį per masines informavimo priemones. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 37 straipsnio nuostatas, nepagrįstai ir neteisėtai pripažino atsakovę V. V. šioje civilinėje byloje kaip liudytoją dalyvavusiu civilinėje byloje asmeniu ir dėl to nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad teiginys „šis pareiškimas buvo iš jos išgautas smurtu“ jau nustatytas ir įrodytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-179/96 ir šį faktą neteisėtas pripažino prejudiciniu faktu.
Trečia. Sprendime padaryta aiški Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. l 4 punkto taikymo ir aiškinimo klaida, nes teismo sprendime nurodyta, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės instituciją dėl pažeistų teisių ar interesų gynime bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Pareiškėjas laiko, kad teismas sumaišė pareiškėją, kuris su sąžiningu pareiškimu kreipėsi į kompetentingą valstybės instituciją dėl pažeistų teisių gynimo, su atsakove, kuri kompetentingai valstybės institucijai pateikė pareiškimus, kad nepažeidė A. B. teisių ir teisėtų interesų. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad nelaikytina duomenų paskleidimu atvejis, kai ši informacija tampa žinoma pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų vykdymo, jeigu informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. V. su A. B. prašymu atnaujinti procesą nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (4 t. 94-96 b.l.) nurodo, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą reiškė nušalinimus ne tik bylą nagrinėjusiems teisėjams, bet ir visiems Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismų teisėjams, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas visus jo prašymus atmetė, ieškovo elgesį dėl reiškiamų nušalinimų įvertinęs kaip nagrinėjamos bylos proceso vilkinimą. Suinteresuotas asmuo laiko, kad Kauno miesto apylinkės teismas, atsisakydamas dar kartą perduoti pareiškimą dėl nušalinimo Lietuvos apeliaciniam teismui, pasielgė teisingai, užkirsdamas kelią eilinį kartą vilkinti bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pareiškėjo argumento, kad teismas neteisėtai atleido atsakovę nuo pareigos įrodinėti ir įrodyti teiginį „šis pareiškimas buvo iš jos išgautas smurtu“ atitikimą tikrovei, suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 1996 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-893/1996 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-305/1997 nustatyta, kad dienraštyje „Tiesa“ viešai buvo pareikštas teiginys „šis pareiškimas iš jos buvo išgautas smurtu“. Atsakovė šios aplinkybės neneigė ir neneigia. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad minėtas teiginys atitinka tikrovę ir nežemina ieškovo garbės ir orumo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. V. nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad teismo sprendime padaryta aiški Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 4 punkto taikymo ir aiškinimo klaida. Nurodo, kad ji kreipėsi su raštišku paaiškinimu į valstybės institucijas dėl neva pažeistų ieškovo teisių ir interesų. Tai nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas, nes kreipimasis buvo sąžiningas ir nebuvo nustatyta žinių paskleidimo fakto. Atitinkamo kreipimosi turinys tapo žinomas tarnybines pareigas vykdžiusiems pareigūnams, o tai nelaikoma duomenų paskleidimu. Suinteresuotas asmuo mano, kad teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus ir teisingai išaiškino minėtą Senato nutarimo nuostatą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas CPK nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Proceso atnaujinimo pagrindų baigtinis sąrašas įtvirtintas CPK 366 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, ne tik turi nustatyti, kad priimant teismo sprendimą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, tačiau įvertinti ir nustatyti, kad ši klaida turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka konstatuoti aiškią teisės normos taikymo klaidą, bet dar būtina nustatyti, kad dėl padarytos teisės taikymo normos klaidos priimtas neteisėtas sprendimas, t.y. teismas be šios klaidos būtų priėmęs kitokį sprendimą.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodo tris aiškias teisės normos taikymo klaidas, padarytas Kauno miesto apylinkės 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime.
Dėl CPK 69 straipsnyje numatytos teisės normos aiškios taikymo klaidos
Pareiškėjo nuomone, šios normos aiški taikymo klaida padaryta tuo, kad teismo sprendimas priimtas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkui neišnagrinėjus ieškovo pareiškimą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją R. Liukaitytę, visą Kauno miesto apylinkės teismą ir Kauno apygardos teismą.
