Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustojo E. V. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimo, kuriuo E. V. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130² str. ir paskirtas 25 parų areštas be transporto priemonės „Mercedes-Benz E 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios G. V., konfiskavimo;

pagal ATPK 124 str. 6 d., ir paskirta 581 Eur bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta – 25 paros arešto be transporto priemonės „Mercedes-Benz E 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios G. V., konfiskavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 10 d., apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) (dešinė pusė), 145 km, vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz E 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis), kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, kai jam buvo paskirta nuobauda už 126 str. 4 d. numatytus pažeidimus. Vairuodamas transporto priemonę viršijo maksimalų leistiną 130 km/h greitį automagistralėje ir važiavo 204 km/h greičiu. Po paklaidos nustatytą greitį viršijo 69,92 km/h. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 131.1 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 124 str. 6 d.

Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas D. Č. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimą dalyje dėl ATPK 26 str. Taikymo ir nesant ATPK 30¹ str. sąlygų E. V. už ATPK 130² str. padarymą paskirti 25 parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio „Mercedes-Benz E 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Teigia, kad pagal naująją ATPK 26 str. redakciją turto konfiskavimas iš trečiojo asmens siejamas ne vien su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bet ir trečiojo asmens santykiu su kaltininku. E. ir G. V. yra susaistyti artimais kraujo ryšiai. Jie yra šeimos nariai. G. V. apklausta teisme parodė, kad sūnus nekliudomai gali patekti į jai priklausančios įmonės teritoriją bei patalpas, žino kur laikomi seifo raktai ir laisvai gali prieiti prie jame laikomų vertybių. Tą patvirtino ir pats E. V.. Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą, o būtent, kad draugo automobilis akivaizdžiai nebuvo tinkamas prekėms vežti, o apie tai, kokias prekes reikės parvežti buvo žinoma E. ir G. V. tai aptariant O. J. akivaizdoje dar pažeidimo išvakarėse, pati G. V. E. V. perdavė įmonės raktus, neva susipažinti su reikiamų parvežti prekių sąrašu, nors tai jau buvo aptarta namuose, prieinama prie pagristos išvados, kad G. V. nesiėmė tinkamų priemonių savo turtui apsaugoti. G. V. nesiėmė jokių priemonių apsaugoti įmonėje esantį turtą, kad šis nebūtų panaudos neteisėtiems tikslams. Aplinkybės, kad G. V. ėmėsi priemonių apsaugoti jai priklausantį turtą nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu šis argumentas buvo iškeltas kaip pagrindžiantis automobilio savininko nežinojimą dėl jam priklausančio automobilio panaudojimo pažeidimui daryti. G. V. parodymai visgi liudija, kad ji žinojo kur sūnus važiuoja ir kokiu tikslu. Taigi automobilio savininkės elgesys bet kokiu atveju, vertinant tai, kokios vertybės yra saugomos įmonėje ir E. V. charakterizuojančius duomenis, laikytinas neatsakingu ir atsainiu. Nepagrįstas pasitikėjimas ar manymas, kad jai priklausantis turtas nebus panaudotas pažeidimui daryti neatleidžia nuo atsakomybės ir pareigų automobilio savininko, įtvirtintų įstatyme. Todėl skundžiamu atveju, vertinant pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidimų pavojingumą, sukeltą grėsmę eismo saugumui E. V. požiūrį į pažeidimą (sustabdytas pareigūnų juokavo, gyrėsi važiuodamas filmavęs automobilyje grojančią dainą, neatrodė susirūpinęs draugės tariamu, bylos nagrinėjimo metu deklaruojamu, draugės sveikatos pablogėjimu), jo asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste nėra pagrindo jam taikyti ATPK 30¹ str. įtvirtintą įstatymo išlygą neskiriant vienos iš sankcijoje numatytų nuobaudų. Negalima daryti išvados, kad automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią ir juo disponuota neteisėtai tokių nesant tokių duomenų byloje, todėl ši situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė ir sudaranti pagrindą, skiriant nuobaudą svarstyti ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimumą ar traktuoti to, kaip asmens teisių į nuosavybę suvaržymą ir pagrindą taikyti vieną iš ATPK 26 str. 2 d. įtvirtintų sąlygų. Mano, kad visuomenės interesai yra pakankami pateisinti savininko, kuris nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nuosavybės teisių ribojimą. Transporto priemonės konfiskavimas – toks teisinių santykių reguliavimas šiuo atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir teisenai užtikrinti. Jis negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas, todėl transporto priemonės konfiskavimas skundžiamu atveju yra proporcingas padarytiems teisės pažeidimams individualizuojant nuobaudą ir turėjo būti taikomas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise ši transporto priemonė priklauso.

