Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą,- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui D. V.,

B. S., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, pagrindinio išsilavinimo, nevedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė A. V. 2016 m. rugsėjo 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 130² straipsnį B. S., kuriame nurodė, kad B. S. 2016 m. rugsėjo 3 d. 14.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (tyrimo metu šlapime rasta marihuanos, amfetamino, metamfetamino, benzodiazepinų, VšĮ Pakruojo ligoninės priėmimo gydytojo K. J. medicininės apžiūros apsvaigimo nustatymo akto išvadoje nurodyta, kad asmuo transporto priemonę vairuoti negali, iki kol išnyks apsvaigimo požymiai), pakartotinai po to, kai 2012 m. lapkričio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.6.-2959-167/2012 buvo paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, apie baudos įvykdymą duomenų nėra.

Įvertinus visumą byloje nustatytų duomenų: administracinį teisės pažeidimo protokolą (1-2 b. l.), tarnybinį pranešimą (3 b. l.), pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (4 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą (5 b. l.), vairuotojo pažymėjimo kopiją (6 b. l.), laikino leidimo šaknelę (7 b. l.), siuntimus atlikti medicininę apžiūrą (8-9 b. l.), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą (10 b. l.), transporto priemonės dokumentus (11-12, 15 b. l.), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (13 b. l.), paties B. S. paaiškinimą, duotą ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu (14 b. l.), vairuotojų registro išrašą (16 b. l.), informaciją apie asmenį (17-20 b. l.), išrašus iš administracinių teisės pažeidimų registro (21-31, 45 b. l.), specialisto išvadą (47 b. l.), o taip pat paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. S. paaiškinimus ir liudytojo K. J. parodymus teismo posėdžio metu, konstatuotina, jog B. S. padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį ir jo kaltė, padarius šį pažeidimą, pilnai įrodyta, nes jis 2016 m. rugsėjo 3 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pakartotinai po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą.

Kartu pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeičia Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju teismas B. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo neperkvalifikuoja į atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytą administracinį nusižengimą, kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinio nusižengimo požymius atitinkanti veika nešvelnina B. S. atsakomybės, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 427 straipsnyje nustatyta griežtesnė atsakomybė nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis). Todėl šiuo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Bylos nagrinėjimo metu tikslintina administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotame kaltinime nurodyta aplinkybė dėl B. S. nubaudimo 2012 m. lapkričio 26 d. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nes protokolą surašiusi pareigūnė neteisingai nurodė už šį pažeidimą paskyrusį administracinę nuobaudą teismą – Pakruojo rajono apylinkės teismą. Kaip teisingai nurodė institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas bei iš byloje esančių išrašų iš administracinių teisės pažeidimų registro (21-31, 45 b. l.), B. S. 2012 m. lapkričio 26 d. administracinę nuobaudą už Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą paskyrė Šiaulių miesto apylinkės teismas. Todėl ši aplinkybė patikslintina (ATPK 284 str. 2 d.). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad skirtoji nuobauda naujai padaryto pažeidimo metu buvo galiojanti, nes baudą už paskirtą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, B. S. sumokėjo tik 2015 m. gruodžio 10 d. (45 b. l.), kas patvirtina, jog pažeidimo padarymo metu nebuvo suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-7275/2009, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-6791/2010, 2011 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2588/2011).

Atmestini B. S. ir jo atstovo argumentai, jog automobilio vairavimo metu B. S. nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o jo organizme rasta marihuanos, amfetamino, metamfetamino, benzodiazepinų dėl to, kad jis vartojo marihuaną prieš keletą dienų - 2016 m. rugpjūčio 31 d., nusipirkęs ją būdamas Olandijoje. Byloje duomenų visuma paneigia šias aplinkybe, be to, jos vertintinos kaip gynybinė versija. Iš byloje esančių siuntimų atlikti medicininę apžiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. S. medicininė apžiūra buvo siejama su bendru asmens būklės įvertinimu, tiriamųjų medžiagų - šlapimo ir kraujo - paėmimu, išvadų dėl atliktų tyrimų pateikimu (8-10 b. l.). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad B. S. yra vartojęs narkotinių medžiagų psichotropinių medžiagų: marihuanos amfetamino, metamfetamino, metilendioksimetamfetamino, benzodiazepinų, atlikus bendrą asmens būklės įvertinimą ir tiriamosios medžiagos – šlapimo – tyrimą, duota išvada - vairuoti negali (10 b. l.). Be to, iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus kraujo ir šlapimo, paimtų įvykio dieną, tyrimus, B. S. kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir metilendioksimetamfetamino (MDMA), šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir metilendioksiamfetamino (MDA) ir metilendioksimetamfetamino (MDMA), kraujyje ir šlapime benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta (47 b. l.). Liudytojas K. J., atlikęs B. S. medicininę apžiūrą ir šlapimo testą, patvirtino nustatęs, jog B. S. yra vartojęs narkotinių medžiagų psichotropinių medžiagų, kas lėmė išvadą – negali vairuoti transporto priemonių. Teismui pastarojo teismo posėdžio metu apklausto liudytoju gydytojo kvalifikacija abejonių nekelia, gydytojo nurodytos išvados visiškai atitinka byloje esančiai ir specialisto išvadai. Be to, ta aplinkybė, kad B. S. elgsena, dėmesys, kalba, mąstymas, mimika ir pan., medicininės apžiūros metu nebuvo sutrikę, nepaneigia fakto, kad B. S. sustabdžiusiems policijos pareigūnams įtarimą sukėlė jo elgesys (susijaudinimas), išvaizda (paraudusios akys, neįprasti vyzdžiai), kas lėmė sprendimą patikrinti vairuotoją dėl galimo apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų (3 b. l.). Kartu pažymėtina, jog ir pats B. S. neneigė vartojęs marihuaną, o su Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis dėl rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų jo organizme sutiko (10 b. l.). Todėl remiantis aukščiau nurodytais byloje nustatytais duomenimis nėra jokio pagrindo abejoti dėl fakto, kad jis 2016 m. rugsėjo 3 d. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, todėl jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį.

