Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,

B. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini),

prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1-284/2017 m. B. S. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.), ir jis nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

2019 m. vasario 22 d. teisme gautas B. S. prašymas dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Prašyme nurodė, kad ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos yra įvykdytos: yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko, teisės atėmimo laikotarpiu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Taip pat nurodoma, kad nors teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą, padaryto pažeidimo nepripažino, tačiau šiuo metu yra padaręs tinkamas išvadas ir pasižada pažeidimų nebedaryti, namo, kad paskirtos nuobaudos tikslai pasiekti. Be to, jis nėra įrašytas psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybių įskaitose, šiuo metu niekur nedirba, tačiau turi galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur darbdavys sutinka priimti į darbą, nes jam reikalingas vairuotojas.

B. S. teismo posėdžio metu savo prašymą palaikė ir prašė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, motyvuodamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti teismui pateiktame prašyme. Papildomai nurodė, kad apie 4 mėnesius yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo jam ten nepasiūlė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį priimtų į darbą vairuotoju, jeigu jis turėtų vairuotojo pažymėjimą. Buvo išvykęs į Norvegiją, ten atliko 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, grįžo namo 2018 m. gruodžio mėnesį.

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas Donatas Vėlavičius su B. S. prašymu dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nesutiko, prašė jo netenkinti, nurodė, kad B. S. 2017 m. sausio 18 d. nutarimu nubaustas būtent už vairavimą transporto priemonės būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ,tokio pobūdžio pažeidimą padarė ne pirmą kartą, praeityje ne kartą baustas ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ,B. S. praeityje itin neatsakingai naudojosi suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones – 2011-02-23 įgijęs tokią teisę, pirmą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė nepraėjus nei dvejiems mėnesiams, po to dar 2011-09-17 sukėlė eismo įvykį, 2012-11-10 vairavo automobilį būdamas neblaivus, o 2012-11-29 vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta ir darė kitus pavojingus teisės pažeidimus. Be to, per teisių atėmimo laikotarpį jis buvo nuteistas Norvegijoje ir ten atliko laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemonės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas. Šiame kodekse nėra numatyta galimybė sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą. Kadangi pagal ANK 6 straipsnio 1 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir naujasis ANK nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, kas sunkina patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisinę padėtį, todėl nagrinėjant B. S. prašymą taikytinos pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnio nuostatos.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatytos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygos ir tvarka, kur numatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas gali būti sutrumpintas esant šioms sąlygoms: 1) jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo; 2) praėjo ne mažiau kaip pusė paskirtojo laiko; 3) kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų, ar kitų svaigiųjų medžiagų – esant Vyriausybės įgaliotos atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijos pažymai.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog iš Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje įtvirtintos teisės normos analizės seka, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, būtina įvertinti įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, o taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-2128/2006, Nr. N444-1587/2007 ir kt.).

Iš B. S. prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų, o taip pat paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 18 d. nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones priėmimo dienos praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laiko, B. S. naujų teisės pažeidimų nepadarė, VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centre 2019 m. sausio 30 d. atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą ir jam išduotas sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), psichikos ir priklausomybių įskaitose neįrašytas. Pastarieji duomenys patvirtina, kad ATPK 329 straipsnyje įtvirtintos privalomosios sąlygos dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo B. S. atžvilgiu formaliai yra išpildytos. Iš gyvenamosios vietos seniūnijos pažymos matyti, kad jis šeimos neturi, nusiskundimų jo elgesiu negauta. Jis nuo 2018 m. spalio 18 d. yra bedarbis, išmokų negauna, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, jog B. S. bus priimtas dirbti vairuotojo pareigoms, jei bus grąžintas vairuotojo pažymėjimas, prašo šį pažymėjimą grąžinti.

Aukščiau paminėtų imperatyvių įstatyminių sąlygų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, egzistavimas, savaime nesudaro pagrindo trumpinti paskirtąjį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, t. y. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, turi būti tiriama ne tik tai, ar egzistuoja ATPK 329 straipsnyje paminėtos formalios sąlygos, bet vertintina visuma byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis sprendžiama, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Tokiu būdu būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, jo elgesį nuobaudos vykdymo metu ir pan. Būtina atsižvelgti ir į tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje buvo baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012). Taigi, tokiu, kaip šiuo atveju, yra reikšminga visuma aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, jog ir sutrumpintus nuobaudos terminą, bus pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai, nes specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, įtvirtintas ATPK 329 straipsnyje, iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies.