Taip pat pažymi, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę ir su jam skiriamos nuobaudos individualizavimu susijusias reikšmingas aplinkybes, vertinamas pažeidimo padarymo priemonės savininko elgesys. Nagrinėjamu atveju duomenų visetas leidžia prieiti prie oficialiais faktiniais duomenimis pagrįstos išvados, kad nėra teisinio pagrindo E. V. neskirti papildomos sankcijoje už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str. padarymą nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

Nurodo, jog pagal formuojamą teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010). Tačiau skundžiamu atveju pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad E. V. vairavo automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso jo motinai G. V.. E. V. teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog automobilį paėmė be motinos žinios ir G. V. išdėstyti argumentai, jog sūnus jai priklausančio automobilio raktus ir dokumentus paėmė be jos žinios ir sutikimo, automobilio rakteliai su dokumentais buvo padėti saugiai įmonės patalpose esančiam rakinamame seife, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo. G. V. žinodama, kad jos sūnus disponuoja įmonėje esančiomis vertybėmis, žino ir naudojasi įmonės patalpose esančioms saugykloms rakinti skirtais raktais, pati perduodama įmonės patalpų raktus, kad E. V. laisvai galėtų į jas patekti, su jai priklausančiu daiktu elgėsi ypatingai neatsakingai. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai G. V. patvirtino, kad ji teisės vairuoti transporto priemones neturi ir automobilio nevairuoja, o sutuoktinis retai būna namuose, dėl darbo specifikos (vilkiko vairuotojas), todėl automobilis, kuriuo padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo nupirktas tam, kad jį vairuotų E. V.. Argumentas, kad automobilis buvo pirktas ir naudojamas G. V. įmonės reikmėms taip pat vertintinas kritiškai, kaip gynybinė pozicija siekiant išsaugoti automobilį, kad šis nebūtų konfiskuotas. Pažymėtina, kad G. V. vardu yra registruotas dar vienas automobilis, kuris pagal savo techninius duomenis, modelį tinkamas vežioti prekėms. Todėl skundžiamu atveju savininko ir automobilio naudotojo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) teisės nebus suvaržytos tiek, kad įgyvendinant teisingumą būtų pažeistas proporcingumo, protingumo principai. G. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, taigi ji kaip fizinis asmuo panaudos sutartį pasirašė ir automobilį perdavė naudotis įmonei, kurios vadovė yra ji pati. Teisės vairuoti transporto priemones ji neturi, o automobilį vykdant įmonės veiklą, jos reikmėms naudoja tik vienas darbuotojas – pardavėjas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog savavališka automobilio paėmimo versija buvo iškelta tik siekiant išvengti automobilio konfiskavimo. Tuo labiau, kad dėl savavališko automobilio paėmimo, kuris pasitvirtinus aplinkybėms, kad buvo paimtas savavališkai, galėtų būti vertinamas kaip nusikalstama veika, automobilio savininkė į teisėsaugos organus po įvykio nesikreipė. Be to, nepagrįsta yra ir E. V. versija dėl gauto pranešimo apie galimai pablogėjusią besilaukiančios draugės sveikatą, nepagrįsta ir priešinga jo paties nurodytoms aplinkybėms pareigūnams iškart užfiksavus padarytus pažeidimus, o būtent – pareigūnams E. V. nurodė, kad susipyko su drauge ir važiuoja namo. Net ir paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad važiuoja į gimdymą, neatitinka tikrovės. Vien tai, kad nei tą dieną nei kitą dieną nebuvo kreiptasi į gydymo įstaigą dėl E. Š. pasikeitusios sveikatos būklės patvirtina, jog grėsmės sveikatai nebuvo. Pažymi, kad liudytojai G. V., E. Š. ir O. J. yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, turintys motyvą, kuris yra skatinantis siekio apsaugoti ar padėti artimam žmogui. Mano, kad tiek E. V. iškelta versija tiek ir liudytojų G. V., E. Š. ir O. J. parodymai vertinant kitų byloje esančių duomenų kontekste yra prieštaringi, nenuoseklūs, pasakojama tik sausa įvykio schema, liudijanti apie E. V. piktybiškumo ir tyčios nebuvimą, apklausiant pasakojimai susisteminti, tarpusavyje nesudaro vienumos ir vieni kitų nepapildo taip neleisdami sudaryto įvykių eigos ir vaizdo. Netgi pats E. V. apklaustas teisme parodė, kad žinią dėl kurios ryžosi neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivas sėstis už motinai priklausančio automobilio vairo viršyti leistiną ir taip didelį greitį sužinojo dar būdamas (duomenys neskelbtini)ir tik dėl to pasirinko neteisėtą elgesio variantą. Tačiau lieka neaišku dėl kokių priežasčių iki pat sustojimo degalinėje, kur buvo pastebėtas pašalinių asmenų, kad neblaivus vairuoja automobilį, E. V. neskubėjo, važiavo neviršydamas leistino greičio ir pavojingai manevruodamas. Ši, pareigūnui bendraujant telefonu, pranešėjo nurodyta aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti E. V. iškelta versija dėl priežasčių realumo įtakojusių jo neteisėtą elgesį. Be to ir aplinkybė jog E. Š. buvo G. V. namuose (duomenys neskelbtini), o E. V. su O. J. pas draugą (duomenys neskelbtini), neaptvirtinta jokiais faktiniais duomenimis. Visi minėti liudytojai apklausti teisme apie tai davė skirtingus parodymus, O. J. nurodė, kad E. Š. G. V. namuose nebuvo, (duomenys neskelbtini)su draugu girtaujant su E. V. išėjo į parduotuvę, kai tuo tarpu E. V. nurodė, jog O. J. išėjo vienas, taip pat E. V. nurodė, kad apie tai, jog išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) su motinai priklausančiu automobiliu, draugams nepranešė, o O. J. apklaustas teisme parodė priešingai.