Visuotinai sutinkama, kad asmens teisė, jog jo byla būtų išnagrinėta nepriklausomo, nešališko ir kompetentingo teismo yra viena pagrindinių žmogaus teisių, sudaranti teisinės valstybės pamatą. Tokia asmens teisė yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (Konvencijos 6 straipsnis), Civilinio proceso kodekse, Teismų įstatyme ir kituose tarptautiniuose ir nacionalinės teisės norminiuose aktuose.
Vienas iš civilinio proceso institutų, garantuojančių asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą yra teismo sudėties nušalinimo institutas, kuris pasireiškia dvejopai. Viena vertus, bylą nagrinėjantis teisėjas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos nagrinėjimo baigtimi arba yra kitų aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo, privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Kita vertus, esant teisėjo tiesioginiam ar netiesioginiam suinteresuotumui bylos nagrinėjimo baigtimi arba kai yra kitų aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo, kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo gali tokį nušalinimą pareikšti teisėjui (CPK 68 straipsnio 1 dalis). Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka nustatyta CPK 69 straipsnyje. Pažymėtina, kad nušalinimo instituto procesinė paskirtis yra sudaryti prielaidas objektyviam ir nešališkam bylos nagrinėjimui, o ne šaliai pasirinkti kokios sudėties teismas nagrinės jo bylą, ar naudojantis šiuo institutu veikti priešingai greitam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui.
Pareiškėjas nurodo, kad teisės normos taikymo klaida padaryta, nes priimant sprendimą nebuvo išspręstas jo 2010 m. rugsėjo 11 d. pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai, visam Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismui.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas A. B. ne vieną kartą panašiais pagrindais reiškė nušalinimus bylą nagrinėjantiems teisėjams, visam Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismui. Nušalinimo klausimai buvo sprendžiami Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimis, kuriomis nušalinimo pareiškimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti: 1) 2008 m. birželio 26 d. nutartimi atmestas pareiškimas nušalinti visą Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismą (2 t. 9-10 b.l.); 2) 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atmestas pareiškimas nušalinti teisėją O. Šinkarenko ir visus kitus šio teismo teisėjus (2 t. 42-43 b.l.); 3) 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi atmestas pareiškimas nušalinti teisėją O. Šinkarenko ir visus kitus šio teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus (2 t. 134-135 b.l.); 4) 2010 m. birželio 22 d. atmestas pareiškimas nušalinti Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo ir kitų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjus (3 t. 75-76 b.l.). Nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovas vėl reiškė nušalinimą Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams, kuris dar kartą atmestas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2011 m. spalio 10 d. nutartimi (4 t. 104-105 b.l.).
Ieškovas A. B. 2010 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir dviem atskirais dokumentais (3 t. 125, 127 b.l.) pateikė dar vieną pareiškimą nušalinti Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus. Šį nušalinimo klausimą išnagrinėjo Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas E. Inokaitis 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi, kuria pareiškimą dėl nušalinimo atmetė.
Vertinimas, kad Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, išspręsdamas nušalinimo klausimą, išsprendė ne savo kompetencijoje esantį klausimą, reiškia vertinimą išskirtinai formaliuoju pažiūriu. Teismas pažymi, kad aukštesnės pakopos teismas – Lietuvos apeliacinis teismas - ne mažiau penkis kartus nagrinėjęs visam Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismui reikštus nušalinimus, ir nenustatęs jų teisėtumo ar pagrįstumo, juos atmesdavo. Teismas taip pat pažymi, kad būtent Lietuvos apeliacinis teismas savo 2010 m. birželio 22 d. nutartyje (3 t. 75-76 b.l.) ieškovo nuolat reiškiamus nušalimus laiko akivaizdžiai nepagrįstais ir nurodo, kad už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ieškovas gali būti nubaustas CPK 95 straipsnyje numatyta sankcija.
Teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą daro išvadą, kad ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu nuolat reikšdamas nušalinimus bylą nagrinėjusiems teisėjams, visiems Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo ar kitų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkės teismų teisėjams, nesiekė, kad jo byla būtų išnagrinėta objektyvaus ir nešališko teismo, o priešingai - siekė užvilkinti bylos nagrinėjimą ir apsunkinti jos procesą.
