- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- ATP-484-491/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00243-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pažeidėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. (toliau – Pažeidėjas) ir suinteresuoto asmens – A. M., apeliacinius skundus dėl 2016 m. rugsėjo 12 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str. nubaustas 1300 Eur bauda su transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Nuobaudos Pažeidėjui paskirtos už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 2.10 val., Visagine, Taikos pr., vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,69 % promilių girtumas) bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą paskiriant administracinę nuobaudą be transporto priemonės konfiskavimo. Nurodo, kad skirdamas papildomą ATPK 129 str. numatytą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė itin griežtą administracinę atsakomybę, susijusią su automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko A. M., teisėmis. Mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus tik baudą. Akcentuoja, kad pagal ATPK 129 str. transporto priemonės konfiskavimas yra papildoma nuobauda, todėl jos taikymas kiekvienu atveju nėra privalomas. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir individualizuodamas nuobaudą skyrė jam ATPK 129 str. numatytos baudos vidurkį – 1300 Eur. Ši paskirta bauda yra pakankamai griežta ir adekvati padarytam pažeidimui sankcija, todėl papildomos nuobaudos skyrimas – transporto priemonės konfiskavimas, yra perteklinis ir neproporcingas padarytam pažeidimui.
Remdamasis teismų praktika Pažeidėjas nurodo, kad taikant pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti, t. y. savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino pakankamos savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės. Pirmos instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad automobilį jis paėmė be automobilio savininko A. M. žinios ir sutikimo. Transporto priemonės savininkas tuo momentu miegojo, todėl negalėjo išreikšti savo valios dėl leidimo jam vairuoti automobilį bei nėra atsakingas už jam priklausančio automobilio panaudojimą.
Suinteresuotas asmuo A. M. prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą neskiriant papildomos administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo. Nurodo, kad Pažeidėjui skiriant piniginę baudą, transporto priemonės konfiskavimas numatytas alternatyviai bei nėra privaloma administracinė nuobauda. Remdamasis teismų praktika nurodo, kad taikant papildomą administracinę nuobaudą – automobilio konfiskavimą, toks nuosavybės teisių ribojimas turi atitikti visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Pažeidėjas savavališkai, be jo žinios, nepranešęs jam ir negavęs leidimo pasinaudojo jam priklausančiu automobiliu. Pažeidėjas tą patvirtino teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Automobilio rakteliai buvo automobilio užvedimo spynelėje, tačiau nebuvo atkreipta dėmesio į tai, kad jie ten nebuvo palikti be priežiūros, nes jis pats buvo automobilio viduje. Jis negalėjo numatyti aplinkybių, kad užmigs automobilyje, juolab negalėjo numatyti, kad suaugęs, protingas asmuo, puikiai suprasdamas gresiančią už tai atsakomybę, neatsiklausęs ir negavęs tam leidimo bei nepranešęs apie tai transporto priemonės savininkui, pasinaudos svetimu automobiliu daryti administracinį teisės pažeidimą. Jis transporto priemonės valdymo teisės, neteko nepriklausomai nuo jo valios ir neturėjo jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, todėl negali būti atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu jam buvo konstatuotas sunkus girtumo laipsnis – beveik 2, 5 % promilės, toks girtumas pagal medicininę literatūrą sukelia sunkų apsinuodijimą alkoholiu, atsiranda centrinės nervų sistemos slopinimo požymiai, žmogus darosi mieguistas, praranda orientaciją, jam sutrinka sąmonė. Būtent tokius simptomus jis jautė, kai juos sustabdė policija. Prieš apklausdami neblaivų asmenį pareigūnai turėjo įsitikinti, ar asmuo supranta savo veiksmų esmę, ar orientuojasi situacijoje ir gali nuosekliai paaiškinti aplinkybes, dėl kurių apklausiamas.
Atsiliepimai į apeliacinį skundus negauti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkinami.