Teigia, kad vertinant aplinkybių visumą, konstatuotina, jog automobilio savininkė G. V. su jai priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Todėl mano, kad skundžiamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. ar 26 str. 2 d. nuostatų ir nekonfiskuoti ne pažeidėjui priklausančio automobilio. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažinimas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008). Atkreipia dėmesį į tai, kad konfiskuotinos transporto priemonės savininkui išlieka teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš kalto asmens civilinio proceso tvarka. Todėl vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo. Mano, kad E. V. skirta ATPK 130² str. sankcijoje numatyta alternatyvi nuobauda – administracinis areštas 25 parų be transporto priemonės konfiskavimo yra nepagrįstas. Pažymi, kad įstatymų leidėjas šioje normoje įtvirtinęs transporto priemonės – pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimą ne kaip alternatyvą, o kaip papildomą nuobaudą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į visumą E. V. charakterizuojančių duomenų, nebuvo pagrindo individualizuojant nuobaudą laikyti ATPK 30¹ str. ar vadovautis ATPK 26 str. 2 d. ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, t. y. iš vis neskirti papildomos sankcijoje numatytos nuobaudos. Mano, kad byloje esantys faktiniai duomenys liudija priešingai, nei yra konstatuota teismo sprendime. E. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra jau ta, kad jis pakartotinai padaro tą patį šiurkštų ir pavojingą pažeidimą vienerių metų laikotarpyje. Kiti charakterizuojantys duomenys taip pat liudija apie jį, kaip linkusį nusikalsti ir nusižengti asmenį, nesilaikyti tiesinėje visuomenėje nusistovėjusių elgesio ir moralės normų keliant pavojų ne tik savo, bet ir kilų asmenų bei turto saugumui.