Aukščiau išdėstytų byloje nustatytų duomenų pagrindu atmestini tiek paties B. S., tiek jo atstovo advokato, argumentai, kad B. S. nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nes jas vartojo prieš keturias dienas Olandijoje, o jo organizme rasti šių medžiagų likučiai, „pėdsakai“ ar pan. ir jie poveikio nebedarė, kaip nepagrįsti ir pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti teisinės atsakomybės. Pažymėtina, jog teismų praktikoje dėl atsakomybės vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra išaiškinta, kad Lietuvoje yra įtvirtintas absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o Administracinio teisės pažeidimo kodekse nėra įtvirtintų nuostatų dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, kuri turėtų būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme. Vadinasi, pagrindinis požymis, užtraukiantis administracinę atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra būtent asmens apsvaigimas nuo šių psichiką veikiančių medžiagų. Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkto 1 pastraipą apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį. Tas faktas, kad vairuotojo organizme aptikta narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitokių svaigiųjų medžiagų, vertinant jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, turėtų būti laikomas lemiamu veiksniu konstatuojant vairuotojo apsvaigimo būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-942/2015).

B. S. savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažino, metų laikotarpyje administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas, neteistas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), niekur nedirba, todėl atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, jo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, B. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį, skirtina nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (ketveriems) metams be transporto priemonės – automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo (ATPK 26, 30, 31, 32 str.). Nors ATPK 130² straipsnyje numatyta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, kuri yra privaloma, o ne alternatyvi, tačiau pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio 1 dalį (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo redakcija) dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos susiaurina ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi, iš aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o daiktas nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai yra bent viena iš ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo B. S. 2016 m. rugsėjo 3 d. būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nuosavybės teise pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį priklauso R. S., t. y. B. S. seseriai. Tiek B. S., tiek R. S. nurodė vienodas aplinkybes dėl šio automobilio įsigijimo aplinkybių ir jo teisėto savininko: B. S. šį automobilį nupirko Olandijoje seseriai už jos duotas lėšas, tačiau savo vardu, todėl jį 2016 m. rugsėjo 1 d. pardavė seseriai R. S.. Iš esmės ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Minėta, jog, vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o tuo atveju, kai daiktas nepriklauso pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, yra bent viena iš ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Automobilio savininkė R. S. teismo posėdžio metu atkakliai tvirtino, kad automobilio raktelių paslėpusi ar kitaip apsaugojusi nuo kitų asmenų paėmimo nebuvo, jos automobiliu pasinaudoti brolis B. S. neprašė ir ji jam naudotis neleido, be to, ji nežinojo, nesuprato, nemanė ir pan., kad brolis yra apsvaigęs ir/ar gali vairuoti automobilį apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog B. S. savavališkai pasiėmė tiek automobilio raktelius, tiek patį automobilį, o automobilio savininkė R. S. nežinojo, kad B. S. jį vairuoja būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Byloje šias automobilio savininkės nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų nenustatyta, jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad R. S. galėjo žinoti ir žinojo apie tai, kad jai priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, byloje nėra, o būtent Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas reikalauja, kad būtų nustatytas intelektualinis momentas – žinojimas, kad su automobiliu bus daromas administracinis teisės pažeidimas, šis momentas turi būti nustatomas, o ne preziumuojamas (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-484-491/2016). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad automobilis R. S. buvo įgytas dar iki padaryto pažeidimo ir šio perleidimą sieti su B. S. padarytu pažeidimu, galimai taip išvengiant ATPK 26 straipsnyje įtvirtintų teisinių padarinių – transporto priemonės konfiskavimo - nėra pagrindo, nes iš Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, taip tai yra išaiškinta teismų praktikoje, gramatinės konstrukcijos seka, kad joje kalbama apie galimybę konfiskuoti kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausantį daiktą, jeigu daiktas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pakankamas pagrindas taikyti konfiskavimą. Konfiskacija šios teisės normos pagrindu yra galima tik tuomet, kai yra nustatomos tam tikros sąsajos ne tik tarp padaryto pažeidimo ir automobilio panaudojimo, bet ir tarp padaryto pažeidimo ir automobilio perleidimo pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad iš aiškinamojo rašto, lydinčio naujos redakcijos ATPK 26 straipsnio projektą, kuriuo susiaurintos konfiskavimo galimybės, matyti, kad įstatymo leidėjas įstatymo pataisomis siekė daugiau apsaugoti sąžiningų trečiųjų asmenų, kuriems priklausantis turtas gali būti konfiskuotas, teises (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-274-519/2016). Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas byloje nustatytas aplinkybes bei teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti automobilio konfiskavimą.

Nutarimo dalis dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestina vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 str.).

Automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. S., saugomas UAB „Automagija“ automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) (5 b. l.), grąžintinas savininkei R. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 26 str., 27 str., 224 str., 281 str., 284 str., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., 324-326 str., teisėja

nutaria:

B. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.), ir jį nubausti teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. S., saugomą UAB „Automagija“ automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkei R. S..

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.