Apeliaciniais skundais Pažeidėjas ir suinteresuotas asmuo A. M. nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti transporto priemonę – nei pažeidimo padarymo faktas, nei jo padarymo aplinkybės, nei paskirtos baudos dydis nėra skundžiami, todėl apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja tik pateikto apeliacinio skundo ribose.
ATPK 129 str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, <...>, užtraukia baudą nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina ir tai, kad individualizuodamas pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.
Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas pažeidimo padarymo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-36-2014, 2AT-60/2014).
ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas konfiskavo A. M. vardu registruotą automobilį „Audi A6“, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 str., padarymo priemonė. Taigi, tai atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, jog konfiskuojamas gali būti daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (priemonė). Tačiau, priimdamas sprendimą konfiskuoti automobilį, teismas neįrodė, kad automobilio savininkas visų pirma sąmoningai perleido Pažeidėjui automobilį pažeidimui padaryti, ir be to žinojo, jog šis automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Pagal apylinkės teismo nustatytas faktines aplinkybes galima daryti išvadą, kad automobilio savininko veiksmuose nebuvo nei valinio, nei intelektualinio momento automobilį perduoti Pažeidėjui šiam administraciniam teisės pažeidimui padaryti. Apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismo padarytos išvados dėl faktinių įvykio aplinkybių yra prieštaringos, nes apylinkės teismas priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje aprašė A. M. parodymus teisme, jo paaiškinime policijos pareigūnams nurodytas aplinkybes, tačiau nutarime nenurodė, kuriais iš jų vadovaujasi, o kuriuos atmeta r kodėl. Teismas nepaneigė teisme A. M. duotų parodymų kaip neteisingų.
Nutarime nurodyta, kad teisėtas transporto priemonės savininkas A. M. savo neveikimu sudarė sąlygas Pažeidėjo neteisėtam elgesiui. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad A. M. automobilio raktelius buvo palikęs automobilio užvedimo spynelėje, ir tokiu būdu suteikė galimybę bet kuriam asmeniui netrukdomai pasinaudoti jo automobiliu. Nurodė, kad automobilis nebuvo paimtas prieš transporto priemonės valdytojo valią ir juo nebuvo disponuojama neteisėtai, tačiau palikdamas savo automobilį prieinamą bet kuriam asmeniui savininkas turėjo numatyti, kad jo transporto priemonė gali būti panaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, tačiau jis nesiėmė reikiamų priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota. Tačiau, pats A. M. tvirtino, kad Pažeidėjui paėmus automobilį ir juo važiuojant, jis miegojo ir savo prieštaravimo išreikšti negalėjo. Ši jo versija nėra paneigta, ji atitinka ir Pažeidėjo paaiškinimą, todėl negalima tvirtinti, kad automobilį jo savininkas sąmoningai perleido Pažeidėjui vairuoti. Be to, pagal teisme nustatytas aplinkybes, automobilio savininkas pirmasis nuėjo į automobilį miegoti ir Pažeidėjui vairuoti automobilio jis sutikimo nedavė. Apylinkės teismo išvada, kad automobilio savininkas palikdamas automobilį prieinamą kitiems turėjo numanyti, kad su juo bus daromas administracinis teisės pažeidimas, yra deklaratyvi bei niekuo nepagrįsta. ATPK 26 str. 2 d. 1 p., reikalauja, kad būtų nustatytas intelektualinis momentas – žinojimas, kad su automobiliu bus daromas administracinis teisės pažeidimas, šis momentas turi būti nustatomas, o ne preziumuojamas, kas šioje byloje padaryta nebuvo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismas, taikydamas trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimą, šiuo atveju netinkamai taikė įstatymą – ATPK 26 str. 2 d. 1 p., todėl ši apylinkės teismo nutarimo dalis naikinama, keičiant skundžiamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p., 302¹³ str., teismas
NUTARIA:
Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria D. S. už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą paskirta papildoma administracinė nuobauda – A. M. automobilio „Audi A 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.