Nurodo, kad nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimas – neskyrimas skundžiamu atveju traktuotinas kaip netinkamas teisės taikymas. Mano, kad teismas E. V. neskirdamas papildomos nuobaudos, nepagrįstai prioriteto tvarka vertino ir atsižvelgė į automobilio (pažeidimo padarymo įrankio) savininko teises, o ne visuomenės interesą – teisę į saugią aplinką, grįsdamas savo sprendimą ATPK 26 str. 2 d. Atkreipia dėmesį, kad naujoji straipsnio redakcija su joje išvardintais atvejais, kada gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos buvę pažeidimo padarymo įrankiu įsigaliojo tik 2016-01-01. Mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė šią normą skundžiamu atveju nurodydamas, jog nėra ATPK 26 str. 2 d. numatytų pagrindų dėl ko privaloma konfiskuoti transporto priemonę skiriant papildomą sankcijoje numatytą nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 130² str. padarymą. Atkreipia dėmesį į tai, kad norma nėra imperatyvi ir įstatymų leidėjas palikęs diskrecijos teisę bylą nagrinėjančiam ir joje sprendimą priimančiam organui vertinti ar esant išvardintiems atvejams pažeidimo padarymo įrankis bus konfiskuotas ar ne. Tačiau mano, kad ši diskrecijos teisė nėra absoliuti. Kiekvienu konkrečiu atveju reikalinga įvertinti pažeidėjo ir pažeidimo padarymo įrankio savininko veiksmus siekiant ATPK 20 str. tikslų bei įgyvendinant teisingumą.

Sutinka su teismo pozicija E. V. skirti alternatyvią sankcijoje numatytą griežčiausią nuobaudą – administracini areštą, kadangi praeityje jam skirtos piniginės baudos, akivaizdu neveiksmingos ir jo neauklėja, siektini ATPK 20 str. tikslai neįgyvendinami, o administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, teisės į saugią aplinką užtikrinimo. Todėl mano, kad nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimas – neskyrimas grįstas ATPK 26 str. 2 d. taikymu buvo pritaikyta netinkamai aiškinant teisės normą nukrypstant nuo jau suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose dėl tretiesiems asmenims priklausančio automobilio, kuris buvo pažeidimo apdarymo įrankis, konfiskavimo padarius ATPK 130² str. numatytą pažeidimą.

Atsiliepimu į E. V. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundo netenkinti, kaip nepagrįsto, paliekant Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimą nepakeistą dalyje dėl nuobaudos – administracinio arešto taikymo E. V..

Nurodo, kad apeliantas periodiškai baudžiamas už administracinės teisės pažeidimus, o jam anksčiau taikytos poveikio priemonės (nuobaudos) akivaizdu nebuvo efektyvios, iš jų E. V. nepasimokė ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, išvadų, jog būtina laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir nedaryti nauju teisės pažeidimų, nedaro. Žinojimas apie gręsiančią atsakomybę ir žinomai priešingą teisei elgesį apelianto nesustabdė nuo pažeidimo darymo. Aplinkybė, kad pažeidimą E. V. padarė vedinas susirūpinimo draugės sveikata, nepagrįsta. Apeliacinio skundo argumentas, kad praėjus skausmui (galimiems sąrėmiams) neliko poreikio kreiptis į gydymo įstaigą, todėl nebuvo objektyvios galimybės pateikti sveikatos pasikeitimus pažeidimo padarymo dieną patvirtinančių faktinių duomenų, nepagrįstas ir vertintinas kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad iki pažeidimo padarymo dienos E. Š. vaisiui jau buvo kilusi reali grėsmė. 2016-04-10 ir po to kitomis dienomis pačios E. Š. ir E. V. neveikimas protingai vertinant gyvenimo realybę, mano, jog tai negali būti grindžiamas poreikio kreiptis į medicinos įstaigą nebuvimu.