Pareiškėjo panašiais ar analogiškais pagrindais pareikštus nušalinimus penkis kartus išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas ir juos atmetė kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Pareiškėjo teisė nušalinti jo bylą nagrinėjančius teisėjus buvo realizuota tinkamai, todėl teismas konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime nėra padaryta aiški teisės normos, numatytos CPK 69 straipsnyje, taikymo klaida ir šiuo pagrindu reiškiamą prašymą dėl proceso atnaujinimo atmeta.
Dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, numatytų CPK 37, 176-185 straipsniuose, aiškios taikymo klaidos
Pareiškėjo nuomone teismo sprendime yra padaryta ir aiški įrodinėjimo naštą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų taikymo klaida, nes teismas nepagrįstai ir neteisėtai atleido atsakovę nuo pareigos įrodinėti ir įrodyti teiginio „šis pareiškimas buvo iš jos išgautas smurtu“ atitikimą tikrovei, kai atsakovė šį teiginį viešai paskleidė buvusiame dienraštyje „Tiesa” ir teismo posėdyje Vilniaus miesto 1-os apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-179/96, apklausta kaip liudytoja. Pareiškėjas laiko, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakovę V. V. civilinėje byloje dalyvavusiu asmeniu ir dėl to nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad teiginys „šis pareiškimas buvo iš jos išgautas smurtu“ jau nustatytas ir įrodytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu – prejudicinis faktas.
Bendroji įrodinėjimo pareiga įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalis turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šia teisės norma realizuojamas šalių rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris reiškia, kad lygios šalys siekia įtikinti nešališką teismą šalies nurodomų aplinkybių buvimu ar nebuvimu.
Įstatymo numatyta tvarka šalis gali būti atleista nuo įrodinėjimo pareigos. CPK 182 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant šalis atleidžiama nuo įrodinėjimo pareigos ir jai nereikia įrodinėti aplinkybių, kuriomis remiasi nagrinėjant bylą. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad teiginio „šis pareiškimas iš jos buvo išgautas smurtu“ tikrumas buvo civilinių bylų, nagrinėtų Vilniaus apygardos teisme (civ. bylos Nr. 2A-893/1996) ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme (civ. bylos Nr. 3K-305/1997), nagrinėjimo dalykas. Teismai pripažino teiginio „pareiškimas iš jos buvo išgautas smurtu“ atitikimą tikrovei.
Pareiškėjas laiko, kad minėtose bylose nustatytus faktus teismui pripažinus prejudiciniais faktais, padaryta aiški teisės taikymo klaida, nes prejudiciniais faktais galimi pripažinti tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriose dalyvavo tie patys asmenys. Nurodytose bylose atsakovė nebuvo byloje dalyvavęs asmuo buvo apklausta liudytoja ir.
Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą prejudiciniai faktai yra tokie faktai, kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.
Civilinio proceso teisės teorijoje vieningai sutariama, kad teismo sprendimo prejudicinei galiai netaikomos subjektinės ribos (taikymas tik byloje dalyvaujantiems asmenims) teismo sprendimams dėl pripažinimo. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui. asmenį paskelbus (pripažinus) mirusiu šio sprendimo prejudicinė galia taikoma visiems asmenims („Civilinio proceso teisė“ E. Laužikas, V. Mikelėnas, V. Nekrošius. Justitia, 2003, 1 tomas, 448 psl.; „Civilinis procesas: teorija ir praktika“ A. Driukas, V. Valančius, TIC, 2005, 2 tomas 594 psl.).