Nagrinėjamu atveju B. S. prašymo motyvai – siekis įsidarbinti vairuotoju bei supratimas itin pavojingo pažeidimo padarymo pasekmių, išvadų padarymas ir pan., kas, anot pareiškėjo, lemia, jog paskirtos nuobaudos tikslai pasiekti. Pažymėtina, jog teisė vairuoti reikalinga dėl darbo pobūdžio, kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, savaime nėra pripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N14-2082/2006, N3-34/2007, N1-413/2007 ir kt.), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant nei administracinės atsakomybės švelninimo, nei atimtos teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo klausimą (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. ATP-133-382/2014, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis byloje Nr. ATP-344-135/2013 ir kt.). Beje, ši taisyklė taikytina net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3–1378/2007 ir kt.). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, o įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. N1–1378/2007, Nr. N444-685/2009, N63-681/2010, Nr. N63-940/2010, Šiaulių apygardos teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. ATP-84-116/2013, Nr. ATP-344-135/2013, Nr. ATP-460-309/2012 ir kt.). Įvertinus išdėstytą, teismas šiuo atveju neturi pagrindo pripažinti, kad B. S. argumentai ir patiriami neigiami padariniai dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones – apsunkintas įsidarbinimas vairuotojo pareigose yra pagrindas sutrumpinti atimtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad B. S. yra poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau akcentuotina, kad teismo paskirta nuobauda už padarytą itin šiurkštų administracinį teisės pažeidimą negali būti paranki nubaustajam, ir švelnintina atsižvelgus išskirtinai tik į nubaustojo poreikius.

Teismas šiuo atveju pripažįsta reikšminga tai, jog B. S. 2017 m. sausio 18 d. nutarimu nubaustas būtent už vairavimą transporto priemonės būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir, kaip akcentuota Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartyje, išnagrinėjus B. S. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimo, tokio pobūdžio pažeidimą padarė ne pirmą kartą, t. y. iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1-284/2017 esančio išrašo iš administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad 2013 m. vasario 14 d. nutarimu baustas pagal ATPK 130² straipsnį administraciniu areštu, praeityje ne kartą baustas ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį (2012-12-20 ir 2013-06-26 nutarimais), ką pažymėjo ir apeliacinis teismas, padaręs išvadą, jog B. S. padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinis neigiamas poelgis dėl susiklosčiusios tam tikros situacijos – tai dėsningas elgesys, nulemtas sąmoningu visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Be to, kaip nurodė ir apeliacinis teismas, B. S. praeityje itin neatsakingai naudojosi suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones – 2011-02-23 įgijęs tokią teisę, pirmą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė nepraėjus nei dvejiems mėnesiams, po to dar 2011-09-17 sukėlė eismo įvykį, 2012-11-10 vairavo automobilį būdamas neblaivus, o 2012-11-29 vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta ir dėsningai darė kitus pavojingus teisės pažeidimus. Taigi, šie duomenys liudija, kad B. S. neabejotinai žinojo ne tik apie galiojančius įstatymo reikalavimus, neleistinumą vairuoti transporto priemonę apsvaigusiam nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apie kylančias neigiamas pasekmes ir griežtas teisines sankcijas, tačiau šiuo atveju jis prisiėmė riziką itin šiukščiai dar kartą pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet kitų eismo dalyvių saugumui. Be to, šie duomenys vienareikšmiai patvirtina, jog jis sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, jokių išvadų dėl neteisėtų savo veiksmų nepadarė, kritiškai savo elgesio neįvertina. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, kai asmens padaryti pažeidimai yra nevienkartiniai, t. y. asmuo praeityje buvo baustas už analogiškus pažeidimus, teismų praktikoje vertinami griežtai ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas netrumpinamas (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-175-282/2017 ir kt.). Todėl, teismo vertinimu, prašymo teiginiai apie būtent šiuo atveju B. S. atžvilgiu pasiektus paskirtos nuobaudos tikslus, pasekmių suvokimą ir pan., yra visiškai deklaratyvūs ir šiame kontekste vertintini tik kaip asmeninis interesas išvengti tolimesnių neigiamų pasekmių, o visas griežtas teisines pasekmes ir atsiradusius nepatogumus lėmė tik paties B. S. neatsakingas ir neteisėtas elgesys, ignoruojant teisės aktų reikalavimus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, B. S. prašymas netenkintinas ir jam skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas netrumpintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 329-330 straipsniais, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti B. S. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.