Mano, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti teismo padarytomis išvadomis dėl nuobaudos rūšies parinkimo E. V.. Byloje esantys faktiniai duomenys tik patvirtina tai, kad E. V. nuobaudos – baudos savalaikiai neįvykdys. Taip pat mano, kad tai ne vienintelis faktorius lėmęs būtent administracinio arešto apeliantui paskyrimą. Aplinkybė, kad. E. V. 2016-05-24 pradėjo dirbi jo motinai G. V. priklausančioje įmonėje vadybininku nesudaro pagrindo keisti jam nuobaudos rūšį. Be to, abejotinas yra pastarasis skundo argumentas vertinant vadybininkams keliamus reikalavimus, o būtent tiesioginių funkcijų atlikimui reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Toks reikalavimas vadybininkams keliamas visais be išimties atvejais, nes jis atstovauja kompanijai, pristato ir siūlo prekes ar paslaugas. Jis veda derybas su esamais ar potencialiais klientais, turi rūpintis verslo sandoriais. Vairuoti transporto priemones yra viena pagrindiniu vadybininkų darbo funkcijų, o nesant duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2016-05-06 apskritai buvus vadybininko pareigybę bei funkcijas, nėra pagrindo remtis nurodytu argumentu kaip garantu, jog ateityje prašoma skirti piniginė bauda bus įvykdyta tinkamai ir laiku. Pastebi, kad praeityje skirtų baudų E. V. taip pat nemoka, o duomenų apie objektyvias nuobaudų nevykdymo priežastis nėra. Akivaizdu, kad poveikio priemonės– piniginės baudos E. V. neveiksmingos. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad E. V. atitinka ATPK 29 str. 3 d. reikalavimus, taigi neskirti jam administracinio arešto nėra pagrindo.

Teigia, kad apelianto argumentas, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino ATPK 32 str. 1 d. 5 p. nuostatas taip pat nepagrįstas. Pažymi, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Byloje esami duomenys patvirtina priešingai, t. y. 2016-04-10 E. V. pažeidimą padarė dar neįvykdęs nuobaudos už paskutinį padarytą šiurkštų KET pažeidimą. Kad asmuo būtų laikomas nebaustu administracine tvarka nepakanka vien nuobaudos įvykdymo. Nuo nuobaudos įvykdymo turi praeiti vieneri metai, kas skundžiamu atveju neatitinka įstatymų leidėjo pozicijos, t. y. E. V. pažeidimą padarė ne tik, kad nepraėjus vieneriems metams nuo paskutinės jam skirtos nuobaudos įvykdymo, bet dar nepraėjus jos vykdymo laikui ir neįvykdęs kitų jam skirtų nuobaudų. Taigi teismas pagrįstai nustatė apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę vadovaudamasis ATPK 32 str. 1 d. 5 p.

E. V. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliaciniai skundai atmestini

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 124 str. 6 d.

Apeliaciniame skunduose keliamas paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą individualizavimo klausimas.

ATPK 130² str. numatyta, kad „transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. 3 ar 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus, <...> užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.”

Sutiktina su institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – yra privaloma, o ne alternatyvi.

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 str. 1 d. (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo redakcija) dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. ATPK 26 str. 2 d. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismas skirdamas E. V. nuobaudą už ATPK 130² str. nekonfiskavo transporto priemonės „Mercedes-Benz E 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios G. V., kuri buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis. Institucijos teigimu, teismas, neskirdamas nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, netinkamai aiškino ATPK 26 str. 2 d. normą nukrypdamas nuo jau suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose dėl tretiesiems asmenims priklausančio automobilio, kuris buvo pažeidimo apdarymo įrankis, konfiskavimo padarius ATPK 130² str. numatytą pažeidimą.

Norint taikyti ATPK 26 str. numatytą administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimą, reikia išsiaiškinti, kam pažeidimo padarymo metu priklausė automobilis. Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties manyti, kad G. V. automobilį „Mercedes-Benz E 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-04-06 nusipirko iš K. R. (27 b. l.), o iš automobilio panaudos sutarties matyti, kad 2016-04-06 G. V. automobilį „Mercedes-Benz E 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė panaudai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (44–46 b. l.).