Vilniaus miesto I apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-179/1996 (1 t. 7-10 b.l.) ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-893/1996 (1 t. 11-12 b.l.) prieš nuspręsdami įpareigoti ar ne UAB „Dienos leidykla“ paneigti konkretų dienraštyje „Tiesa“ išspausdintą teiginį, sprendė klausimą, ar pripažinti tokius teiginius atitinkančius tikrovę, ar ne. Ir tik tokius teiginius pripažinus neatitinkančius tikrovės atsiranda pagrindas įpareigoti atsakovą juos paneigti. Net ir pats ieškovas, pateikdamas ieškinį civilinėje byloje (1 t. 1-2 b.l.), pirmiausia prašo pripažinti teiginius neatitinkančius tikrovės. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodyti Vilniaus miesto I apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimai pagal šių sprendimų procesinį pobūdį yra sprendimai dėl pripažinimo, kurių prejudicinei galiai netaikomos subjektinės ribos.
Teismas konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime nėra padaryta aiški teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą, taikymo klaida, nes teismas nustatytus faktus teisėtai ir pagrįstai pripažino prejudiciniais faktais, kuriems taikoma dalyvaujančių asmenų ribojimo principo išimtis, numatyta CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime nėra padaryta aiški teisės normos, numatytos CPK 37, 176-185 straipsniuose, reglamentuojančiuose įrodinėjimo procesą, taikymo klaida ir šiuo pagrindu pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmeta.
Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1. 4 punkto aiškios taikymo klaidos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų 1998 m. gegužės 15 d. Senato nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 4 punkte nurodyta, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.
Pareiškėjas interpretuodamas šią nuostatą laiko, kad tik jis yra asmuo, kuris kreipėsi į kompetentingą instituciją – Generalinę prokuratūrą, pateikdamas atitinkamo turinio pranešimus. Pareiškėjas laiko, kad atsakovės, pagal ieškovo pareiškimus, kompetentingai institucijai teikiami paaiškinimai ir informacija negali būti prilyginti sąžiningo asmens kreipimuisi ir informacijos pateikimui, kuris nelaikomas asmens garbės ir orumo žeminančių žinių paskleidimu.
Teismas pažymi, kad toks pareiškėjo siaurinantis Senato nutarimo aiškinimas yra nepagrįstas. Minėto nutarimo 4 punkte taip pat yra nurodyta, kad kai pranešimas yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises ir laisves, nukentėjusiojo asmens teisės yra ginamos CK 7, 7¹str. arba Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, jei tokios žinios buvo paskelbtos per visuomenės informavimo priemones.
Semantiškai ir logiškai aiškinant šio Senato nutarimo punkto nuostatas darytina išvada, kad nutarimu pirmiausiai siekiama išskirti sąžiningą ir nesąžiningą asmens kreipimąsi į valstybės institucijas pateikiant informaciją. Kiekvienas asmens informacijos (žinių) pateikimas kompetentingai valstybės institucijai yra kreipimasis į ją Senato nutarimo 4 punkto prasme. Todėl teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai atsakovės V. V. nurodytas žinias (jos rašytinius paaiškinimus) kompetentingai valstybės institucijai – Generalinei prokuratūrai - nepripažino ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime nėra padaryta aiški teisės normos, numatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gegužės 15 d. Senato nutarimo Nr. l., 4 punkte taikymo klaida, todėl ir šiuo pagrindu pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Teismas, atmesdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, pažymi, kad proceso atnaujinimo stadija yra išimtinė stadija, kurios tikslas - užtikrinti teisėtumą civiliniame procese, jei priimto teismo sprendimo teisėtumas nebuvo tikrintas apeliacine ir kasacine tvarka. Pareiškėjas civilinėje byloje pateikė apeliacinį skundą, tačiau jį pateikė praleidęs šiam skundui numatytą pateikti terminą. Teismas apeliacinio skundo praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir termino neatnaujino. Todėl laikytina, kad pareiškėjas pats dėl savo kaltės nepasinaudojo apeliacijos galimybe.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. V. dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo, nenustatė pareiškėjo nurodytų aiškių teisės taikymo klaidų, todėl jo prašymą atmeta.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (4 t. 83 b.l.) pareiškėjui atidėtas 70 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad nurodytą sumą yra sumokėjęs, todėl iš jo priteistina 70 Lt žyminio mokesčio suma valstybei (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 2 dalis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsnio 3 dalimi, 366 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-369-877/2010 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. V. dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo, užbaigtoje įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu.
Priteisti iš pareiškėjo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70 Lt (septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.