Kaip jau buvo minėta, jog vadovaujantis ATPK 26 str., gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė; daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, yra bent viena iš ATPK 26 str. 2 d. nustatytų sąlygų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad automobilio savininkė G. V. būtų perleidusi automobilio valdymą savo sūnui E. V. ir ji būtų žinojusi, jog jis savavališkai paėmęs jai priklausantį automobilį jį vairuoja būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir važiuoja viršydamas leistiną greitį. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad automobilį jis pasiėmė be motinos, kuriai jis priklauso, žinios, jog automobilis stovėjo įmonės kieme, o raktai ir dokumentai buvo įmonės seife, kuriuos jis pats pasiėmė. Šiuos nubaustojo parodymus patvirtino teisme apklausta G. V.. Ji teigė, kad jai priklausantis automobilis buvo paliktas įmonės kieme, automobilio raktai ir dokumentai buvo palikti užrakintame seife. Taip pat parodė, kad transporto priemonę naudoja prekėms parvežti, jo įmonės pardavėjas, kai reikia atlieka vairuotojo pareigas. Paaiškino, kad sūnui ji nebuvo leidusi važinėti minėtu automobiliu. Manė, kad prekes iš (duomenys neskelbtini) parveš sūnaus draugas savo automobiliu. Teisme apklaustas liudytojas O. J. parodė, kad su E. nuvažiavus į jo motinai priklausančią įmonę, pasakė, kokias prekes reikės parvežti, jis pasakė, kad jo automobilis nėra krovininis, kad jis boilerio neveš. Tada E. V. nuėjo į įmonę, atsinešė automobilio raktus ir dokumentus. Jie abu pasiėmė automobilį „Mercedes“, kurį jis vairavo. Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad G. V. galėjo žinoti ir žinojo apie tai, kad jai priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, byloje nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad savo sprendimą nekonfiskuoti G. V. priklausančio automobilio ir taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo nustatytomis išskirtinėmis aplinkybėmis, jog E. V. neatsiklausęs, savavališkai pasiėmė transporto priemonę, nesant automobilio savininkės G. V. sutikimo ir be jos žinios, ją valdė ir naudojo būdamas neblaivus bei viršijo leistiną greitį.

Institucijos teigimu, nagrinėjamu atveju automobilis „Mercedes-Benz E 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti konfiskuotas ATPK 26 str. 2 d. 3 p. pagrindu, nes automobilis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo perleistas kaip šeimos nariui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliaciniame skunde yra netinkamai interpretuojamas naujos redakcijos ATPK 26 str. 2 d. 3 p.

Pagal ATPK 26 str. 2 d. 3 p. nuostatas administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ar pajamos, jeigu daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Taigi, iš gramatinės šios teisės normos konstrukcijos seka, kad joje kalbama apie galimybę konfiskuoti kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausantį daiktą, jeigu daiktas jam (kitam asmeniui, o ne pažeidėjui, kaip nurodoma apeliaciniame skunde) buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Byloje, kaip minėta, yra nustatyta, kad automobilis tiek pažeidimo padarymo metu, tiek po to priklausė E. V. motinai G. V.. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pakankamas pagrindas taikyti konfiskavimą. Teismo vertinimu konfiskacija šios teisės normos pagrindu yra galima tik tuomet, kai yra nustatomos tam tikros sąsajos ne tik tarp padaryto pažeidimo ir automobilio panaudojimo, bet ir tarp padaryto pažeidimo ir automobilio perleidimo pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad iš aiškinamojo rašto, lydinčio naujos redakcijos ATPK 26 straipsnio projektą, kuriuo susiaurintos konfiskavimo galimybės, matyti, kad įstatymo leidėjas įstatymo pataisomis siekė daugiau apsaugoti sąžiningų trečiųjų asmenų, kuriems priklausantis turtas gali būti konfiskuotas, teises.

Iš įrašų administracinio teisės pažeidimo protokole ir byloje esančių rašytinių duomenų – transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties (27 b. l.), Regitros pažymos (28 b. l.) matyti, kad G. V. automobilį „Mercedes-Benz E 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo. Teismas nenustatė jokių sąsajų, siejančių minėtą automobilio perleidimą ir nagrinėjamą E. V. padarytą pažeidimą. Kaip jau buvo minėta, nėra duomenų, kad G. V. būtų oficialiai, laikinai perleidusi savo sūnui E. V. automobilio valdymą, ar ji būtų žinojusi, ar bent galėjusi žinoti, kad jis bus panaudotas administraciniam teisės pažeidimui daryti, nėra. Tad spręstina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti konfiskaciją ir ATPK 26 str. 2 d. 3 p. pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje papildomos nuobaudos – transporto priemonės, kuria naudojantis E. V. padarė pažeidimą, konfiskavimo skyrimas yra negalimas ir neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų.

E. V. nesutinka su teismo vertinimu, kad jis neprisipažino padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir nelaikė šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 p. asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, atsakomybę lengvinančia pripažįstama aplinkybė, kuomet kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje nuoširdus gailėjimasis dėl teisės pažeidimo padarymo kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų. Jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio E. V. paaiškinimo matyti, kad jis važiavo į gimdymą, tačiau iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir policijos pareigūnų V. K. ir E. B. teisme duotų parodymų matyti, kad E. V. nurodė, kad susipyko su drauge ir važiuoja namo, neminėjo, kad kažkur skuba, jautėsi linksmas, juokėsi, šmaikštavo, sakė, jog filmavo kažkokią dainą, pasirašydamas ant protokolo, sakė, kad rašys, jog draugė gimdo, todėl važiavo. Vertinant šias aplinkybes negalima daryti išvados, kad E. V. dėl savo veiksmų gailėjosi, suprato pavojingą ir priešingą teisei jų pobūdį. Tokiu būdu, ATPK 31 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybė pagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia.

E. V. taip pat nesutinka ir su jam nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda.

Veikai pagal ATPK 130² straipsnį kvalifikuoti būtina nustatyti veiką kvalifikuojantį požymį, t. y. kad asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. 3 ar 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus. Pažyma apie E. V. baustumą patvirtina, kad jam 2014 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. (14–15 b. l.). Tačiau asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal nurodytus ATPK straipsnius nesudaro pagrindo tai pripažinti ir asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta ATPK 32 str. 1 d. 5 p. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė E. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. Tačiau apeliantas teisus nurodydamas, kad pakartotinumas, kaip sunkinanti aplinkybė, negali būti vertinamas skiriant nuobaudą pagal ATPK 130² straipsnį, kai padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 4 d. turėjo reikšmę veikos kvalifikavimui, bet byloje esanti pažyma apie E. V. baustumą patvirtina, kad E. V., kaip jau buvo minėta, 2014 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo baustas pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. (14–15 b. l.), ši nuobauda neįvykdyta, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra pirmosios instancijos teismo nutarimu nubaustas ne tik pagal ATPK 130² str., tačiau ir pagal ATPK 124 str. 6 d., pagrįstai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padaręs tokios pat rūšies teisės pažeidimą, kiek tai siejasi su jo padaryto pažeidimo pagal ATPK 124 str. 6 d. kvalifikavimu. Atsižvelgiant į tai, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė paliktina nepakeista.

ATPK 130² str. sankcijoje numatyta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Taigi sankcija už E. V. padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba administracinis areštas. Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį be ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas E. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, vertindamas pažeidėjo asmenybę, pažymėjo, jog E. V. administracine tvarka baustas 16 kartų, iš esmės vyrauja pažeidimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, niekur nedirba, nesimoko, dalies jam paskirtų baudų nesumokėjęs, kas rodo jo aiškų įstatymų, bendro gyvenimo taisyklių negerbimą, nenorą keisti gyvenimo būdą ir elgtis socialiai atsakingai. Nors E. V. savo prašymą paskirtą administracinį areštą pakeisti pinigine bauda grindžia tuo, kad jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jog gimus dukrai atsirado ir papildomos pareigos – materialinė ir moralinė atsakomybė, pagalba dukters motinai, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir E. V. administracinį areštą keisti į baudą.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog E. V. paskirta nuobauda proporcinga jo padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl teisinga ir nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. V. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinius skundus atmesti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.